9b6caeee-1868-4838-a34d-218a079efecd · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1051-431/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11255-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

N. (J. N.) ir L. N. apeliacinį skundÄ ir trečiojo asmens M. G. pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. N. ir L. N. ieÅ¡kinį atsakovei L. R. dėl statytojo teisių įgyvendinimo be atsakovės sutikimo ir pagal atsakovės L. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams J. N. ir L. N. dėl namo remonto be bendraturčių sutikimo ir daikto dalies atidalinimo, trečiasis asmuo byloje – M.

G., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai prašė teismo pripažinti jiems teisę įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti statytojų teises, t. y. teikti dokumentus ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus pastatams – namų Å«kio pastatams, esantiems 0,1898 ha bendro ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau –Sklypas), rekonstruoti pagal UAB „Geri projektai“ parengtus projektinių pasiÅ«lymų Nr. 02-07-SP-AS sprendinius be Sklypo bendraturtės (atsakovės) sutikimo.

Nurodė, jog Å¡alys yra Sklypo bendraturtės. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2001 m. birželio 19 d. sprendimu nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka (civilinė byla Nr. 2-641-02/2001). IeÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso garažas 3I1p, Å«kinis pastatas 2I1P, Å¡iltnamis I1ž ir kiemo rÅ«sys 6I1/b, kurie yra ieÅ¡kovų naudojamoje Sklypo dalyje. IeÅ¡kovai planuoja rekonstruoti garaÅ¾Ä ir Å«kinį pastatÄ , vietoj jų pastatyti naujÄ namų Å«kio pastatÄ â€“ kÅ«rybines dirbtuves.

Pagal ieÅ¡kovų užsakymÄ UAB „Geri projektai“ parengė namų Å«kio pastato ir Å«kinio pastato rekonstrukcijos projektÄ , tačiau atsakovė nedavė savo sutikimo. Rekonstrukcijos darbai neturės neigiamos įtakos atsakovės interesams, nes statinys suprojektuotas ieÅ¡kovų naudojamoje Sklypo dalyje, užstatyto Sklypo plotas nepadidės, suprojektuotas statinys bus aukÅ¡tesnis, bet nesumažės saulės Å¡viesa, patenkanti į atsakovės patalpas, nes statinys suprojektuotas Å¡iaurinėje Sklypo dalyje.

2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai nepateikė teritorijų analizės, nenurodė, koks Sklypui nustatytas maksimalus užstatymo intensyvumas ir tankumas. Projektiniuose pasiūlymuose nesutampa užstatymo intensyvumo rodikliai (0,2 ir 0,19). Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti jos teisę:

1) atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklausančio atsakovei, kapitalinį remontÄ , pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtÄ techninį darbo projektÄ be ieÅ¡kovų sutikimo;

2) rengti Sklypo padalijimo planÄ , tam, kad ieÅ¡kovė galėtų atidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pagal naudojimosi sklypu tvarkÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, be atsakovų sutikimo. Nurodė, jog UAB „Projektavimo sprendimai“ parengė atsakovei priklausančio Buto kapitalinio remonto projektÄ . Atsakovė jį pateikė ieÅ¡kovams, bet pastarieji nepateikė komentarų ar sutikimo. Po Buto remonto namo aukÅ¡tis, plotas ir fasadas nesikeis. Kapitalinio remonto darbo projekte nustatyta, kad pastato tÅ«ris ir iÅ¡orė nesikeis. Reikia keisti stogÄ ir daryti kapitalinį remontÄ .

3. IeÅ¡kovai nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovės pateiktas techninis darbo projektas neiÅ¡samus, prieÅ¡taringas. Dėl to ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo negali iki galo įvertinti tokio remonto padarinių. Atsakovės pateiktame projekte nėra duomenų apie sklypo užstatymo tankumÄ ir intensyvumÄ , nepateikta teritorijų analizė. Atsakovė projektuoja antrÄ aukÅ¡tÄ , palėpėje ketina įrengti papildomÄ patalpÄ (kambarį), siekia padidinti bendrÄ aukÅ¡tį iki 8,20 m be dÅ«mtraukio. Pagal Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, gyvenamasis namas yra vieno aukÅ¡to. Atsakovė siekia padidinti bendrÄ gyvenamojo namo plotÄ , kuris turi įtakos užstatymo intensyvumui. Atsakovės pateiktas techninis darbo projektas nesuderintas su KultÅ«ros paveldo departamentu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo apsaugos skyriumi.

4. Atsakovė siekia remontuoti ne tik butÄ , bet taip pat ir priestatÄ 8a2/p, kuriame yra dvi rÅ«sio patalpos. Dėl nurodytam priestatui daromo poveikio ir to, kad priestate atsiras naujų konstrukcijų, gali kilti naujas ginčas dėl naudojimosi sklypu. Atsakovės pateiktame remonto darbų projekte nėra sprendinių dėl laikančiųjų konstrukcijų keitimo, naudotinų medžiagų, jų techninių parametrų, neapskaičiuota pagrindinėms namo laikančioms konstrukcijoms daroma apkrova ir medžiagų pasiprieÅ¡inimas papildomam svoriui, taip pat neaptartas namo apÅ¡iltinimas ir energetinis naudingumas.

Projekte atsakovė nepateikė sprendinių dėl priestato 6a1/m, kuriame yra Butas, fasado spalvos, įstatomų langų medžiagos ir spalvos. Nurodyto priestato stogÄ suplanuota dengti skarda. Tai neatitinka kitų bendraturčių intereso iÅ¡saugoti pagrindinių konstrukcijų ir medžiagų identiÅ¡kumÄ , bendrÄ architektÅ«rinį vaizdÄ . Projektuojamo antro aukÅ¡to patalpose, kurios yra virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), planuojama įrengti laiptus į palėpę. Tam nepritaria trečiasis asmuo, nes dėl tokių laiptų pablogės trečiojo asmens gyvenimo sÄ lygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovų J. N. ir L. N. ieÅ¡kinį ir pripažino ieÅ¡kovams teisę teikti dokumentus ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus pastatams – namų Å«kio pastatams, esantiems Sklype rekonstruoti pagal UAB „Geri projektai“ parengtus projektinių pasiÅ«lymų Nr. 02-07-SP-AS sprendinius be Sklypo bendraturtės (atsakovės) L. R. sutikimo. Patenkino iÅ¡ dalies atsakovės L.

R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pripažino atsakovei teisę atlikti Buto kapitalinį remontÄ pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtÄ techninį darbo projektÄ be ieÅ¡kovų J. N. ir L. N. sutikimo. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

6. Teismas, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kovų pateiktame UAB „Geri projektai“ projekte esantį Sklypo vertikaliojo planiravimo brėžinį, nustatė, kad projekte suplanuota nugriauti du statinius (kiemo rÅ«sį ir Å¡iltnamį), rekonstruoti Å«kinį pastatÄ ir garaÅ¾Ä bei pastatyti Å«kinį pastatÄ rekonstruojamų pastatų vietoje ir Å¡iuo metu laisvame sklypo plote (ieÅ¡kovai jį įvardijo kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis). Palyginus aptariamame plane pažymėtas Å¡iuo metu esančių pastatų ir ketinamo statyti pastato ribas, matyti, kad projekte suprojektuota statyti naujÄ pastatÄ ant dalies garažo ir Å«kinio pastato užimamo bei Å¡iuo metu neužstatyto (laisvo) Sklypo ploto.

Iš esmės naujas pastatas suprojektuotas šiuo metu esančių ir ketinamų rekonstruoti pastatų (garažo 3I1p ir ūkinio pastato 2I1P) vietoje. Tai atitinka naujos statybos ir rekonstrukcijos apibrėžtis (aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8, 9 punktai).

7. Pagal aptariamÄ projektÄ pastačius naujÄ pastatÄ (kÅ«rybines dirbtuves) Å¡iuo metu esantis užstatytas ir naujai užstatyti suplanuotas sklypo plotas iÅ¡liks iÅ¡ esmės nepakitęs, nes dabar užstatymo procentas yra 17,34 proc., o suprojektuotas užstatymo procentas bus 17,31 proc. Griaunant ir rekonstruojant pastatus, užstatymo plotas nedidinamas, nes Å¡iuo metu pastatų užimtas plotas yra 83 kv. m, o po rekonstrukcijos bus 82,46 kv. m. Taigi užstatymo tankumas nevirÅ¡ytas. Pagal projektÄ bÅ«simas užstatymo intensyvumas yra 0,19 ir 0,2.

Esamas užstatymo intensyvumas – 0,18. Pagal (duomenys neskelbtini) detaliojo plano architektÅ«rinio–planinio sprendinio 2.2.5 punktÄ , rekonstruojant esamus pastatus, sklype po rekonstrukcijos gali iÅ¡likti faktinis užstatymo tankis ir intensyvumas, nors jis ir bÅ«tų didesnis už reglamentuojamÄ toje vietoje. Pagal to paties detaliojo plano sprendinio 2.2.7 punktÄ , naujai statomų ir rekonstruojamų pastatų aukÅ¡tis – vienas aukÅ¡tas su mansarda; papildomas cokolinis aukÅ¡tas leistinas tik tose vietose, kur yra didelis reljefo perkritimas.

IÅ¡ projektuojamo statyti pastato brėžinių matyti, kad suprojektuotas vieno aukÅ¡to su mansarda ir cokoliu pastatas. NurodytÄ pastatÄ planuojama statyti pakalnėje. Aptarti sprendiniai atitinka (duomenys neskelbtini) detaliojo plano architektÅ«rinio–planinio sprendinyje nustatytus reikalavimus.

8. Griaunami ir rekonstruojami pastatai yra toje Sklypo dalyje, kuria pagal teismo nustatytÄ bendraturčių naudojimosi Sklypu tvarkÄ , nustatyta naudotis ieÅ¡kovams. Po rekonstrukcijos suprojektuotas pastatas taip pat bus ieÅ¡kovams nustatytoje naudotis Sklypo dalyje. IeÅ¡kovai pateiktÄ projektÄ suderino su KultÅ«ros paveldo departamentu ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo apsaugos skyriumi. Tai, kad ieÅ¡kovų ketinamas statyti pastatas yra ne nesudėtingas statinys, savaime nėra pagrindas atsisakyti tenkinti ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovai, vykdydami statybÄ ir rekonstrukcijÄ privalės laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovų ketinamų vykdyti darbų ir atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį ketinamo atlikti Buto kapitalinio remonto darbai neturi neigiamų padarinių vieni kitiems, t. y. ieÅ¡kovams vykdant ir atlikus Å«kio pastatų rekonstrukcijÄ , nebus užkirstas kelias atsakovei atlikti jai priklausančio buto kapitalinį remontÄ . Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

9. Teismas nustatė, kad daugiabučiame gyvenamajame name yra atskiri butai, kurie nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams, trečiajam asmeniui ir atsakovei. Atsakovės Buto kadastro duomenų byla patvirtina, jog prie Buto yra priestatas (rÅ«sys), taip pat Buto pirmas aukÅ¡tas, Buto pastogė M2 (projekte vadinama antru aukÅ¡tu) ir pastogė M3. UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtas techninis darbo projektas patvirtina, jog atsakovė ketina atlikti jai priklausančio Buto kapitalinį remontÄ . Projekte paaiÅ¡kinta, kad kapitalinio remonto metu funkcinis patalpų zonavimas iÅ¡liks nepakitęs. Pirmame aukÅ¡te suplanuota sujungti du kambarius ir suformuoti didesnį kambarį. Antrame aukÅ¡te (mansardoje M2) suplanuota įrengti laiptus į palėpę (M3). Iki Å¡iol nenaudojamÄ palėpę suplanuota įrengti. Be to rÅ«syje suplanuota suformuoti dvi pagalbines patalpas.

10. Atsakovės rÅ«sys yra priestatas 8a2/p, kuriame įrengtos rÅ«sio patalpos R3-1 ir R3-2. Pagal atsakovės pateiktÄ kapitalinio remonto techninio darbo projekto 3.3 punktÄ , rÅ«syje formuojamos dvi pagalbinės patalpos. Å ios pagalbinės patalpos bus įrengtos pačiame rÅ«syje, nekeičiant rÅ«sio matmenų. Atlikus visÄ kapitalinį remontÄ , nepakis taip pat ir namo tÅ«ris ir architektÅ«rinė iÅ¡raiÅ¡ka, taip pat nepadidės namo aukÅ¡tis. Pagal projektÄ , atliekant kapitalinio remonto darbus, suplanuota pakeisti fasado ir stogo dangÄ . Tai, kad dalis namo stogo uždengta Å¡iferiu, o atsakovė ketina stogo dalį uždengti skarda, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog dėl to bus pažeisti ieÅ¡kovų, kaip namo bendraturčių, interesai. PrieÅ¡ingai, pakeitus senÄ stogo dangÄ nauja, daugiabučio namo stogas, kaip bendro naudojimo objektas pagerės.

11. Atsakovės Bute į palėpę įrengiant laiptus, suprojektuota iÅ¡kirsti angÄ Ä¯ pastogę ir pastogėje įrengti kambarį. Å iuo metu nėra įėjimo į pastogę. Pastogėje formuojamas tik kambarys, bet ne statomas naujas aukÅ¡tas. Dėl to nepagrįsti ieÅ¡kovų argumentai, kad atsakovė ketina statyti naujÄ aukÅ¡tÄ , didinti bendrÄ namo ir priestato (rÅ«sio) aukÅ¡tį. VirÅ¡ trečiajam asmeniui priklausančio buto yra atsakovės Buto patalpos (Å¡alių vadinamos namo antruoju aukÅ¡tu, o atsakovės buto kadastro duomenų byloje pažymėtos aukÅ¡te M2).

Atsakovės pateiktame projekte esančio pastogės aukÅ¡to planas patvirtina, kad pastogė (M3), kuriÄ atsakovė ketina įrengti, yra virÅ¡ pačios atsakovės patalpų, esančių mansardoje M2. Pagal projektÄ , iÅ¡kirsti laiptų angÄ ir įrengti laiptus suprojektuota atsakovės Buto patalpų, esančių mansardoje M2, lubose. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, įrengus aptariamus laiptus nepadidės triukÅ¡mas trečiojo asmens bute.

12. Teismas pripažino nepagrįstais ieÅ¡kovų ir trečiojo argumentus, kad atsakovė negali atlikti buto kapitalinio remonto, nes namo laikančių konstrukcijų bÅ«klė prasta. Ä®vertinęs atsakovės suplanuotų atlikti kapitalinio remonto darbų apimtį ir pobÅ«dį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog po Å¡ių darbų tiek atsakovės Butas, tiek visas namas bus pagerintas ir atnaujintas. Dėl to bendra namo bÅ«klė pagerės. Todėl teismas nusprendė, kad pirmasis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.

13. Teismas nustatė, jog atsakovės reikalavimas pripažinti jos teisę parengti žemės sklypo padalijimo planÄ , tam, kad atsakovė be ieÅ¡kovų sutikimo galėtų atidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal naudojimosi sklypu tvarkÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįstas. Pagal (duomenys neskelbtini) detaliojo plano architektÅ«rinio–planinio sprendinio 2.2.3 punktÄ , visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje turi bÅ«ti laikomasi reikalavimo, jog sklypai gali bÅ«ti jungiami į didesnius, bet neturi bÅ«ti dalijami, smulkinami (iÅ¡skyrus atvejus, kai tas rekomenduojama detaliajame plane). Taigi atsakovės ketinimas prieÅ¡tarauja nurodytam detaliojo plano reikalavimui.

14. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ , formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi reikalavimo, kad prie statinio ar įrenginio gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natÅ«ra nedalijami, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iÅ¡ bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir Å¡iam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

Pagal naudojimosi Sklypu tvarkÄ , bendraturčiams paskirta naudotis atskiromis Sklypo dalimis A, B ir C. Be to, bendraturčiams palikta naudotis 2262 kv. m bendro naudojimo plotu, kurį užima daugiabutis namas. Atsakovė nepateikė plano (projekto), pagal kurį Sklypo atidalijimas atitiktų Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Todėl teismas atmetė atsakovės antrÄ jį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovai J.

N. ir L. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei pripažinta teisė atlikti Buto kapitalinį remontÄ be ieÅ¡kovų sutikimo, ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Pagal atsakovės parengtÄ Buto kapitalinio remonto techninį darbo projektÄ ieÅ¡kovai negali tinkamai įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ sutikimas turės ieÅ¡kovų teisėms ir interesams, kaip gali pasikeisti gyvenimo sÄ lygos statybos darbų vykdymo metu ir po jų atlikimo.

Atsakovės projekte esami sprendiniai, pagal kuriuos bus atliekami statybos darbai, pagal mÄ stÄ ir pobÅ«dį atitinka statinio rekonstrukcijos sÄ vokÄ , o ne kapitalinio remonto. Atsakovė neatskleidė savo tikrų ketinimų, statybos darbų mÄ sto, darbų pobÅ«džio. Teismas padarė iÅ¡vadas, remdamasis tik prielaidomis, o ne visapusiÅ¡ku atsakovės pateiktų projektinių sprendinių vertinimu. 15.2. Atsakovės pateikto projekto sprendiniuose nurodyta, jog bus pakeičiama dalis namo fasado ir stogo dangos, tačiau brėžiniuose numatoma stambinti iÅ¡orės sienas.

Tai reiÅ¡kia, kad statyba ir jos rezultatai iÅ¡siplečia į iÅ¡orę ir neapsiriboja vien tik buto kapitaliniu remontu. IeÅ¡kovai turi teisę žinoti kaip atrodys visas namo fasadas, stogo konstrukcijos, langai. Tuo tarpu atsakovė nepateikė ieÅ¡kovams vaizdo, kaip atrodys gyvenamasis namas po statybos darbų atlikimo. Pagal ginčo nagrinėjimo metu galiojančios Statybos įstatymo Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalies redakcijÄ kapitaliniu remontu laikoma statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Atsakovė ketina mansardÄ M2 perstatyti, ir vietoj jos pastatyti 2 aukÅ¡tÄ bei įrengti pastogę. Projekto sprendiniuose nurodoma, kad po atlikto kapitalinio remonto pastato aukÅ¡tis sudarys 8,20 metro, t.y. lyginant su kadastro duomenimis, žymiai padidės. 15.3. Atsakovės projekte nėra duomenų apie naudojamas laikančiÄ sias konstrukcijas, jų tvirtinimÄ , darbų atlikimo eiliÅ¡kumÄ , ar statybos metu bus naudojama ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui priklausanti namo konstrukcijų dalis. Atsakovės pateiktoje kadastro duomenų byloje nėra duomenų apie priestato 5a1p sienų storį.

Pagal pateiktÄ atsakovės projektÄ ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo negali įvertinti, ar po statybos darbų atlikimo nebus užstatytas trečiajam asmeniui priklausančio buto langas, kuris kapitalinio remonto projekte neparodytas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės pateiktÄ projektÄ , neatsižvelgė į Å¡iÄ svarbiÄ aplinkybę ir jos nevertino. 15.4. Atsakovės buto kapitalinio remonto techniniame darbo projekte nėra duomenų apie naujai projektuojamo pastato tÅ«rį, užstatymo tankį. Projekte nurodytas projektuojamo pastato bendrasis plotas 124,12 m2 nėra tapatus statinio užstatymo tankiui.

Pagal atsakovės projektÄ naujai projektuojamo stogo plotas yra (7,400 m x11,440 m) 84,66 m2, tai yra atitinka pastato užstatytÄ plotÄ . Taigi užstatymo plotas didėja, nors apie tai projekte nenurodoma. Užstatymo ploto padidėjimas nulemia užstatymo tankio padidėjimÄ . Å i aplinkybė pažeidžia ieÅ¡kovų teises ir interesus, kadangi gali turėti neigiamų pasekmių. Dėl užstatymo ploto didėjimo atitinkamai užstatoma ieÅ¡kovei L. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis.

Teismas neatskyrė kapitalinio remonto sÄ vokos nuo statinio rekonstrukcijos sÄ vokos. 15.5. Atsakovės kapitalinio remonto projekte neparodyta, kaip bus nuvedamas lietaus vanduo, neparodyta, ar bus įrengta vandens nuo stogo nuvedimo sistema. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovai negali nuspręsti, ar nebus daroma žala gyvenamojo namo 1A1m konstrukcijoms. Skirtingų stogo dangų, langų įrengimas, pažeidžia visÄ pastato architektÅ«rinį darnumÄ , vientisumÄ ir suderinamumÄ su esminiais statinio architektÅ«rai keliamais reikalavimais.

Stogo dangos keitimas tik virÅ¡ priestatų 6a1m ir 5a1p, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, iÅ¡ esmės neįtakoja daugiabučio namo stogo, kaip bendro naudojimo objekto, pagerėjimo. Teismas neatsižvelgė į Statybos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės ketinimas stogo dalį uždengti skarda, kai dalis namo stogo uždengta Å¡iferiu, nepažeidžia ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių, interesų. 15.6. Teismas konstatavo, kad atsakovės rÅ«sys yra priestate 8a2p, kuriame įrengtos rÅ«sio patalpos R-3 ir R-2.

Tačiau kartu teismas konstatavo ir aplinkybę, kad rÅ«syje formuojamos dvi pagalbinės patalpos, nekeičiant rÅ«sio matmenų. Teismas nesiaiÅ¡kino, kokios kapitalinio remonto metu patalpos bus papildomai formuojamos, jeigu rÅ«syje jau yra įrengtos patalpos R-2 ir R-3. Atsakovė ketina įrengti rÅ«sio patalpas priestate 8a2p. Tam, kad įrengti naujÄ rÅ«sį, turi bÅ«ti perstatytos laikančiosios konstrukcijos. IeÅ¡kovai nežino, ar vykdomi priestate 8a1p statybos darbai ir jų rezultatas gali pakeisti teismo sprendimu nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ ir atitinkamai pažeisti ieÅ¡kovų nuosavybės teises bei teisėtus interesus.

Ä® Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė ir teismas. 15.7. Atsakovės buto kapitalinio remonto techninis darbo projektas pateiktas, nesilaikant Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų. Atsakovės užsakymu UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtas kapitalinio remonto projektas ieÅ¡kovams bei teismui buvo pateiktas be suderinimų su atitinkamų institucijų valstybės tarnautojais. Todėl ieÅ¡kovai negalėjo apsispręsti, ar atsakovės pateiktas projektas neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, ar projekto sprendiniai po derinimų nepasikeis, ir bus galutiniai.

IeÅ¡kovai neprivalėjo duoti savo pritarimo tokiam projektui, kuris galimai neatitinka norminių ir individualaus pobÅ«džio teisės aktų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę. Teismas nėra statybos ir paminklosaugos srities specialistas. Todėl nesant atitinkamų suderinimų su paminklosaugos specialistais, teismo iÅ¡vada, jog atliekant kapitalinio remonto darbus, nepakis namo architektÅ«rinė iÅ¡raiÅ¡ka ir suderinamumas, nepadidės namų aukÅ¡tis, nepakis užstatymo tankis ir intensyvumas, o bendra pastato bÅ«klė pagerės, paremti tik prielaidomis. 15.8.

Atsakovės suplanuoto atlikti dalies namo kapitalinio remonto apimtis ir pobÅ«dis neturi įtakos viso namo pagerinimui ir atnaujinimui ir nesudaro palankių sÄ lygų ieÅ¡kovams vykdyti gyvenamojo namo 1A1m laikančiųjų konstrukcijų kapitalinį remontÄ . Namo sienos ir perdangos yra iÅ¡ rÄ stų. Jų keitimui bÅ«tinos tam tikros sÄ lygos, kurios priklauso nuo visų butų savininkų interesų suderinimo. Pagal STR.1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirti ir gyvavimo trukmė“ nustatytus statinio gyvavimo trukmės normatyvus, rÄ stų daugiabučių gyvenamojo namo gyvavimo trukmė yra 60 metų.

Namas pastatytas 1922 m., fizinis nusidėvėjimas – 56 proc. Namo 1A1m laikančiosios konstrukcijos apstatytos atsakovei priklausančiais priestatais. Teismas nevertino ieškovų pateiktos statybos eksperto išvadų ir statybos eksperto nustatytų reikšmingų duomenų apie Namo pamatų būklę, pamatų gylį, panaudotų medžiagų, sienų ir perdangų būklę.

16. Trečiasis asmuo, M. G. pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodo, jog palaiko apeliacinio skundo reikalavimÄ . Nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas turi įtakos trečiojo asmens interesams. Dėl atsakovės projekte gyvenamojo namo visų fasadų projektinių sprendinių nebuvimo, trečiasis asmuo negali įvertinti gresiančių jos turtui rizikų ir ginti savo interesus bei teises. Projektinių sprendinių neatskleidimas ir aktyvus pasiprieÅ¡inimas atskleisti tikrus sumanymus tiesiogiai pažeidžia visų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

17. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė L. R. nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Teismas pagrįstai nustatė, jog kapitalinio remonto metu nebus didinamas pastato aukÅ¡tis, plotas. Todėl nėra pagrindo nurodyti duomenų dėl užstatymo tankio ir pastato tÅ«rio. Po kapitalinio remonto pastato aukÅ¡tis ir plotis nepadidės. UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtame Buto kapitalinio remonto techniniame darbo projekte yra nurodyta, kad pastato tÅ«ris nesikeis.

Kad pastato tūris kapitalinio remonto metu nesikeis, parodo ir pateiktų remontuojamo Buto aukštų planai. Šias aplinkybes teismas išsamiai nagrinėjo teismo posėdžio metu. Jei pastato tūris nesikeičia, nesikeičia ir užstatymo tankis bei intensyvumas, o taip pat ir Buto panaudojamas plotas. Todėl jo nėra privaloma nurodyti kapitalinio remonto techniniame darbo projekte. 17.2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog Buto kapitalinio remonto techniniame darbo projekte yra didinamas bendras statinio aukštis iki 8,20 m be dūmtraukio.

Projektu nekeičiami statinio parametrai ir nedidinamas aukÅ¡tis. Projekte numatytas tik fasado ir stogo dangos keitimas dėl to, kad tiek stogo danga, tiek apdaila yra nusidėvėjusi ir praleidžia drėgmę. IeÅ¡kovai stogo dangÄ virÅ¡ savo ir trečiojo asmens butų pakeitė be jokių projektų ir atsakovės sutikimo. Å i aplinkybė buvo nagrinėjama teismo posėdžio metu ir apeliantų atstovas nenurodė, kad buvo parengtas stogo virÅ¡ jų ir trečiojo asmens butų keitimo projektas. Buto kapitalinio remonto techninis darbo projektas nenumato atsakovės Buto fasado ir stogo apÅ¡iltinimo, todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai kelia klausimÄ dėl sienų storinimo. 17.3.

Tik dėl to, kad įrengiamas įėjimas į neeksploatuojamÄ palėpę, atsakovė parengė kapitalinio, o ne paprastojo remonto projektÄ . Laiptų aikÅ¡telių, laiptatakių įrengimas, taip pat fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas yra priskirti paprastajam remontui. Pastogė yra pastatyta, tik nėra įėjimo į jÄ . Atitinkamai, pastogėje tik formuojamas kambarys, o ne statoma pati pastogė ar statomas naujas aukÅ¡tas. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, trečiojo asmens buto langai nebus užstatyti.

Teismas Å¡ias aplinkybes įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės Bute į palėpę įrengiant laiptus, suprojektuota iÅ¡kirsti angÄ Ä¯ pastogę ir pastogėje įrengti kambarį. Å iuo metu nėra įėjimo į pastogę. Pastogėje formuojamas tik kambarys, bet ne statomas naujas aukÅ¡tas. Dėl to nepagrįsti ieÅ¡kovų argumentai, kad atsakovė ketina statyti naujÄ aukÅ¡tÄ , didinti bendrÄ namo ir priestato (rÅ«sio) aukÅ¡tį. 17.4. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad priestato 5a1p plotas bus didinamas.

Priestatas 5a1/p – tai prieÅ¡kambaris, o taip pat įėjimas į 1 ir 2 aukÅ¡tus. Buvo prieÅ¡kambario padidinimas atsakovės Sklypo dalyje – buvo jungiami 4 ir 5 butai, kad nereikėtų vaikščioti per laukÄ . Å is apjungimas buvo padarytas su kaimynų sutikimu, patvirtintas notariÅ¡kai. Stogo aukÅ¡tis ir nuolydis liko nepakitęs. Tai matosi ir naujame projekte. IeÅ¡kovai Å¡iÄ aplinkybę nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl ji negali bÅ«ti vertinama. Po kapitalinio remonto pastatas atitiks esminis statinio architektÅ«rinius reikalavimus.

Kapitalinio remonto projekte nenumatyta lietaus nuotekų surinkimo nuo stogo sistema, nes ji nebus keičiama, t. y. bus naudojama dabartinė sistema. 17.5. IeÅ¡kovai pateikė įrodymus, kad namo laikančiųjų konstrukcijų bÅ«klė yra avarinė, nors remiasi tik aktu, suraÅ¡ytu dar 1993 metais. Uždėjus lengvesnę stogo dangÄ , avarijos grėsmė bÅ«tų gerokai sumažinta. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ statybos leidimui gauti turi bÅ«ti pateiktas žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas.

Ir tik tada statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina savivaldybės administracija ar kitos institucijos. Todėl tik iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl bendraturčių sutikimo atsakovės Buto kapitaliniam remontui, atsakovė galės kreiptis dėl atitinkamo statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, kartu gaus ir reikalingus valstybės institucijų suderinimus. Taigi, jokie teisės aktai nereikalauja iÅ¡ atsakovės gauti visų institucijų sutikimų prieÅ¡ kreipiantis į bendraturčius jų sutikimui gauti. 17.6.

Priestatas nesiriboja su jokia ieÅ¡kovams ar trečiajam asmeniui priklausančia namo dalimi. RÅ«sys yra Å¡alia namo, o ne po atsakovės ar apeliantų bei trečiojo asmens butais. Pagal atsakovės Buto kapitalinio remonto techninio darbo projekto 3.3 punktÄ rÅ«syje formuojamos dvi pagalbinės patalpos. Å ios pagalbinės patalpos bus įrengtos pačiame rÅ«syje. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir teismas. RÅ«sio patalpos jau yra įrengtos, t. y. pastatytos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 18.

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkinta atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis ir pripažinta teisė atsakovei be bendraturčių (ieÅ¡kovų) sutikimo atlikti Buto kapitalinį remontÄ pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtÄ techninį projektÄ , pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1898 ha ploto Sklypas (el.b, 1 t, l. 22). Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2001 m. birželio 19 d. sprendimu nustatyta naudojimosi nurodytu sklypu tvarka: ieÅ¡kovai naudojasi sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis „A“ ir „B“; atsakovė naudojasi sklypo dalimi, pažymėta raide „C“; bendro naudojimo plotas yra 262 kv. m (civilinė byla Nr. 2-641-02/2001). Sklype yra gyvenamasis namas, kuriame yra bylos Å¡alims ir trečiajam asmeniui priklausantys butai. Atsakovė siekia atlikti jai priklausančio Buto kapitalinį remontÄ pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtÄ techninį projektÄ , tačiau atsakovai nesutinka su remonto atlikimu pagal šį projektÄ .

20. SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡kodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo bÅ«do, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto valdymÄ , naudojimÄ si juo bei disponavimÄ . Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiÅ¡kia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimÄ .

Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl projekto atskleidimo bendraturčiams ir numatomų darbų apimties 21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bendraturčio nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).

Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimÄ arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė bÅ«klė, neiÅ¡lieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neiÅ¡laikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kitos sÄ lygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Taigi teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).

23. Nagrinėjamoje byloje apeliantai nepagrįstai teigia, jog atsakovė jiems neatskleidė savo tikrųjų ketinimų bei statybos darbų masto ir pobÅ«džio, o pateiktas UAB „Projektavimo sprendimai“ techninis projektas pagal atliekamus darbus atitinka statinio rekonstrukcijÄ , bet ne kapitalinį remontÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog UAB „Projektavimo sprendimai“ projekto bendrosios dalies aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra detaliai aptarti ir iÅ¡vardinti visi numatyti remonto darbai, numatytos naudoti medžiagos, brėžiniuose yra gana aiÅ¡kiai pavaizduota, kaip po kapitalinio remonto atrodys iÅ¡orinės atsakovei priklausančio Buto sienos bei stogas, kaip bus atliktas vidinių patalpų pertvarkymas.

Todėl tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė tinkamai įvertinti, kaip pasikeis atsakovės Butas po remonto, ir kokias neigiamas pasekmes šie pakeitimai gali turėti Sklypo bei namo bendraturčiams. Ieškovai nenurodė, kokie kapitalinio remonto darbai ir kaip gali pažeisti jų teises bei interesus.

24. Projekto bendrosios dalies aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog planuojama keisti fasado apdailÄ ir stogo dangÄ . Numatoma fasado apdaila – medinės dailylentės, esama apdaila – dailylentės. Numatoma stogo danga – skarda. Esama stogo apdaila – Å¡iferio lakÅ¡tai. Taip pat numatoma vietoje lauko durų įstatyti langÄ (el.b., 1 t. l. 106-107). Bendrojoje projekto dalyje yra pateikti visų trijų atsakovės Buto iÅ¡orinių sienų su atnaujinta apdaila – dailylentėmis ir skarda – brėžiniai, aiÅ¡kiai matyti jų santykis su trečiajam asmeniui priklausančio buto sienomis (el.b., 1 t. l. 133). Todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog atsakovė neatskleidė, kaip gyvenamasis namas atrodys po statybos darbų atlikimo.

25. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktÄ statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Projekto bendrosios dalies aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog pastato tÅ«ris ir architektÅ«rinė iÅ¡raiÅ¡ka kapitalinio remonto metu nesikeis. Kapitalinio remonto metu funkcinis patalpų zonavimas iÅ¡lieka nepakitęs. Antrame aukÅ¡te numatyta įrengti laiptus į palėpę.

Iki Å¡iol neeksploatuojamÄ palėpę kapitalinio remonto metu planuojama įrengti. RÅ«syje formuojamos dvi pagalbinės patalpos. Palėpėje formuojamas kambarys (el.b., 1 t. l. 106-107). Tiek projekto apraÅ¡as, tiek Buto vidaus patalpų planai bei iÅ¡orinių sienų brėžiniai patvirtina, jog pertvarkomas bus tik Buto patalpų vidus, tuo tarpu iÅ¡orė iÅ¡liks nepakitus. Pripažintina, kad nedidelį Buto sienų storio padidėjimÄ gali lemti nauja apdaila. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad bus keičiama namo fasado struktÅ«ra.

26. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė ketina Buto mansardÄ perstatyti ir vietoje jos pastatyti antrÄ aukÅ¡tÄ bei įrengti pastogę, todėl po kapitalinio remonto pastato aukÅ¡tis gerokai padidės. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos viso Å¡alių Sklype esančio namo nuotraukos, kurios patvirtina, jog namo dalis, kurioje yra atsakovei priklausantis butas, yra aukÅ¡tesnė už kitÄ namo dalį, Å¡ių dviejų namo dalių stogo, o taip pat ir mansardos konfigÅ«racija skiriasi, tai yra atsakovei priklausančios buto dalies stogas yra plokÅ¡tesnis, todėl mansardos sienos yra aukÅ¡tesnės ir leidžia atsakovei suformuoti antrÄ aukÅ¡tÄ su palėpe. (el. b., 1 t. l. 165-166).

Pažymėtina jog nuotraukose užfiksuota dabartinė namo išorinė dalis, kurioje yra atsakovės Butas, savo parametrais ir konstrukcija bei fasado forma nei kiek nesiskiria nuo UAB „Projektavimo sprendimai“ projekto brėžinyje pavaizduoto atsakovės Buto dydžio ir struktūros po rekonstrukcijos (el.b., 1 t. l. 133).

27. Projekte yra nurodytas ir naujai projektuojamo statinio plotas (124,12 m2) ir esamo statinio plotas (123,96 m2), taip pat projektuojamas naudingasis (97,52 m2) ir esamas (97,36 m2) plotai, todėl ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog užstatymo plotas didėja. Projekte yra nurodyta, jog plotas apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, todėl ieškovai apeliaciniame skunde, teigdami, jog pastato bendrasis plotas apskaičiuotas neteisingai, nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalimi.

Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog Buto bendras plotas – 97,36 kv.m, naudingas plotas – 97,36 kv.m (el.b., 1t., l. 115). Taigi Å¡ie duomenys atitinka UAB „Projektavimo sprendimai“ Buto matmenis po rekonstrukcijos. Dėl stogo konstrukcijos ir dangos 28. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog atsakovės ketinimas perdengti stogo virÅ¡ jos Buto dalį skarda prieÅ¡tarauja Statybos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms. Pagal Å¡io straipsnio 4-6 punktus statinio architektÅ«ra turi bÅ«ti tokia, kad: architektÅ«riniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje; architektÅ«riniai sprendiniai sudarytų darniÄ , bendrÄ visumÄ ; statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Ieškovai nenurodė, kokius normatyvinius statybos techninius dokumentus galėtų pažeisti atsakovės ketinimas atnaujinti dalį namo stogo dangos skarda.

29. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog Å¡iuo metu atsakovės Buto dalies stogas savo konstrukcija skiriasi nuo kitos namo dalies, pastaroji yra perdengta nauju kitos spalvos Å¡iferiu (el. b., 1 t. l. 165-166). Taigi Å¡iuo metu virÅ¡ atsakovės Buto esanti stogo danga taip pat skiriasi nuo kitos namo stogo dalies tiek savo konstrukcija, tiek perdengimo medžiagos spalva. Todėl nesutiktina, jog nauja skardinė danga pažeistų viso namo architektÅ«rinį vientisumÄ . Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pakeitus senÄ stogo dangÄ nauja, daugiabučio namo stogas, kaip bendro naudojimo objektas pagerės, o ieÅ¡kovų interesai nebus pažeisti.

IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų Å¡iÄ skundžiamo sprendimo iÅ¡vadÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 30. Atsakovės Buto kapitalinio remonto projektas rengtas, vadovaujantis egzistuojančiais statybos techniniais reglamentais, tarp kurių ir STR1.01.01:2005 „KultÅ«ros paveldo tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ (el.b., 1 t. l. 103). Taigi projektuotojai, kaip savo srities profesionalai, jau turėjo atsižvelgti į numatomų Buto pakeitimų atitiktį minėtam teisės aktui.

Todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad pats projektas Å¡iuo metu dar nėra suderintas su kitomis valstybinėmis institucijomis, gali pažeisti jų interesus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė iÅ¡ pradžių siekia gauti Sklypo bendraturčių sutikimÄ remonto projektui, o tik tada jį teikti kitoms statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančioms institucijoms. Pažymėtina, jog Å¡ių institucijų nesutikimas ir esamo projekto koregavimas įpareigoja atsakovę su naujais pakeitimas supažindinti ir kitus bendraturčius bei pakartotinai gauti jų sutikimÄ .

31. Apeliantai teigia, jog pirmos instancijos teismas neįvertino jų pateiktos statybos eksperto iÅ¡vadų. Byloje yra pateiktas 1994 m. gyvenamojo namo butų 1 ir 3 laikančių konstrukcijų tyrimas, kuriame užfiksuota prasta perdengimų ir kitų konstrukcijų avarinė bÅ«klė ir iÅ¡vadoje siÅ«loma namÄ kapitaliai remontuoti (el.b., 1 t., l. 150; 153). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog namas statytas 1922 m., tačiau taip pat nurodyta, jog 1995-2006 m. buvo atlikta namo rekonstrukcija (el.b., 1 t., l. 26). Nors apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų apie buvusios rekonstrukcijos apimtį, tačiau pripažintina, jog 1994 m. atlikto tyrimo iÅ¡vadomis nagrinėjamoje byloje remtis nebegalima, nes nuo jo atlikimo yra parėję 24 metai ir faktinė situacija yra pasikeitusi. Kitų duomenų apie dabartinę namo laikančių konstrukcijų bÅ«klę ieÅ¡kovai nepateikė.

32. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

34. Atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Atsakovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iÅ¡ esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jai bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantų nepriteistinos. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Laima Gerasičkinienė Asta Radzevičienė Alma Urbanavičienė