9b69fbdb-5df7-49b2-9adf-b5732acdbabc · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-465-549/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00670-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.;21.10.1.;21.10.4. (S) ROIK: 21130395110 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. liepos 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. , jo atstovei advokato padėjėjai Linai Alksnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakomybėn patraukto asmens A.

P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio (duomenys neskelbtini), elektriku, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, atstovės advokato padėjėjos Linos Alksnienės skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-2194-2021. Teismas nustatė: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu A.

P. (toliau ir pareiÅ¡kėjas) pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir jam paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. kovo 25 d., 18.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko iÅ¡ Vilniaus savivaldybės į Klaipėdos savivaldybę, tuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų.

Atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovė advokato padėjėja Lina Alksnienė skundu praÅ¡o nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ A. P. atžvilgiu, arba, netenkinus praÅ¡ymo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Skunde nurodoma, kad A. P. pripažįsta, jog 2021 m. kovo 25 d. atvyko iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau nesutinka, jog tai padarė neturėdamas Nutarime 2.1.7. p. numatyto pagrindo, nes jis vadovavosi Nutarimo 2.1.7. p. nurodytu pagrindu, nedraudžiančiu iÅ¡vykti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės ir atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas.

Jo vykimas į Klaipėdos miesto savivaldybę buvo sÄ lygotas to, kad internete J. P. pamatė skelbimÄ apie parduodamas unikalias kėdes Klaipėdoje. J. P. susisiekus su pardavėja buvo nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose yra daromas remontas (renovacija), todėl kėdės reikėtų pasiimti kaip įmanoma skubiau. J. P. teiravosi kurjerių tarnybų dėl Å¡io siuntinio paėmimo iÅ¡ pardavėjos ir pristatymo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau nė viena kurjerių tarnyba tokio užsakymo nepriėmė.

Kadangi kėdės buvo unikalios, vienetinės, todėl A. P. ir J. P. neturėjo kitos iÅ¡eities kaip Å¡ias kėdės įsigyti – vykti patiems į Klaipėdos miesto savivaldybę ir jas parsivežti. Kadangi pardavėja neturėjo galimybės sandėliuoti kėdes ilgesnį laikÄ , nurodė, kad kėdžių neatvykus pasiimti, jos bus iÅ¡neÅ¡tos į laukÄ , kur veikiant oro lauko sÄ lygoms, jos savo savybes praras ir ateityje taps nebetinkamos naudotis. Å ių aplinkybių visuma patvirtina, kad A. P. į Klaipėdos miesto savivaldybę vyko turėdamas objektyviÄ priežastį – nusipirkti ir parsivežti vienetines kėdes, kurių galimybės įsigyti kokioje nors kitoje prekybos vietoje Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo, kaip ir nebuvo galimybės pasinaudoti kurjerių paslaugomis.

Policijos pareigÅ«nui atliekant patikrinimÄ , kėdės buvo transporto priemonės viduje ir pareigÅ«nas jas neabejotinai matė. A. P. paaiÅ¡kina, jog pavojaus iÅ¡plisti COVID-19 ligai vykimu į Klaipėdos miesto savivaldybę nesudarė, kadangi jis visuomet buvo transporto priemonėje ir iÅ¡ jos iÅ¡lipęs buvo tik tuo metu, kai ėjo pasiimti kėdes. Kėdžių atsiėmimas vyko bekontakčiu bÅ«du – kėdės buvo paliktos lauke, o pinigus už kėdės J. P. ir A. P. paliko su pardavėja sutartoje vietoje.

Jokioje kitoje vietoje A. P. Klaipėdos miesto savivaldybėje nesilankė ir su nė vienu žmogumi nekontaktavo, iÅ¡skyrus J. P., su kuria vyko kartu į Klaipėdos miesto savivaldybę, ir policijos pareigÅ«nÄ , suraÅ¡iusį ProtokolÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, nurodytos priežastys patenka į Nutarimo 2.1.7. p., dėl ko mano, kad Nutarimo 2.1.7. p. nepažeidė. Be to, tam, kad asmens veika bÅ«tų kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnį, turi bÅ«ti nustatytas ne tik visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimo faktas ir specialusis subjektas, bet ir jo kaltė, t. y., kad Å¡iÄ tvarkÄ asmuo pažeidė tyčia arba dėl neatsargumo.

IÅ¡ aukščiau pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad A. P. laikėsi visų saugumo reikalavimų, į Klaipėdos miesto savivaldybę vyko turėdamas neatidėliotinÄ objektyviÄ priežastį, o atvykęs į Klaipėdos miesto savivaldybę, jokių kontaktų neturėjo, todėl COVID-19 ligai iÅ¡plisti pavojaus nesudarė. A. P. manymu, kadangi jis nepažeidė Nutarimo 2.1.7. p., atitinkamai jo veiksmuose nėra ANK 45 straipsnio 4 dalies numatyto administracinio nusižengimo sudėties ir Å¡i administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Taip pat mano, kad atsižvelgiant į A. P. padaryto nusižengimo (jeigu bÅ«tų pripažinta, kad nusižengimas vis tik buvo padarytas) aukščiau nurodytas padarymo aplinkybes, net ir 250 Eur bauda laikytina neproporcingai didele. Todėl mano, kad yra pagrindas taikyti A. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad A. P. nebaustas administracine tvarka už analogiÅ¡kų nusižengimų padarymÄ , nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgtina į tai, jog kontakto su Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojais nebuvo, todėl veika nelaikytina tokio paties pavojingumo, kaip atvykimas į Klaipėdos miesto savivaldybę ir kontaktavimas su jos gyventojais, A.

P. atvykimas į Klaipėdos miesto savivaldybę didelių teisinių pasekmių nesukėlė. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ nei pusė minimalios ANK 45 straipsnio 4 dalies numatytos baudos – įspėjimÄ . Atsiliepimu į skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodoma, kad nusižengimo padarymo metu aktuali Nutarimo 2.1.7 punkto redakcija įpareigojo asmenis laikytis judėjimo ribojimo tarp savivaldybių.

Pažymi, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai parinko ir nustatė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos dydį, pabrėžiant svarbÄ laikantis nustatytos tvarkos, kaip nepalankios epidemiologinės situacijos Å¡alinimo bÅ«dÄ . Tiriamas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerÅ«pestingumo, kadangi jį padaręs asmuo A. P. turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 str. 3 d.).

Taip pat pažymi, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus sukėlimas iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. A. P. kaltės nepripažino, tačiau neginčijo, jog, 2021 m. kovo 25 d. atvyko iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau nesutinka, jog tai padarė neturėdamas Nutarime 2.1.7. p. numatyto pagrindo. Šį faktÄ patvirtina ir kiti įrodymai: pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad A.

P. paaiÅ¡kino, kad jis atvyko iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę nusipirkti baldų. Nurodoma, kad veikÄ kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė ŽULPKÄ® pažeidimÄ . Å iuo atveju nustatyta, kad A. P. nesilaikė vieno iÅ¡ Nutarime nustatytų įpareigojimų, bÅ«tent 2.1.7 punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti COVID-19 ar ne.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamÄ itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje naujojo koronaviruso plitimo grėsmės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. atvyko iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę ir susitiko su kitais asmenimis, kėdes parduodančiais ir policijos pareigÅ«nais, stabdančiais transporto priemones, kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiams kontaktui tarp asmenų, pavojus iÅ¡plisti ypač užkrečiamajai ligai COVID-19 buvo realus, o ne tik tariamas.

O ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Vien pareiškėjo A. P. skunde nurodytos aplinkybės, nėra objektyvi priežastis, kodėl paskirta bauda turėtų būti sumažinta, neleidžia daryti išvados, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skiriama bauda mažesnė, negu numatyta minimali padaryto nusižengimo sankcijoje.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui 2021 m. kovo 25 d. buvo paskirta pusė minimalios administracinės baudos dydis, t. y. 250 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bÅ«damas brandi asmenybė, nepaisydamas teisės aktais nustatyto ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, žinodamas, kad dėl to jam gali kilti neigiamos pasekmės, dėl to Å¡ioje situacijoje vien tik jo paties interesai nesudaro pagrindo panaikinti priimtÄ nutarimÄ . Å ias aplinkybes prieÅ¡ pažeisdamas pats PareiÅ¡kėjas, to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, rizikÄ .

NatÅ«ralu, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu paskyrus administracinę nuobaudÄ , jis patirs tam tikrus nepatogumus, turtinės padėties pablogėjimÄ ir pan., tačiau Å¡ios aplinkybės egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, tačiau jo nesustabdė nuo neteisėto elgesio. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Vykti į Klaipėdos miesto savivaldybę PareiÅ¡kėjas pagrindo neturėjo ir negalėjo, nes priežastis neatitiko Nutarimo numatytų iÅ¡imčių ir nebuvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas.

Mano, kad nėra pagrindo priimto Nutarimo naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ PareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Teismo posėdyje, pareiÅ¡kėjas A. P. prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu karantinas iÅ¡ dalies buvo atlaisvintas. Žinojo, kad į Klaipėdos miestÄ vykti nebuvo galima, tačiau nežinojo, kad vieta, į kuriÄ vyko, jau buvo Klaipėdos miesto ribose, manė, jog ten dar Klaipėdos rajonas. Vyko į kitÄ savivaldybę, nes bÅ«tinai turėjo paimti perkamas kėdės, kadangi jų savininkė neturėjo kur jų laikyti ir žadėjo palikti lauke, tačiau dėl oro sÄ lygų, kėdės bÅ«tų sugadintos.

Nei viena kurjerių tarnyba nesutiko atvežti kėdžių. Kėdės jau buvo lauke, todėl su niekuo nekontaktavo. Ä®važiuojant posto nebuvo, jis atsirado tik iÅ¡važiuojant. Tik tada ir sužinojo, kad jis kirto Klaipėdos miesto ribÄ . PraÅ¡o skirti įspėjimÄ . Ä® teismo posėdį Institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas neatvyko, atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ skundÄ nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kėjo A. P. atstovės skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). PareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis).

Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Taigi asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ , sukėlusį pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Už Å¡io nusižengimo padarymÄ , asmenims numatyta bauda nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų iki Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų. A. P. 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu pripažintas padaręs ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir jam paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko iÅ¡ Vilniaus savivaldybės į Klaipėdos savivaldybę, tuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų.

Pažymėtina, kad karantino tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ bei Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ (ŽULPKÄ® 21 straipsnis). Å iuo atveju aktualiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 punktu nuo 2021 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 24:00 val.

Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojamas asmenų judėjimas Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėse – į šias savivaldybes asmenims draudžiama atvykti ir išvykti iš jų, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę;

į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbÄ (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių marÅ¡rutus oro, jÅ«rų uostus, autobusų stotis ar iÅ¡ jų; dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų; Å¡io nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.3 papunkčiuose numatytais atvejais, t. y. atitinkamai leidžiamas dviejų Å¡eimų ir (ar) dviejų namų Å«kių artimus kontaktus, jeigu viename iÅ¡ jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rÅ«pintiniai)), arba nuolatinės priežiÅ«ros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tokiems artimų kontaktų turintiems Å¡eimų ir (ar) namų Å«kio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose ir neatidėliotinais atvejais, kai reikia suteikti pagalbÄ , prižiÅ«rėti sergančius ar negalinčius savimi pasirÅ«pinti asmenis; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas.

Å is ribojimas netaikomas asmenims – vienos Å¡eimos ar vieno namų Å«kio nariams, vykstantiems į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iÅ¡ Å¡eimos ar namų Å«kio narių nuosavybės teise. Taigi, pagal nusižengimo padarymo metu aktualiÄ Nutarimo 2.1.7 punkto redakcijÄ , tik Å¡iame punkte nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais asmenys galėjo atvykti/iÅ¡vykti ne tik į/iÅ¡ Klaipėdos miesto, bet ir iÅ¡/į Vilniaus miesto. A. P. neginčija, kad jis nesilaikė draudimo atvykti į Klaipėdos miestÄ , kai Å¡is atvykimas buvo ribojamas, tačiau mano, jog tam buvo pagrįstos neatidėliotinos priežastys – jis privalėjo nupirkti ir parsivežti unikalias, vienetines kėdes, kurias pardavė Klaipėdoje gyvenantis asmuo.

Kito bÅ«do parsigabenti Å¡ių kėdžių nebuvo, nes dėl gabaritų, nei viena kurjerių tarnyba jų nesutiko pargabenti. O vykti kuo skubiau, nepaisant judėjimų ribojimo, buvo bÅ«tina, nes pardavėja neturėjo galimybės sandėliuoti kėdžių ilgesnį laikÄ , nurodė, kad kėdžių neatvykus pasiimti, jos bus iÅ¡neÅ¡tos į laukÄ , kur veikiant oro lauko sÄ lygoms, jos savo savybes praras ir ateityje taps nebetinkamos naudotis. Prie skundo pateiktas susiraÅ¡inėjimas, patvirtina, kad vyko susiraÅ¡inėjimas dėl kėdžių įsigijimo ir tariamasi jų atvykti ketvirtadienį, bei pardavėja nurodo, kad kėdės laikomos renovuojamame name (b. l. 8-11).

Tačiau Å¡iuo atveju, nors pareiÅ¡kėjo noras įsigyti unikalų ir buityje reikalingÄ daiktÄ yra suprantamas, tačiau teismo vertinimu, pripažinti, kad tokia priežastis yra neatidėliotina, dėl kurios vykimas į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę buvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas, negalima. Pažymėtina, kad neatidėliotinomis priežastimis, dėl kurių galima bÅ«tų nesilaikyti karantino ribojimų, turėtų bÅ«ti laikomos tokios priežastys, kurios bÅ«tų ypač reikÅ¡mingos ir svarbios, kad jokiomis kitomis priemonėmis nebÅ«tų galima įgyvendinti siekiamo tikslo, o tik pažeidžiant teisės saugomÄ interesÄ , ir kad siekiamas tikslas, dėl kurio daromas pažeidimas, bÅ«tų žymiai reikÅ¡mingesnis, nei padaryta žala teisės saugomam interesui.

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, dėl kurios jis pažeidė karantino ribojimus, – bÅ«tinybė įsigyti ir parsivežti kėdes, net ir atsižvelgiant į tai, kad kitu bÅ«du jis to padaryti negalėjo, jo administracinės atsakomybės už karantino reikalavimų pažeidimus neÅ¡alina. GalbÅ«t kėdžių įsigijimas ir buvo reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjui, tačiau tai nėra gyvybiÅ¡kai svarbus daiktas, be kurio pareiÅ¡kėjo ar jo Å¡eimos buitis, gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų tapusios neįmanomos.

Kaip galima suprasti iÅ¡ skundo ir pateikto susiraÅ¡inėjimo, kėdės buvo įsigyjamos ne kaip buityje bÅ«tina, o kaip unikali interjero detalė, prabangos prekė. Taigi, pareiÅ¡kėjo nurodyta priežastis nelaikytina neatidėliotina ir neiÅ¡vengiamai bÅ«tina, dėl kurios galėjo bÅ«ti nesilaikoma Nutarimo 2.1.7 punkto ribojimų, nes neįsigijus nurodytų baldų, jokie itin reikÅ¡mingi interesai nebÅ«tų nukentėję. Ir nors byloje nėra duomenų, kad dėl tokio A. P. elgesio nekilo neigiamų pasekmių, tačiau veikÄ kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ .

Šiuo atveju nustatyta, kad A. P. nesilaikė vieno iš Vyriausybės Nutarime nustatytų įpareigojimų, būtent 2.1.7 punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti kitus COVID-19 ar ne. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog konkretus asmuo užsikrėtė nuo konkretaus asmens įrodyti yra praktiškai neįmanoma. Antra, ne visais atvejais įmanoma nustatyti, kad konkretus asmuo konkrečiu metu serga Covid-19 liga, ar yra šio užkrato nešiotojas (dėl testo neatlikimo, dėl testų ribotos galimybės nustatyti užsikrėtusį asmenį tam tikrose ligos stadijose ir kt.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamÄ itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir Å¡ia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiÅ¡kia, kad jis turi teisę nesilaikyti Å¡alyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad kontaktų su kitais asmenimis neturėjo, nes pardavėja kėdes jau buvo palikusi lauke, o pinigai jai buvo palikti sutartoje vietoje, tačiau Å¡ių aplinkybių nepagrindžia jokie objektyvus duomenys. Be to, pareiÅ¡kėjas pats pripažįsta, kad turėjo kontaktÄ su jį tikrinusiu policijos pareigÅ«nu, kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiam kontaktui tarp asmenų, pavojus iÅ¡plisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19 buvo realus, o ne tik tariamas, juo labiau, kad A.

P. atvyko iÅ¡ Vilniaus, iÅ¡ kurio iÅ¡vykimas dėl pandeminės situacijos taip pat buvo ribotas. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. P. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – karantino metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų iÅ¡plisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, todėl nutraukti administracinės teisenos nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o, teismui nenustačius pagrindo nutraukti administracinę teisenÄ , taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ , taikant įspėjimÄ .

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali bÅ«ti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiÅ¡kėjui skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytoji.

Teismo nuomone, tokia nuobauda bus pasiekti ANK 32 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip pvz., būnant tokiose viešose vietose, kuriose žmonių srautas bet kuriuo paros laiku aiškiai didesnis ar daugiau tikėtinas (pvz., prekybos centruose, įstaigose, aikštėse, parkuose ir pan.), nes, byloje nepaneigta aplinkybė, kad A.

P. neturėjo kontaktų su daugiau asmenų, nei policijos pareigÅ«nas, fiksavęs nusižengimÄ . Be to, nusižengimas padarytas dėl suklydimo, nes nepaneigta, kad A. P. įvažiavo į Klaipėdos miesto teritorijÄ gerai nežinodamas jo ribų, be to, įvažiuojant į miestÄ , tikrinančių postų nebuvo, taigi, pareiÅ¡kėjas galėjo sÄ Å¾iningai klysti. Be to, pati Institucija pripažįsta, kad nusižengimas padarytas dėl nerÅ«pestingumo, tai yra, ne tyčia. A. P. iÅ¡ esmės pripažino padaręs nusižengimÄ , savo kaltės neginčija, tik kiek kitaip vertina jos kvalifikavimÄ .

Nors jo veiksmai ir sukėlė pavojų, bet realios žalos nepadaryta, kadangi byloje nėra duomenų, kad kas nors dėl jo kaltės iÅ¡ tiesų bÅ«tų užsikrėtęs COVID-19 virusu, jis dirba, anksčia administracine tvarka nebaustas, taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors Å¡iuo atveju visuma aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme Å¡velninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja pareiÅ¡kėjo atsakomybės. Teismo nuomone, dėl padaryto nusižengimo, A.

P. turi patirti tam tikrus neigiamus padarinius, nes vien tik su nusižengimÄ padariusio asmens interesais ir pageidavimais susijusios nuobaudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Å¡iuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, – 100,00 Eur baudÄ .

Todėl A. P. atstovės skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimas keistinas, sumažinant paskirtÄ nuobaudÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo A. P. atstovės advokato padėjėjos Linos Alksnienės skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 12 d. nutarimÄ Nr. 31-ANR_N-2194-2021, kuriuo A.

P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 500,00 Eur bauda, ir A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti 100,00 Eur (vieno Å¡imto eurų 00 ct) baudÄ . Nutartis per 20 dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡davimo (iÅ¡siuntimo) dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Ingrida Krušienė