9b700a11-9e4c-48bb-b66d-44550c06e8a4 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………             Civilinė byla Nr. e2A-946-372/2017 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00286-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37.;  3.3.1.14; 3.3.1.18.1.(S) Å IAULIŲ APYGARDOSTEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-503-1007/2017, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės A.

J. firmos „Vorupė“ ieÅ¡kinį atsakovėms Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė      IeÅ¡kovė A. J. firma „Vorupė“ teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovių Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos 13770,47 Eur skolÄ , 1412,23 Eur palÅ«kanų ir 8,05 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

     IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė su Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ 2015 m. gegužės 27 d. sudarė projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ rangos darbų sutartį Nr. 1 dėl Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos darbus, o atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ įsipareigojo ieÅ¡kovei už juos sumokėti.

IeÅ¡kovė atliko 306010,16 Eur vertės darbų, t. y. pagal visÄ rangos sutartyje nustatytÄ sumÄ , dėl Å¡ios sumos ieÅ¡kovė iÅ¡rašė sÄ skaitas ir pateikė jas apmokėti atsakovei Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“. Atsakovė už ieÅ¡kovės atliktus darbus pagal Rangos sutartį sumokėjo 292239,69 Eur, liko neapmokėta 13770,47 Eur suma. Vadovaujantis Å¡alių sudarytos Rangos sutarties 13 punktu, atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ įsipareigojo apmokėti už darbus ne vėliau kaip per 60 dienų nuo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų priėmimo dienos.

Atsižvelgiant į paskutinės sÄ skaitos priėmimo momentÄ 2015 m. rugsėjo 9 d., mokėjimų terminai pagal Rangos sutartį suėjo 2015 m. lapkričio 9 d. IeÅ¡kovė nurodė, kad Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijÄ atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ vykdė kartu su Akmenės rajono savivaldybės administracija, jos abi kartu veikė pagal jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartis ir jos atsiradusios teisės ir pareigos lemia atsakovių civilinės atsakomybės rūšį pagal bendras prievoles.

     Atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad atsakovės prievolė pagal Rangos sutartį galutinai neįvykdyta dėl ieÅ¡kovės kaltės. 13 770,47 Eur sumos iÅ¡mokėjimas sustabdytas ieÅ¡kovei iki galo neįvykdžius visų sutarties sÄ lygų ir nepaÅ¡alinus iÅ¡ryÅ¡kėjusių statybos darbų defektų.

     Atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Å¡ioje ginčo byloje negalima atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos atsakomybė pagal Jungtinės veiklos sutartį, todėl ieÅ¡kinys jos atžvilgiu atmestinas ir esant pagrindui taikytinas tik atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos atžvilgiu. Teigė, kad prieÅ¡ingu atveju valstybėje atsirastų precedentas, galintis sukelti neigiamas pasekmes visoms Å¡alies savivaldybėms, kaip valstybės turto patikėtinėms, sudarančioms partnerystės sutartis su asociacijomis, siekiančiomis gauti Europos SÄ jungos finansinę paramÄ , ir galima grėsmė valstybei neįsisavinti naujojo finansavimo laikotarpio Europos SÄ jungos lėšas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė      Akmenės rajono apylinkės teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei A. J. firmai „Vorupė“ lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovių Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos 13 770,47 Eur skolÄ , 1 412,23 Eur kompensacines palÅ«kanas, 8,05 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 15 182,70 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-02-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 342,00 Eur žyminį mokestį ir 1 879,00 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

     Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje nekilo ginčo dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto, jos sÄ lygų. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų dėl jos pakeitimo, papildymo, nutraukimo ar kt. Sprendė, kad byloje nekilo ginčo dėl atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ įgaliojimų sudaryti 2014 m. birželio 19 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės Å«kio ir miÅ¡kininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktÅ«ra“ veiklos srities „Žemės Å«kio vandentvarka“ paramos sutartį bei 2015 m. gegužės 27 d. projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ Rangos darbų sutartį Nr.

1. Å alys iÅ¡ esmės sutarė, kad tarp atsakovių buvo sudaryta jungtinė veiklos sutartis, pagal kuriÄ ir veikė atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“. Nustatė, kad bylai aktualaus turto – Agluonos upelio užtvankos hidrotechninio statinio savininkė yra Lietuvos Respublika, o Akmenės rajono savivaldybė šį turtÄ valdo patikėjimo teise, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė šį turtÄ valdo, naudoja, juo disponuoja savo nuostatuose nustatyta tvarka bei sÄ lygomis, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

Pažymėjo, kad savivaldybės valstybės patikėtÄ turtÄ gali valdyti, naudoti, juo disponuoti ne tik kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektai, bet ir užsiimant Å«kine-komercine ar tam tikra kita veika, veikti kaip civilinių santykių dalyvis.      Teismas, įvertinęs jungtinės veiklos sutarties sÄ lygas, tarp atsakovių susiklosčiusius santykius, sprendė, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija ir Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, dėl to darė iÅ¡vadÄ , kad Akmenės rajono savivaldybės administracija, kaip civilinių santykių subjektas, dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriems nebuvo bÅ«dingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliavo privatinės teisės normos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969–6.982 straipsniai.

Be to, atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos argumentus, kad ji Tarybos sprendimu buvo įpareigota sudaryti jungtinės veiklos sutartį, atmetė kaip nepagrįstus, nes minėto sprendimo 3 dalis patvirtina, jog Akmenės rajono savivaldybės taryba ne įpareigojo, o įgaliojo Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorių pasiraÅ¡yti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir atlikti kitus veiksmus.      Teismas, vertindamas sutarčių laisvės principo aspektu jungtinės veiklos sutarties 13.1.–13.2. punktus, sprendė, kad Å¡alių valia sudaryti sutartį buvo aiÅ¡ki, visos jungtinės veiklos sutarties sÄ lygos Å¡alių buvo iÅ¡samiai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena sutarties sÄ lyga.

Pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles.      Teismas vertino, kad atsakovių sudaryta jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su Å«kine komercine partnerių veikla, nes atsakovės sudarė sutartį baigtiniam tikslui pasiekti – rekonstruoti Agluonos upelio užtvankos hidrotechninius statinius, atsakovės įsipareigojo siekti bendro tikslo, nesiekdamos pelno.

Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ įsteigta tik tam tikslui – projekto Agliuonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcijai rengti ir įgyvendinti.      Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju turi būti taikoma CK 6.975 straipsnio 1 dalis ir partneriai pagal bendras sutartines prievoles turėtų atsakyti visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra aiškių šalių susitarimų dėl bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymo, partnerių įnašų dydžių, vadovaudamasis CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, sprendė, kad partnerių įnašai bendroje veikloje yra lygūs, todėl atsakovės pagal bendras prievoles atsako lygiomis dalimis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, manė, kad prie projekto turėtų lėšomis prisidėti ir Akmenės rajono savivaldybės administracija. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė asociacija neturėjo teisės stabdyti galutinį atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove, nes prievolės įvykdymo sustabdymas akivaizdžiai neadekvatus kitos Å¡alies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai. Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas pagrįstas, ir iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis ieÅ¡kovei priteistina 13 770,47 Eur nesumokėtos rangos sutarties kainos.

     Atsižvelgdamas į tai, kad rangos sutartyje palÅ«kanų norma nenustatyta, teismas sprendė, kad ji apskaičiuotina vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MVPÄ®). Nurodė, kad palÅ«kanų norma, galiojusi tÄ metų pusmetį, kai atsirado atsakovių prievolė mokėti už darbus, buvo 0,05 procentai, todėl sprendė, kad taikytina palÅ«kanų norma, apskaičiuota vadovaujantis MVPÄ® nuostatomis, yra 8,05 procentai.

Per pradelstÄ sumokėti laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki ieÅ¡kinio padavimo 2017 m. vasario 17 d. priteisė 1 412,23 Eur kompensacines palÅ«kanas. IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 8,05 procento dydžio priteistos sumos metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo laikė pagrįstu ir tenkintinu, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.      Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, teismas vertino, kad iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra protingo dydžio ir nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio.

Teismo patirtų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei nepriteisė, kadangi iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma buvo mažesnė už teisingumo ir finansų ministrų nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Akmenės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas A. J. firmos „Vorupė“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir lygiomis dalimis priteisė iÅ¡ atsakovių Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos 13 770,47 Eur skolÄ , 1 412,23 Eur kompensacines palÅ«kanas, 8,05 procentų dydžio priteistos 15 182,70 Eur sumos metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-02-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 342,00 Eur žyminį mokestį ir 1 879,00 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir priimti naujÄ sprendimÄ : priteisti iÅ¡ atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ 13 770,47 Eur skolÄ , 1 412,23 Eur kompensacines palÅ«kanas, 8,05 procentų dydžio priteistos 15 182,70 Eur sumos metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-02-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 342,00 Eur žyminį mokestį ir 1 879,00 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o ieÅ¡kinį atsakovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas dėl teisinio reguliavimo spragos netinkamai įvertino jungtinės veiklos sutarties sudarymo sÄ lygas, jų vykdymÄ ir atsakomybę, neįsigilino į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymÄ , todėl priėmė neteisingÄ teismo sprendimÄ apeliantės atžvilgiu. Teismas neiÅ¡samiai įvertino apeliantės pateiktus argumentus ir paaiÅ¡kinimus dėl jai teisės aktais nustatytos imperatyvios pareigos sudaryti Jungtinę veiklos sutartį siekiant gauti Projekto finansavimÄ , todėl padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad sudarydama Jungtinę veiklos sutartį apeliantė, kaip valstybės turto patikėtinė, veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvė.

Apeliantė veikė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir neatliko jokių veiksmų, nulėmusių skolos ieÅ¡kovui susidarymÄ , todėl jos atsakomybė už atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ netinkamai vykdytÄ prievolę negali bÅ«ti bendra su apeliante. Pagal bylos aplinkybes teismo sprendimu priteistos palÅ«kanos kildinamos ne iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sandorio, o iÅ¡ Jungtinės veiklos sutarties, todėl apeliantė negali atsakyti lygiomis dalimis su atsakove Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ už kompensacines ir procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas tik pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ sudaryto komercinio sandorio – Rangos sutartį – įsipareigojimų nevykdymÄ .

Priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra neteisėtos, o taip pat ir neprotingai didelės įvertinant pateikto ieÅ¡kinio apimtį ir jo teisinį pagrindimÄ .       Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Asociacija „Kesiai“ visiÅ¡kai įvykdė savo finansinius įsipareigojimus, numatytus Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcijos darbų finansavimo paramos sutartyje.

Ieškovei liko neapmokėta 13 770,47 Eur suma, kurios nefinansavo Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Šios išlaidos yra neteisėtai pripažintos netinkamomis finansuoti ir neišmokėtos kaip finansinė sankcija. Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ šiuo metu lėšų neturi ir neturės galimybės atsiskaityti su rangovu, kol negaus pinigų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros.

Apeliantė pripažino, kad pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė. Ji teisinosi tuo, kad valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise – atlikti skiriami nepakankami specialiosios tikslinės dotacijos asignavimai.

Akmenės rajono savivaldybės administracija, gaudama lėšas tokiems objektams finansuoti, jomis visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡io projekto įgyvendinimo.   IeÅ¡kovė A. J. firma „Vorupė“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jo naikinti nėra teisinio pagrindo. PraÅ¡o atlyginti iÅ¡laidas patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: .

             Tai, jog apeliantė kartu su kita atsakove, siekdama paramos pagal Å¡ios paramos teikimo taisykles, sudarė jungtinės veiklos sutartį, nekeičia sudarytos jungtinės sutarties Å¡alių valios, dėl to nepasikeičia ir jungtinės veiklos sutarties dalyvių teisių ir pareigų visuma, numatyta įstatyme, tarp jų ir atsakomybės prieÅ¡ trečiuosius asmenis apimtis ir forma. Apeliantė turi patikėjimo teisę į turtÄ , kuris buvo Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos objektu.

Be patikėjimo teisės į valstybės turtÄ , apeliantė turi ir pareigÄ Å¡Ä¯ turtÄ prižiÅ«rėti ir atnaujinti. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių pareigų vykdymo atsirado apeliantės prievolė sudaryti jungtinės veiklos sutartį su kitu atsakovu, todėl jungtinės veiklos sutartis yra teisėta ir neturi jokių sandorio ydingumÄ pagrindžiančių požymių. Sudaryta jungtinės veiklos sutartis nepažeidžia ir nevirÅ¡ija patikėtinio kompetencijos, turimos valdant ir naudojant patikėjimo teise turimÄ turtÄ , todėl apeliantės argumentai, jog sudarant sandorius, susijusius su tokiu turtu, ji veikia ne kaip civilinių santykių dalyvis, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.955 straipsnio nuostatoms.

Apeliantė nekvestionuoja teisės normų aktų (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 3D-478 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės Å«kio ir miÅ¡kininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktÅ«ra“ veiklos srities „Žemės Å«kio vandentvarka“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“), nustatančių jos pareigÄ sudaryti jungtinės veiklos sutartį siekiant gauti lėšų Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos darbams finansuoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantės tikslas yra akivaizdus ir nulemtas tiek apeliantės valios, tiek teisės normų aktais nustatytos teisinės pareigos – atnaujinti (rekonstruoti) Agluonos upelio užtvankÄ . Å is tikslas galėjo bÅ«ti pasiektas tik sudarius rangos sutartį rekonstrukcijos darbams atlikti, todėl rangos sutartis yra nukreipta apeliantės tikslui, numatytam jungtinės veiklos sutartyje, pasiekti, t. y. rangos sutartis sudaryta apeliantės interesais. Ginčo dėl partnerių įnašų dydžio nėra ir prievolės, atsiradusios iÅ¡ jungtinės veiklos, yra padalytos partneriams tinkamai.

Tai, jog ieÅ¡kovė vėliau sužinojo apie atsakovių sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį, nekeičia apeliantės atsakomybės, nes ne ieÅ¡kovės žinojimas ar nežinojimas lemia apeliantės pareigÄ , o jos sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria yra siekiama bendro rezultato – Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos. Aplinkybė, jog apeliantė nedalyvavo pasiraÅ¡ant rangos sutartį ir jÄ vykdant, neatleidžia apeliantės nuo atsakomybės vykdant bendras prievole, už apeliantę veikė kitas jungtinės veiklos partneris.

PrieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus apeliantė dėl netinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo gali reikÅ¡ti kitam jungtinės veiklos sutarties partneriui. Kadangi prievolė, atsiradusi iÅ¡ rangos sutarties, yra bendra, apeliantei kyla pareiga taip pat mokėti palÅ«kanas, nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados     Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ , taikant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio 3 dalies ir 6.208 straipsnio 4 dalies prasmę, tais atvejais, kai darbai atlikti nekokybiÅ¡kai, užsakovas iki trÅ«kumų iÅ¡taisymo gali sustabdyti apmokėjimÄ už atliktus darbus ta apimtimi, kuria bÅ«tų įvertinama Å¡alintinų trÅ«kumų kaina.

CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyti bÅ«dai, kuriais užsakovas gali apginti savo teises, jei rangovas atliko darbus nukrypstant nuo sutarties sÄ lygų, dėl kurių darbų rezultatas negali bÅ«ti naudojamas pagal sutartyje nurodytÄ paskirtį arba pablogėja jo naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį (sÄ lygos), o jeigu paskirtis nenurodyta – pagal normaliÄ paskirtį. Užsakovas gali reikalauti iÅ¡ rangovo, kad jis neatlygintinai paÅ¡alintų trÅ«kumus per protingÄ terminÄ , arba atitinkamai sumažinti darbų kainÄ , arba pareikalauti iÅ¡ rangovo trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų, jei užsakovo teisė paÅ¡alinti trÅ«kumus buvo numatyta rangos sutartyje.

    Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ (toliau – asociacija) nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė netinkamai atliko Rangos sutartyje nurodytus darbus. Sprendime liudytojas A. P. patvirtino, kad statybos darbų baigimo laiku trÅ«kumai nebuvo tinkamai konstatuoti. Taigi, atsiskaitymo laikotarpiu asociacija neturėjo jokio pagrindo sulaikyti mokėjimÄ ieÅ¡kovei.

Kolegija sutinka su ieÅ¡kovės teigimu, kad nebuvo sumokėta ne dėl to, kad darbai buvo atlikti nekokybiÅ¡kai, o dėl to, kad asociacija nebeturėjo lėšų baigti atsiskaityti suieÅ¡kove.      Kolegija taip pat įvertina tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ atmetė. Taigi, kolegija turi teisę remtis Å¡ia įsiteisėjusia nutartimi ir konstatuoja, kad asociacijai turi bÅ«ti grÄ Å¾intos lėšos, kurių bendra suma sudarė bÅ«tent 13770,47 Eur.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra nepagrįstai taikė sankcijas bei atėmė galimybę visiÅ¡kai atsiskaityti su asociacija, o per jÄ â€“ ir su ieÅ¡kove.      Apeliantė teigia, kad jos tikrieji ketinimai jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti buvo teismo netinkamai įvertinti. Nustatant tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ turi bÅ«ti remiamasi ne tik pažodiniu teksto aiÅ¡kinimu, bet bÅ«tina atsižvelgti ir į tikrÄ jÄ sutarties prasmę, tikruosius Å¡alių ketinimus ir pan. (CK 6.193 straipsnis).

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino jÄ ir nustatė, kad abiejų atsakovių ketinimai buvo aiÅ¡kÅ«s ir nedviprasmiÅ¡ki – buvo siekiama bendrai rengti ir įgyvendinti projektÄ â€žAgluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ bei teikti bendrÄ paraiÅ¡kÄ gauti lėšas jo vykdymui. Taip pat įvertinamos dvi esminės sÄ lygos:

1) apeliantė jungtinės veiklos sutarties neginčijo;

2) nustatyta, kad savivaldybėje yra juridinis skyrius, kuriame dirba net keli darbuotojai, pagal pareigybines instrukcijas privalantys turėti teisinį iÅ¡silavinimÄ . Taigi, per dvejus metus, kol buvo vykdomas projektas, apeliantė ne tik galėjo, bet ir privalėjo naudotis jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkte nurodytomis teisėmis. Apeliantė elgiasi nesÄ Å¾iningai ir apie jungtinės veiklos sutarties ydingumÄ pradėjo kalbėti tik tada, kai asociacijai ėmė trÅ«kti lėšų dėl nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros taikytų sankcijų.

     Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl palÅ«kanų ir kitų periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės parengtos įsiskolinimo apskaičiavimo lentelės, palÅ«kanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymÄ apskaičiuotos nevirÅ¡ijant CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodytų nuostatų.      Pasisakydama dėl apeliacinio skundo dalies palÅ«kanų klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčijo ieÅ¡kovės reikalavimo palÅ«kanas priteisti ne pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytus palÅ«kanų dydžius, o pagal specialiame Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytus palÅ«kanų dydžių apskaičiavimus, neteikė apeliacinio skundo dėl to, kad teismas palÅ«kanas apskaičiavo ne pagal CK, o pagal specialų įstatymÄ .

    Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikytinos minimaliais nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos, ir kurių kreditoriui nereikia įrodinėti (6.261 straipsnis).      Kompensuojamųjų palÅ«kanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Dėl to nuo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo dienos iki kreipimosi į teismÄ ir bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuotinos CK 6.210 straipsnyje nurodytos palÅ«kanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatytas kitoks palÅ«kanų dydis.

IeÅ¡kovė praÅ¡o skaičiuoti palÅ«kanas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalis). Å is įstatymas numato pavėluotų mokėjimų palÅ«kanas pagal komercinius sandorius. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 straipsnį nustatant atliekamų pagal komercinius sandorius pavėluotų mokėjimų palÅ«kanas (CK 1.3 straipsnio 3 dalis).      Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindas priteisti procesines palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ .

Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio priteistos sumos palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (1 str. 2 d.). ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinos 8,05 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos, atsižvelgiant į bylos iÅ¡kėlimo datÄ â€“ 2017-02-21 (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

     IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 400 Eur suma advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) numatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteistinos 400 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kovei A. J. firmai „Vorupė“ (įmonės kodas 145188860) 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.             Teisėjai                                    Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius                                       Birutė Simonaitienė