2022-01-19 Nr. AB-1500-3-61-3-01559-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-52-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01559-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 30.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikslintą prašymą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba), dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir pareiškėjas, Pravieniškių PN-AK) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba, iki 2019 m. liepos 1 d. pavadinimas – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) 2020 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 03E-264 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 2 ir 4 punktus.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas Nutarimo 2 punktu vienašališkai nustatė pareiškėjo šilumos dedamąsias (be PVM), 3 punktu – nustatė kainų dedamųjų formules, o 4 punktu – paskirstė 15 mėnesių laikotarpiui dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydžių neatitikties per šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. gautas 147,12 tūkst. Eur papildomas pajamas, mažinant šilumos kainą 0,85 ct/kWh.

2.2. Nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas, pažeidus administracinio akto priėmimo procedūros taisykles ir pareiškėjo teises į tinkamą viešąjį administravimą.

2.3. Pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga, teikianti komunalines paslaugas – šilumos energijos gamybą ir tiekimą gyventojams. Per aktualų ginčui laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas pagamino ir nupirko 25 915 MWh (arba 25,92 GWh) šilumos energijos, iš jos beveik du trečdalius – 16 092 GWh – suvartojo pats savo reikmėms, o vartotojams realizavo tik 9 819 GWh šilumos energijos. Taryba neatsižvelgė į Pravieniškių PN-AK faktiškai realizuotos šilumos kiekius, ir nepagrįstai vadovavosi tik pagamintos ir nupirktos šilumos kiekiais, klaidingai vertindama, kad visa pagaminta ir nupirkta šilumos energija patiekta į tinklą ir realizuota vartotojams. Kadangi Pravieniškių PN-AK per metus vidutiniškai realizavo mažiau nei 10 GWh šilumos energijos, Taryba neturėjo teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 32 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų. Šilumos tiekėjams, realizuojantiems per metus mažiau kaip 10 GWh šilumos energijos, šilumos kainų dedamųjų nustatymo tvarką ir pagrindus reglamentuoja ŠŪĮ 32 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatos.

2.4. Atsakovas 2017 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3E-338 „Dėl Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė pareiškėjui šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galiojo iki 2020 m. liepos 31 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu V17-265 „Dėl Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ pareiškėjui buvo nustatytos šilumos kainos dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Atsakovo nutarimu Nr. O3E-596 konstatuota, kad šilumos kainos dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams Kaišiadorių rajono savivaldybės sprendimu nustatytos be pažeidimų. 2018 m. sausio 1 d. pradėtos taikyti nustatytos šilumos bazinės kainos dedamosios. Nėra aišku, kodėl Taryba Nutarimu 2014-2016 metų šilumos kainų skaičiavimo duomenis, reikšmingus šilumos kainodarai ir įvertintus nustatant šilumos kainas ateinantiems 2017-2020 metams, pakartotinai vertina ir įtraukia į kainos dedamąsias ateinančiam 2020 metų ir 2021 metų laikotarpiui. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. S-28753 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto“ (toliau – ir Projektas) pateikė atsakovui ir Kaišiadorių rajono savivaldybei šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams ir dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti. Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1-1500 „Dėl darbo užmokesčio sąnaudų pokyčio vertinimo“, 2019 m. kovo 19 d. el. laišku (reg. Nr. R1-2965) ir 2019 m. kovo 20 d. el. laiškais (reg. Nr. R1-2966 ir reg. Nr. R1-2967) pateikė papildomą informaciją ir dokumentus skaičiavimams pagrįsti. Savivaldybės taryba per 30 dienų nuo Projekto pateikimo savivaldybei šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nenustatė, todėl pareiškėjas taikė anksčiau nustatytas šilumos dedamąsias.

2.5. Nutarimas priimtas iš anksto parengtos Tarybos Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės pažymos „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Pažyma) pagrindu. Pažymoje nurodytos sąvokos „patiektos į tinklą šilumos kiekis“ ŠŪĮ iš viso nėra. Pagal ŠŪĮ nuostatas reikšmingi ne į tinklą patiektos, o vartotojams realizuotos šilumos energijos kiekiai. Pravieniškių PN-AK didžiąją dalį pagamintos energijos suvartoja savo, o ne šilumos vartotojų reikmėms, todėl negalima traktuoti to kiekio kaip patiekto į centralizuotą šilumos tinklą. Pažymoje nurodytas faktinis ataskaitiniu laikotarpiu realizuotas kiekis (15,73 GWh) neatitinka tikrovės, nes Pravieniškių PN-AK per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. realizavo 9,819 GWh šilumos energijos.

2.6. Pažymoje buvo neteisingai apskaičiuotas gautas pelnas. Gautos papildomos pajamos buvo apskaičiuotos šilumos energijos kainą padauginus iš per ginčo laikotarpį Pravieniškių PN-AK pagaminto ir nupirkto šilumos kiekio. Per ginčo laikotarpį pareiškėjas turimais šilumos gamybos įrenginiais pagaminta ir nupirkta iš UAB „Prasila“ šilumos energija apsirūpino pats, savo reikmėms suvartojo 61,3 proc. pagamintos ir nupirktos šilumos energijos. Suvartodamas tokią dalį energijos savo reikmėms Pravieniškių PN-AK jokių papildomų pajamų negavo, nes šilumos energijos iš savęs nepirko. Pajamas gavo tik iš šilumos, kurią nupirko šilumos vartotojai, tačiau Pažymoje tuo klausimu nepasisakyta, konkrečiai nenurodyta, iš ko, kokiu būdu buvo gauta 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų. Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL) yra išskirtinis šilumos vartotojas, kadangi yra išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėjas taip pat yra išlaikomas iš valstybės biudžeto lėšų, todėl pareiškėjo visos gautos pajamos yra biudžeto lėšos. Kadangi pareiškėjas aprūpina šilumos energija ir LAVL, biudžeto lėšos, skirtos LAVL šilumos energijai įsigyti ir vėliau pervestos pareiškėjui, vėl patenka į valstybės biudžetą, ir valstybės biudžetas jokių papildomų pajamų negauna.

2.7. Pareiškėjo veiklos patikrinimas buvo pradėtas 2018 m. kovo 20 d., tęsėsi iki 2018 m. rugsėjo 23 d., ir šio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK gavo nepagrįstų pajamų, t. y. 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų, kaip nepagrįstai teigiama Pažymoje. Pareiškėjas faktiškai negavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų sumos dar ir dėl to, kad dalis buitinių šilumos vartotojų neatsiskaitė už patiektą šilumą per ginčo laikotarpį. Pravieniškių PN-AK šilumą tiekia 404 vartotojams (neskaitant LAVL), iš kurių 396 yra buitiniai šilumos vartotojai (gyventojai), likusieji vartotojai – juridiniai asmenys. Nuo ginčo laikotarpio pradžios iki šio momento už patiektą šilumą visiškai ar iš dalies nėra atsiskaitę 62 buitiniai šilumos fiziniai vartotojai, bendra įsiskolinimų suma 83 021,41 Eur.

2.8. Nutarimo 2.2.1.1. punkte nustatyta vienanarės kainos pastovioji dedamoji – 0,03 ct/kWh, 2.2.2.1. punkte pastovioji dedamoji – 0,20 Eur/mėn./kW, 2.2.2.2. punkte pastovioji dedamoji – 1,01 Eur/mėn., kurios yra nepagrįstai sumažintos dėl pagaminto ir realizuoto kiekio neatitikties faktiškai pagamintam ir realizuotam šilumos kiekiui. Šilumos bazinės ir galiojančios šilumos kainų dedamųjų projektas buvo parengtas 2015 m. ir tik 2017 m. patvirtintas, nebuvo planuota supirkti šilumos iš Nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – ir NŠG), tačiau Pravieniškių PN-AK 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. S-13089 informavo tuometinę Valstybinę kainų energetikos kontrolės komisiją, kad yra pasirašęs šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Prasila“, kad planuoja iš NŠG supirkti apie 16 500 MWh per metus ir prašė derinant šilumos kainos dedamąsias įvertinti, kad dalis šilumos energijos yra superkama iš nepriklausomo šilumos gamintojo. Pažymoje apie tai nėra užsiminta. Tarybos skyriaus skaičiavimais, šilumos bazinės ir galiojančios kainos pastovioji dedamoji dėl šilumos kiekių neatitikimo mažėja 0,92 ct/kWh, kas visiškai neatitinka tikrovės, nes Pravieniškių PN-AK jau nuo 2018 m. spalio 1 d. iki šios dienos nebeperka šilumos iš NŠG, o visą kiekį gaminasi pats. Dėl nepagrįsto kainos mažinimo pareiškėjas patirs ženklių nuostolių.

2.9. Nutarimo 4 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Anksčiau minėti argumentai paneigia gautų papildomų pajamų 147,12 tūkst. Eur sumą, kadangi papildomos pajamos galėjo būti gautos realizuojant tik 9,819 GWh šilumos energijos kiekį, todėl šilumos kainos mažinimas 0,85 ct/kWh savaime yra neteisėtas. ŠŪĮ 32 straipsnio 20 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas nėra savitikslis – įstatymų leidėjas šia teisės norma nustatė vieną iš vartotojų teisių gynimo būdų: tais atvejais, kai dėl kainų skaičiavimo netikslumų ar klaidų vartotojai patiria turtinių nuostolių sumokant per didelę kainą už įsigytą šilumą, įstatymų leidėjas numatė patirtų nuostolių kompensavimą ateityje mažinant šilumos kainą. Per ginčo laikotarpį už šilumą nėra atsiskaitę 62 buitiniai šilumos vartotojai fiziniai asmenys, todėl nėra pagrindo jiems ateityje mažinti šilumos kainą ir tokiu būdų nepagrįstai kompensuoti jiems realiai nepatirtus nuostolius. Nuo ginčo laikotarpio yra pasikeitę 62 butų savininkai, todėl buvusiems butų savininkams patirti nuostoliai nebus kompensuoti, o naujiesiems savininkams bus be teisėto pagrindo mažinama kaina ir tokiu būdu sudarytos prielaidos jiems nepagrįstai praturtėti.

2.10. Atsakovas jau 2018 m., atlikęs neplaninį patikrinimą (atsakovo 2018 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktas Nr. S3-2), žinojo, kad per ginčo laikotarpį Pravieniškių PN-AK neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, kurios didino šilumos kainą vartotojams, ir šilumos energiją iš UAB „Prasila“ pirko brangiau, dėl ko UAB „Prasila“ nepagrįstai praturtėjo 126 157,77 Eur valstybės ir vartotojų sąskaita. Gavus Tarybos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 03E-299 dėl patirtų nepagrįstų 126 157,77 Eur sąnaudų, Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2018 m. lapkričio 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00234-18 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, požymius, dėl įstaigos atsakingų darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba. 2019 m. liepos 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius pateikė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-7-00010-17 išrašą, kuriame buvo konstatuota, jog Pravieniškių PN-AK darbuotojų, atlikusių nepagrįstus Pravieniškių PN-AK palyginamosios šilumos energijos gamybos sąnaudų skaičiavimus, veiksmus lėmė įvairių netinkamai susiklosčiusių aplinkybių visuma, netinkamai vykdyta kontrolė ir pan.

2.11. Taryba 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3E-299 konstatavo, kad pareiškėjas patyrė 126 157,77 Eur nepagrįstų sąnaudų, brangiau pirkdamas šilumos energiją iš UAB „Prasila“, todėl privalėjo konstatuoti ir faktą, kad UAB „Prasila“ gavo atitinkamą sumą nepagrįstų pajamų, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos pagal kompetenciją privalėjo atlikti. Taryba privalėjo apskaičiuoti vartotojų patirtus nuostolius dėl padidintų šilumos pardavimo kainų vartotojams, vienašališkai nustatyti būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias ŠŪĮ 32 straipsnio 20 punkte numatytais pagrindais ir tvarka, informuoti apie tai pareiškėją, tuo užtikrinti vartotojams patirtų nuostolių kompensavimą, imtis veiksmingų priemonių, kad UAB „Prasila“ nepagrįstai gautos pajamos būtų sugrąžintos vartotojams, tačiau to nepadarė. Apie tai, kad dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydžių neatitikties per šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų, pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. kovo 17 d., gavęs Pažymą.

2.12. Nutarimo 4 punkte taikomas šilumos vartotojų patirtų nuostolių kompensavimo būdas, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negali būti pripažintas teisingu kompensavimo būdu. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, vartotojų patirtų nuostolių teisingas kompensavimas įmanomas taikant ne ŠŪĮ 32 straipsnio 20 dalyje nustatytą teisinį mechanizmą, o taikant kitus teisių pažeidimų gynimo būdus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje. Ginant vartotojų interesus nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės: atsakovo veiksmais buvo sudarytos prielaidos UAB „Prasila“ nepagrįstai praturtėti vartotojų ir valstybės sąskaita, jos atžvilgiu atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, o atsakomybė už vartotojų patirtus nuostolius perkelta išimtinai pareiškėjui. Pareiškėjas patyrė 126 157,77 Eur nuostolių nepagrįstai permokėdamas UAB „Prasila“ už nupirktą šilumą, taip pat vykdant Nutarimą pareiškėjas patirs dar 147,12 tūkst. Eur nuostolių, kompensuodamas vartotojams tariamai gautas papildomas pajamas.

2.13. Pareiškėjas Pažymą gavo el. paštu 2020 m. kovo 17 d. 13:28 val. Prie Pažymos pridėtame lape nurodyta, kad Pažyma bus teikiama Tarybos posėdžiui, į Tarybos posėdį kviečiami Kaišiadorių rajono savivaldybės ir Pravieniškių PN-AK atstovai, bei nurodyta, kad pastabas reikia pateikti iki 2020 m. kovo 19 d. Elektroniniame laiške nebuvo nurodyta Tarybos posėdžio data ir laikas. Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 19 d. rašte Nr. S-6525 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto“ pateikė pastabas ir 2020 m. kovo 19 d. 13:04 val. išsiuntė atsakovui. Pareiškėjas rašte nurodė nemažai pastabų dėl Pažymos teiginių ir prašė Tarybos parengtai Pažymai nepritarti ir nutarimo projekto netvirtinti, bei Tarybos posėdį rengti pasibaigus Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui. Kadangi Pažyma Pravieniškių PN-AK gauta 2020 m. kovo 17 d., o terminas pastaboms pateikti nustatytas iki 2020 m. kovo 19 d., dėl laiko stokos ir Pažymoje nurodytų aplinkybių didelės apimties, nagrinėjama situacija yra išskirtinai sudėtinga, Pravieniškių PN-AK išsamesnius paaiškinimus ir argumentus planavo pateikti Tarybos posėdžiui, vyksiančiam po karantino pabaigos. Atsakymo į šį raštą ir jame nurodytų prašymų išnagrinėjimą Pravieniškių PN-AK negavo.

2.14. 2020 m. kovo 26 d. pareiškėjas gavo atsakovo 2020 m. kovo 25 d. raštą Nr. R2-(VV)-1530 „Dėl 2020 m. kovo 31 d. Tarybos posėdžio (nuotoliniu būdu)“, kuriuo atsakovas informavo, kad Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu 2020 m. kovo 31 d. Atsakovo rašte nebuvo atsakyta į pareiškėjo prašymus Tarybos posėdį rengti pasibaigus karantinui. Pareiškėjas 2020 m. kovo 30 d. elektroniniu paštu informavo atsakovą, kad Tarybos posėdyje dalyvaus jos du atstovai. Pravieniškių PN-AK atstovai 2020 m. kovo 31 d. posėdžio dieną bandė prisijungti ir dalyvauti Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau nesėkmingai – vienai atstovei prisijungti pavyko tik dalinai – ji girdėjo tik posėdžio garsą, tačiau pati pasisakyti negalėjo, o kitam atstovui iš viso nepavyko prisijungti prie interneto prieigos.

Atsakovas nebandė išsiaiškinti pareiškėjo atstovų nedalyvavimo priežasčių, juos ignoravo ir posėdis vyko jiems faktiškai nedalyvaujant. Tarybos posėdžio medžiaga ir protokolas buvo viešai paskelbti Tarybos interneto svetainėje, tačiau prie medžiagos nebuvo pridėtas Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 19 d. raštas. Kaip matyti iš Tarybos posėdžio protokolo, Pravieniškių PN-AK raštas Tarybos posėdyje nebuvo minimas ir svarstomas. Tokiais veiksmais atsakovas esmingai pažeidė pareiškėjo teises dalyvauti posėdyje, ginčyti atsakovo argumentus, reikšti prašymus, teikti savo argumentus ir įrodymus, išsakyti savo nuomonę dėl galutinio sprendimo priėmimo.

Tarybos posėdyje buvo svarstomas pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. lydraščiu Nr. S-28753 el. paštu išsiųstas šilumos bazinės kainos perskaičiavimo Projektas ir jo pagrindimą patvirtinantys dokumentai. Projektą Taryba svarstė tik 2020 m. kovo 31 d. posėdyje, t. y. praėjus daugiau nei metams ir trims mėnesiams. Taryba nepateikė paaiškinimų dėl tokio delsimo, bet pareiškėjui nustatė vos dvi dienas pateikti pastabas dėl parengtos Pažymos, kuri yra neinformatyvi, nemotyvuota ir pagrįsta neaiškiais skaičiavimais ir teiginiais.

Tai akivaizdus pareiškėjo interesų ir teisių ignoravimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais vykdant viešojo administravimo funkcijas. Tarybos narių nuomonė dėl Nutarimo nebuvo vieninga. Vienas iš Tarybos narių balsavo prieš Nutarimo priėmimą, tačiau Taryba nario, balsavusio prieš, raštu išdėstytų argumentų nepridėjo prie posėdžio medžiagos, tuo pažeidė pareiškėjo ir visuomenės teisę susipažinti su visa posėdžio medžiaga. Atsakovas nepaisė konstitucinio atsakingo valdymo principo, reikalavimus administraciniam aktui esmingai pažeidė, todėl dėl šių pažeidimų Nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

3. Atsakovas Taryba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba nenustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kaip tai numato ŠŪĮ 32 straipsnio 8 dalis, todėl šias kainas, vadovaudamasi ŠŪĮ ir Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), vienašališkai nustatė Taryba. Pareiškėjas priskirtas šilumos tiekėjų, realizuojančių ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, grupei laikantis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjo parengtame ir Tarybai pateiktame Projekte buvo nurodyta, jog pareiškėjas ataskaitiniu laikotarpiu realizavo 15,73 tūkst. MWh (t. y. 15,73 GWh) šilumos. Faktą, jog pareiškėjas per metus realizuoja daugiau nei 10 GWh šilumos, patvirtina ir pareiškėjo per Duomenų surinkimo ir analizės informacinę sistemą (toliau – ir DSAIS) Tarybai teiktų ataskaitų „Kintamųjų sąnaudų, faktiškai priskirtų reguliuojamųjų kainų paslaugai (produktui) apimties ataskaita“ duomenys. Minėtose ataskaitose nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. realizavo 13,66 GWh, 2016 m.

– 14,84 GWh, 2017 m. – 15,67 GWh, 2018 m. – 15,30 GWh šilumos energijos. Pareiškėjo Tarybai pateiktoje ataskaitoje „Kintamųjų sąnaudų, faktiškai priskirtų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), ir kitų rodiklių suvestinė“ nurodyta, kad 2019 m. pareiškėjas realizavo 13,84 GWh šilumos energijos. Pažymoje nurodytas faktinis realizuotas šilumos kiekis, kurį vertinant buvo skaičiuojamos šilumos kainos dedamosios, faktiškai sutapo su Projekte, kurį teikė pats pareiškėjas, nurodytu kiekiu. Atsižvelgus į Metodikos 5 punkte numatytą realizuoto šilumos kiekio apibrėžimą, vertinant realizuotos šilumos kiekį, į jį turi būti įtraukiamas visas šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo – vartojimo riba, įskaitant ir tą, kurį pareiškėjas patiekė į tinklą ir sunaudojo šildydamas Pravieniškių PN-AK, t. y. vykdydamas tiesioginę, su šilumos tiekimu nesusijusią veiklą.

Jeigu šis šilumos kiekis būtų priskirtas savoms (administracinėms) reikmėms, kaip tai prašyme traktuoja pareiškėjas, už įkalinimo įstaigos šildymui sunaudotą šilumos energiją mokėtų visi likę šilumos vartotojai, tačiau ne pats pareiškėjas. Vadovaujantis Metodikos 61.4 papunkčiu į realizuotą šilumos kiekį nėra įtrauktas papildomas šilumos kiekis, kurį sudaro šilumos nuostoliai tinkle ir šiluma technologinėms bei savoms reikmėms, t. y. pareiškėjo savo reikmėms vykdant reguliuojamą (šilumos tiekimo) veiklą suvartotas šilumos kiekis, kuris yra būtinas reguliuojamosios veiklos verslo vieneto veiklai vykdyti, pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos skaičiavimais dėl realizuoto šilumos kiekio, nenurodo nei vieno teisės akto, kuriam Tarybos atlikti skaičiavimai prieštarautų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo skaičiavimus, susijusius su pareiškėjo realizuotu šilumos kiekiu. Visa tai pagrindžia, kad Taryba, priimdama Nutarimą, tinkamai vadovavosi visais teisės aktais, reglamentuojančiais realizuoto šilumos kiekio nustatymą.

3.2. Tiek pareiškėjo Projekte nurodytas, tiek Tarybos atliktais skaičiavimas patvirtintas faktinis (ataskaitiniu laikotarpiu) pareiškėjo realizuotas šilumos kiekis yra 15,73 GWh, tuo tarpu galiojančioje kainoje nustatytas realizuotas šilumos kiekis buvo 13,77 GWh. Vadovaujantis Metodikos 76 punktu, skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainos dedamąsias, įvertinamas ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų kurui ir šilumai iš NŠG įsigyti sąnaudų dydžių neatitikimas. Taryba nustatė, kad šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydis 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu sudarė 1 392,24 tūkst. Eur. Faktiškai patirtos pagrįstos sąnaudos kuro ir šilumos iš NŠG įsigijimui, įvertinus Metodikos 76.9 papunktyje nustatytus ribojimus ir patikrinimo akto rezultatus, tuo pačiu laikotarpiu sudarė 1245,12 tūkst. Eur. Dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti neatitikimo faktinėms kuro ir šilumos iš NŠG įsigijimo sąnaudoms, pareiškėjas gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų. Skirtumas tarp Tarybos atliktų ir pareiškėjo atliktų skaičiavimų susidarė dėl Tarybos skaičiavimuose vadovaujantis Metodikos 76.9 papunkčiu taikyto laikotarpio 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. kuro kiekių ribojimo lyginamosiomis kuro sąnaudomis (4,42 tūkst. Eur), įvertintų patikrinimo akte nurodytų 126,16 tūkst. Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų ir kitų pareiškėjo Projekto neatitikimų Metodikos 76.9 papunkčio reikalavimams. Papildomai gautas pajamas paskirsčius 15 mėnesių laikotarpiui šilumos kaina mažinama 0,85 ct/kWh. Faktas, kad su pareiškėju yra neatsiskaitę tam tikra dalis vartotojų, bei šių vartotojų įsiskolinimų suma negali daryti įtakos šilumos kainoms, t. y. teisės aktai nenumato, jog už vartotojų skolas turėtų sumokėti kiti vartotojai. Įsiskolinimų išieškojimas iš vartotojų, neatsiskaičiusių už patiektą šilumą per ginčo laikotarpį, turi būti vykdomas CK nustatyta tvarka.

3.3. Šilumos kainos pastoviosios dedamosios pokytis dėl pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikties faktiškai pagamintam ir realizuotam šilumos kiekiui skaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 74.2 papunkčiu. Pareiškėjo skaičiavimais, šilumos kiekio koeficientas šilumos gamybos verslo vienetui yra 0,7522, šilumos gamybos (įsigijimo), šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo verslo vienetams yra -0,1420. Dėl šios priežasties Projekte šilumos kainos pastovioji dalis mažėja 0,18 ct/kWh. Tarybos apskaičiuoti šilumos kiekio koeficientai šilumos gamybos verslo vienetui skiriasi nuo pareiškėjo apskaičiuotų, nes pareiškėjas nesilaikė Metodikos 74.2.1 papunkčio nuostatų ir įvertino pagaminto šilumos kiekio sumažėjimą dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje. Tarybos ir pareiškėjo apskaičiuoti šilumos kiekio koeficientai šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo verslo vienetams yra -0,1420. Taigi, Tarybos skaičiavimais, šilumos bazinės ir galiojančios kainos pastovioji dedamoji dėl šilumos kiekių neatitikimo mažėjo 0,92 ct/kWh.

3.4. Taryba nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Tarybos apskaičiuota 147,12 tūkst. Eur suma yra nepagrįsta. Teisės aktai nenumato išimčių, kuomet šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu papildomai gautos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, neturėtų būti įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias, įskaitant ir atvejus, jei tam tikra dalis vartotojų yra neatsiskaitę su šilumos tiekėju, arba tam tikri vartotojai yra pasikeitę. Atsižvelgiant į tai, Taryba neturėjo jokio pagrindo, Nutarimu nustatydama šilumos kainų dedamąsias, nevertinti apskaičiuotų papildomai gautų pajamų, kurias sudarė 147,12 tūkst. Eur. Pareiškėjo argumentas, kad už pateiktą ginčo laikotarpiu šilumą nėra atsiskaitę 62 buitiniai šilumos vartotojai fiziniai asmenys, todėl nėra pagrindo jiems ateityje mažinti šilumos kainą ir tokiu būdu nepagrįstai kompensuoti jiems realiai nepatirtus nuostolius, nėra reikšmingas, nes dėl tam tikrų vartotojų įsiskolinimų negali blogėti kitų vartotojų padėtis, taip pat pareiškėjas turi galimybę nurodytus vartotojų įsiskolinimus išieškoti CK nustatyta tvarka. Papildomai gautų pajamų, kurias sudarė 147,12 tūkst. Eur, nekompensavus vartotojams per būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias, neteisėtai gautos pajamos, susidariusios dėl to, jog pareiškėjas neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, nepagrįstai atitektų pareiškėjui.

3.5. Taryba nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Taryba neva nesiėmė veiksmų siekiant apginti vartotojų interesus. Taryba teisės aktų nustatyta tvarka atlikto reguliuojamojo ūkio subjekto patikrinimą, kurio metu nustatė pažeidimus, atitinkamai dėl nustatytų pažeidimų teisės aktų nustatyta tvarka Taryba paskyrė pareiškėjui sankciją, bei Nutarimu įvertino patikrinimo akto rezultatus. Taryba teisės aktų nustatyta tvarka patikrinimo akte nustatytą sumą pripažino nepagrįstomis pareiškėjo šilumos įsigijimo sąnaudomis, taigi, Taryba iš reguliuojamos veiklos pusės atliko visus teisės aktų nustatytus veiksmus. Tarp pareiškėjo ir UAB „Prasila“ susiklostę civiliniai santykiai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, Taryba neturi kompetencijos reguliuoti tarpusavio ūkio subjektų sutartinių santykių bei iš to kylančių pasekmių. Pareiškėjas, teigdamas, kad Taryba nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal įstatymais jai suteiktą kompetenciją, nepateikia teisės aktų nuostatų, kuriais neva Taryba privalėjo atlikti pagal įstatymus, bet neatliko.

3.6. Taryba, organizuodama Tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo klausimas, laikėsi visų numatytų procedūrų, t. y. 2020 m. kovo 25 d. Pažyma kartu su Nutarimo projektu užregistruota ir atitinkamai atlikta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamentavimo patvirtinimo“ patvirtintame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamente (toliau – ir Reglamentas) numatyta vizavimo procedūra. Tai reiškia, kad oficialus dokumentas, atitinkantis teisės aktų keliamus reikalavimus, buvo parengtas tik 2020 m. kovo 25 d., iki tol pareiškėjo minima el. paštu pareiškėjo atstovui 2020 m. kovo 17 d. Tarybos specialistės persiųsta pažyma buvo tik darbinio pobūdžio dokumentas, neturintis jokios teisinės galios. Tarybos atstovė, prieš atlikdama oficialią dokumento derinimo procedūrą, pareiškėjui pateikė Pažymos projekto variantą susipažinimui ir suteikė galimybę iš anksto pateikti projektui pastebėjimus dar iki oficialaus dokumento sukūrimo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų, kad jis pastabas Pažymai pateikė 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-6525 ir kad pastaboms pateikti buvo suteiktas per trumpas laikas, kai iš esmės pastabos buvo pateiktos darbiniam pažymos projektui, o ne Pažymai.

3.7. Iš dalies buvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktas pastabas. Reaguojant į 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-6525 pateiktą 1 pastabą, Pažymoje buvo pakoreguota informacija dėl šilumos supirkimo iš UAB „Prasila“, buvo išbraukta netiksli informacija dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Prasila“, buvo patikslintos formuluotės Pažymos 1.3 skyriuje, jog būtų aišku, kad vertinamu laikotarpiu pareiškėjas pajamas gavo už šilumos kainoje įskaičiuotą kuro kiekį, o sąnaudas patyrė kurui ir šilumai iš NŠG įsigyti. Kadangi pastabos buvo pateiktos ne pačiai Pažymai, o Pažymos darbiniam dokumentui, pastabos posėdžio metu nebuvo pristatinėjamos. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pastabas pateikti oficialiai Pažymos versijai bei Nutarimo projektui, t. y. pareiškėjas galėjo pateikti savo vertinimą bei pastabas iki Tarybos 2020 m. kovo 31 d. posėdžio, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. 2020 m. kovo 31 d. organizuojamo Tarybos posėdžio medžiaga Tarybos svetainėje buvo paskelbta 2020 m. kovo 25 d., pareiškėjas apie 2020 m. kovo 31 d. organizuojamą Tarybos posėdį buvo informuotas 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. R2-(VV)-1530, taip pat pareiškėjas pripažįsta, kad minėtą raštą gavo 2020 m. kovo 25 d., todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo vertinti, kad pareiškėjui nebuvo suteiktas protingas terminas bei apskritai teisė pateikti savo argumentus, reikšti prašymus, teikti įrodymus.

3.8. Taryba, organizuodama posėdžius nuotoliniu būdu, visiems rinkos dalyviams ir suinteresuotiems asmenims užtikrina technines galimybes dalyvauti Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu bei pasisakyti posėdyje nagrinėjamais klausimais. Taryba, siųsdama pranešimą apie Tarybos posėdį nuotoliniu būdu, informuoja asmenis, jog esant poreikiui, galima suderintu laiku atlikti prisijungimo prie nuotolinio posėdžio testavimą, toks pasiūlymas buvo pateiktas pareiškėjui 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. R2-(VV)-1530, tačiau šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo. Pareiškėjo atstovai jokiomis priemonėmis, nei vykusio posėdžio metu, nei jam pasibaigus, neinformavo Tarybos atstovų apie esamus sutrikimus bei kitus trikdžius, neleidžiančius prisijungti ar pasisakyti posėdžio metu, todėl, Tarybos manymu, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų, kad Taryba pareiškėją ignoravo ar neužtikrino galimybės prisijungti ir pasisakyti vykusio posėdžio metu. Vykusio posėdžio metu Tarybos atstovei pristačius pareiškėjo klausimą, posėdžio pirmininkė paklausė, ar pareiškėjo atstovai turi klausimų ar pastebėjimų, tačiau pareiškėjo atstovai nesureagavo nei žodžiu, nei raštu. Pareiškėjas, teigdamas, jog Taryba pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti posėdyje, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Be to, sklandžiai vykęs 2020 m. kovo 31 d. Tarybos posėdis patvirtina tą faktą, jog ryšio sutrikimų Tarybos sistemoje nebuvo. Reglamento nuostatos nenumato privalomo asmenų dalyvavimo ar paaiškinimų teikimo Tarybos posėdžiuose bei draudimo posėdyje nagrinėti klausimus ir priimti sprendimus nedalyvaujant asmenų, dėl kurių priimami sprendimai, atstovams.

3.9. Reglamento 85 punktas numato, kad Tarybos narys turi teisę nesutikti su daugumos Tarybos narių nuomone posėdyje svarstomais klausimais. Tokiu atveju Tarybos narys žodžiu ar (ir) raštu išdėsto savo nuomonę, kuri užfiksuojama posėdžio protokole. Taigi tas faktas, kad tam tikras klausimas priimtas Tarybos narių balsų dauguma, tačiau ne vienbalsiai, savaime nereiškia nutarimo neteisėtumo. Pareiškėjo argumentai, kad prie posėdžio protokolo nėra pridėti papildomi dokumentai ar neatskleista visa Tarybos nario atskiroji nuomonė yra niekuo nepagrįsti samprotavimai, nes procedūriniai veiksmai buvo atlikti laikantis teisės aktų.

3.10. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ir argumentų, kad skundžiamas Nutarimas pažeidžia teisingumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus, kad Taryba, priimdama Nutarimą, padarė aiškią klaidą, piktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas, todėl prašyme dėstomi teiginiai dėl Nutarimo nepagrįstumo yra atmestini kaip nepagrįsti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybė atsiliepime į patikslintą prašymą nurodė, kad klausimą dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūrai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo Pravieniškių PN-AK patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad: Taryba 2017 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3E-338 nustatė pareiškėjui šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galiojo iki 2020 m. liepos 31 d.; Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. V17-265 pareiškėjui buvo nustatytos šilumos kainos dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams; pareiškėjas 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. S-28753 pateikė Tarybai ir Kaišiadorių rajono savivaldybei Šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams ir dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti; 2019 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1-1500, 2019 m. kovo 19 d. el. laišku (reg.

Nr. R1-2965) ir 2019 m. kovo 20 d. el. laiškais (reg. Nr. R1-2966 ir reg. Nr. R1-2967) Pravieniškių PN-AK Tarybai pateikė papildomą informaciją ir dokumentus skaičiavimams pagrįsti, šį Projektą pareiškėjas taip pat pateikė ir per DSAIS; Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba per 30 dienų nuo Projekto pateikimo savivaldybei šilumos kainos antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nenustatė, todėl šias kainas, vadovaudamasi ŠŪĮ ir Metodika, vienašališkai nustatė Taryba; Pravieniškių PN-AK 2020 m. vasario 26 d.

„Pranešimu apie numatomą šilumos energijos tiekimo nutraukimą Kaišiadorių rajono Pravieniškių kaimo gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams“ Nr. S-4867 informavo Kaišiadorių rajono savivaldybę, šilumos vartotojus, kitas institucijas, kad 2021 m. rugsėjo 1- 15 dienomis Pravieniškių PN-AK nutrauks centralizuotą šilumos ir karšto vandens tiekimą visiems Pravieniškių kaimo gyventojams ir kitiems šilumos vartotojams, o turimais šilumos energijos gamybos pajėgumais pareiškėjas apsirūpins pats ir aprūpins LAVL; Tarybos specialistė 2020 m. kovo 17 d. pateikė Pravieniškių PN-AK Pažymą „Dėl Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, Šilumos kainos dedamųjų skaičiavimo lentelę, Nutarimo „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ projektą;

Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 19 d. pateikė raštą „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto“; Taryba 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. R2-(VV)-1530 „Dėl 2020 m. kovo 31 d. posėdžio (nuotoliniu būdu)“, kuriame informavo, kad Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu; pareiškėjas informavo Tarybą, kad pareiškėjo atstovai nori dalyvauti 2020 m. kovo 31 d. posėdyje; Taryba 2020 m. kovo 31 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-264, kuriame nutarė:

1) konstatuoti, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pažeidė ŠŪĮ 32 straipsnio 8 dalį;

2) vienašališkai nustatė Pravieniškių PN-AK šilumos kainos dedamąsias;

3) taip pat nustatė dedamųjų formules;

4) paskirstė 15 mėnesių laikotarpiui dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydžių neatitikties per šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. gautas 147,12 tūkst. Eur papildomas pajamas, mažinant šilumos kainą 0,85 ct/kWh.

7. Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilumos kainų nustatymo metodika.

8. Teismas išanalizavo Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 dalies, ŠŪĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 3 punktų; 32 straipsnio nuostatas, ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, per 30 dienų nuo Projekto pateikimo savivaldybei šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nenustatė, ir ginčo dėl to nėra. Taryba vienašališkai nustatė šilumos kainos dedamąsias skundžiamu Nutarimu.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog pareiškėjas per metus vidutiniškai realizavo mažiau kaip 10 GWh šilumos energijos, todėl Taryba neturėjo teisinio pagrindo taikyti ŠŪĮ 32 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų; be to, Pažymoje konstatuota aplinkybė, jog dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti neatitikimo faktinėms ir šilumos iš nepriklausomo šilumos gamintojo įsigijimo sąnaudoms, pareiškėjas gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų, yra nepagrįsta, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtų sprendimų, savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, priskirta komisijos kompetencijai. Teismo veikla apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų.

10. Teismas iš pareiškėjo Projekto nustatė, kad pareiškėjas Tarybai nurodė, jog jis ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) realizavo 15,73 tūkst. MWh (t. y. 15,73 GWh) šilumos. DSAIS duomenys (Tarybai teiktų ataskaitų „Kintamųjų sąnaudų, faktiškai priskirtų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui) apimties ataskaita“ duomenys) patvirtina faktą, kad pareiškėjas per metus realizuoja daugiau nei 10 GWh šilumos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. realizavo 13,66 GWh, 2016 m. – 14,84 GWh, 2017 m. – 15,67 GWh, 2018 m. – 15,30 GWh šilumos energijos, 2019 m. – 13,84 GWh šilumos energijos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybės, teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog jis per metus vidutiniškai realizavo mažiau kaip 10 GWh šilumos energijos, todėl Taryba neturėjo teisinio pagrindo taikyti ŠŪĮ 32 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų, nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad Taryba pagrįstai pareiškėją priskyrė šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Taryba buvo pritarusi Kaišiadorių rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. V17-265 „Dėl Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ nustatytoms šilumos kainos dedamosioms pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, neįtakoja Nutarimo pagrįstumo.

11. Teismas, įvertinęs Metodikos 5, 13, 61, 67.1 punktų nuostatas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybės, kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis realizavo tik trečdalį energijos vartotojams. Teismas pažymėjo, kad vertinant realizuotos šilumos kiekį, į jį turi būti įtraukiamas visas šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo – vartojimo riba, įskaitant ir tą, kurį pareiškėjas patiekė į tinklą ir sunaudojo šildydamas Pravieniškių PN-AK, t. y. vykdydamas tiesioginę, su šilumos tiekimu nesusijusią veiklą.

12. Teismas sutiko su Tarybos vertinimu dėl nustatyto realizuoto šilumos kiekio, ir pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarių argumentų, paneigiančių Tarybos skaičiavimus. Teismas pažymėjo, kad Tarybos skaičiavimai neprieštarauja aktualiems teisės aktams, todėl sprendė, kad Taryba, nustatydama realizuotą šilumos kiekį ir priimdama Nutarimą, tinkamai vadovavosi tai reglamentuojančiais teisės aktais.

13. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti neatitikimo faktinėms ir šilumos iš nepriklausomo šilumos gamintojo įsigijimo sąnaudoms, pareiškėjas gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų, yra nepagrįstas, pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo realizuotas šilumos kiekis yra 15,73 GWh, tuo tarpu galiojančioje kainoje nustatytas realizuotas šilumos kiekis buvo 13,77 GWh.

14. Teismas, įvertinęs Metodikos 58.4.1, 58.4.4, 58.4.7, 58.4.5, 58.3.1, 76 punktų nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vertinant šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydžio neatitiktį faktiškai patirtoms sąnaudoms kurui ir šilumai iš NŠG įsigyti, aktualus Tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. Pravieniškių PN-AK reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktas Nr. S3-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriam Taryba pritarė 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3E-299 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“, kuriame nurodyta, kad tikrinimo komisija nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė Metodikos 58.4.5.1 papunkčio ir Tarybos 2016 m. liepos 15 d. viešo išaiškinimo „Dėl Komisijos 2016 m. kovo 18 d. viešo išaiškinimo dėl šilumos tiekėjo palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo patikslinimo“ reikalavimų, todėl tikrinamu laikotarpiu 2016 m. spalio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas Pravieniškių CŠT sistemoje vykdant šilumos supirkimą iš UAB „Prasila“, dėl neteisingai apskaičiuotų ir taikytų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų Pravieniškių CŠT sistemoje minėtu laikotarpiu Įstaiga patyrė 126,157,77 tūkst. Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų.

15. Teismas pažymėjo, kad Taryba skaičiavimais nustatė, jog šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydis 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu sudarė 1 392,24 tūkst. Eur. Faktiškai patirtos pagrįstos sąnaudos kuro ir šilumos iš NŠG įsigijimui, įvertinus Metodikos 76.9 papunktyje nustatytus ribojimus ir Patikrinimo akto rezultatus, tuo pačiu laikotarpiu sudarė 1 245,12 tūkst. Eur. Taigi, dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti neatitikimo faktinėms kuro ir šilumos iš NŠG įsigijimo sąnaudoms, pareiškėjas gavo 147,12 tūkst. Eur papildomų pajamų. Teismo vertinimu, Taryba pagrįstai nurodė, kad skirtumas tarp Tarybos atliktų skaičiavimų ir pareiškėjos atliktų skaičiavimų susidarė dėl Tarybos skaičiavimuose vadovaujantis Metodikos 76.9 papunkčiu taikyto laikotarpio 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. kuro kiekių ribojimo lyginamosiomis kuro sąnaudomis (4,42 tūkst. Eur), įvertintų Patikrinimo akte nurodytų 126,157,77 tūkst. Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų ir kitų pareiškėjo Projekto neatitikimų Metodikos 76.9 papunkčio reikalavimams, todėl papildomai gautas pajamas paskirsčius 15 mėnesių laikotarpiui šilumos kaina mažinama 0,85 ct/kWh.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi argumentai dėl neatsiskaičiusių vartotojų ir kt. yra nepagrįsti, neįtakojantys nustatytinų šilumos kainų, bei sutiko su Tarybos pozicija, kad įsiskolinimų išieškojimas iš vartotojų, neatsiskaičiusių už patiektą šilumą per ginčo laikotarpį, turi būti vykdomas CK nustatyta tvarka.

17. Teismas, vertindamas skundo teiginius, kad Šilumos bazinės kainos dedamųjų projektas buvo parengtas 2015 m. (patvirtintas 2017 m.) ir jame nebuvo planuota supirkti šilumos iš NŠG; o pareiškėjas 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. S-13089 informavo Tarybą, kad planuoja iš NŠG supirkti apie 16500 MWh per metus ir prašė derinant šilumos kainos dedamąsias įvertinti, kad dalis šilumos energijos yra superkama iš NŠG, tačiau Pažymoje apie tai nėra užsimenama, pažymėjo, kad šilumos kainos pastoviosios dedamosios pokytis dėl pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikties faktiškai pagamintam ir realizuotam šilumos kiekiui skaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 74.2 papunkčiu.

18. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas per ataskaitinį laikotarpį nupirko 16,12 tūkst. MWh šilumos energijos, bei pažymėjo, kad šilumos bazinės kainos nustatymo metu įsigytinos šilumos kiekis nebuvo numatytas. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2017 m. liepos 19 d. pažymoje Nr. O5E-186 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ paaiškinta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradėjo pirkti šilumą iš NŠG UAB „Prasila“, su kuriuo pasirašyta sutartis galiojo iki 2017 m. liepos 4 d. Vadovaujantis Šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado (toliau – ir Sąvadas), patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6, 59 punktu, kuris reglamentuoja, kad pasirašius Sąvado 58 punkte numatytą bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) baigimo aktą, šilumos tiekėjas neturi teisės supirkti šilumos iš potencialaus NŠG, kol bus sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų apraše numatyta tvarka ir kad šilumos tiekimo sutartis su UAB „Prasila“ nepratęsta – šilumos supirkimas iš NŠG bazinės kainos dedamosiose nevertintinas. Teismas pažymėjo, kad Taryba pagrįstai vertino, jog šilumos kaina vartotojams neturi būti padidinama vien dėl aplinkybės, jog dalį šilumos energijos šilumos tiekėjas gamina ne savo pajėgumais, o įsigyja ją iš NŠG, taigi, ŠŪĮ sudaro prielaidas, kad perkant šilumos energiją iš NŠG, bendros realizuotos šilumos gamybos sąnaudos nebūtų didesnės, negu tuo atveju, kada šilumos energija nėra perkama iš NŠG. Taryba savo skaičiavimais pagrįstai nustatė, kad šilumos bazinės ir galiojančios kainos pastovioji dedamoji dėl šilumos kiekių neatitikimo mažėjo 0,92 ct/kWh. Teismas sutiko, kad pareiškėjas nesilaikė Metodikos 74.2.1 papunkčio nuostatų ir įvertino pagaminto šilumos kiekio sumažėjimą dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje, o pareiškėjo argumentus, kad Taryba nevertino, kad dalis šilumos energijos yra superkama iš NŠG, vertino kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad Taryba pagrįstai nustatė pareiškėjo realizuotą šilumos kiekį ir apskaičiavo 147,12 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų.

19. Teismas, įvertinęs ŠŪĮ 2 straipsnio 35 dalies, 32 straipsnio 20 dalies, Metodikos 53 punkto nuostatas, konstatavo, kad galiojantis teisinis reguliavimas numato, jog šilumos kainodara grindžiama išankstiniu ir ilgalaikiu planavimu, šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtų, bet nepadengtų sąnaudų arba gautų papildomų pajamų kompensavimo mechanizmas yra imperatyvus, aiškus, subalansuotas. Teismas pažymėjo, kad tiek ŠŪĮ, tiek ir Metodikoje įtvirtinta centralizuoto šilumos tiekimo sistemos organizavimo, reguliavimo, būtinųjų šilumos tiekimo veiklos sąnaudų bei gautų papildomų pajamų skaičiavimo bei šilumos kainų nustatymo specifika lemia, jog faktinis papildomų pajamų atsiradimo ir jų įvertinimo šilumos kainoje momentas nesutampa, t. y. gautos papildomos pajamos įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias. Teisės aktai nenumato išimčių, kuomet šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu papildomai gautos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, neturėtų būti įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias, įskaitant ir atvejus, jei tam tikra dalis vartotojų yra neatsiskaitęs su šilumos tiekėju, ar tam tikri vartotojai yra pasikeitę. Teismas konstatavo, kad Taryba neturėjo jokio pagrindo Nutarimu nustatant šilumos kainų dedamąsias nevertinti apskaičiuotų papildomai gautų pajamų, kurias sudarė 147,12 tūkst. Eur. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog Nutarimo 4 punkte taikomas šilumos vartotojų patirtų nuostolių kompensavimo būdas nėra teisingas, nepagrįsti.

20. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad Taryba, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad pareiškėjas patyrė 126 157,77 Eur nepagrįstų sąnaudų, o UAB „Prasila“ gavo nepagrįstas pajamas, nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal įstatymais jai suteiktą kompetenciją, t. y. nesiėmė priemonių, kad nepagrįstai gautos pajamos būtų sugrąžintos vartotojams, pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Taryba teisės aktų nustatyta tvarka atliko reguliuojamo ūkio subjekto patikrinimą, kurio metu nustatė pažeidimus, atitinkamai dėl nustatytų pažeidimų teisės aktų nustatyta tvarka Taryba paskyrė pareiškėjui sankciją bei skundžiamu Nutarimu įvertino Patikrinimo akto rezultatus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Taryba nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal įstatymais jai suteiktą kompetenciją. Teismas sutiko su Tarybos argumentais, kad civiliniai santykiai nėra Tarybos reguliavimo objektas, todėl tarp pareiškėjo ir UAB „Prasila“ susiklostę civiliniai santykiai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o Taryba neturi kompetencijos reguliuoti tarpusavio ūkio subjektų sutartinių santykių bei iš to kylančių pasekmių.

21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų Tarybai organizuojant posėdį bei priimant Nutarimą, įvertino Reglamento 59, 60, 64 punktų nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. VE(1.3 E)-41 patvirtinto Elektroninių dokumentų specifikacijų reikalavimų aprašo 9 punkto nuostatas. Teismas atsižvelgė į Tarybos atsiliepime nurodytus argumentus ir sutiko, kad pareiškėjui el. paštu buvo persiųstas pažymos projektas, dėl kurio pareiškėjas 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-6525 pateikė pastabas, kurios buvo įvertintos rengiant Pažymą. Teismas įvertino tai, kad pastabos buvo pateiktos ne pačiai Pažymai, kuri buvo pristatinėjama posėdžio metu, tačiau Pažymos darbiniam dokumentui, todėl sprendė, kad pastabos Tarybos posėdžio metu pagrįstai nebuvo pristatinėjamos. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jam nebuvo sudaryta galimybė teikti pastabas į Pažymą bei kad buvo nustatytas per trumpas laikas jas teikti, ir pažymėjo, jog pastabos galėjo būti teikiamos iki posėdžio datos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui posėdžio medžiaga ir Pažyma buvo pateikti 2020 m. kovo 25 d., t. y. pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias teikti pastabas dėl Pažymos, teikti prašymus, paaiškinimus ar argumentus, įrodymus.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo galimybę dalyvauti 2020 m. kovo 31 d. Tarybos posėdyje, pažymėjo, kad Reglamento 50 ir 69 punktuose numatyta, jog esant techninėms galimybėms, posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu. Tarybos posėdžiai organizuojami naudojantis Microsoft Teams programine įranga, Taryba, organizuodama posėdžius nuotoliniu būdu, visiems rinkos dalyviams ir suinteresuotiems asmenims užtikrina technines galimybes dalyvauti Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu bei pasisakyti posėdyje nagrinėjamais klausimais. Teismas nustatė, kad Taryba informavo pareiškėją, kur surasti posėdžio darbotvarkę ir visą medžiagą (nurodė tinklapio adresą), nurodė technines būtinas priemones dėl dalyvavimo posėdyje nuotoliniu būdu, taip pat nurodė, kad, esant poreikiui, galima suderintu laiku atlikti prisijungimo prie nuotolinio posėdžio testavimą, tačiau pareiškėjas, sutikęs dalyvauti nuotoliniame posėdyje, nepasinaudojo galimybe atlikti prisijungimo prie nuotolinio posėdžio testavimą, nenurodė papildomų pastebėjimų dėl interneto prieigos problemų ar kitų trikdžių. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas galimomis priemonėmis (el. paštu, telefonu, Microsoft Teams programinės įrangos žinučių skiltyje ar kitomis komunikacijos priemonėmis) vykusio posėdžio metu ar jam pasibaigus informavo Tarybos atstovus apie esamus sutrikimus ar kitus trikdžius, neleidžiančius prisijungti ar pasisakyti posėdžio metu, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo dalyvauti ir pasisakyti posėdyje dėl Tarybos veiksmų ir tokiu būdu jis buvo ignoruojamas, bei nenustatė, kad Taryba būtų pažeidusi pareiškėjo teisę dalyvauti posėdyje, teikti pastabas, paaiškinimus, įrodymus ir kt. dėl galutinio sprendimo priėmimo.

23. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog Nutarimas neteisėtas todėl, kad vienas Tarybos narys balsavo „prieš“, bei pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 str. 10 d. ir Reglamento 85 p.) įtvirtina Tarybos narių teisę balsuoti laisvai nepriklausomai nuo kitų narių, taip pat teisę išsakyti savo nuomonę, bet faktas, kad tam tikras klausimas (nutarimas) priimtas Tarybos narių balsų dauguma (kaip tą numato Energetikos įstatymas), tačiau ne vienbalsiai, savaime nereiškia nutarimo neteisėtumo.

24. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, nepaisė konstitucinio atsakingo valdymo principo, pažeidė reikalavimus administraciniam aktui, konstatavęs, kad Tarybai yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia (be kita ko), įgaliojimai reguliuojant kainas šilumos ūkyje ir Taryba turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į ŠŪĮ 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus ir kitas aukščiau minėtas teisės aktų normas, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Teismas nenustatė, kad Taryba būtų pažeidusi galiojančias aktualias ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus.

25. Teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir išsamus, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismas kitų šalių pateiktų argumentų nevertino, nustatęs, kad jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų.

III. 26. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. kovo 31 nutarimo Nr. 03E-264 2 ir 4 punktus.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pabrėždamas, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminius administracinio proceso pažeidimus, nulėmusius neteisingo sprendimo priėmimą. Teismo išvados, turinčios esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui, nepagrįstos visapusišku ir nešališku reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimu, prieštarauja ištirtiems bylos įrodymams ir jais nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vertindamas įrodymus bei padarydamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik atsakovui palankius įrodymus; visas neaiškias situacijas ir aplinkybes tendencingai ir šališkai vertino išimtinai atsakovo naudai, tuo pažeisdamas pareiškėjo konstitucinę teisę į nešališką teismą ir į teisingą teismo procesą.

28. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

28.1. Taryba pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog Taryba neturėjo jokio pagrindo Nutarimu nustatant šilumos kainų dedamąsias nevertinti apskaičiuotų papildomai gautų pajamų, kurias sudarė 147,12 tūkst. Eur bei vertinimui, kad pareiškėjo argumentai, jog Nutarimo 4 punkte taikomas šilumos vartotojų patirtų nuostolių kompensavimo būdas nėra teisingas, yra nepagrįsti.

28.2. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad vertindamas bylos įrodymus bei padarydamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik Tarybai palankius įrodymus, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į nešališką teismą ir teisingą teismo procesą, atsižvelgdamas į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu, nepagrįsti jokiais argumentais, kurie atitiktų objektyviojo testo kriterijus, nes apeliacinio skundo argumentai yra siejami su teismo priimtu pareiškėjui nepalankiu procesiniu sprendimu bei nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

28.3. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendė ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja lygiai tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nepagrindžiant, kurios konkrečiai pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teismo nurodomi argumentai, teismo atliktas įrodymų vertinimas bei dėl kokių priežasčių laikytini nepagrįstais.

28.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą, teisėtą, motyvuotą bei išsamų abejonių nekeliantį sprendimą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad klausimą dėl skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. O3E-264 „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ 2 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Taryba, ginčijamu nutarimu konstatavusi, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pažeidė ŠŪĮ 32 straipsnio 8 dalį, t. y. per 30 dienų nenustatė Pravieniškių PN-AK šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams (1 p.), be kita ko, vienašališkai nustatė pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias (2 p.) ir paskirstė 15 mėnesių laikotarpiui dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydžių neatitikties per šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. gautas 147,12 tūkst. Eur papildomas pajamas, mažinant šilumos kainą 0,85 ct/kWh (4 p.). Nutarimas priimtas vadovaujantis ŠŪĮ 32 straipsnio (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.), kuriame reglamentuojama šilumos kainodara, nuostatomis, pagal kurias: šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą Tarybai bei savivaldybei, kiti šilumos tiekėjai – tik savivaldybei, o savivaldybės taryba per 30 dienų nustato šilumos kainų dedamąsias (8 d.); savivaldybei laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Taryba įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias (9 d.).

32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Nutarimas ta apimtimi, kuria jis yra skundžiamas, yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti jo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, kad, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą teismo procesą, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, bylą išnagrinėjo šališkai.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovų apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

35. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

36. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad, kaip teisingai tikrinamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, LVAT, nagrinėdamas bylas dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (anksčiau – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos) priimtų sprendimų, savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, priskirta Tarybos kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Tarybos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Taryba nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-740/2014, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1946-525/2016).

37. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti ir pagrįstai pripažino, jog nėra jokio pagrindo ginčijamą nutarimą panaikinti pareiškėjo nurodytais pagrindais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamas teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, grindžiamas įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Jame nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

38. Pakartotinai byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinus pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, kuriais jis grindė savo reikalavimą, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvuotoms išvadoms, inter alia (be kita ko), tam, kad: (i) Taryba pagrįstai pareiškėją priskyrė šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus; (ii) nagrinėjamu atveju Taryba turėjo teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainų dedamąsias (ŠŪĮ 32 str. (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) 8, 9 d.); (iii) Tarybos skaičiavimai dėl realizuoto šilumos kiekio neprieštarauja aktualiems teisės aktams; (iv) pareiškėjo nurodomi argumentai dėl neatsiskaičiusių vartotojų ir kiti yra nepagrįsti, neįtakojantys nustatytinų šilumos kainų; (v) pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Taryba nevertino, kad dalis šilumos energijos yra superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų; (vi) Taryba pagrįstai nustatė pareiškėjo realizuotą šilumos kiekį ir apskaičiavo 147,12 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų, kurias atsakovas pagrįstai įvertino Nutarimu nustatydamas šilumos kainų dedamąsias; (vii) priimant Nutarimą nebuvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pakankami Nutarimui panaikinti, o tai, kad Tarybos nariai Nutarimą priėmė ne vienbalsiai per se (savaime) nereiškia Nutarimo neteisėtumo; (viii) Taryba, priimdama Nutarimą, nepažeidė aktualių teisės normų, gero administravimo ir (arba) kitų viešojo administravimo principų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Taryba ginčijamu nutarimu vienašališkai nustačiusi pareiškėjui šilumos kainos dedamąsias (Nutarimo 2 p.) ir paskirsčiusi 15 mėnesių laikotarpiui dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti dydžių neatitikties per šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. gautas 147,12 tūkst. Eur papildomas pajamas, mažindama šilumos kainą 0,85 ct/kWh (Nutarties 4 p.), padarė klaidą, ar piktnaudžiavo įgaliojimais, ar peržengė diskrecijos ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti motyvai yra pakankami. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

40. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl subjektyvaus, šališko teismo sprendimo, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo subjektyvus ar šališkas.

41. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

42. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė