9b69ea40-e7c6-437e-b69b-a6728d0bb454 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-13-564/2017Proceso Nr. 1-01-1-41464-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2. MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                 2017 m. vasario 13 d. Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei Pečkienei, kaltinamajam D.

L. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai, nukentėjusiajam -civiliniam ieÅ¡kovui A. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje DONATAS LEONAVIČIUS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-10-17, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.             Teismas,              NUSTATĖ:

Kaltinamasis D. L. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra: 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 21:30 val., Marijampolės mieste, Vytauto ir Seminarijos gatvių nereguliuojamoje nelygiareikšmėje sankryžoje, neatsargiai vairuodamas automobilį „OPEL ZAFIRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 154 p. reikalavimus - vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, važiuodamas šalutiniu keliu – Seminarijos gatve, nepraleido iš kairės pagrindiniu keliu - Vytauto gatve dviračiu važiuojančio A.

S., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas A. S., padarant jam kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžimÄ , kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Kaltinamasi D. L. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2016-08-31, apie 21.30 val., vairuodamas automobilį „Opel Zefira“ Marijampolės m., iÅ¡ Å¡alutinio kelio sukdamas į pagrindinį, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko ir jį kliudė. Baigdamas manevrÄ pamatė į automobilio priekio deÅ¡inę pusę atsitrenkiantį dviratininkÄ ir Å¡is nugriuvo.

Pribėgęs jį pakėlė, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Automobilį vairavo blaivus, teisę vairuoti transporto priemones turi, civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino pagal susitarimÄ 1500 eurų turtinės ir neturtinės žalos. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2016-08-31 važiavo dviračiu Marijampolės m., Vytauto gatve. Matė Å¡alutine Seminarijos gatve atvažiuojantį automobilį, tačiau galvojo, kad Å¡is jį praleis. Bebaigiant pravažiuoti sankirtÄ automobilis deÅ¡ine puse kliudė dviračio galinį ratÄ ir jį partrenkė.

Automobilio vairuotojas pribėgo prie jo, padėjo atsistoti. Eismo įvykio metu lūžo koja, buvo sutrenktas kelis. Gydantis, dėl vidinio kraujavimo, atsirado stafilokoko infekcija kelio sÄ naryje. Gydymas dar nebaigtas, gali reikėti daryti operacijÄ . Iki eismo įvykio dirbo „Arvi kalakutai“ vairuotoju. Å iuo metu nedirba. Kaltinamasis atlygino žalÄ , civilinio ieÅ¡kinio jam nereiÅ¡kia, su juo susitaikė ir praÅ¡o bylÄ nutraukti. Kadangi žalai atlyginti pakaktų draudimo iÅ¡mokos, praÅ¡o tenkinti civilinį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ draudimo bendrovei.

Iki eismo įvykio dirbdamas vairuotoju vykdavo į komandiruotes į LenkijÄ , buvo mokami komandiruočių metu dienpinigiai-už vienÄ dienÄ 38 eurai. Pastovaus komandiruočių grafiko nebuvo. Dirbdamas vairuotoju gaudavo darbo užmokestį ir dienpinigius. Iki eismo įvykio buvo nustatytas neįgalumas- darbingumo lygis 55 proc. dėl susirgimų. Nuo 2017-01-26 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl infarkto ir kojos sužalojimo. Neįgalumas buvo nustatytas iki 2016 m. rugsėjo 14-15 d., gaudavo nedarbingumo iÅ¡mokÄ .

Kadangi tuo metu buvo laikinai nedarbingumas, komisija dėl neįgalumo kol jis gydėsi nesprendė, tuo laikotarpiu negavo ir Å¡ios iÅ¡mokos. Nuo 2017-01-26 vėl nustatytas neįgalumas iki 2018-01-28, darbingumo lygis – 50 procentų. Iki 2017 m. sausio 26 d. gaudavo laikino nedarbingumo paÅ¡alpÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos – negautų pajamų –tenkinti, likusioje dalyje ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako, kadangi atlyginta. Teismo posėdžio metu apžiÅ«rėtas neįgaliojo pažymėjimas, Nr. 1101087, iÅ¡duotas A.

S., iÅ¡davimo data 2017-01-25, galioja iki 2018-01-24, nustatytas 2017-01-25 darbingumo lygis 50 procentų.Nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Laimutis Ramanauskas paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis D. L. atlygino jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio dalį, t. y. pinigų sumÄ , virÅ¡ijančiÄ galimÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Kaltinamasis sumokėjo 350 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti bei 1150 eurų neturtinei žalai atlyginti, todėl jam civilinio ieÅ¡kinio atsisako. PraÅ¡o tenkinti 3000 eurų civilinį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ draudimo bendrovei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi draudimo bendrovė jau atlyginusi 2000 eurų neturtinės žalos, praÅ¡o priteisti dar 3000 eurų, tai yra maksimaliÄ draudimo iÅ¡mokÄ atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Mano, kad tokia suma yra protinga, atitinkanti padarytÄ neturtinę žalÄ - nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, buvo užkrėstas sÄ narys, nustatyta stafilokoko infekcija, praėjus pusei metų po įvykio sveikatos bÅ«klė dar neatsistatė. Po ieÅ¡kinio pateikimo draudimo bendrovė atlygino dalį turtinės žalos, t. y. gydymo iÅ¡laidas, tyrimų iÅ¡laidas, transportavimo iÅ¡laidas, dokumentų gavimo iÅ¡laidas ir žalÄ dėl dviračio sugadinimo, kaltinamasis atlygino bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡ioje dalyje civilinio ieÅ¡kinio atsisako.

Atsakovas–draudimo bendrovė- atlygino dalį ieškinio dėl negautų pajamų- 360 eurų, tačiau nesutinka su atsakovo atsikirtime nurodytais motyvas dėl likusios neatlygintinos ieškinio dalies ir prašo ieškinį dėl negautų pajamų tenkinti visiškai ( 747,59 eurai ). Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad eismo įvykis įvyko Marijampolės m., Vytauto – Seminarijos gatvių sankryžoje, kelio ženklų Nr. 203, Nr. 332, Nr. 201 galiojimo zonoje . kelio dangos būklė- sausas asfaltas.

Ä®vykio vietoje, Vytauto g. deÅ¡inėje pusėje, prie Å¡aligatvio stovi automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ant Å¡aligatvio atremtas į medį stovi dviratis. ApžiÅ«ros metu sudarytas eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis Seminarijos g., kelio ženklo Nr. 203 (duoti keliÄ ) galiojimo zonoje. Taip pat pažymėta Nr. 4 dviračio žymės (1 t., b. l. 30-43).IÅ¡ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto seka, kad apžiÅ«rėtas automobilis Opel Zafira, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu nustatyta, jog nulūžusi priekinio bamperio apatinė apdaila 1t., (b. l. 44).IÅ¡ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto, savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo, apžiÅ«ros protokolo seka, kad apžiÅ«rėtas eismo įvykyje dalyvavęs dviratis "MG KENZIE". ApžiÅ«ros metu nustatyta, jog ant priekinio rato pritvirtinti du oranžiniai Å¡viesÄ atspindintys atÅ¡vaitai. Dviračio priekyje pritvirtintas baltos spalvos žibintas. Ant galinio rato pritvirtinti du oranžinės spalvos atÅ¡vaitai.

Dviračio gale pritvirtintas raudonos spalvos žibintas. Dviračio pedalo priekis apgadintas. Matomas galinio rato defektas (sulinkimas) (1 t., b. l. 45, 48-57).IÅ¡ alkotesterio duomenų seka, kad eismo įvykio metu kaltinamasis D. L. ir nukentėjusysis A. S. buvo blaivÅ«s ( 1t., b. l. 46-47). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 645/2016(09) seka, kad A. S. klinikiniais duomenimis konstatuotas kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžimas buvo padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis atsikiÅ¡usiomis autotransporto dalimis, o taip pat galimai nukentėjusiam krentant ir kontaktuojant su kelio važiuojamosios dalies nelygumais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imt dienų laikotarpiui.

A. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienmomentiškai kontaktuojant su žalojančiu paviršiumi. A. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2016-08-31 įvykusio eismo įvykio metu (b. l. 70). . Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. L. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 154 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko A.

S., dėl ko jį kliudė ir šio eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, eismo įvykio vietos apžiūros duomenų ir kitos bylos medžiagos seka, kad nukentėjusysis A. S. kelių eismo taisyklių nepažeidė. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad eismo įvykio priežastimi buvo D. L. padaryti kelių eismo taisyklių 9 p., 154 p. pažeidimai. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d. sudėtį.Nukentėjusysis A.

S. praÅ¡o priteisti 747,59 eur turtinei žalai dėl negautų pajamų bei 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, likusioje dalyje Å¡iam atsakovui civilinio ieÅ¡kinio teisiamojo posėdžio metu atsisakė. Taip pat atsisakė ieÅ¡kinio kaltinamajam D. L., kadangi jis žalÄ pagal jam pateiktÄ ieÅ¡kinį atlygino. Civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė atsiliepimÄ ( 2 t., b. l. 1-22).

Atsakovas atsiliepimu pripažįsta, kad sudarytos su transporto priemonės automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu turi pareigÄ atlyginti draudėjo padarytÄ Å¾alÄ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatyta apimtimi. IeÅ¡kovui atlyginta 2000 eurų neturtinės žalos ir mano, kad atsižvelgiant į eismo įvykio pasekmes, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, toks neturtinės žalos dydis pakankamas, o ieÅ¡kovo nurodomas neturtinės žalos dydis akivaizdžiai per didelis, prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, tokio dydžio žala paprastai nustatoma esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, be to iÅ¡ pateiktų duomenų seka, kad dar iki įvykio ieÅ¡kovui jau buvo nustatytas netektas darbingumas.

Atsakovas atlyginęs dalį ieÅ¡kinyje nurodomos turtinės žalos, kuriÄ pripažino pagrįsta, iÅ¡ jų 360,67 eur negautų pajamų. Atsakovas nurodo, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neturi bÅ«ti atsižvelgta į laikotarpius, kai buvo gautas užmokestis už kasmetines atostogas, taip pat nepagrįstai į darbo užmokesčio skaičiavimÄ Ä¯traukti dienpinigiai, kurie savo esme nėra asmens pajamos, o kompensacija už komandiruotėse patiriamas didesnes iÅ¡laidas, nedarbingumo metui į komandiruotes nevykstama, todėl ieÅ¡kovas jokių iÅ¡laidų, susijusių su komandiruotėmis, nepatyrė.

Be to atsakovas netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo negali vienareikÅ¡miÅ¡kai laikyti priežastiniu ryÅ¡iu susijusiu su eismo įvykiu.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ , BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

D. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje Seesam Insurance AS Lietuvos filiale. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalÄ atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas- ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamojo civilinės atsakomybės klausimas. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.).

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.).

Neabejotinai nustatyta, kad D. L. padarė neatsargų nusikaltimÄ . Å ios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į eismo įvykio faktines aplinkybes, neabejotinai aiÅ¡ku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė didelį stresÄ Ä¯vykio metu, fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl sužalojimų pobÅ«džio ir gydymo. Nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kojos lūžimo.

IÅ¡ medicininių dokumentų seka, kad jis gana ilgÄ laikÄ dėl sužalojimo ir kilusių komplikacijų gydėsi stacionare, buvo apribotas judėjimas, taigi dėl patirtų sužalojimų pobÅ«džio ir jų gydymo jis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir nepatogumus dėl judėjimo apribojimo. IÅ¡ medicininių dokumentų seka, kad gydymas, reabilitacija tęsiama, yra liekamieji reiÅ¡kiniai- patinimas, riboti kelio sÄ nario judesiai. Nukentėjusysis po eismo įvykio darbinės veiklos netęsia, iÅ¡ jo paties paaiÅ¡kinimo ir pateiktų dokumentų seka, kad jam 2017-01-25 nustatytas 50 procentų netektas darbingumas.

Tačiau iš paties nukentėjusiojo paaiškinimų ir bylos duomenų seka, kad dar iki eismo įvykio dėl bendrų susirgimų jam buvo nustatytas netektas darbingumas (buvo nustatytas darbingumo lygis- 55 proc. iki 2016-09-15), taigi darbingumo lygis po eismo įvykio sumažėjo tik 5 procentais, iš darbingumo lygio pažymos seka, kad jam nustatyta ir daug kitų susirgimų, nesusijusių su eismo įvykio metu patirta trauma, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nustatytas 50 procentų darbingumas yra tik eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmė.

Vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalÄ padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. D. L. padarė neatsargų nusikaltimÄ , žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėto, tačiau neatsargaus elgesio, pasireiÅ¡kusio neatidumu, nedėmesingumu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalÄ kitam asmeniui ar asmenims, D. L. kelių eismo taisykles pažeidė bÅ«damas blaivus. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000 eurų.

Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbÄ , skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusio nurodoma patirtos neturtinės žalos suma ( 7000 eurų ) yra aiÅ¡kiai per didelė, neatitinka teismų praktikos.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiÅ¡kiai neadekvati padarytai žalai, t. y. žymiai per didelė. o taip pat civilinio atsakovo draudimo bendrovės iÅ¡mokėta 2000 eurų draudimo iÅ¡moka ir kaltinamojo D.

L. atlyginta 1150 eurų suma yra per maža. Visų Å¡ių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies nustatant, teismo nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju realiai atitinkančiÄ padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –4500 eurų. Kadangi įstatymo nustatytos draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieÅ¡kovui neatlyginta neturtinės žalos dalis -1350 Eur- priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo AS Seesam Insurance AS Lietuvos filialo.

Teismas sutinka su civilinio atsakovo AS Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atsiliepime nurodytais motyvais ir pateiktais skaičiavimais dėl turtinės žalos susijusios su negautomis pajamomis atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, ( su vėlesniais pakeitimais ) patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o“ 6.1 p., 6.5 p., į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas užmokestis už kasmetines atostogas ir dienpinigiai, todėl ieÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡mokas nepagrįstai įtraukė į skaičiuotinÄ vidutinį A.

S. darbo užmokestį. Civilinio atsakovo atsiliepime nurodytas teisingas negautų pajamų apskaičiavimas, įvertinus vidutinį darbo dienos užmokestį, gautÄ ligos paÅ¡alpÄ ir nedirbtų dienų skaičių, atsakovas Å¡iÄ sumÄ atlyginęs, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje netenkintinas. Taip pat teismas sprendžia, kad nepagrįstai praÅ¡oma priteisti negautas pajamas- negautÄ netekto darbingumo pensijÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo-civilinio ieÅ¡kovo A. S. paaiÅ¡kinimo, Sodros duomenų seka, kad jam dar iki eismo įvykio buvo nustatytas netektas darbingumas ir mokama netekto darbingumo pensija, paskutinį kartÄ netekto darbingumo pensija iÅ¡mokėta 2016-09-23.

Tačiau iš paties A. S. paaiškinimo seka, kad išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, kadangi netektas nedarbingumas jam buvo nustatytas terminuotai, t. y. iki 2016-09-16 , iš darbingumo lygio pažymos seka, kad vėl netektas nedarbingumas buvo nustatytas tik 2017-01-25. Taigi, iš šių duomenų seka, kad netekto nedarbingumo pensijos mokėjimas buvo nutrauktas ne dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, o pasibaigus nustatytam nedarbingumo terminui, kaltinamasis nėra kaltas dėl to, kad naujai netektas darbingumas buvo nustatytas tik 2017-01-25, byloje nėra jokių duomenų, kad neginčijamai iš karto vėl būtų nustatytas tokio pat dydžio netektas darbingumas A.

S. ir jam mokama tokio paties dydžio netekto darbingumo pensija, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ( BK 59 str. 1d. 1 p.,3 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. L. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo vairavimo stažas nemažas ( nuo 2006 m. ), per šį laikotarpį eismo įvykių nebuvo padaręs. Jis dirba, charakterizuojamas gerai.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ . Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kaltinamasis D. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, pats atlygino dalį žalos, nors teismas sprendė, kad žalai atlyginti pilnai pakanka draudimo iÅ¡mokos ir neatlyginta žalos dalis priteistina tik iÅ¡ draudimo bendrovės. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi kaltinamasis D.

L. padarė neatsargų nusikaltimÄ , prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , susitaikė su nukentėjusiuoju, pareigÄ atlyginti likusiÄ neatlygintÄ Å¾alos dalį pagal CK 6.254 str. 2d. turi draudikas, o ne kaltinamasis, jis nėra atsakingas už draudiko veiksmus sprendžiant dėl žalos atlyginimo, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų, teistumų neturi, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo, jis, vadovaujantis BK 38 str., atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. D.

L. neteistas, todėl teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje turės auklėjamÄ jį poveikį kaltinamajam bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. neatsargų nusikaltimÄ padarė bÅ«damas blaivus, pasekmės nėra sunkios, duomenų, kad buvo padaręs kitus grubius KET pažeidimus, nėra, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str., n u s p r e n d ž i a :

D. L. padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Civilinio ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietiuvos filialo, įmonės kodas 302677744, Konstitucijos per. 29, Vilnius, civiliniam ieÅ¡kovui A. S. 1350 ( vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt ) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį civiliniam atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui atmesti.

Civilinio ieÅ¡kovo A. S. atsisakymÄ ieÅ¡kinio atsakovui D. L. priimti ir tenkinti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-dviratį „MG KENZIE“, pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intÄ nukentėjusiajam A. S., nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajam pilnam disponavimui. Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                  Audronė Å iupÅ¡inskaitė