2025-03-17 Nr. BB-1399-1-02-2-00456-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nerijaus Puškoriaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties išteisintojo A. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2025-03-17 Nr. BB-1399-1-02-2-00456-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-788/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00456-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nerijaus Puškoriaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties išteisintojo A. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, bei netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas grindė savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo byloje nenustatytomis bei nepatikrintomis aplinkybėmis, ignoruodamas įrodymų vertinimo reikalavimą, įrodymus įvertino neišsamiai ir selektyviai, nesusiejo ir neanalizavo jų visumos, neatsižvelgė į jų tarpusavio santykį, nenustatė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai patvirtino A. K. versiją, kad jis nežinojo, jog nukentėjusiojo V. M. apklausa bus tęsiama kitame teismo posėdyje, ir todėl jis neturėjo siekio paveikti V. M. duoti melagingus parodymus kitame teismo posėdyje. Teismas nesiėmė priemonių pašalinti kilusių abejonių dėl šios išteisintojo pateiktos versijos, papildomai neatliko įrodymų tyrimo, o išvadą, kad A. K. galėjo negirdėti teismo pasisakymų ar jų nesuprasti, grindė tik jo paties parodymais ir padarytomis prielaidomis dėl triukšmo įtakos ir pan. Be to, teismas netinkamai vertino 2023 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio „Riaušių“ byloje garso įrašą, taip padarydamas vertinimo klaidą dėl šio įrodymo turinio. Be kita ko, teismas netinkamai įvertino ir A. K. paskutinio žodžio metu išsakytus teiginius, kurie patvirtina, kad jis siekė paveikti nukentėjusįjį V. M. Liko neįvertina ir A. K. atliktų veiksmų visuma (jo pasisakymų turinys socialiniuose tinkluose, paskelbti vaizdo įrašai ir pan.).
Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai nukrypo nuo teismų praktikos ir pernelyg siaurai aiškino BK 233 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. siekį paveikti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė bylos nagrinėjimo ribų, nes vertino ne tik apskųsto nuosprendžio dalis, bet ir visus išteisintajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius bei pateikė visiškai naujus argumentus dėl byloje teismo nustatytomis pripažintų faktinių aplinkybių ir duomenų, pripažintų įrodymais.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo grindžiami išskirtinai tik šio teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, kartu nesutinkama su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu, kuriuo remiantis paliktas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis A. K.
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad tokie pateikto kasacinio skundo argumentai, kai iš esmės tik kritikuojamas teismų atliktas įrodymų tyrimas ir pateikiamas savas jų vertinimas, negali būti pripažįstami baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais kasacinio skundo pagrindais.
Kartu teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į kasatoriaus argumentus dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro skundą, tikrino A. K. priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas visus A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kas atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kad apeliacinio proceso apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nerijaus Puškoriaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Arūnas Budrys
Daiva Pranytė-Zalieckienė