2020-02-05 Nr. AB-2465-3-62-3-01763-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1180-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01763-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 1 968 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 3–12).

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala atsirado dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. (skundo išsiuntimo data). Nurodė, kad bausmę atliko 2-ajame sektoriuje 12 būryje 1 brigadoje. Ši brigada naudojosi gyvenamąja patalpa, kurios plotas 65,72 kv. m, joje gyveno 24 žmonės, o nuo 2016 m. liepos 1 d. iki skundo padavimo – 21 žmogus. Teigė, kad didelę dalį patalpos ploto užėmė baldai. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, be to, nebuvo įrengtų laisvalaikio ir poilsio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos. Dėl džiovyklos patalpos nebuvimo pareiškėjas buvo priverstas rūbus ir patalynę džiovinti miegamojoje patalpoje. Tvirtino, kad prausykloje, sanitariniame mazge bei duše trūko sanitarinių įrenginių; dušu naudotis buvo galima trečiadienį nuo 9 iki 12 val. ir penktadienį nuo 10 iki 12 val.; duše slidžios grindys, nebuvo kilimėlių, blogai veikė vandens maišytuvai, dozatoriai nuolatos būdavo neužpildyti prausimosi priemone. Teigė, kad per nurodytą laiką pataisos įstaiga reikalavo ne tik pasinaudoti dušu, bet ir apsipirkti parduotuvėje, nueiti į biblioteką, apsikirpti kirpykloje ir pasivaikščioti. Gyvenamosiose patalpose, virtuvėlėse ir pasimatymų kambariuose pilna blakių ir tarakonų, vasarą – musių, uodų ir širšių. Nurodė, kad nebuvo galimybės išsiskalbti rūbų nemokamai. Teigė, kad buitinių atliekų konteineris stovi maždaug 10 metrų nuo gyvenamųjų patalpų, konteineris atviras, iš jo sklido smarvė, skraidė musės, veisėsi vabalai, kirmėlės. Smarvė sklinda iš kanalizacijos šulinių ir netoliese esančių valymo įrenginių. A. B. tokias kalinimo sąlygas vertino kaip antisanitarines, kankinančias, nežmoniškas ir pažeidžiančias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime prašė A. B. skundą atmesti nepagrįstą (b. l. 18–26).

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog pareiškėjas į 2-ą sektorių atvyko 2016 m. liepos 18 d., tačiau nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2017 m. sausio 17 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje. Tvirtino, kad nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjui minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, kalintys asmenys apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis aprūpinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Normos). Tvirtino, kad nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat tvarkomas; 2-ajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, be to, dienotvarkėje numatytu maudymosi metu nuteistieji gali skalbti rūbus dušinėje. Būrių kiemuose yra įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu. Teigė, kad dušinėje karštas vanduo yra nuolat ir nuteistiesiems suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, dušinėje patiesti guminiai kilimėliai. Pravieniškių PN-AK pripažino, kad 2-ajame sektoriuje laisvalaikio kambariai neįrengti, tačiau pažymėjo, kad laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, dalyvauti įvairiose socialinėse programose, sportuoti, užsiimti kita kultūrine veikla, lankytis bibliotekoje. Nurodė, kad pataisos įstaigoje nuolat naikinami buitiniai parazitai; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Teigė, kad visi šiukšlių konteineriai yra su dangčiais, nuo 12 būrio gyvenamųjų patalpų konteineris pastatytas 20 m atstumu; aikštelė po konteineriu betonuota, kartą per savaitę šiukšlių konteineriai purškiami chloro tirpalu. Nurodė, jog teisės aktai numato, kad nuteistieji patys turi rūpintis gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka. Atsakovo teigimu, pareiškėjas reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

