9b71276c-e382-4aa7-92f6-0f35254ccdae · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-57-667/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00770-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7.; 1.2.14.5.2.; 2.3.6.4.1.; 2.4.1.2.; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai E. R., jos įgaliotam atstovui advokatui Ričardui Lilui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:              A. K. apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, suvokdamas, kad E. R. yra asmuo, turintis psichikos negaliÄ , žinodamas, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji nori Å¡iuos abu butus parduoti, žadėdamas už gautus pinigus padėti nusipirkti kitÄ butÄ , o likusius pinigus įneÅ¡ti į jai priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ , turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , 2014 m. liepos 2 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto 25-to notarų biuro, esančio Savanorių pr. 284A, Kaune patalpose, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutartį, Å¡ios sutarties pagrindu buto pirkėjui R.

B. atsiskaičius už ketinamÄ pirkti butÄ , sumokant buto pardavėjai E. R. 102 000 litų, Å¡iuos pinigus pats perėmė ir jų E. R. neperdavė, toliau, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. liepos 14 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto 18-to notarų biuro, esančio Savanorių pr. 247, Kaune patalpose, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutartį, Å¡ios sutarties pagrindu buto pirkėjui G. U. atsiskaičius už ketinamÄ pirkti butÄ , sumokant buto pardavėjai E. R. 98 000 litų, Å¡iuos pinigus pats perėmė E. R. ir jų jai neperdavė, E. R. dėl turimos psichikos negalios, dėl kurios galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau nesugebant suprasti apgaulės, pinigų ir vėliau jai neatidavė, kito buto nenupirko, į banko sÄ skaitÄ jų neįnešė, tokiu bÅ«du apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ - E. R. priklausančius pinigus -200 000 litų (57924 Eurų), padarydamas nukentėjusiajai 57924 eurų turtinę žalÄ , tai yra Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 182 str. 2 d.Kaltinamasis A.

K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu iš pradžių kaltės nepripažino, nurodydamas, kad E. R. prašymu padėjo parduoti E. R. priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau iš E. R. nepaėmė už parduotus butus gautus pinigus (t.

3. b.l. 51 – 55). IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus ir apklausus nukentėjusiÄ jÄ ir liudytojus, kaltinamasis pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ prisipažino ir parodė, kad tarpininkavo parduodant nukentėjusiosios kaltinime nurodytus parduotus butus ir po sandorio notarų biuruose paėmė gautus už butus pinigus iÅ¡ Evelinos. Abiejų butų tikrasis pirkėjas buvo R. B., kuris pats buvo pasirinkęs notarus. G. U. buvo tik kaip statytinis. IÅ¡ E. iÅ¡ viso paėmė 182 000 litų, už pirmÄ butÄ 102000 Lt , o už antrÄ â€“ 80000 Lt, o ne 98000 Lt, kaip nurodyta buto pirkimo pardavimo sutartyje.

Pinigus abiem atvejais paėmė iÅ¡ karto po sandorių, kai jie bÅ«davo sudaryti notarų biuruose ir butų pirkėjai perduodavo pinigus pardavėjai E. R.. Po to jÄ nuvežė į kaimÄ pas R, kur ji gyveno, iÅ¡ jos, jos sutikimu, jis buvo paėmęs televizorių, kaip atlygį už suteiktas paslaugas, dokumentų tvarkymÄ , vežimÄ Ä¯ KaunÄ , taksi apmokėjimÄ ir kita. Jis sumokėjo apie 3000 eurų už R. įsiskolinimus, tačiau tai įrodančių dokumentų dabar pateikti negali. Savo poelgį vertina blogai, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios, žalÄ atlygins, kai atliks bausmę ir turės lėšų.

Dabar pinigų neturi, nes gautus iÅ¡ E. pinigus jis investavo į norimÄ pradėti automobilių remonto verslÄ , tačiau liko apgautas ir be pinigų.Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , be jo prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais. Nukentėjusioji E. R. parodė, kad su A. K. susipažino per mamos drauges. Butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjo iÅ¡ mamos po jos mirties.

Ji viena paveldėjo tuos butus, brolių seserų neturi. Ji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o kitas butas (duomenys neskelbtini) buvo tuščias, nes nepavyko iÅ¡nuomoti, todėl norėjo jį parduoti. Turėjo skolų, todėl susipažinus su A. K., ji norėjo parduoti paveldėtus butus ir nusipirkti pigesnį butÄ , o likusius pinigus pasidėti į banko sÄ skaitÄ . Kaltinamasis žadėjo jai padėti parduoti butus bei viskÄ padaryti, kaip ji nori. Nukentėjusioji butus parduoti sugalvojo po mamos ir draugo mirties, nes tuo metu buvo bloga jos psichinė sveikata.

Tuo metu buvo patikli, pasitikėjo visais, sunku buvo vienai po artimųjų mirties, buvo gilioje depresijoje. Ji yra baigusi 9 klases, nedirba. Dabar jaučiasi gerai, nes turi kitÄ draugÄ R. M., pas kurį buvo nuvežta A. K. po butų pardavimo, pas kurį dabar gyvena, dėka jo pradėjo Å¡iÄ bylÄ , nes jis pasiÅ«lė kreiptis į policijÄ . A. K. tarpininkaujant 2014 m. liepos 2 d. Kauno miesto 25-to notarų biure ji pardavė butÄ (duomenys neskelbtini), Å¡ios sutarties pagrindu buto pirkėjui R. B. atsiskaičius už butÄ , jai sumokėjus pas notarÄ 102 000 litų, juos iÅ¡ jos perėmė kaltinamasis A.

K. suskaičiavimui, o po to juos paėmė pasaugojimui ir verslo reikalams, jog jam reikia vėliau jų negrÄ Å¾ino, žadėdamas tai padaryti ateityje. Ji mano, kad antrÄ butÄ ji pardavė už 80000 litų, nes taip girdėjo sakant A. K., ji patvirtina, kad 2014 m. liepos 14 d. Kauno miesto 18-to notarų biure sudarė buto Kovo 11-osios g. 90-65, Kaune pardavimo sutartį ir už butÄ pas notarÄ ji gavo iÅ¡ pirkėjo G. U. pinigus, iÅ¡ jos vėl juos paėmė A. K. perskaičiavimui bei pasaugojimui, todėl dabar negali pasakyti kiekiÅ¡ tikro buvo pinigų.

Ji neprašė kad jis skaičiuotų pinigus, kad juos paimtų iÅ¡ jos, A. K. sakė, kad taip bus saugiau, dar jis jau nupirks jai kitÄ mažesnį butÄ . Ji abu kartus buvo įtakota kaltinamojo įtakos, nes jis stambus vyras, viskÄ sprendė už jÄ , ji negalėjo jam pasiprieÅ¡inti psichologiÅ¡kai, nesuprato, kÄ ji daro tuo metu, nors suprato, kad perduoda jam pinigus už du parduotus butus, bet tikėjosi, kad jis išėjus iÅ¡ notaro, ar truputį vėliau, jai tikrai sugrÄ Å¾ins dalį pinigų, kurie liks nupirkus jai butÄ .

Prie pardavėjų A. K. sakė, kad yra jos bÅ«simas sugyventinis ar vyras, ji to neginčijo, jis jai po sandorių sudarymo sakė, kad pinigus paima verslo reikalais. Leidimo disponuoti jos pinigais ji nebuvo davusi. Jis su ja butų pardavimo klausimais visur kartu vaikščiojo, todėl suprato, kad jis jai padeda neatlygintinai. Dėl parduodamų butų kainos derėjosi A. K., pinigų suma, kuriÄ sumokėjo pardavėjai už butus, abu kartus jÄ tenkino, butų pardavimo sandoriai pas notarÄ vyko teisėtai, ji su jais sutiko.

Po butų pardavimo ji A. praÅ¡ydavo gražinti jos pinigus, jis jai vis sakydavo, kad dabar neturi, liepė palaukti, sakė, kad pinigai jo versle. Butus ji pardavė su skolomis. Audrius sakė, kad tas skolas sumokės už jÄ , tačiau nesumokėjo, todėl liko apie 2 000 – 3 000 litų skolų. Ji jam jokių pinigų neskolino, todėl jokių skolinimo raÅ¡telių dėl paskolos nerašė, tik kaltinamojo praÅ¡ymu pasirašė du skolos lapelius po 40000 Lt, kad bÅ«k tai jis jai skolingas 80000 Lt, nors ji jam pinigų neskolino, taip rašė tik norėdama greičiau atgauti iÅ¡ jo savo pinigus už parduotus paveldėtus motinos butus.

Kaltinamasis iÅ¡ tų pinigų jokių vertingų daiktų jai nepirko. Be to jis iÅ¡ jos paėmė naujÄ televizorių, kurį ji nusipirko už savo pinigus, nes gavo 10000 litų už jos mamos nupirktus vertybinius popierius, kurie buvo banke. Už tuos pinigus ji nusipirko dujinę plytelę, televizorių, Å¡aldytuvÄ . Po to A. iÅ¡ jos iÅ¡prašė tÄ televizorių, už tai, kad jis jÄ visur vežiojo. VienÄ kartÄ buvo atvažiavęs ir pasakė, atiduok televizorių, nes neturėjo lėšų atsiskaityti 20 eurų už taksi.

Dėl iÅ¡ jos neteisėtai paimto televizoriaus kreipėsi į policijÄ . Ji dabar gyvena kaime pas R. M., jÄ kaltinamasis pas jį atvežė po butų pardavimo. A. K.. dar telefonÄ atėmė iÅ¡ jos, kad ji negalėtų mamos draugėms paskambinti, tačiau dėl to policijai pareiÅ¡kimo nerašė. Kreiptis į policijÄ paragino R. M.. Kai važiavo pas notarus, vežė A. K. pažįstamas vardu Žilvinas. Parduodant abu butus pas notarÄ buvo trise, t. y. visada buto pirkėjai, K. ir ji. Nežino, kad antras butas buvo parduotas už 98000 litų, galvojo, kad už 80000 litų, nes ji pasirašė du skolos raÅ¡telius po 40000 litų.

Nežino, kad A. bÅ«tų turėjęs verslÄ ir bÅ«tų buvęs verslininkas. Gautų pinigų neskaičiavo ji pati, nes juos skaičiuoti iÅ¡karto paėmė kaltinamasis. Teismo psichiatrijos ekspertas M. J. parodė, kad 2015 m. sausio 15 d. civilinėje byloje buvo atlikę E. R. ekspertizę dėl jos veiksnumo klausimo, konstatavo tam tikrus psichikos sutrikimus, bet jie nebuvo tiek iÅ¡reikÅ¡ti, kad ji nesugebėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Ji gali suvokti ir Å¡iandienai bÅ«klės pasikeitimo nėra.

Mano, kad jos bÅ«klė sandorių sudarymo metu atspindėjo jos bÅ«senÄ Å¡iandien Jis dabar jos psichikos bÅ«klės pasikeitimų požymių nemato, dėl savo bÅ«klės ji gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Požymių, kad negalėtų suvokti savo veiksmų, nemato. Jai nustatyta psichiatrinė diagnozė – protinis atsilikimas. Žmogui tokiu atveju yra sunkiau tam tikrose sudėtingesnėse situacijose, bet iÅ¡ esmės gali suprasti, vis tiek yra tas lengvas protinis atsilikimas, tai jis ir iÅ¡lieka.

Tam tikrose detalėse žmogui gali bÅ«ti sunkiau, sudėtingesnėse sÄ vokose. Medicininis kriterijus kaip ir yra, bet to juridinio kriterijaus nekonstatavo, jo dėl savo psichinės bÅ«klės sandorių sudarymo metu galėjo juos sudaryti, Å¡iuo metu jis neturi duomenų, kad ji tuo metu bÅ«tų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. LengvÄ protinį atsilikimÄ turinčiu žmogumi pasinaudoti lengviau, tai turi įtakÄ sudarant sandorius, bet ne esminę. Liudytojas R. M. parodė, kad gyvena K.

R. seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju susipažino per R. 2014 m. liepos 11 d. A. K. su pažystamu Ž. buvo atvažiavę į jo sodybÄ , atvežė E. R., pasakė, kad ji nori kaime pabÅ«ti. Jis vienas gyvena, todėl sutiko priimti kartu pagyventi, vėliau jie tapo pora ir dabar su E. R. gyvena sodyboje kaip sugyventiniai. Apie E. R. parduotus butus jis iÅ¡ jos sužinojo vėliau. Kartais atvažiuodavo A. K. ir E. R. iÅ¡siveždavo į K., paskui parveždavo. Rugpjūčio mėn. atvažiavo A. ir sakė pasiraÅ¡yti E. ir jam kažkokius skolos dokumentus, ant kurių buvo nurodyta 40000 litų suma, dar buvo kitas skolos dokumentas taip pat su 40000 litų suma.

Juos perskaitęs liudytojas pamatė, kad E. R. skolina A. K. 40000 litų, ant kito dokumento kita data taip pat paraÅ¡yta, kad skolina 40000 litų A. K. ir iki gruodžio 31 d. jis atiduos jai pinigus, nors tuo metu ji jokių pinigingų neturėjo, gyveno tik iÅ¡ invalidumo. Tuomet jis sužinojo, kad E. (duomenys neskelbtini) turėjo du butus kaip mamos palikimÄ ir A. juos pardavė ir pinigus iÅ¡ jos paėmė pas notarÄ , po sandorio sudarymo, perskaičiavimui ir po to jų E. nebesugražino. Vieno parduoto buto dokumentus ji turėjo, o kito net neturėjo.

A. K. jai buvo žadėjęs, kad už pinigus gautus pardavus antrÄ butÄ , jai nupirks dviejų kambarių butÄ . Paskui E. 2014-08-30 gavo 10 000 Lt už jos motinos pirktus vertybinius popierius, kai E. pasiėmė pinigus iÅ¡ banko, A. K. pasiskolino prie jo akių iÅ¡ jos 3800 litų, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. E. sakė, kad pasitiki A.. Ji už likusius gautus pinigus nusipirko telefonus, jam striukę, Å¡aldytuvÄ , dujinę plytelę, naujÄ televizorių už 800 litų. Tuo metu pas juos buvo atvažiavęs A.

K. ir pasakė E. R., kad ji atiduotų televizorių už tai, kad ji jÄ daug kartų į KaunÄ vežiojo, nes jis liko skolingas jam 20 eurų. Matydamas, kad kaltinamasis apgaudinėja nukentėjusiÄ jÄ , R. M. tuomet paskambino apylinkės inspektoriui D. P. ir papasakojo visÄ situacijÄ , po to su E. nuvažiavo į K. R. ir, dėl patirtų apgavysčių ir neatgautų pinigų už parduotus, policijoje surašė pareiÅ¡kimÄ , Kaltinamasis apgavęs E. ir užvaldęs jos pinigus, dar liko nesumokėjęs skolas, nors tai padaryti žadėjo iÅ¡ gautų pinigų už parduotus butus.

Å iuo metu E. R. neturi pinigų, gauna 80 eurų per mėnesį už 3-iÄ invalidumo grupę. Å iuo metu jie su E. R. gyvena kartu, ji daro valgyti, sutvarko. Parduodamas butus kaltinamasis užvaldė ir juose buvusius E. R. daiktus, nes ji butuose daiktų turėjo daug - televizorių, didelę lovÄ , indus. A. K. sakė kad juos nuvežė į garaÅ¾Ä ir grÄ Å¾ins, bet nieko negrÄ Å¾ino, tik jiems su Evelina gražino mikrobangų krosnelę.Liudytojas Ž. B. parodė, kad su A. K. susipažino per AstÄ , pas kuriÄ vis atvažiuodavo.

E. R. iki to laiko nepažinojo. KartÄ A. K. paprašė nuvežti iki notaro biuro. Nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo užsukę į degalinę, pavalgyti, tačiau visko tiksliai neatsimena. Jis laukė jų maÅ¡inoje kol jie buvo pas notarÄ . Jie pasakojo, kad parduoda butÄ . Vėliau sužinojo kad E. apsigyveno pas jo pažystamÄ R. M.. Kai E. pardavinėjo butÄ , ji prašėsi kažkur apsigyventi. Jis pažinojo R. M., todėl jai pasiÅ«lė ten pagyventi ir nuvežė pas jį, jai patiko, ji liko.

Pas E. liudytojus už parduotus butus gautų pinigų nematė, nieko nežino, kur tie pinigai buvo. A. minėjo, kad yra pasiskolinęs pinigų iÅ¡ E., tačiau jų skolinimo fakto nematė. Už tai, kad jis vežiojo R., ji yra užpylusi jam kuro už 50 eurų, vėliau dar kartÄ kuro buvo užpylusi, ji jį su A. K. vaiÅ¡ino pietumis, už maistÄ mokėjo E. Tai, kad E. turi psichikos problemų, nežinojo. Pradžioje neatrodė, kad A. K. naudojo apgaulę E. R. atžvilgiu, paskui suprato, kad vyksta kažkas tarp jų ne taip, bet jis į tai nesigilino.Liudytojas R.

B. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ E. R.. Dirba pagal patentÄ , užsiima santechnika ir nekilnojamu turtu. Jam paskambino moteris ir pasiÅ«lė pirkti butÄ (duomenys neskelbtini), sutarė 102000 litų kainÄ . Jis nuvažiavo, apžiÅ«rėjo, butas tiko. Butas priklausė E. R.. Atvažiavus apžiÅ«rėti butÄ , buvo E. ir A. Tuomet susitarė susitikti pas notarę, kur sutvarkė dokumentus ir sumokėjo pinigus. Atsiskaitė grynais. A. su E. atrodė kaip Å¡eima. E. R. paėmė pinigus.

Po to jis butÄ pardavė savivaldybei, iÅ¡ to uždirbo 10 000 litų. Kai pirko butÄ , jame daiktų nebuvo. E. psichinė bÅ«klė abejonių nesukėlė.             Liudytojas G. U. parodė, kad R. B. yra buvęs jo kaimynas. Jis ieÅ¡kojo pirkti butÄ , todėl į internetÄ buvo įdėjęs skelbimÄ . Kai nuvažiavo apžiÅ«rėti buto butas adresu (duomenys neskelbtini), jį pasitiko kaltinamasis A. K. ir nukentėjusioji E. R.. Kas buto Å¡eimininkas neklausė, kainÄ derinant abu kalbėjo.

ButÄ pirko už 98 000 litų. Dėl jų psichinės bÅ«klės nepagalvojo, nukentėjusioji dėl psichinės bÅ«klės įtartina nepasirodė. Buvo davęs jiems apie 2000 litų avansÄ . Pas notarÄ sumokėjo 96000 litų. IÅ¡ Å¡io sandorio neuždirbo. Kas parašė ant sutarties „Gavau visus pinigus“, nežino, paskutinis paraÅ¡as tik jo. Liudytoja E. J. parodė, kad dirba Kauno 25 - ame notarų biure, notare nuo 2010 m. 2014 m. liepos 2 d. tarp E. R. ir R. B. buvo atliktas pirkimo -pardavimo sandoris, nekilnojamasis turtas buvo (duomenys neskelbtini).

Pirkimo pardavimo suma 102 000 litų, atsiskaitymas buvo grynais. Sutartis buvo patvirtinta tuo pačiu metu, į bankÄ niekas nėjo. Buto plotas buvo 51,800 m2. PirkėjÄ R. B. žinojo, o E. nežinojo. Ji su Å¡alimis bendrauja, kai vyksta sandoris, iki tol bendrauja padėjėja. Padėjėja sakė, kad E. R. užsakyti sandoriui pažymas buvo atvykusi su kažkokiu vyru. Kai atvyko pasiraÅ¡yti sutarties, tuomet ji bendravo su jais, E. buvo su kažkokiu vyru. Prisimena sutartį, nes buvo skaičiuojama didelė suma kabinete, tai retas atvejis.

Sumos nežino, nes ten daug buvo iÅ¡dėliota ir jie skaičiavosi. Dažniausiai eina į bankus arba bÅ«na avansas duotas grynais. Kai atvyksta žmonės pasiraÅ¡yti sutarties, tai visi dokumentai jau bÅ«na suruoÅ¡ti. Å iuo atveju buvo tikrintas veiksnumas, pas jÄ yra patikra padaryta. E. R. nebuvo registruota kaip neveiksni. Kai notaras atlieka veiksmÄ , jis įsitikina, ar kiekviena Å¡alis supranta, kÄ daro. Å iuo atveju nekilo įtarimo, prieÅ¡ingu atveju sandoris nebÅ«tų tvirtinamas. Kas paėmė pinigus, neprisimena.Liudytojas D.

G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), notaru. E. R. ir G. U. nepažįsta. Notarų kontora yra Savanorių per. 247, Kauno mieste. Teisme liudytojas susipažinęs su byloje esančia buto Kovo 11 - osios g. 90 - 65, Kaune pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1, b.l. 48-53) parodė, kad kaltinamųjų neatsimena. Kokia suma nurodyta, tokia buvo šalių kaina. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo tvarka. Tai reiškia, kad gavo pasirašę sutartį, bet nematant notarui. Šalys gali atsiskaityti tarpusavyje, jiems tinkama forma.

Jei nurodyta 98000 suma, tai konstatuotina, kad vertė tokia. Veiksnumas yra tikrinamas visada. Å iuo atveju taip pat buvo tikrinta, dokumentas yra byloje. Jei su žmogumi neiÅ¡eina susikalbėti, kelia įtarimų dėl asmens adekvatumo, notarinis veiksmas neatliekamas, notaras turi suraÅ¡yti atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ . Kadangi buvo pasiraÅ¡ytas sandoris, buto pardavėjos E. R. psichinė bÅ«klė jam įtarimų nesukėlė.Liudytojas D. P. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiÄ jÄ pažįsta. Jis dirbo K.

R. policijos komisariate VieÅ¡osios policijos skyriuje, vyresniuoju tyrėju, apylinkės inspektoriumi. Policijoje iÅ¡ viso dirbo 23 metus, dabar jis pensijoje. Jis sužinojo, kad jo aptarnaujamojoje apylinkėje pas R. M., senelį 70 metų, kuris gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, apsigyveno jauna mergina vardu E. Karta ten vyko iÅ¡gertuvės, jis buvo nuvykęs ir paaiÅ¡kėjo, kad ta mergina gavo iÅ¡ banko 10000 litų, už kÄ gavo, nežino. Jam aiÅ¡kinantis aplinkybes, E. pasakė, kad jos pažystamas apgavo jÄ su jos parduotais dviem butais, nes už parduotus paveldėtus jos motinos butus ji neatgavo iÅ¡ kaltinamojo A.

K. pinigų, tik kažkokius skolos lapelius surašė, kad grÄ Å¾ins. Dar pasakojo apie paimtÄ iÅ¡ jos televizorių, jo kolega turėjo tÄ tyrimÄ dėl jos paimto televizoriaus, nežino ar Å¡is ikiteisminis tyrimas yra baigtas. E. R. psichinės ligos požymių nematė, tik ji minėjo, kad liga kažkokia serga, kažkokius vaistus vartoja.Liudytojas M. G. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusios asmeniÅ¡kai nepažįsta, tik teko susidurti darbo reikalais. Jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato K.

R. policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio vyriausiuoju patruliu 3 metai. E. R. žino, ji buvo apklausiama apie iÅ¡ jos apgaule paimtus pinigus už du jos parduotus butus (duomenys neskelbtini). Ji tada paaiÅ¡kino, kad jos pažįstamas jÄ apgavo, nes negrÄ Å¾ino jai po sandorio gautus iÅ¡ pirkėjo pinigus už parduotus butus. Ji pilnai atsakinėdavo į jo užduodamus klausimus, dėl jos psichinės sveikatos jam klausimų nekilo.IÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties (t.1. b.l. 41 – 47) matyti, kad E. R. pardavė jai priklausantį butÄ R.

B. už 102 000 Lt.IÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties (t.1. b.l. 48 – 53) matyti, kad E. R. pardavė jai priklausantį butÄ G. U. už 98 000 Lt.Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.2, b.l. 53-54) nustatyta, kad nukentėjusioji E. R. pateikė 2014-07-02 ir 2014-07-16 dienų paskolų sutarčių kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad E. R. 2014-07-02 ir 2014-07-16 paskolino A. K. 80 000 Lt verslo reikalams, kuriuos pastarasis įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2014-12-31.AB „Swedbank“ E. R. priklausančios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ji nesinaudojo jai priklausančia banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-07-01 iki 2015-01-13 (t.2. b.l. 85 - 87).

Dėl veikos kvalifikavimo Pagal BK 182 straipsnio dispozicijÄ sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtintas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule. BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan.Apgaulė gali pasireikÅ¡ti įvairiais veiksmais.

Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę ar jo turtÄ . Tačiau apgaulė gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais bÅ«dais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡ku pažeistos teisės atkÅ«rimÄ .

Be to, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju bÅ«tų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001; 2K-387-2008).Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-545/2012, 2K-161/2013).

IÅ¡nagrinėjus bylÄ teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. tyčiniais veiksmais sukčiavo E. R. atžvilgiu, pasinaudodamas pastarosios pažeidžiamumu (mirusi mama, draugas, ji dėl to pergyvena) ir jos psichine bÅ«kle (eksperto M. J. parodymais, nukentėjusiajai nustatyta psichiatrinė diagnozė – protinis atsilikimas). Be to, nukentėjusioji E. R., jos teigimu, turėjo skolų už jai priklausančius butus esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Å¡ios skolos jai kėlė rÅ«pestį, nes jos augo, ji neturėjo pajamų, gavo tik nedidelį invalidumÄ už 3-iÄ neįgalumo grupę, tuo pasinaudodamas kaltinamasis A.

K., žadėjo jai padėti, žadėdamas surasti jos butams pirkėjus, pardavęs abu nukentėjusiosios butus, jai nupirkti mažesnį 2 kambarių butÄ , sumokėti už butus esančius įsiskolinimus, o likusius pinigus pravesti į jos sÄ skaitÄ . Visu tuo nukentėjusioji E. R., dėl tuometinės savo psichinės bÅ«klės, patikėjo ir leido jam tuo rÅ«pintis, nesitikėdama, kad jis nori užvaldyti apgaule jos už parduodamus butus gautinus pinigus. Tačiau A. K. nukentėjusiosios lÅ«kesčių neįvykdė, jÄ apgavo, nes jos pas notarus už parduodamus butus iÅ¡ pirkėjų gautus pinigus - 102 000 litų už 2014 m. liepos 2 d. parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini), ir 98000 litus už 2014 m. liepos 14 d. parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini), notarų biurų patalpose tariamai paėmė perskaičiavimui, tačiau po to jų jai nebegrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule įgijo E. R. didelės vertės turtÄ - jai priklausančius pinigus - 200 000 litų (57924 Eurų).

Esminė apgaulė Å¡ioje byloje – tai nukentėjusiosios suklaidinimas dėl kaltinamojo A. K. ketinimų vykdyti žodinį susitarimÄ su nukentėjusiÄ ja. Nukentėjusioji pati patvirtino, kad kai buvo parduodami jos butai ir važiavo pas notarÄ tvarkyti dokumentų, pats kaltinamasis prie pardavėjų sakė, kad yra nukentėjusiosios sugyventinis ir pinigus paima perskaičiavimui, o po to, kad sau verslo reikalams. A. K. su nukentėjusiÄ ja visur vaikščiojo, todėl nukentėjusioji suprato, kad jis jai geranoriÅ¡kai padeda parduoti jos butus, o po to už gautus pinigus nupirks kitÄ jai butÄ , apmokės skolas, o likusius pinigus įdės į jos sÄ skaitÄ banke.

Tai jai tenkino ir ji to tikėjosi iÅ¡ kaltinamojo, nors jis jai buvo tik paÅ¡alinis, tačiau jos mirusios motinos draugių buto pardavimo reikalams sutvarkyti jai rekomenduotas, jų pažystamas žmogus. Tai ir buvo esminė apgaulė, lėmusi nukentėjusiosios apsisprendimÄ atiduoti trumpam savo turtÄ â€“ pas notarÄ iÅ¡ buto pirkėjų gautus pinigus perskaičiavimui. Pardavus abu nukentėjusiosios butus ir apgaule užvaldžius už juos gautus pinigus, kad bÅ«tų įtikinamiau, kaltinamasis neagražindamas jai pinigus, nors juos tuo metu dar turėjo, pateikė nukentėjusiajai pasiraÅ¡yti skolos raÅ¡telius, jog jis yra skolingas nukentėjusiajai 80000 Lt, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jokio E. R. pinigų skolinimo A.

K. nebuvo, kad šie lapeliai neatspindi jokio realaus skolinimo, kad tai tik apsimestinio sandorio patvirtinantys dokumentai, kad kaltinamasis tuose skolos dokumentuose tariamai užfiksuotų savo įsipareigojimų ir neketino vykdyti, todėl šie skolos lapeliai yra niekiniai, nes jie nepagrindžia jokio sandorio buvimo ir įtakos nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžiui neturi.Nukentėjusiosios E. R. apgaulės būdu užvaldyto turto dydis šioje byloje nustatytas paties kaltinamojo A. K. prisipažinimu, rašytiniais įrodymais, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b.l. 41 – 47), buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi ((t. 1, b.l. 48 – 53). (Bendra parduotų butų suma nustatyta 200000 litų.).

Tai patvirtinta taip pat liudytojos E. J. teisme duotais parodymais, kuri nurodė, kad už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) mieste pirkimo pardavimo suma buvo 102000 litų, atsiskaitymas buvo grynais, sutartis buvo patvirtinta tuo pačiu metu, į bankÄ niekas nėjo. Liudytojas R. B., pirkęs butÄ esantį (duomenys neskelbtini), patvirtino mokėjęs už butÄ 102000 litų. Nors pati nukentėjusioji E. R. nurodžiusi, kad galvojo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste buvo parduotas už 80000 litų, tačiau tai paneigta objektyviais byloje esančiais duomenimis.

Tai, kad kitas butas buvo parduotas už 98000 litų, patvirtino liudytojas G. U.. Liudytojas notaras D. G., tvirtinęs sandorį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, taip pat patvirtino buto pardavimo kainÄ , t. y. 98000 litų sumai.BK 190 str. 1 d. numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL (9415 eurų). Kadangi kaltinamojo A. K. veiksmais padaryta bendra turto žala atitinka 57924 eurų, tai veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d.Teismas, įvertinęs liudytojų E. J., D.

G., G. U., R. B., Ž. B., R. M., A. B., D. P., M. G. teisme duotus parodymus, taip pat atsižvelgiant į eksperto M. J. parodymus, konstatuoja, kad nukentėjusioji E. R. kaltinime nurodytu metu ir vietoje nors ir turėdama psichinę negaliÄ â€“ protinį atsilikimÄ , tačiau buvo veiksni, galėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus, todėl teismas Å¡alina iÅ¡ kaltinimo aplinkybę „dėl to negali tinkamai suprasti savo veiksmų“. Tai pat Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo nuropta aplinkybė - įkalbėjo jÄ Å¡iuos abu butus parduoti“, nes neginčijamai nustatyta, kad ukentėjusioji pati norėjo minėtus butus parduoti.

Teismo vertinimu, paÅ¡alintos iÅ¡ kaltinimo aplinkybės nekeičia kaltinimo kvalifikavimo ir esmės.IÅ¡ teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamasis A. K. apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, suvokdamas, kad E. R. yra asmuo, turintis psichikos negaliÄ ir žinodamas, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) mieste ir butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji nori, žadėdamas už gautus pinigus padėti nusipirkti kitÄ butÄ , o likusius pinigus įneÅ¡ti į jai priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ , turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , 2014 m. liepos 2 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto 25-to notarų biuro, esančio Savanorių pr. 284A, Kaune patalpose, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutartį, Å¡ios sutarties pagrindu buto pirkėjui R.

B. atsiskaičius už ketinamÄ pirkti butÄ , sumokant buto pardavėjai E. R. 102 000 litų, Å¡iuos pinigus pats perėmė ir jų E. R. neperdavė, toliau, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. liepos 14 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno miesto 18-to notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutartį, Å¡ios sutarties pagrindu buto pirkėjui G. U. atsiskaičius už ketinamÄ pirkti butÄ , sumokant buto pardavėjai E. R. 98 000 litų, Å¡iuos pinigus pats perėmė ir jų E. R. neperdavė, E. R. dėl turimos psichikos negalios, dėl kurios galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau nesugebant suprasti apgaulės, pinigų ir vėliau jai neatidavė, kito buto nenupirko, į banko sÄ skaitÄ jų neįnešė, tokiu bÅ«du apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ - E. R. priklausančius pinigus -200 000 litų (57924 Eurų), padarydamas nukentėjusiajai 57924 eurų turtinę žalÄ , ir Å¡iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 182 str. 2 d.

Bausmės skyrimas Skiriant bausmę, baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis po bylos įrodymų iÅ¡tyrimo teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl jos gailisi, atsiprašė nukentėjusios ir žada atlyginti jai padarytÄ turtinę žalÄ .Skirdamas bausmę A.

K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimÄ už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, nusikaltimas padarytas tyčia, siekiant įgyti svetimÄ turtÄ ir praturtėti, nusikalstama veika baigta, į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , Vertinant A. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau neteistas (t.2. b.l. 114 – 115), baustas administracine tvarka (t.2. b.l. 131 – 140), nedirbantis (t.2. b.l. 142) Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t.2. b.l. 144), vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t.2. b.l. 146).Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymÄ A.

K. skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį mažesnį už sankcijos vidurkį. Pagrindų, įvertinus nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, atidėti bausmės vykdymÄ ar skirti Å¡velnesnę bausmę, pirmÄ kartÄ teisiamam kaltinamajam, nėra.Kaltinamajam A. K. skirta ir pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2015 m. gruodžio 21 d. (t.3. b.l. 39 – 41, 102 - 104). Laikotarpis nuo kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 21 d., iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 1 d., įskaitytinas į bausmės laikÄ .             Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Nukentėjusioji E. R. pareiÅ¡kė 57924,00 eurų (200 000 Lt) civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.2. b.l. 182 – 184).Kaltinamasis pilnai sutiko su nukentėjusiosios pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo bei prašė mažinti iÅ¡ jo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį.

Kaltinamojo A. K. padaryta turtinė žala nukentėjusiajai E. R. pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl ji priteistina pilnoje apimtyje iÅ¡ kaltininko. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal civilinį įstatymÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004-02-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji E. R. dėl neturtinės žalos paaiÅ¡kino, kad, kadangi yra neįgali, jai konstatuotas protinis atsilikimas, kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, todėl buvo patikli, nesuprato, kad A.

K. nesistengia jai padėti, o turi vienintelį tikslÄ â€“ jÄ apgauti. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ji prarado visÄ turtÄ , yra priversta gyventi svetimuose namuose, patyrė daug moralinių iÅ¡gyvenimų. Dėl to jaučiasi visiÅ¡kai sugniuždyta, sutriko miegas, reikia naudoti vaistus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas prieÅ¡ingų interesų pusiausvyros, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors kaltinamasis bylos duomenimis Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, todėl bÅ«damas laisvėje jis galės dirbti ir gauti pajamas bei atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajai.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, į teismo psichiatrijos eksperto iÅ¡vadÄ , kad sandorių sudarymo metu ji suprato savo veiksmus iÅ¡galėjo juos valdyti, į sandorius tvirtinusių notarų parodymus, kad E. R. sandorių sudarymo metu buvo veiksni ir jiems nekilo abejonių dėl jos psichinės bÅ«klės, į tai, kad E. R. po padaryto vieno brangaus nekilnojamojo turto pardavimo sandorio, po 12 dienų ji vėl pas kitÄ pas notarÄ atlieka brangaus nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, nors kaltinamasis dar nebuvo sugrÄ Å¾inęs pinigų už pirmÄ jį sandorį gautų pinigų, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, nukentėjusiosios E. R. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai.

Ä® bylÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2016-05-06 pirminę pažymÄ Nr. NTP-7-5161 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 365,99 eurų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ ir 2016-03-14 Nr. NTP-7-2890 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 237, 39 eurų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ atstovaujant kaltinamajam, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo. (t. 3, b. l. 89, 129).BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus <...>.

Bylos duomenimis Kauno apylinkės teismo nutartimi nukentėjusiajai buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos (koordinatoriaus) parinktas gynėjas BPK 51 str. 1 d. 2 p. pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 307, 313 str., teismas nusprendžia: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 str. 1 d., įskaityti laikotarpį nuo jo sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.Priteisti E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 57924 eurų (penkiasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.Priteisti E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 eurų (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.Nepriteisti iÅ¡ A. K. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                    Alvydas Rimkevičius