9b643e7a-d2aa-45ee-aef3-722a2a09f058 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-613-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00268-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žilvino Terebeizos, Agnės TikniÅ«tės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. A. ieÅ¡kinį atsakovams M.

A. (M. A.), Z. L. (Z. L.), R. L. (R. L.) ir M. L. (M. L.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti: 1) 2017 m. lapkričio 7 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A.; 2) 2017 m. lapkričio 7 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M.

A.; 3) 2017 m. lapkričio 7 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A.; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei kitų reikalavimų, civilinė byla Nr. e2-31476-897/2019. Byloje tretieji asmenys R. L., M. L., Z. L. (nagrinėjamoje byloje atsakovai) 2019 m. spalio 8 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 7 d. laidavo už tris vekselius, kuriais jos sutuoktinis M. A. įsipareigojo sumokėti Z. L. 29 250 Eur, M. L. – 26 200 Eur ir R. L. – 12 000 Eur, todėl prievolės, atsirandančios vekselių pagrindu, yra solidarios, nesutiko, kad jos būtų pripažintos M.

A. asmeninėmis skolomis. Taigi, gavusi atsiliepimus ieÅ¡kovė suprato buvusi suklaidinta bei nesupratusi, kad pasiraÅ¡ydama vekselius ji taps solidari skolininkė. IeÅ¡kovė miglotai prisimena kaip Å¡iuos vekselius pasirašė, nes M. A. tÄ dienÄ , t. y. 2017 m. lapkričio 7 d. paskambino ir paprašė kuo skubiau atvykti pas notarÄ , nedetalizuodamas atvykimo priežasties. IeÅ¡kovei atvykus pas notarÄ , M. A. greitai paaiÅ¡kino, kad skubiai reikia ieÅ¡kovės paraÅ¡o ant vekselių, nes kitaip „L. neskolina pinigų“ jo įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Adrasta“, o negavusi piniginių lėšų įmonė negalės vystyti verslo ir bankrutuos.

Tuo metu santykiai tarp sutuoktinių jau buvo įtempti ir ieÅ¡kovė, bÅ«dama silpnos psichinės bÅ«senos ir nenorėdama gilinti konflikto bei parodyti nepasitikėjimo savo vyru, detaliai neklausinėjo apie Å¡ių vekselių tikslingumÄ ir sÄ lygas.

3. IeÅ¡kovė nuo 2016 m. sirgo (duomenys neskelbtini), dažnai patirdavo panikos priepuolius, gydėsi (duomenys neskelbtini) ir turėjo vartoti (duomenys neskelbtini) bei kitus vaistus, kurių neigiamas poveikis buvo ieÅ¡kovės mieguistumas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, nuovargis, sumiÅ¡imas, nuotaikų kaita, kartais mÄ stymo ir kalbos sutrikimai. Todėl vekselių pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė, bÅ«dama afekto bÅ«senos dėl jai nežinomo, neplanuoto, nepaaiÅ¡kinto sandorio sudarymo skubotumo ir dėl to, kad vartojo vaistus, kurie įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, vekselius pasirašė nesuvokdama jų reikÅ¡mės.

4. Gautus iš paskolos pinigus M. A. panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, o savo verslo reikalams. Atsakovo veiksmai pasirašant vekselius vertintini kaip įprastinių įmonės valdymo organo (direktoriaus, 100 proc. akcijų savininko) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais, tokie verslo sprendimai laikytini sudarytais ne šeimos interesais. Kreditoriams nesutikus paskolos forminti UAB „Adrasta“, atsakovas M. A. sutiko skolintis savo vardu asmeniškai; taip pat kreditoriai paskutiniu momentu pareikalavo, kad laiduotų M. A. sutuoktinė.

5. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje 2019 m. lapkričio 14 d. pateiktame atsiliepime atsakovas aiÅ¡kiai nurodė, jog „norėdamas kuo greičiau gauti pinigų verslo sandoriui, nieko detaliai neaiÅ¡kindamas ieÅ¡kovei pasikvietė jÄ Ä¯ notarų biurÄ , kur jis pasirašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, o ieÅ¡kovė juos laidavo. IeÅ¡kovei nebuvo paaiÅ¡kintas paskolos tikslas, sÄ lygos, ji negavo iÅ¡samios informacijos apie visas laidavimo sÄ lygas ir tikėtina, kad negalėjo atidžiai ir rÅ«pestingai įvertinti savo, kaip laiduotojos, teises ir pareigas“.

6. IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama laidavimo sandorį, visiÅ¡kai nesuprato Å¡io laidavimo reikÅ¡mės, nesuprato, kad tapo solidari skolininkė, atsakovai jai nesuteikė jokios informacijos apie laidavimo sÄ lygas, o atskira paskolos sutartis tarp pačių atsakovų, kur bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodytas paskolos tikslas ir sÄ lygos, nebuvo pasiraÅ¡yta. Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų teisingai supratusi bei teisingai informuota apie laidavimo sÄ lygas, ji nebÅ«tų laidavusi, nes tiek ji pati, tiek ir sutuoktinis tuo metu neturėjo pakankamai neįkeisto ar kitaip nesuvaržyto turto bei pagal laidavimÄ prisiimami įsipareigojimai gerokai virÅ¡ijo jos ir visos Å¡eimos turimÄ turtÄ ar gaunamas pajamas.

Tokiomis aplinkybėmis sudaryta laidavimo sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta laisva ieÅ¡kovės valia, dėl to negali sukelti teisinių padarinių ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Taip pat atsakovai tyčia suklaidino ieÅ¡kovę, o ji nesuvokdama tikrojo sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmės pasirašė paskolos laidavimÄ . IeÅ¡kovė pasitikėjo M. A. kaip savo sutuoktiniu ir negalvojo, kad ja bus pasinaudota; tik santuokos nutraukimo proceso metu tapo aiÅ¡ku, kad ji laidavo už vyro verslo rizikingas skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė E. A. kaip vekselio davėjo laiduotoja pasirašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo atitinkamais terminais sumokėti kitiems bylos atsakovams atitinkamas sumas. Šiuos vekselius patvirtino trečiasis asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S.

9. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ginčo vekselių dalis pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sudarytas savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens, konstatavo, kad ieÅ¡kovė (jos atstovai) neprašė spręsti klausimo dėl ekspertizės byloje paskyrimo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės psichinės bÅ«klės įtakÄ valios susiformavimui ginčijamų vekselių dalių pasiraÅ¡ymo metu, todėl vertino į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus apie jos sveikatos bÅ«klę.

Teismas nurodė, kad duomenys apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, t. y. diagnozes ir paskirtus vaistus yra pateikti 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn., tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie sveikatos bÅ«klę aktualiu laikotarpiu, bÅ«tent 2017 m. lapkričio mėn., t. y., kokios tuo metu ieÅ¡kovei buvo diagnozuotos ligos, paskirtus ir vartojamus vaistus, hospitalizacijas ar pan. Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog pas notarÄ nors ir atvyko vėluodama, tačiau tai padarė pati, be to, atsakovas M.

A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovė sandorio sudarymo dienÄ buvo linksma ir nebuvo jokių požymių, kurie nurodyti ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kovė aplinkybę, kad vekselių pasiraÅ¡ymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, grindžia iÅ¡ esmės tuo, jog tapimas laiduotoja jai buvo nenaudingas, nes nesuprato, kad pasiraÅ¡ydama vekselius ji taps solidari skolininkė. Vis dėlto Å¡i aplinkybė pati savaime nepatvirtina, jog ginčo vekselių metu ieÅ¡kovė buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, aiÅ¡kindama vekselių sudarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės nurodė, jog sandorį sudarė dėl apgaulės, t. y. sandorį sudarė iÅ¡ esmės paveikta savo sutuoktinio ir kitų atsakovų, o ne dėl to, kad nesuprato savo veiksmų, nors atsakovas Å¡iuo atveju pripažįsta ieÅ¡kinį, tačiau neigia sutuoktinės apgavimÄ . Pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, kad ji viena rÅ«pinosi nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, namų Å«kiu, nes sutuoktinis dėl užimtumo versle jai nepadėdavo, nors pagal bylos duomenis jai 2016 m. pabaigoje buvo diagnozuotos atitinkamos ligos; byloje pateikti duomenys, jog ji su sutuoktiniu 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 4100-2013-87265, kurios 65.4 punkte yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta solidarios atsakomybės esmė; ieÅ¡kovė pripažino, kad ji apie vienerius metus buvo UAB ,,Adrasta“ vadovė ir Å¡ios įmonės darbuotoja.

Trečiasis asmuo notarė R. S. patvirtino, kad vekselių pasiraÅ¡ymo metu nebuvo jokių veiksnių, kurie bÅ«tų leidę įtarti apie ieÅ¡kovės stresinę bÅ«klę ar kokius nors psichinės sveikatos sutrikimus; ieÅ¡kovės elgesys leido notarei įsitikinti nesant ieÅ¡kovės valios trÅ«kumų pasiraÅ¡ant vekselių laidavimus; notarei nebuvo abejonių, kad ieÅ¡kovė orientuojasi dėl sudaromo laidavimo sandorio, supranta sutuoktinio sudaromo vekselio sandorio ir jos pačios sudaromo laidavimo sandorio sÄ lygas.

11. Teismas pritarė atsakovams, kad ieÅ¡kovė laidavimÄ ginčija ir CK 1.91 ir 1.90 straipsnių pagrindu, tačiau pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo pagrindai nėra suderinami; suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, kt.).

12. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo ir Å¡io instituto taikymo sÄ lygų iÅ¡ esmės neįrodinėjo. Aplinkybės, jog atsakovas M. A. tyčia iki pat paskutinės minutės neinformavo apie ruoÅ¡iamÄ sudaryti sandorį notarų biure, nes žinojo, kad gauti pinigai bus panaudoti jo verslo reikalams, o ieÅ¡kovė, sužinojusi apie solidariÄ atsakomybę, nesutiks pasiraÅ¡yti, neįrodytos jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis; taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ teigti, kad atsakovai L. tyčia nesupažindino ieÅ¡kovės su paskolos sÄ lygomis; net ir ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog L.

žinojo apie sutuoktinių turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir dėl to norėjo sutuoktinės laidavimo, niekaip negali patvirtinti ar paneigti aplinkybės apie atsakovų vykdytÄ apgaulę ieÅ¡kovės atžvilgiu. Teismo vertinimu, neilgai trukus po ginčo vekselių pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė turėjo galimybę kreiptis profesionalios teisinės pagalbos siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti pasiraÅ¡yto sandorio esmę ir esant reikalui nedelsiant imtis atitinkamų teisinių veiksmų dėl jų ginčijimo. Tačiau Å¡ie veiksmai buvo atlikti tik atsakovams L. pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus pagal iÅ¡duotus vekselius.

Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie apgaulę /suklydimÄ jai laiduojant sužinojus tik iÅ¡kėlus santuokos nutraukimo bylÄ , paneigia į bylÄ pateikti duomenys – prie tripliko pridėtas antstolės B. P. 2019 m. vasario 7 d. nurodymas priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas Nr. S-19-171-2896 patvirtina, kad ieÅ¡kovės sÄ skaitos vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/00214 buvo areÅ¡tuotos dar 2019 m. vasario 7 d., o ieÅ¡kinys buvo suraÅ¡ytas beveik po pusės metų – 2019 m. liepos 12 d.

13. Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė yra nenuosekli ir jos paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi: teigdama, jog jai, atvykusiai į notarų biurÄ , atsakovas M. A. skubiai paaiÅ¡kino, kad reikia ieÅ¡kovės paraÅ¡o kitaip L. neskolins pinigų, reikalingų bendrovei, taip pat nurodydama, kad tik inicijavusi santuokos nutraukimo bylÄ sužinojo apie laidavimÄ už vyro verslo rizikingas skolas.

14. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės sutuoktinio M. A., kaip vienintelio UAB „Adrasta“ savininko, interesas atidėti paskolų L. grÄ Å¾inimo terminus, sutapo su UAB „Adrasta“ interesais, todėl M. A. praÅ¡ymu sutuoktinės (ieÅ¡kovės) trijų vekselių laidavimas tapo viena iÅ¡ įmonei ar pačiam M. A. suteiktų paskolų grÄ Å¾inimo garantu. Vekselių iÅ¡raÅ¡ymas atsakovui M. A. suteikė galimybę nukelti prievolių įvykdymÄ tolesniam laikui, taip iÅ¡vengiant nuostolių tiek Å¡eimai, tiek ir verslo sutrikimams, todėl vekselių iÅ¡davimas su sutuoktinės laidavimu buvo naudingas abiem sutuoktiniams kaip Å¡eimai.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės deklaruojamas jos suklydimas dėl ginčijamų sandorių yra jos suklydimas dėl atsiradusių padarinių, o toks suklydimas nėra vertinamas kaip suklydimas CK 1.90 straipsnio taikymo aspektu; atotrÅ«kis tarp ieÅ¡kovės pradinių lÅ«kesčių, susijusių su jos laidavimo prievolės galimu neatsiradimu, ir realiai susiklosčiusi situacija, kuomet atsakovai L. tokios prievolės vykdymo iÅ¡ jos vis tik pareikalavo, nepatenka į suklydimo pagal minėto straipsnio reglamentavimÄ turinį.

IeÅ¡kovė abejones dėl jos sudarytų laidavimo sandorių pradėjo kelti praėjus labai ilgam laiko tarpui po Å¡ių sandorių sudarymo, t. y. kreditoriams L. pareiÅ¡kus reikalavimus dėl 2017 m. lapkričio 7 d. vekseliuose įraÅ¡ytų sumų grÄ Å¾inimo, todėl ieÅ¡kovės, kaip vekselių davėjo laiduotojos, nurodomas suklydimas negali bÅ«ti konstatuojamas dėl aplinkybių, atsiradusių po sandorių sudarymo.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė negalėjo suklysti / nesuvokti, kokį sandorį ji sudaro, kokia Å¡io sandorio esmė ir kokie teisiniai padariniai atsiranda jį sudarius, nes laidavimas nėra sudėtingas sandoris, iÅ¡ esmės suprantamas bet kuriam, net ir neturinčiam jokio specialaus iÅ¡silavinimo, asmeniui, tuo labiau ieÅ¡kovei, sudariusiai eilę kitų sandorių dėl kredito gavimo bei pagal susitarimus prisiėmusiai solidarias prievoles dėl skolos grÄ Å¾inimo, ėjusiai bendrovės vadovės pareigas, todėl spręsti, kad ieÅ¡kovė neturėjo jokios dokumentų rengimo ir / ar jų pasiraÅ¡ymo patirties ir objektyviai negalėjo įvertinti tokio savo laidavimo reikÅ¡mės, nėra jokio pagrindo.

Taip pat, teismo vertinimu, jei ieÅ¡kovė ir suklydo, tai tokį jos suklydimÄ bÅ«tų galima vertinti tik kaip jos suklydimÄ neapgalvojus sudaromo sandorio rizikos ar kaip jos pačios neatsargumo rezultatÄ . Tačiau paneigti sandorį (t. y. pripažinti jį negaliojančiu) situacijoje, kai po jo sudarymo atsirado konkretÅ«s teisiniai padariniai, nėra teisinio pagrindo, nes toks jos suklydimas negali bÅ«ti pateisinamas, nes suklysta dėl pačios Å¡alies kaltės.

16. Teismas, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindÄ vertinti, kad vekselių pasiraÅ¡ymo metu 2017 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, padarė iÅ¡vadÄ nesant pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti ginčijamų vekselių dalis negaliojančiomis CK 1.89 straipsnio 1 dalies, o taip pat ir CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 17. IeÅ¡kovė E. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams tenkinti; priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.89 straipsnį ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teikdama paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nurodė, tÄ Ä¯rodo ir pateikti medicinos įstaigos dokumentai, kad 2017 m. pabaigoje ieÅ¡kovė sirgo (duomenys neskelbtini), vartojo stiprius (duomenys neskelbtini) vaistus, kurie kartais įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.

Taip pat ji dažnai susijaudinusi patirdavo panikos priepuolius, kurių metu nesuvokdavo ar prastai suvokdavo aplink esančiÄ situacijÄ . IeÅ¡kovė gydėsi (duomenys neskelbtini) ir turėjo vartoti (duomenys neskelbtini) bei kitus vaistus, kurių neigiamas poveikis buvo ieÅ¡kovės mieguistumas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, nuovargis, sumiÅ¡imas, nuotaikų kaita, kartais mÄ stymo ir kalbos sutrikimai. IeÅ¡kovės psichologinė savijauta dar labiau pablogėjo 2017 m. rudenį, kai prieÅ¡ kelias savaites iki sandorių sudarymo (2017 m. rugsėjo 6 d.) neįgaliai dukrai paÅ«mėjo (duomenys neskelbtini), dėl kurio mergaitė nuolat (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė turėjo didesnį dėmesį skirti jos priežiÅ«rai, tačiau sunkiu Å¡eimai metu pagalbos iÅ¡ atsakovo M.

A. nesulaukdavo. Esant tokiai įtemptai situacijai Å¡eimoje (dukros liga, (duomenys neskelbtini), nesantaika su vyru), ieÅ¡kovę skubiai iÅ¡kvietus į notarų biurÄ ir papraÅ¡ius pasiraÅ¡yti dokumentus, apie kurių turinį ji nebuvo iÅ¡ anksto informuota, ieÅ¡kovė patyrė didelį sukrėtimÄ ir iÅ¡gėrusi jai gydytojo iÅ¡raÅ¡ytų vaistų, nuvyko į notarų biurÄ . Teismas neatsižvelgė į CK 1.89 straipsnį ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , neanalizavo pateiktų į bylÄ duomenų apie apeliantės bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (neanalizavo Å¡io verslo (ne Å¡eimos) sandorio esmės bei jo naudingumo apeliantei; sandorio pagrįstumo apeliantės atžvilgiu). 17.2.

Teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnį ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , neanalizavo atsakovų parodymų, duotų teismo posėdžių (2021 m. spalio 12 d. ir spalio 22 d.) metu, kurie tiesiogiai įrodo, kad vekselių sudarymo metu apeliantė buvo atsakovų tyčia suklaidinta nesuteikiant pakankamai informacijos apie paskolos sÄ lygas, trukmę, grÄ Å¾inimÄ , atsakomybę už skolos negrÄ Å¾inimÄ . 17.3. Neteisingi teismo motyvai, kad neįrodytos aplinkybės, jog atsakovas M. A. tyčia iki pat paskutinės minutės neinformavo apie ruoÅ¡iamÄ sudaryti sandorį notarų biure, nes žinojo, kad gauti pinigai bus panaudoti jo verslo reikalams, o ieÅ¡kovė, sužinojusi apie solidariÄ atsakomybę, nesutiks pasiraÅ¡yti.

Visi atsakovai (tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu) sutiko, kad paskolų iniciatorius buvo M. A., atsakovai tarpusavyje jau seniai gerai pažįstami ir derino verslo reikalus be apeliantės dalyvavimo, jos apie sandorius neinformuodami. Atsakovai L. taip pat patvirtino, kad su ieÅ¡kove nebuvo derinamos skolos sÄ lygos: suma, palÅ«kanos, grÄ Å¾inimo data, vieta, atsakomybė ir t. t. Kadangi be vekselio nebuvo sudaryta jokia raÅ¡ytinė sutartis, ieÅ¡kovė negalėjo susipažinti su paskolos sÄ lygomis, o atsakovų nutylėjimas lėmė, kad apeliantė pasirašė vekselius. 17.4.

M. A. 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad „specialiai nepasakojo ieÅ¡kovei apie jo verslÄ , nes labai nenorėjo, kad žmona kiÅ¡tųsi į jo reikalus“. Taip pat siekdamas, kad apeliantė pasiraÅ¡ytų vekselius apie juos iÅ¡ anksto jai nieko tyčia nesakė. Naujausia kasacinio teismo praktika nurodo, kad vieno sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sÄ moningas reikÅ¡mingų sandorio aplinkybių nepraneÅ¡imas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apie jas turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta kitai Å¡aliai (CK 1.91 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021).

Taigi, atsakovo paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s įrodymai, kad apeliantė buvo tyčia apgauta. Atsakovų L. paaiÅ¡kinimai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu rodo, kad jie žinojo, jog apeliantė iÅ¡ jų nesiskolino pinigų, jų realiai negavo, nederino paskolos sÄ lygų, apie laidavimo sukeltas pareigas atsakovai apeliantei nutylėjo. 17.5. Apeliantė neketino laiduoti už savo vyro skolÄ ir tapti solidaria skolininke ir apie tai visi atsakovai žinojo ir numanė.

Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė paskolos sutarties sÄ lygų nutylėjimu, kÄ jie netiesiogiai įvardino teismo posėdžių metu. Apeliantė dėl Å¡ių veiksmų negalėjo susipažinti su sandorio sÄ lygomis, todėl prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama vekselius negalėjo įvertinti savo įsipareigojimų pobÅ«džio ir masto, taigi, apeliantės vidinė valia neatitiko jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos. 17.6. Pasiskolintos sumos buvo naudojamos verslo reikalams, įneÅ¡tos į įmonę ir už jas pirkta technika, kuri vėliau parduota. 17.7.

Byloje dėl sandorio sudarymo aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir nurodė, kad jų nebuvo, yra svarbÅ«s Å¡alių paaiÅ¡kinimai, o vien formali dokumentų ir priedų analizė be konkrečių ir iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų tikrai neleis nustatyti byloje tiesos ir įgyvendinti teisingumo, todėl praÅ¡o bylÄ apeliacine tvarka skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Atsakovas M. A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 1.89 straipsnį ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ . Atsakovas pripažįsta faktÄ , kad ieÅ¡kovė buvo skubiai iÅ¡kviesta pas notarę, o jai atvykus, matėsi, jog ji yra sunerimusi bei supanikavusi, tačiau kokios psichologinės bÅ«senos ji konkrečiai buvo – atsakovas, nebÅ«damas mediku, negali įvertinti.

Panikos priepuoliai ieÅ¡kovei pasitaikydavo dažnai, ji dėl to lankėsi pas (duomenys neskelbtini) ir gėrė kažkokius raminančiuosius vaistus. Atsakovo manymu, Å¡ie vaistai mažai kÄ jai padėdavo, nes Å¡eimoje buvo nuolatiniai barniai. 18.2. Dėl CK 1.91 straipsnio ir jį aiÅ¡kinančios teismų praktikos netinkamo taikymo. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas norėjo jÄ tyčia suklaidinti, todėl tyčia nutylėjo apie ginčijamo sandorio sÄ lygas. Jokios apgaulės ieÅ¡kovės atžvilgiu nebuvo.

Atsakovas pripažįsta, kad vekselių pasiraÅ¡ymo dienÄ paskambino ieÅ¡kovei ir paprašė kuo skubiau atvykti į notarų biurÄ ir nebuvo jokio laiko tarpo, per kurį bÅ«tų buvę galima paaiÅ¡kinti ieÅ¡kovei pasiraÅ¡omų dokumentų turinį, prasmę ir esmę, viskÄ aptarti ar suderinti, tačiau atsakovas nenorėjo jos tyčia apgauti. Vekselių pasiraÅ¡ymo laikotarpiu, esant vidinei Å¡eimos krizei, atsakovas mažai pasakojo apie verslo sÄ lygas, nes nenorėjo atskleisti informacijos apie gaunamas versle pajamas, kadangi ieÅ¡kovė ne kartÄ grasino, kad skyrybų atveju prisiteis pusę atsakovo verslo. 18.3.

VisÄ paskolos įforminimo procesÄ kuravo R. ir M. L., atsakovui M. A. skubiai reikėjo pinigų verslo sandoriui, todėl jis neprieÅ¡taravo, kad paskolos sandoris bÅ«tų įformintas kreditorių nustatyta tvarka ir pas jų pasirinktÄ notarÄ . Apie tai, kad reikia atvykti pas notarę ir ieÅ¡kovei, atsakovas nebuvo informuotas. Taigi, bÅ«tent kreditoriams M. ir R. L., kurie iÅ¡ anksto derino su notare sandorių pasiraÅ¡ymÄ ir žinojo pasiraÅ¡ymo procesÄ , kyla atsakomybė, kad jie neatskleidė ieÅ¡kovei informacijos, jog ji taps vekselių laiduotoja.

19. Atsakovai Z. L., R. L. ir M. L. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė įrodinėdama, jog yra jos valios trÅ«kumų ginčo sandoriuose, byloje neprašė skirti ekspertizės, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės psichinės bÅ«klės įtakÄ valios susiformavimui ginčijamų vekselių dalių pasiraÅ¡ymo metu; nekvietė liudyti specialistų, o subjektyviai aiÅ¡kino byloje esančias medicinines pažymas ir jų turinį.

Pati ieÅ¡kovė nedėjo pastangų įrodyti tam tikrus faktus, galimai suprasdama, kad ekspertizės rezultatai ir/ ar specialistų iÅ¡vados jai bÅ«tų nepalankios. Apeliaciniame skunde taip pat pateiktas subjektyvus tam tikrų faktinių aplinkybių aiÅ¡kinimas. 19.2. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 4100-2013-87265, kurios 65.4 punkte yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta solidarios atsakomybės esmė; kad ieÅ¡kovė pripažino, jog ji apie vienerius metu buvo UAB ,,Adrasta“ vadovė ir Å¡ios įmonės darbuotoja, rodo, kad ieÅ¡kovė ne tik intensyviai dalyvavo Å¡eimos Å«kinėje komercinėje veikloje bei jos valdyme, tačiau turėjo realios patirties dėl analogiÅ¡ko pobÅ«džio sandorių sudarymo bei priminėjo Å¡eimos verslo sprendimus ir tokį verslÄ organizavo.

Tai tiesiogiai prieštarauja apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai dėl ieškovės dalyvavimo intensyvumo šeimos versluose. 19.3. Dėl CK 1.89 straipsnio ir jį aiškinančio teismų praktikos netinkamo taikymo. Apeliaciniame skunde kartojami ieškinyje pateikti argumentai dėl apeliantės sveikatos būklės, į kuriuos teismas išsamiai atsakė. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jos sveikatos būklę ginčo sandorių sudarymo momentu – visi pateikti dokumentai yra susiję su kitais nei ginčo sandoriai laikotarpiais.

IeÅ¡kovės pateikti medicinos įstaigos dokumentai neįrodė jos teigiamų aplinkybių dėl valios trÅ«kumo ginčo sandorių sudarymo metu, o fiksavo tik pačios ieÅ¡kovės teiginių pagrindu į pažymas įraÅ¡ytÄ informacijÄ , neparemtÄ jokiais tyrimų duomenimis. 19.4. Dėl CK 1.91 straipsnio ir jį aiÅ¡kinančio teismų praktikos netinkamo taikymo. IeÅ¡kovės reikalavimas vekselius pripažinti negaliojančiais tiek CK 1.91, tiek CK 1.90 straipsnių pagrindu yra nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡tarauja teismų praktikai.

Apeliantė nutyli, kad M. A. savo paaiškinimų metu akcentavo, jog neatliko jokių apgaulingų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir nesistengė jos klaidinti. Teiginiai, kad neva atsakovai L. kažkokiu būdu klaidino ieškovę, nepatvirtinti jokia informacija, ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kaip toks klaidinimas pasireiškė. 19.5. Ginčo sandoriais ieškovė gavo turtinės naudos, todėl nebuvo dėl ko klaidinti ieškovės. Ieškovei ir atsakovui M. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso labai prabangiai įrengtas namas, kitas nekilnojamasis turtas, jie naudojosi prabangiais automobiliais ir aplinkiniams demonstravo, kad yra turtingi asmenys.

Atsakovai L. yra įsitikinę, kad jų paskolinti pinigai, kurių paskolos faktui įforminti buvo pasiraÅ¡yti ginčo vekseliai, buvo panaudoti ieÅ¡kovei ir atsakovui M. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui įsigyti, iÅ¡laikyti ir/ ar jam pagerinti. 19.6. Apeliantė neatskleidžia, kokiu bÅ«du nurodoma apgaulė pasireiÅ¡kė ir kokiÄ esminę įtakÄ tai turėjo jos apsisprendimui; apeliantė nenurodo, kokių veiksmų ėmėsi ji pati, kad neatsirastų jos nepageidaujamos pasėkmės. IeÅ¡kovė vertina kitų asmenų veiksmus, tačiau visiÅ¡kai ignoruoja savo pareigas ir elgesį, kuris neabejotinai rodė jos valiÄ (siekį) sudaryti ginčo sandorius. 19.7.

Apklausta ginčo sandorius tvirtinusi notarė detalizavo, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintos dokumentų pasiraÅ¡ymo pasekmės, ieÅ¡kovė patvirtino, kad viskÄ supranta, elgėsi įprastai ir dokumentus pasirašė. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų patvirtinti ieÅ¡kinyje nurodomus teiginius dėl neva vykdytos apgaulės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektu Å¡ioje byloje yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl naujų įrodymų 21. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. dukters sveikatos būklę pagrindžiančius dokumentus.

22. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai jau yra byloje; pati ieÅ¡kovė nurodo, kad jie buvo teikti teismui 2021 m. rugsėjo 7 d.; teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 7 d., informacinė pažyma rodo, kad protokoline nutartimi Å¡ie įrodymai priimti į bylÄ , todėl esant nurodytoms aplinkybėms neegzistuoja poreikis juos pakartotinai priimti. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 24. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuodama tuo, kad byloje yra labai svarbÅ«s Å¡alių paaiÅ¡kinimai dėl sandorio sudarymo aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, nurodydamas, jog jų nebuvo, o vien formali dokumentų analizė be konkrečių ir iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų neleis nustatyti byloje tiesÄ ir įgyvendinti teisingumÄ .

25. Pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis, dėl kurių turėtų bÅ«ti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės iÅ¡imtis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tai yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu teismo sprendimu ginčas yra iÅ¡spręstas teisingai. Savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę iÅ¡dėstyti ir yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį.

Dėl to nėra bÅ«tinybės bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl ginčo esmės 27. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovė E. A., kaip vekselio davėjo laiduotoja, pasirašė:

1) paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2018 m. kovo 1 d. atsakovui (kreditoriui) Z. L. sumokėti 29 250 Eur;

2) paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2018 m. birželio 1 d. atsakovui (kreditoriui) R. L. sumokėti 12 000 Eur;

3) paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo atsakovas M. A., kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovui (kreditoriui) M. L. sumokėti 26 200 Eur. Å iuos vekselius patvirtino trečiasis asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S.

28. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nurodytų vekselių dalis pripažinti negaliojančiomis. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindÄ vertinti, kad vekselių pasiraÅ¡ymo metu – 2017 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti bei padaręs iÅ¡vadÄ nesant įrodyto pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti ginčijamų vekselių dalis negaliojančiomis CK 1.89 straipsnio 1 dalies, o taip pat ir CK 1.90 bei 1.91 straipsnių pagrindu.

Apeliaciniame skunde nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė (ieškovė) teikia argumentus tik dėl dviejų vekselių negaliojimo teisinių pagrindų: kaip sandorio, sudaryto savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens (CK 1.89 straipsnis), ir kaip sandorio, sudaryto dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija, remdamasi CPK 320 straipsniu ir neperžengdama apeliacijos ribų, dėl CK 1.90 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo nepasisako.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų pagrindų sudaro atskirÄ ir savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti sandorius negaliojančiais. Pirmasis – kai sandoris, kurį sudarė asmuo negalintis suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, prieÅ¡tarauja teisės normoms ir gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.89 straipsniai); antrasis – kai sandoris, sudarytas dėl apgaulės, gali bÅ«ti nuginčytas ir teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.91 straipsniai). Abu pagrindus nulemia sandorio sudarytojo laisvos valios jį sudaryti pažeidimai.

30. Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieÅ¡tarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sÄ moningÄ laisvÄ valiÄ (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės bÅ«senos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia iÅ¡orinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).

31. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos bÅ«klės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).

33. Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, t. y. turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

34. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Å i iÅ¡vada ne kartÄ pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

35. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

36. Apeliantė neteisingai nurodo, kad teismas neanalizavo jos su ieškiniu (priedas Nr.

15) pateiktų į bylÄ duomenų apie ieÅ¡kovės bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovė ar jos atstovai neprašė byloje spręsti klausimo dėl ekspertizės paskyrimo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės psichinės bÅ«klės įtakos valios susiformavimui ginčijamų vekselių dalių pasiraÅ¡ymo metu, vertino į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus apie jos sveikatos bÅ«klę ir nustatė: 2016 m. lapkričio 18 d. budinčio Å¡eimos gydytojo apžiÅ«ros metu diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡duotas siuntimas (duomenys neskelbtini) konsultacijai; 2016 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir nurodyta (duomenys neskelbtini) konsultacija dėl gydymo rekomendacijų; 2016 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu diagnozuotas (duomenys neskelbtini) bei paskirtas gydymas vaistais, (duomenys neskelbtini).

Jokių kitų duomenų apie jos sveikatos būklę apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė.

37. Ä®vertinus nurodytus duomenis, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad duomenys apie apeliantės sveikatos bÅ«klę (diagnozes ir paskirtus vaistus) yra pateikti tik už 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn., tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie sveikatos bÅ«klę ginčui aktualiu laikotarpiu, bÅ«tent – 2017 m. lapkričio mėnesį, t. y., kokios ligos diagnozuotos apeliantei, kokie paskirti ir vartojami vaistai, hospitalizacijos ir pan. bÅ«tent ginčo vekselių sudarymo metu. Teigdama, kad gydėsi (duomenys neskelbtini) ir turėjo vartoti (duomenys neskelbtini) bei kitus vaistus, kurių neigiamas poveikis buvo ieÅ¡kovės mieguistumas, svaigulys, judesių koordinacijos sutrikimas, nuovargis, sumiÅ¡imas, nuotaikų kaita, kartais mÄ stymo ir kalbos sutrikimai, apeliantė jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės psichologinės savijautos pablogėjimo, galėjusio lemti CK 1.89 straipsnyje nustatytos bÅ«senos buvimÄ , nepagrindžia ir duomenys apie neįgaliai dukrai paÅ«mėjusį atopinį dermatitÄ . Viena vertus pateikti duomenys rodo apie mergaitės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , tačiau dar gerokai iki ginčo sandorių sudarymo – 2017 m. rugsėjo 6 d., spalio 15 d., be to, pagal pateiktus duomenis apeliantės dukrai (duomenys neskelbtini) fiksuoti nuo vieno mėnesio amžiaus, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantės dukters sveikatos bÅ«klė ilgÄ laikotarpį iki ginčo sandorių sudarymo nebuvo gera, reikalavo priežiÅ«ros.

Duomenų, kad būtent 2017 m. lapkričio mėn. būtų buvę sunkesnės ligos formos epizodai, apeliantė neteikia (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ir dėl dukters būklės pačios apeliantės būklė ginčo sandorių sudarymo metu buvo tokia, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

39. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pas notarÄ , nors ir vėluodama, tačiau atvyko savarankiÅ¡kai. Taip pat neginčija ir notarės R. S. patvirtinimo, kad vekselių pasiraÅ¡ymo metu nebuvo jokių veiksnių, kurie bÅ«tų leidę įtarti apie ieÅ¡kovės stresinę bÅ«klę ar kokius nors psichinės sveikatos sutrikimus, ieÅ¡kovė nesiskundė prasta savijauta ar sveikata, nes tai bÅ«tų skatinę notarę aiÅ¡kintis Å¡iÄ aplinkybę; ieÅ¡kovės elgesys leido notarei įsitikinti nesant ieÅ¡kovės valios trÅ«kumų pasiraÅ¡ant vekselių laidavimus; notarei nebuvo abejonių, kad ieÅ¡kovė orientuojasi dėl sudaromo laidavimo sandorio, supranta sutuoktinio sudaromo vekselio sandorio ir jos pačios sudaromo laidavimo sandorio sÄ lygas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbios ir pirmosios instancijos teismo nustatytos bei apeliantės neginčijamos aplinkybės, kad ji viena rūpinosi nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, namų ūkiu, nes sutuoktinis dėl užimtumo versle jai nepadėdavo, nors pagal bylos duomenis jai 2016 m. pabaigoje buvo diagnozuotos atitinkamos ligos, t. y., nepaisant diagnozuotų ligų, ieškovė buvo savarankiška. Taip pat byloje pateikti duomenys, jog ji su sutuoktiniu 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 4100-2013-87265, kurios 65.4 punkte yra aiškiai išdėstyta solidarios atsakomybės esmė; apeliantė pripažino, kad ji apie vienerius metus buvo UAB ,,Adrasta“ vadovė ir šios įmonės darbuotoja, t. y. turėjo patirties sudarydama įvairius sandorius, aktyviai dalyvavo versle. Nurodytų aplinkybių visuma lemia, kad apeliantė galėjo suvokti (ir suvokė), koks sandoris yra sudaromas ir kokios yra tokio sandorio sukeliamos pasekmės.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma nelemia išvados, kad apeliantė negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti ginčo sandorių sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė ginčo sandorių negaliojimo CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu yra teisinga ir pagrįsta.

42. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinio teismo praktikoje sandorio nuginčijimo dėl apgaulės instituto įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra nuosekliai iÅ¡plėtotas. Apgaule galima pripažinti tik tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ formuojantis Å¡alies valiai.

Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės bÅ«du sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų dėl apgaulės panaudojimo, tiriamas sandorio Å¡alių valios formavimosi procesas, analizuojami apgautosios sandorio Å¡alies tikrieji ketinimai, aiÅ¡kinamasi, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021).

43. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

44. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.77 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė, įvertinus bylos duomenis, negalėjo nesuvokti, kokį sandorį ji sudaro, kokia Å¡io sandorio esmė ir kokie teisiniai padariniai atsiranda jį sudarius. Laidavimas nėra sudėtingas sandoris, iÅ¡ esmės suprantamas bet kuriam, net ir neturinčiam jokio specialaus iÅ¡silavinimo, asmeniui, tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog apeliantė buvo sudariusi sandorius dėl kredito gavimo bei pagal susitarimus prisiėmusi solidarias prievoles dėl skolos grÄ Å¾inimo, ėjusi bendrovės vadovės pareigas, todėl spręsti, kad ji neturėjo jokio dokumentų rengimo ir (ar) jų pasiraÅ¡ymo patirties, todėl objektyviai negalėjo įvertinti tokio savo laidavimo reikÅ¡mės, nėra jokio pagrindo.

Kaip matyti, apeliantė laidavo už savo sutuoktinio prievoles (ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas beveik po dvejų metų po ginčo sandorių sudarymo – 2019 m. rugpjūčio 26 d.). Atsižvelgiant į Å¡ių faktinių aplinkybių visumÄ spręstina, kad apdairus ir atidus žmogus tokiomis pačiomis aplinkybėmis pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, kaip ir kitÄ sutartį, negalėtų tikėtis, jog sutartis nesukurs jam nei teisių, nei pareigų.

45. Pastebėtina ir tai, kad, nors ir nurodė, jog atsakovai su ieÅ¡kove nederino paskolos sÄ lygų (sumos, palÅ«kanų, grÄ Å¾inimo datos, vietos ir kt.), be vekselių nebuvo sudaryta jokia raÅ¡ytinė sutartis, todėl atsakovų nutylėjimas lėmė, jog apeliantė pasirašė vekselius, tačiau apeliantė neneigė, kad jai, atvykusiai į notarų biurÄ , atsakovas M. A. skubiai paaiÅ¡kino, jog reikia jos paraÅ¡o, kitaip L. neskolins pinigų, reikalingų bendrovei, ir įmonė negalės vystyti verslo.

Taip pat apeliantė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), kad prieš pasirašant jai nebuvo sudaryta galimybė perskaityti pasirašomų dokumentų, tuo tarpu vekseliuose aiškiai nurodytas atsakovo M. A., kaip vekselio davėjo, asmeninis įsipareigojimas sumokėti, nurodytos vekselių sumos ir mokėjimo terminai. Apeliantei, kaip pagrindinio skolininko M. A. sutuoktinei, turėjo būti žinoma jo finansinė padėtis ir gebėjimas įvykdyti prisiimtas prievoles, už kurias ji laidavo. Priešingų duomenų byloje nėra.

46. Taigi, vertinat apeliantės reikalavimų pagrįstumÄ pagal CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė savo reikalavimÄ pripažinti sandorius negaliojančiais iÅ¡ esmės įrodinėjo aplinkybėmis, kurios atsirado po jų sudarymo – reali mokėjimo prievolė. Todėl sandorio sudarymo metu Å¡ie veiksniai negalėjo turėti įtakos apeliantės valios susiformavimui. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovai, sudarydami vekselius ir pareikalavę apeliantės laidavimo, turėjo iÅ¡ankstinį ketinimÄ savo reikalavimus nukreipti į laiduotojÄ .

47. Nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantės valia, sudarant ginčo sandorius, buvo paveikta kitų asmenų, t. y. ji buvo apgauta. Kadangi bÅ«tent apeliantei teko pareiga įrodyti CK 1.91 straipsnyje numatytÄ pagrindÄ sandoriams pripažinti negaliojančiais, vien jos subjektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai, kurie nėra paremti jokiais kitais objektyviais įrodymais, nėra pakankami apeliantės siekiamam rezultatui nagrinėjamoje byloje – paneigti notarine tvarka sudaryto sandorio galiojimÄ .

Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ , tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus kaip visumÄ ir padarė teisingas bei pagrįstas iÅ¡vadas dėl ginčijamų sandorių (vekselių dalių) teisėtumo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 48. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie taip pat nedaro įtakos apskųstojo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

50. Apeliacinį skundÄ atmetus atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ , tačiau atsakovams nepateikus tokias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija Å¡io klausimo nesprendžia (CPK 93 ir 98 straipsniai).

51. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki galutinio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalis, kurios mokėjimas apeliantei atidėtas, – 1 136 Eur priteisiama iÅ¡ apeliantės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. A. 1 126 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio valstybei. Teisėjai Žilvinas Terebeiza Agnė TikniÅ«tė Alma Urbanavičienė