5. Pareiškėjas A. B. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą (b. l. 92–95) nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. liepos 28 d. buvo ne 21, o 24 žmonės, tik 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo 22, o vėliau – 21 žmogus. Nurodė, kad jau 2 mėnesius gyvenantys bendrabučio tipo patalpose yra užrakinami nuo 20.30 val. iki 6.30 val., nors nėra jokio pavojaus mygtuko, priešgaisrinių priemonių. Pažymėjo, kad nėra galimybės lankytis sporto salėse, nes jų nėra. Pažymėjo, kad dėl patalpų įrengimo atsakovas nepateikė jokių konkrečių skaičių. Duše nėra kilimėlių, skysto prausiklio dozatorių, vandens maišytuvai veikia blogai. Parduotuvėje dirbo tik 1 langelis. Tai, kad parazitai naikinami, rodo, kad jų yra. Iki konteinerio nuo patalpų nėra 20 m atstumo, jie neplaunami net vandeniu. Patalpų vėdinti per langus negalima dėl smarvės iš valymo įrenginių. Cheminės priemonės valyti išduodamos tik tvarkiniams, kurie valo prausyklą ir tualetą.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 99–101) nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 12 būrio 1 brigadoje buvo 21 nuteistasis. Nurodė, kad nuteistųjų rakinimas pataisos namų 2-ame sektoriuje yra vykdomas. 12 būrio 1 brigadoje priešgaisrinės sistemos nėra įrengta, gesintuvai yra kontrolės ir praleidimo punktuose Nr. 2 ir Nr. 3. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti ir išsidžiovinti kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Kadangi 2 sektoriaus 12 būrio prausykloje buvo sumontuotas vandens šildytuvas, nuteistieji galėjo skalbtis patys. Būrio kieme įrengta stacionari džiovykla su stogeliu. Pareiškėjas dėl blogai veikiančių vandens maišytuvų į Ūkio skyrių nesikreipė. 2 sektoriaus 3 lokaliniame sektoriuje, kuriame yra 12 būrys, įrengtos krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelės ir svorių kilnojimo stoginė. Įstaigos 12 būrio sanitarinis mazgas vėdinamas per langus, taip pat įrengtos ventiliacinės angos. Valymo priemonės išduodamos.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 121–128) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo pažeista A. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas. Kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad A. B. į Pravieniškių PN-AK atvyko 2016 m. liepos 18 d.; iki 2016 m. liepos 28 d. buvo laikomas karantino patalpose, po to buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių, o 2017 m. sausio 18 d. – į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių.

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad neturtinę žalą jam sukėlė netinkamos kalinimo sąlygos, buvusios Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje, 12 būrio 1 brigadoje. Įvertinus Pravieniškių PN-AK pateiktos asmens bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad 2-ajame sektoriuje 12 būrio 1 brigadoje pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2017 m. sausio 18 d. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas skundą pateikė 2018 m. rugpjūčio 24 d., buvo sprendžiama, kad byloje nagrinėjimo ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d.

10. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 12 būrio 1 brigadą, kuri naudojosi 65,72 kv. m ploto gyvenamąja patalpa; joje buvo įrengta 21 gyvenamoji vieta; 1 brigadoje buvo 21 asmuo. Taigi, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m ploto. Pareiškėjas teigė, jog 12 būrio 1 brigadoje nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. liepos 1 d. bausmę atliko 24 asmenys. Bylos duomenimis, pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko tik 2016 m. liepos 18 d., todėl pareiškėjo argumentai dėl 12 būrio 1 brigadoje buvusių asmenų skaičiaus buvo vertinami kaip keliantys pagrįstų abejonių ir atmetami.

11. Teismas, išanalizavęs Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis, darė išvadą, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas skaičiuojamas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Todėl nebuvo pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą. Bylos duomenimis, pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų; nenustatyta, kad buvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis – eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis. Teismo vertinimu, tai patvirtina Pravieniškių PN-AK atsiliepime pateikti paaiškinimai, kuriais teismas neturėjo pagrindo abejoti.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, jog gyvenamosiose patalpose trūko baldų, sanitariniuose mazguose klozetų, pisuarų, kriauklių buvo įrengta per mažai, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir 2018 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 88-580 nurodė, kad patalpos inventoriumi aprūpintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais nustatytoms normomis. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Be to, teismas vertino, kad pareiškėjas skunde nepateikė išsamių paaiškinimų, kiek konkrečiai ir kokios paskirties baldų, kito inventoriaus trūko, todėl pareiškėjo argumentai dėl baldų trūkumo gyvenamojoje patalpoje laikyti deklaratyviais ir atmesti.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. 88-580 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 12-ojo būrio sanitariniame mazge yra įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, duše – 15 dušo galvučių. Atsakovo atstovo pateiktos 2018 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. 42-15928 duomenimis, 12 būryje iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. bausmę atliko 65 nuteistieji, po 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 67 nuteistieji. Nenustačius aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti tokiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, buvo daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 12-ojo būrio aprūpinimas praustuvėmis, plautuvėmis, unitazais, pisuarais atitiko nustatytas teisės aktais nustatytas normas, todėl pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus nebuvo.

14. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovas atsiliepime pripažino, kad 2-ojo sektoriaus 12 būryje laisvalaikio kambarys neįrengtas. Todėl teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Eksploatavimo taisyklių 5.8. punktą.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 2-ajame sektoriuje skalbykla ir džiovykla veikia, o kiemuose prie būrių įrengtos džiovyklos su stogeliu, be to, 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius; nuteistiesiems sudaroma galimybė išsiskalbti drabužius maudymosi duše metu; prausyklose sumontuoti vandens šildytuvai, todėl nuteistieji gali savo asmeninius drabužius skalbtis patys. Teismas sprendė, jog Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys patvirtina, kad pataisos namuose kalinamiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos.

16. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, sudarytas galimybes skalbti, drabužių džiovyklos įrengimą kiemelyje. Pažymėta, kad pareiškėjas pripažino, jog 2-ojo sektoriaus 12 būrio virtuvėje 2017 m. gruodžio mėn. buvo įrengta skalbimo mašina, bei neneigė galimybės skalbti dušo patalpoje. Be to, byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl negalėjimo išsiskalbti ar išsidžiovinti drabužius, atsisakymo suteikti skalbimo paslaugas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus užtikrinant pareiškėjo galimybes išsiskalbti ir išsidžiovinti skalbinius.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, jog dušuose blogai veikė vandens maišytuvai, juose nebuvo kilimėlių, dozatoriai neužpildomi prausimosi priemone, Pravieniškių PN-AK nurodė, kad įstaigos darbuotojai nuolat tvarko dušų sietelius, kadangi nuteistieji juos nuolatos gadina; prie dušų kilimėliai sudėti; ant sienų sumontuota po 2 prausiklio dozatorius, kuriuos pildo dušinę prižiūrintis ūkio dalyje dirbantis nuteistasis. Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių apie dušo įrengimą, teismas darė išvadą, kad jie yra apibendrinančio pobūdžio, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai dėl blogai veikiančių vandens maišytuvų, nesančių kilimėlių, neužpildytų dozatorių negalėjo pasinaudoti dušu. Bylos duomenimis, pataisos įstaiga nėra gavusi pareiškėjo skundų dėl dušuose blogai veikiančių vandens maišytuvų, nesančių kilimėlių, neužpildytų dozatoriai ir dėl to atsirandančių trukdžių nustatytu laiku nueiti į dušą. Be to, teismas vertino, kad guminių šlepečių avėjimas duše iš esmės neprieštarauja asmens higienos ir sanitarijos normoms, kurių įprastai laikomasi bendro naudojimo dušų patalpose. Buvo daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie netinkamai įrengtus dušus nėra pagrįsti ir atmetami.

18. Atsakovo atstovas pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudarytą Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203. Teismas vertino, kad vien sudaryta sutartis dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog patalpose buvo kenkėjų, tuo labiau, kad Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenimis, patalpose yra užfiksuoti duomenys apie graužikus ir nariuotakojus. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK veikla, vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą, buvo nepakankama, todėl buvo pagrindas konstatuoti, jog atsakovo atstovas netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkto reikalavimus.

19. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų 91.6 punktas nustato, kad komunalinių atliekų konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų; atliekos laikomos uždaruose konteineriuose su uždaromais liukais ir (ar) kitokia būtina apsauga nuo lietaus ir kito neigiamo aplinkos poveikio (91.1 punktas); konteineriams įrengiama aikštelė su kieta danga (91.2 punktas). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir 2018 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 88-580 nurodė, kad šiukšlių konteineriai yra su dangčiais; nuo 12 būrio gyvenamųjų patalpų šiukšlių konteineris yra 20 m atstumu; aikštelė po konteineriu betonuota, kartą per savaitę šiukšlių konteineriai purškiami chloro tirpalu. Teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiais Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovo atstovas, tvarkydamas komunalines atliekas, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymą, reikalavimus.

20. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per atidaromus langus. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais duomenimis, todėl jais rėmėsi. Teismas nurodė, kad nustatytas patalpų vėdinimas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo atstovas neužtikrino HN 134:2015 17 punkto reikalavimo vykdymo, jo argumentai dėl patalpų netinkamo vėdinimo ir jose buvusio karščio iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmesti.

21. Dėl pareiškėjo teiginių, kad per laiką, skirtą nusimaudyti, jis turėjo spėti ir apsilankyti bibliotekoje, apsipirkti parduotuvėje, nueiti į kirpyklą, pasivaikščioti didžiuoju ratu, teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2016 m. kovo 31 d. priėmė įsakymą Nr. V-143, kurio patvirtino bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkes. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėjas nustatyto laisvalaikio metu būtų buvęs rakinamas, neišleidžiamas pasivaikščioti ar užsiimti kitokia leistina veikla. Pažymėta, kad pareiškėjas atsikirtime pripažino, kad patalpos buvo rakinamos tik nuo 20.30 val. iki 6.30 val. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai apie aukščiau nurodytą teisės pažeidimą yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis, todėl atmetami.

22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nustatęs, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl skunde nurodytų jo teisių pažeidimų į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė, nusprendė, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą.

III. 23. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir patenkinti jo skundo reikalavimą (b. l. 133–134).

24. Pareiškėjo teigimu, jis skunde per klaidą nurodė, jog 12 būrio 1 brigadoje jis bausmę atliko nuo 2016 m. sausio 18 d. Pareiškėjas patikslina, kad 12 būrio 1 brigadoje 24 žmonės gyveno nuo pareiškėjo atvykimo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Taip pat pažymi, kad sprendžiant apie realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

25. Nurodo, kad į valgyklą vienu metu vesdavo apie 300 žmonių. Todėl teigia, kad valgykloje turėjo būti įrengta ne mažiau 300 valgymo vietų, ne mažiau 300 kabliukų rūbams, ne mažiau 15 plautuvių, tiek pat muilo dozatorių, ar laikiklių su muilu bei rankų džiovinimo prietaisų ar vienkartinių rankšluosčių. Nurodo, kad būryje turėjo būti įrengta avalynės ir drabužių džiovykla, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, o būrio virtuvėlėje – gartraukis. Gyvenamojoje patalpoje turėjo būti įrengta ne mažiau 45 kabliukų rūbams, prie lovų pritvirtintos kopėtėlės, avalynės dėžė. Nieko iš išvardintų niekada nebuvo įrengta.

26. Pažymi, kad dėl sugadintų, suskilinėjusių langų, taip pat blogų oro sąlygų vėdinimas per langus praktiškai buvo neįmanomas.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti (b. l. 140–142).

28. Atsakovas mano, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas A. B. sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. neužtikrinimu, atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo pažeidimus dėl laisvalaikio kambarys neįrengimo ir dėl kenkėjų buvimo patalpose, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą.

31. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo sprendimu dėl to, kad nebuvo nustatyti pažeidimai dėl pareiškėjui tekusio ploto, sąlygų vėdinimui, taip pat teigia, kad trūko inventoriaus.

32. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.).

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su jam tekusiu gyvenamuoju plotu, pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, ginčui aktualios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), pagal kurias vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (111.1 p.).

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 12 būrio 1 brigadoje, kurioje vienam asmeniui teko 3,13 kv. m ploto. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis atsakovo pateiktais duomenimis apie patalpų plotą (65,72 kv. m) ir įrengtų miegamųjų vietų skaičių (21).

35. Nors pareiškėjas teigė, kad dalį laikotarpio patalpoje bausmę atliko 24 asmenys, šiais teiginiais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

36. Šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo teismui pateikta oficialia pažyma, kurioje tiksliai nurodytas ginčui aktualių patalpų miegamųjų vietų skaičius (b. l. 31). Nors pareiškėjas skunde teigė, kad nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo laikomi 24 asmenys, šiuo laikotarpiu pareiškėjas net nebuvo laikomas Pravieniškių PN-AK. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokie pareiškėjo teiginiai kelia abejonių ir jais nesivadovavo. Pareiškėjo apeliacinio skundo abstraktūs teiginiai, kad skunde per klaidą jis buvo nurodęs neteisingus metus, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.

37. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo pozicija, kad apskaičiuojant plotą turėjo būti atsižvelgta į baldų ir įrenginių užimamą plotą, nes nagrinėjamu atveju aktualus Taisyklių 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui yra 3,1 kv. m. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; kt.).

38. Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

39. Pareiškėjas tiek skunde buvo nurodęs tik bendro pobūdžio teiginius apie trūkstamą inventorių, todėl šiuos abstrakčius pareiškėjo teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nuro papildomus teiginius dėl trūkstamo inventoriaus valgykloje, gyvenamojoje patalpoje. Tačiau šių teiginių savo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nebuvo nurodęs.

40. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nauji ir papildomi teiginiai dėl trūkstamo inventoriaus valgykloje, gyvenamojoje patalpoje, kaip taip pat galimybės vėdinti šią patalpą nebuvimo, nenagrinėtini: apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017 ir kt.). Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs tik bendro pobūdžio teiginius apie trūkstamą inventorių, kuriuos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktų duomenų visumą, pagrįstai atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo papildomus teiginius dėl trūkstamo inventoriaus valgykloje ir gyvenamojoje patalpoje, kurių skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nebuvo nurodęs ir kurie apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su patalpų vėdinimu, pažymėtina, kad HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde jau teigia, kad dėl sugadintų, suskilinėjusių langų, taip pat blogų oro sąlygų vėdinimas per langus praktiškai buvo neįmanomas, jokių tokią aplinkybę, kurios skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs, patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė, dėl ko nėra pagrindo minėtą teismo išvadą manyti esant nepagrįsta.

41. Kiek tai yra susiję su parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu, pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

42. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią šis teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

43. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

44. Ginčo atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytų ir teismo nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (konstatuota, jog nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys ir patalpose buvo kenkėjų), taip pat nesant pagrindo manyti, jog dėl nustatyto pažeidimo objektyviai galėtų atsirasti pareiškėjo nurodomos pasekmės, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam prašomos neturtinės žalos, yra teisinga ir pakankama satisfakcija, yra pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan