2013-07-04 Nr. AB-3399-3-61-3-01843-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-795/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01843-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2012 m. birželio 18 d. išvadoje Nr. (K)-18-1391 pasiūlė Ignalinos atominei elektrinei D. M. neišduoti leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną.

Pareiškėjas D. M. skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2012 m. birželio 18 d. išvadą Nr. (K)-18-1391 ir įpareigoti priimti jo atžvilgiu, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų normų, teigiamą išvadą.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jo darbdavys valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, remdamasi Valstybės saugumo departamento pateikta išvada, užblokavo pareiškėjo leidimą be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną. Su tokia VSD išvada pareiškėjas nesutinka ir nurodo, jog VSD išvadą priėmė remdamasis nauja Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (toliau – Įstatymo) 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., t.y. išvada grindžiama pareiškėjo ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis. Pareiškėjas pažymėjo, jog yra baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, padarytus iki 2011 m. spalio 1 d., t.y. dar neįsigaliojus Įstatymo pakeitimams ir ne darbo metu. Jo nuomone, aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Taip jis netiesiogiai už tuos pačius pažeidimus yra baudžiamas antrą kartą, nes jau yra įvykdęs anksčiau skirtas nuobaudas. Nurodo, kad išvados sukeltos teisinės pasekmės nesuderinamos su vienu svarbiausių teisės principų, jog už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Prašė atsižvelgti teismo, kad darbe yra vertinamas gerai, ir panaikinti 2012 m. birželio 7 d. VSD išvadą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad priimdamas Išvadą rėmėsi Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2012 m. sausio 2 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-2 patvirtinto Branduolinės energetikos objektuose įdarbinamų ir dirbančių asmenų arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamų ar dirbančių asmenų, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, taip pat asmenų, turinčių dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas, tikrinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 6.5 punktu. Pažymėjo, jog atlikę tikrinimą nustatė, kad pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus keturis kartus buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Atsakovo nuomone, minėta aplinkybė atitinka Aprašo 6.5 punkte įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kurios pagrindu ir Aprašo nustatyta tvarka VSD pateikė siūlymą įmonei, kurioje pareiškėjas dirba, panaikinti leidimą suteikiantį asmeniui teisę patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

Teismas konstatavo, jog ginčas šioje byloje kilęs dėl atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2012 m. birželio 18 d. išvados Nr. (K)-18-1391 siūlyti Ignalinos atominei elektrinei D. M. neišduoti leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. vasario 25 d. pareiškėjas buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. už 2008 m. vasario 22 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą. 2010 m. sausio 12 d. buvo nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. už 2010 m. sausio 9 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas akcentavo, jog Valstybės saugumo departamentas Ignalinos atominei elektrinei 2012 m. birželio 18 d. pateikė išvadą Nr. (K)-18-1391 „Dėl atlikto tikrinimo“, kad atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas per paskutinius penkerius metus daugiau nei vieną kartą buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, ir vadovaudamasis Aprašo 6.5 punktu siūlo neišduoti pareiškėjui leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirba Ignalinos atominėje elektrinėje Radiacinės saugos skyriaus dozimetrijos baro dozimetrininku. Jo darbo vieta yra saugomoje zonoje. Dėl priskirtų funkcijų jis privalo turėti leidimą patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas.

Teismas nurodė ir tai, jog branduolinės energetikos srities veiklos teisinį pagrindą, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus vykdant branduolinės energetikos politikos formavimo ir įgyvendinimo bei branduolinės energetikos srities veiklos valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas nustato Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. spalio 1 d., Žin., 2011, Nr. 91-4314). Valstybės saugumo departamento kompetencija branduolinės energetikos srityje reglamentuota šio Įstatymo 16 straipsnyje. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais vertina ir teikia išvadas apie branduolinės energetikos objektuose įdarbinamus ir dirbančius asmenis arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamus ar dirbančius asmenis, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, taip pat apie asmenis, turinčius dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas. Įgyvendinant minėtą nuostatą, 2012 m. sausio 2 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-2 buvo patvirtintas Branduolinės energetikos objektuose įdarbinamų ir dirbančių asmenų arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamų ar dirbančių asmenų, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, taip pat asmenų, turinčių dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas, tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Branduolinės energijos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad branduolinės energetikos objektuose negali dirbti asmenys, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra gavę neigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą. Aprašo 6.5 punkte nustatyta, kad Valstybės saugumo departamento pateikia neigiamą išvadą, jei asmuo per paskutinius penkerius metus kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar per paskutinius penkerius metus yra daugiau negu vieną kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko pareiškėjo tikrinimą dėl leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, ir nustatė, kad pareiškėjas per paskutinius penkerius metus yra daugiau negu vieną kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Todėl, remdamasis Aprašo 6.5 punktu, atsakovas 2012 m. birželio 18 d. priėmė išvadą Nr. (K)-18-1391 siūlyti Ignalinos atominei elektrinei neišduoti D. M. leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną. Kaip konstatavo teismas, pareiškėjas atsakovo priimto sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia keliais pagrindiniais argumentais. Pirma, kad įstatymai atgal negalioja, t. y. administraciniai teisės pažeidimai jo buvo padaryti iki 2011 m. spalio 1 d., dar neįsigaliojus naujiems Branduolinės energijos įstatymo pakeitimams ir Aprašui, todėl atsakovas neturėjo pagrindo taikyti naujos Įstatymo redakcijos ir priimti neigiamą išvadą. Ir, antra, kad tokiu būdu už tuos pačius administracinius teisės pažeidimus jis yra netiesiogiai baudžiamas antrą kartą.

Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko. Teismas nurodė, jog Ignalinos atominė elektrinė - įmonė, dirbanti su branduoliniu kuru, todėl jos veiklą reglamentuojantys įstatymai – Branduolinės energijos, Radiacinės saugos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo – įpareigoja įmonę užtikrinti branduolinę ir radiacinę saugą. Darbas branduolinės energetikos objekte yra padidintos rizikos, tai sritis, kurią valstybė kontroliuoja itin atidžiai ir pagrįstai nustato papildomus apribojimus asmenims, siekiantiems jame dirbti. Valstybės saugumo departamento dalyvavimas tikrinant asmenų tinkamumą dirbti branduolinės energetikos objektuose buvo nustatytas tiek ankstesnėje Įstatymo Nr. XI-1267, galiojusio iki 2011-09-31 (70 str. 4 d.), tiek ir dabar galiojančioje nuo 2011 m. spalio 1 d. Įstatymo redakcijoje (16 str. 1 d. 2 p., 50 str. 3 d. 6 p.). Dabar galiojantis Branduolinės energijos įstatymas Nr. XI-1537 (2011-06-28 Žin., 2011, Nr. 91-4314) nustato griežtesnius darbo branduolinės energetikos objektuose sutarties apribojimus (50 straipsnis), nei buvo įtvirtinta ankstesnės Įstatymo redakcijos 70 straipsnyje. Asmuo, norėdamas įsidarbinti ar toliau dirbti branduolinės energetikos objekte (nagrinėjamu atveju Ignalinos atominėje elektrinėje), jeigu jiems dėl priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtinas leidimas be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Dėl to Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-2 ir buvo patvirtintas Aprašas, kuriame nurodyta, jog pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – apsaugoti nuo galimų grėsmių licencijos ar leidimo turėtojo veiklą. Kadangi pareiškėjas dirba saugomoje zonoje, jam dėl priskirtų funkcijų būtina turėti leidimą patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, todėl jis norėdamas turėti leidimą dirbti, privalo atitikti tiek Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies, tiek ir poįstatyminio teisės akto – Aprašo – nuostatas.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tikrindamas pareiškėjo tinkamumą dirbti branduolinės energetikos objekte teisėtai ir pagrįstai taikė naują nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančią Įstatymo redakciją bei naujai nuo 2012 m. sausio 2 d. priimtas Aprašo nuostatas. Nustatyta, kad pareiškėjas du kartus per paskutinius penkerius metus iki tikrinimo buvo nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai laikytini pasirinktu ir jį charakterizuojančiu elgesio variantu, sukeliančiu tam tikras neigiamas teisines pasekmes. Leidimo neišdavimu siekiama ne nubausti asmenį, o apsaugoti nuo galimų grėsmių licencijos ar leidimo turėtojo veiklą (Aprašo 4 punktas), todėl atsakovo siūlymas neišduoti pareiškėjui leidimo nelaikytinas teisės principo, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus, pažeidimu.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, vadovaudamasis Branduolinės energijos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2011 m. spalio 1 d., 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtinto Branduolinės energetikos objektuose įdarbinamų ir dirbančių asmenų arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamų ar dirbančių asmenų, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, taip pat asmenų, turinčių dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas, tikrinimo tvarkos aprašo 6.5 punkto nuostatomis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2012 m. birželio 18 d. pateikta išvada Nr. (K)-18-1391 „Dėl atlikto tyrimo“ yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir priimta laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų normų. Teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Kaip konstatavo teismas, kadangi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo, todėl ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą Valstybės saugumo departamentą priimti jo atžvilgiu teigiamą išvadą atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2012 m. birželio 18 d. išvados Nr. (K)-18-1391, kuria Valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė buvo pasiūlyta neišduoti leidimo D. M. be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2008 m. dirba Valstybės įmonėje Ignalinos atominė elektrinė bei atlieka Radiacinės saugos skyriaus dozimetrijos baro dozimetrininko pareigas, kurias vykdydamas turėjo leidimą be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną.

Pagal Branduolinės energijos įstatymo (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1537 redakcija) nuostatas patekimas į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, vykdomas pagal leidimus, kuriuos išduoda ir panaikina licencijos turėtojas, t. y. asmuo, kuriam teisės aktuose nustatyta tvarka išduota licencija tam tikros rūšies veiklai vykdyti ir kuris atsako už branduolinės energetikos objektą, branduolines medžiagas ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagas, kaip nurodyta licencijoje (Įstatymo 2 str. 29 d.; 36 str. 1-3 d.).

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Branduolinės energijos įstatymo (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1537 redakcija) 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos dėl neigiamos Valstybės saugumo departamento išvados, kuria remiantis gali būti iš asmens atimtas leidimas.

Pagal Branduolinės energijos įstatymo (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1537 redakcija) 36 straipsnio 4 dalį licencijos turėtojui suteikta diskrecija savo iniciatyva arba remiantis Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikinti leidimą, kuris buvo išduotas branduolinės energetikos objekto darbuotojams ir kitiems asmenims.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad licencijos turėtojo priimtas sprendimas išduoti ar panaikinti aptariamą leidimą, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo aspektu, yra tas teisės aktas, kuriuo konkrečiam subjektui yra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos subjektinės teisės šių teisinių santykių srityje. Šiuo atveju neigiama Valstybės saugumo departamento išvada, yra būtina sąlyga minėtam sprendimui priimti, tačiau pati savaime nesukuria, nepakeičia bei nepanaikina asmens subjektinių teisių šioje srityje. Toks šios išvados pobūdis lemia, kad ji yra sudėtinė sprendimo, kuriuo atimamas leidimas, dalis.

Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad tokie aktai, kaip neigiama Valstybės saugumo departamento išvada, paprastai yra tarpinio (procedūrinio) pobūdžio, nesudarantys savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko, kurių pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas tik visumoje, tiriant teismine tvarka priimto galutinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (žr. pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–263).

Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą, todėl byla turi būti nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.).

Kolegija taip pat pažymi, kad pagal teisės aktų galiojimo laike principą, įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipiama į ateitį ir, kaip taisyklė, atgal negalioja. Tai savo ruožtu lemia, kad iki atitinkamo teisės akto priėmimo atsiradę teisiniai santykiai, turi būti reguliuojami pagal teisės aktus galiojusius tuo metu kai atsirado šie teisiniai santykiai bei jų atžvilgiu neturi būti taikomos teisės normos, kurios buvo priimtos vėliau.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu yra taikytos tos Branduolinės energijos įstatymo nuostatos (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1537 redakcija), kurios įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., ir jos taikomos toms juridiškai svarbioms aplinkybėms (2008; 2010 m. padarytiems administracinės teisės pažeidimams), kurios atsirado iki šios įstatymo redakcijos priėmimo. Toks Branduolinės energijos įstatymo nuostatų (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1537 redakcija) taikymas neatitinka minėto principo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu taip pat negali būti pripažintos teisingomis.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą, o bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas