Legislator Case Law & Legislation
9b6054a7-c425-4885-bd7a-e10a1157373d AI generated

9b6054a7-c425-4885-bd7a-e10a1157373d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9b6054a7-c425-4885-bd7a-e10a1157373d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr. I-5691-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-710-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02719-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.3; 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

9b6054a7-c425-4885-bd7a-e10a1157373d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.7.

Keywords

AI generated
unfit notwithstanding health condition substantial change in health case of extreme hardship change in country conditions special provisions for Luxembourg changed financial circumstances
AI generated
93f5f730-6fd9-42df-bc89-ca25dfe60154
Administracinė byla Nr. I-3404-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02586-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 4 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. L., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atstovui,raÅ¡ytinio proceso iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.
33df497c-18bc-43f2-993d-c764f1adea9a
Administracinė byla Nr. I-1743-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00756-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.6.; 55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 3 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. T. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
df0421cd-e560-4794-a472-6b1b61c5ffe0
Court partially allowed non-material damages claim for prison conditions but dismissed property damage due to lack of evidence.
15a26d90-7ff4-467d-9b70-7425b1526b60
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
fa557ba7-3b6d-4a02-a3a1-22a42927cd77
Court partially allowed claim for non-material damage due to prolonged lack of privacy in prison showers.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr. I-5691-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-710-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02719-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.3; 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas D. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2016 m. birželio 9 d. skundu (skundas teismui iÅ¡siųstas 2016 m. birželio 30 d. (b. l. 5)), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–4).2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis labai ilgÄ laikÄ nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. balandžio 5 d. laikytas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiant, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos higienos normas, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 5 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TI vidaus taisyklės) 104 punktu.2.2.

Pasak pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K kamerose jam nebuvo sudarytos normalios sÄ lygos, t. y. neužtikrintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,6 m2, kamerose buvo nepakankamai Å¡ilta, buvo per drėgna, trÅ«ko gryno oro, veisėsi pelėsis, Å¡lapo gultai, o dėl to prastėja sveikata ir galima susirgti tuberkulioze, be to, pareiÅ¡kėjui 23 valandas per parÄ teko bÅ«ti perpildytoje kameroje, neturint galimybės pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, pasirengti gynybai teisme ar tardymui, t. y. gyventi nepakenčiamomis sÄ lygomis, negalint normaliai iÅ¡simiegoti.

Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl nurodytų sÄ lygų ryte jam pakildavo kraujospÅ«dis, skaudėjo galvÄ , jis jausdavo fizinį skausmÄ nuo gultų, dėl pastovių konfliktų, vykusių kamerose, jis tapo irzlus, mažiau bendraujantis, patyrė psichologinį, dvasinį ir emocinį stresÄ , taigi, patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 9–19).1.

Atsakovės atstovas remiasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracine byla Nr. A261-1027/2011) ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ .2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta;

įsakyme Nr. 124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.3. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 „Dėl Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, buvo nustatyta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurios lentelės 6.34 punkte nustatyta, kad Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas – 3 m., todėl LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybės pateikti teismui duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., o teikia duomenis nuo 2013 m. sausio 1 d.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 1 d. vakare, 2013 m. sausio 2 d. ryte, 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. liepos 8 d., 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. spalio 10 d., 2013 m. gruodžio 23 d. – 2013 m. gruodžio 24 d., 2014 m. kovo 7 d., 2014 m. gegužės 19 d., 2014 m. gegužės 21 d. – 2014 m. gegužės 26 d., 2014 m. gegužės 28 d. – 2014 m. gegužės 30 d., 2014 m. birželio 11 d. – 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugpjūčio 13 d.

– 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. rugsėjo 4 d. – 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. spalio 28 d. – 2014 m. spalio 29 d., 2014 m. lapkričio 15 d., 2014 m. lapkričio 17 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. kovo 4 d. – 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 14 d. – 2015 m. kovo 19 d., 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. kovo 26 d. laikytas sÄ lygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.4.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.5. LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).6.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Ä®statymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.7.

Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.8.

LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. tokio pobÅ«džio sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.9. Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .10. Dėl kamerų įrengimoTardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.11. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).12. Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.13. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.14.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.15. Dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimoAtsakovės atstovas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Teismo nutartyje LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ , Å¡iÄ medžiagÄ , kuriÄ LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtÄ teismo nutartį, sudaro 32 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur.

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 1,92 Eur (32 x 0,06 Eur). III Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 52–55).1. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas pareiÅ¡kėjo buvimas LukiÅ¡kių TI-K, nebuvo, be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.2. Departamentas pareiÅ¡kėjo skundų, kreipimųsi dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ir kitų skunde teismui nurodytų aplinkybių nenagrinėjo.

Pagal Ä®statymo 49 straipsnio 1 dalį tardymo izoliatorių pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai skundžiami BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai per 1 mėnesį gali bÅ«ti skundžiami atitinkamÄ bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per 1 mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Departamento direktoriui.

Taigi, pareiÅ¡kėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatytos privalomos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos.Tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymuose nustatytos bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos, tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTÄ®) nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymuose nustatytos bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos, teismas atsisako priimti skundÄ .3.

Pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, kad jo teisės pažeistos, jų negynė. Remiantis LVAT praktika, asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme), jeigu jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme) (administracinė byla Nr. A146-1527/2012). Pareiškėjo skundas teismui dėl žalos atlyginimo pateiktas tik 2016 m. liepos 4 d., t. y. praėjus 1 m. ir 3 mėn. nuo ginčui aktualaus laikotarpio.4.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo, praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal CK 1.124 straipsnį ir 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymuose nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Pagal CK 1.125 straipsnio 1, 2 ir 8 dalis bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas – 10 m., atskirų rūšių reikalavimams CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. senaties terminas.

CK 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

PareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senatį bÅ«tent dėl turtinio pobÅ«džio reikalavimo, atsirandančio dėl neturtinio pobÅ«džio vertybių pažeidimo. IeÅ¡kinio senaties instituto tikslas – užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę ir sudaryti realiÄ galimybę pažeistÄ teisę apginti, palengvinti įrodinėjimo procesÄ . Taigi, Å¡ioje byloje taikytina senatis.5. Valstybė sprendžia asmenų kalinimo problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarime Nr. 740 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programÄ .

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslas – užtikrinti saugiÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kÄ laisvės atėmimo vietų veiklÄ nuteistiesiems (suimtiesiems) – teisės aktuose nustatytas laikymo, o personalui – darbo sÄ lygas. Pažymėtina, kad 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojo įsakymas Nr. V-124, kurio 1.3 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 (iÅ¡skyrus Kaimo nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo ir priežiÅ«ros reikalavimus ginčijamu laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. nustatė HN 76:2010.

Pagal HN 76:2010 2 punktÄ veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), pagal Å¡ios higienos normos 3 punktÄ veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik jos reikalavimai, nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.6.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie pareiÅ¡kėjui padarytÄ tariamÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo / neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis, kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Teigtina, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto ir gyvenimo kokybės pablogėjimo. Å ios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės.7. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das: teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das; ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bylose dėl Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr. bylas Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02)). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pavyzdžiui, EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pavyzdžiui, administracines bylas Nr. A2-718/2007, Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).LVAT ne kartÄ konstatavo, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, prieÅ¡ nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys taip neteisėtų veiksmų ir žalos, jo negalima vertinti abstrakčiai.

Priežastinis ryÅ¡ys visada konkretus ir jo nustatymui reikia iÅ¡analizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. žala turi bÅ«ti neatsiejamai susijusi su neteisėtais veiksmais, o ne prielaida žalai kilti ir, prieÅ¡ingai, veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai kilti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Remiantis LVAT praktika, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, buvo tęstinė (administracinė byla A556-95/2009).

Remiantis LAT civiline byla Nr. 3K-3-337/2006, kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį darantys veiksmai / veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s ir nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo mastais. Kita sÄ lyga, reikalinga civilinei atsakomybei kilti, yra žala.

Remiantis LVAT praktika (žr. administracinę bylÄ Nr. A556-1639/2008), pareiÅ¡kėjas pats pasirenka, kokiais ABTÄ® iÅ¡vardytais įrodymais grįs skundo dalykÄ . Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausiai apima pareigÄ pateikti įrodymus, Å¡i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Remiantis LVAT praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais / neveikimu padarytos žalos, žalÄ (nuostolius) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (žr. administracinę bylÄ Nr. A4-180/2007).

Taigi, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.

PareiÅ¡kėjas D. S. į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ atvyko 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, 2012 m. rugpjūčio 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 300, 2012 m. lapkričio 3 d. – į kamerÄ Nr. 168, 2012 m. lapkričio 9 d. – į kamerÄ Nr. 180, 2012 m. gruodžio 4 d. – į kamerÄ Nr. 296 (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 9–19); duomenis apie suimtÄ jį / nuteistÄ jį (b. l. 20); duomenis apie kameras, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas (b. l. 21)).2.

Pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 27 d. laikytas šiose kamerose:– 2013 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 296 (plotas – 8,03 m2), kameroje vakare buvo 2 asmenys;– 2013 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 3 d. – 2013 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 9 d. – 2013 m. sausio 15 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 18 d.

– 2013 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 7 d. – 2013 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 13 d. – 2013 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 19 d.

– 2013 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. vasario 23 d. – 2013 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 1 d.

– 2013 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 9 d. – 2013 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 14 d. – 2013 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 28 d.

– 2013 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 296 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. balandžio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 286 (plotas – 7,60 m2); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 4 d. – 2013 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 15 d. – 2013 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. balandžio 17 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 18 d.

– 2013 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 26 d. – 2013 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys– 2013 m. gegužės 10 d.

– 2013 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 15 d. – 2013 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 17 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. gegužės 18 d. – 2013 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 23 d.

– 2013 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 28 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 31 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. birželio 1 d. – 2013 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 6 d.

– 2013 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 13 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 14 d. – 2013 m. birželio 16 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. birželio 20 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 22 d.

– 2013 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 26 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. birželio 27 d. – 2013 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 286 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. liepos 1 d. – 2013 m. liepos 2 d. kameroje Nr. 286 buvo 4 asmenys;– 2013 m. liepos 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 288 (plotas – 7,68 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2013 m. liepos 4 d. – 2013 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 288 buvo 3 asmenys;– 2013 m. liepos 8 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 296 (plotas – 8,03 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2013 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys;– 2013 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 296 buvo 3 asmenys;– 2013 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys;– 2013 m. liepos 12 d.

– 2013 m. liepos 29 d. kameroje Nr. 296 buvo 3 asmenys;– 2013 m. liepos 30 d. kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys;– 2013 m. liepos 31 d. kameroje Nr. 296 buvo 2 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 4 d. kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 5 d. – 2013 m. rugpjūčio 13 d. kameroje Nr. 296 buvo 3 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 377 (plotas – 7,33 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 15 d. – 2013 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 377 buvo 4 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 22 d.

– 2013 m. rugpjūčio 23 d. kameroje Nr. 377 buvo 3 asmenys;– 2013 m. rugpjūčio 24 d. – 2013 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 377 buvo 4 asmenys;– 2013 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 377 buvo 3 asmenys;– 2013 m. rugsėjo 21 d. – 2013 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 377 buvo 4 asmenys;– 2013 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 377 buvo 3 asmenys;– 2013 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 377 buvo 2 asmenys;– 2013 m. rugsėjo 25 d. – 2013 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 377 buvo 3 asmenys;– 2013 m. spalio 3 d.

– 2013 m. spalio 9 d. kameroje Nr. 377 buvo 4 asmenys;– 2013 m. spalio 10 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 333 (plotas – 7,72 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2013 m. spalio 11 d. – 2013 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 333 buvo 4 asmenys;– 2013 m. spalio 17 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 331 (plotas – 7,21 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2013 m. spalio 18 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys– 2013 m. spalio 19 d. – 2013 m. lapkričio 14 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2013 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2013 m. lapkričio 16 d.

– 2013 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2013 m. lapkričio 26 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2013 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2013 m. gruodžio 6 d. – 2013 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2013 m. gruodžio 12 d. – 2013 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2013 m. gruodžio 18 d. – 2013 m. gruodžio 19 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2013 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2013 m. gruodžio 21 d.

– 2013 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2013 m. gruodžio 23 d. – 2013 m. gruodžio 24 d. kameroje Nr. 331 buvo 2 asmenys;– 2013 m. gruodžio 25 d. – 2014 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. sausio 18 d. – 2014 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. sausio 23 d. – 2014 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. sausio 31 d.

– 2014 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. vasario 5 d. – 2014 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. vasario 11 d. – 2014 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. vasario 15 d. – 2014 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. vasario 18 d. – 2014 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. vasario 22 d. – 2014 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. kovo 1 d.

– 2014 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 331 buvo 2 asmenys;– 2014 m. kovo 8 d. – 2014 m. kovo 10 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. kovo 11 d. – 2014 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. kovo 14 d. – 2014 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. kovo 31 d.

– 2014 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. balandžio 4 d. – 2014 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. balandžio 14 d. – 2014 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 331 buvo 3 asmenys;– 2014 m. balandžio 16 d. – 2014 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 331 buvo 4 asmenys;– 2014 m. balandžio 26 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 324 (plotas – 7,68 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2014 m. balandžio 27 d. – 2014 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys;– 2014 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 324 buvo 2 asmenys;– 2014 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys;– 2014 m. gegužės 21 d.

– 2014 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 324 buvo 2 asmenys;– 2014 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys;– 2014 m. gegužės 28 d. – 2014 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 324 buvo 2 asmenys;– 2014 m. gegužės 31 d. – 2014 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys;– 2014 m. birželio 6 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 329 (plotas – 7,61 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2014 m. birželio 7 d. – 2014 m. birželio 10 d. kameroje Nr. 329 buvo 4 asmenys;– 2014 m. birželio 11 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 347 (plotas – 7,49 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. birželio 12 d.

– 2014 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 347 buvo 1 asmuo;– 2014 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 347 buvo 2 asmenys;– 2014 m. birželio 19 d. – 2014 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 347 buvo 4 asmenys;– 2014 m. birželio 25 d. – 2014 m. liepos 4 d. kameroje Nr. 347 buvo 3 asmenys;– 2014 m. liepos 5 d. – 2014 m. liepos 6 d. kameroje Nr. 347 buvo 4 asmenys;– 2014 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 347 buvo 1 asmuo;– 2014 m. liepos 8 d. – 2014 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 347 buvo 3 asmenys;– 2014 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 347 buvo 2 asmenys;– 2014 m. liepos 11 d.

– 2014 m. rugpjūčio 12 d. kameroje Nr. 347 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 372 (plotas – 7,23 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2014 m. rugpjūčio 14 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 372 buvo 2 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 2014 m. rugpjūčio 23 d. kameroje Nr. 372 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 24 d. – 2014 m. rugpjūčio 26 d. kameroje Nr. 372 buvo 4 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 372 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 335 (plotas – 7,71 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugpjūčio 31 d.

– 2014 m. rugsėjo 3 d. kameroje Nr. 335 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugsėjo 4 d. – 2014 m. rugsėjo 11 d. kameroje Nr. 335 buvo 2 asmenys;– 2014 m. rugsėjo 12 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 335 buvo 3 asmenys;– 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 335 buvo 2 asmenys;– 2014 m. rugsėjo 25 d. – 2014 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 335 buvo 3 asmenys;– 2014 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 335 buvo 2 asmenys;– 2014 m. spalio 29 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 285 (plotas – 7,08 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2014 m. spalio 30 d.

– 2014 m. lapkričio 14 d. kameroje Nr. 285 buvo 3 asmenys;– 2014 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 285 buvo 2 asmenys;– 2014 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 285 buvo 3 asmenys;– 2014 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 285 buvo 2 asmenys;– 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. lapkričio 27 d. kameroje Nr. 285 buvo 3 asmenys;– 2014 m. lapkričio 28 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 326 (plotas – 7,66 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2014 m. lapkričio 29 d. – 2014 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 326 buvo 3 asmenys;– 2014 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 326 buvo 2 asmenys;– 2014 m. gruodžio 18 d.

– 2014 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 326 buvo 3 asmenys;– 2014 m. gruodžio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 299 (plotas – 7,87 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2014 m. gruodžio 31 d. – 2015 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 299 buvo 3 asmenys;– 2015 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 303 (plotas – 8,02 m2), kameroje buvo 3 asmenys;– 2015 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 303 buvo 4 asmenys;– 2015 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 303 buvo 3 asmenys;– 2015 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 303 buvo 4 asmenys;– 2015 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 303 buvo 3 asmenys;– 2015 m. sausio 24 d.

– 2015 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 303 buvo 4 asmenys;– 2015 m. sausio 28 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 303 buvo 3 asmenys;– 2015 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 303 buvo 2 asmenys;– 2015 m. vasario 13 d. – 2015 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 303 buvo 3 asmenys;– 2015 m. kovo 4 d. – 2015 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 303 buvo 2 asmenys;– 2015 m. kovo 7 d. – 2015 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 303 buvo 2 asmenys;– 2015 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 253 (plotas – 34,43 m2), kameroje buvo 6 asmenys;– 2015 m. kovo 15 d.

– 2015 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 253 buvo 7 asmenys;– 2015 m. kovo 18 d. – 2015 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys;– 2015 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 253 buvo 11 asmenų;– 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys;– 2015 m. kovo 24 d. – 2015 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 253 buvo 10 asmenų;– 2015 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 253 buvo 9 asmenys;– 2015 m. kovo 27 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .2. PareiÅ¡kėjas 2013 m. sausio 1 d. vakare, 2013 m. sausio 2 d. ryte, 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. liepos 8 d., 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. spalio 10 d., 2013 m. gruodžio 23 d.

– 2013 m. gruodžio 24 d., 2014 m. kovo 7 d., 2014 m. gegužės 19 d., 2014 m. gegužės 21 d. – 2014 m. gegužės 26 d., 2014 m. gegužės 28 d. – 2014 m. gegužės 30 d., 2014 m. birželio 11 d. – 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugpjūčio 13 d. – 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2014 m. rugsėjo 4 d. – 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. kovo 4 d.

– 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 14 d. – 2015 m. kovo 19 d., 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. kovo 26 d. laikytas sÄ lygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010, atliko patikrinimus LukiÅ¡kių TI-K ir patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:3.1. Atlikęs tiesioginę operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-125, be kita ko, nurodė: patalynę LukiÅ¡kių TI-K numatyta keisti 1 kartÄ per savaitę (kas 7 dienas); informacija anie gyvenamųjų patalpų valymÄ registruojama pagal LukiÅ¡kių TI-K nustatytÄ tvarkÄ ; patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, kuri skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie kalcinuotos sodos iÅ¡davimÄ registruojami žurnale;

LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kamaroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale (b. l. 32–33).3.2. Atlikęs tiesioginę operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2014 m. gegužės 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-807, be kita ko, nurodė: kameroje Nr. 324 vėdinimo sÄ lygos, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta, dirbtinė naktinė apÅ¡vieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 335 pelėsio požymių ant lubų ir sienų vizualiai nenustatyta, taip pat Å¡ioje kameroje vizualiai nenustatyta graužikų, tarakonų ir kitų buitinių parazitų buvimo požymių (b. l. 31).4.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kuriÄ vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose LukiÅ¡kių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektÄ ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizacijÄ 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektÄ ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekcijÄ 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovÄ ir organizuoti kenkėjų naikinimÄ (b. l. 44–46).5.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 48–50).

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas D. S. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas D. S. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes D. S. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 1-4).2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D.

S. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2012 m. rugpjūčio 14 d., o iÅ¡vyko 2015 m. kovo 27 d. (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 9-19)). Kartu akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė tik 2016 m. birželio 30 d. (žr. vokÄ , b. l. 5), o atsakovė Å¡ioje administracinėje byloje praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieÅ¡kinį.

Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. birželio 29 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad Å¡iems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiÅ¡kiantis ir tai, kad praleidęs šį terminÄ asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas D. S. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alos atlyginimui laikotarpiui nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. birželio 29 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo Å¡ia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.4. Kartu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas D. S. LukiÅ¡kių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2015 m. kovo 26 d. (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 9-19)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas D.

S. (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina iÅ¡vada, jog tuo laikotarpiu kamerose trÅ«ko ploto laikomiems asmenims iÅ¡ viso 573 paras. Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.5.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiamasi palaikyti tvarkÄ (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4, 5 punktus). Be to, teismas, kompleksiÅ¡kai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktÄ ) nustatytas iÅ¡vadas, pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, daro iÅ¡vadÄ , kad didžiausi pažeidimai buvo susiję bÅ«tent su ploto trÅ«kumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiÅ¡kai vertina ir smulkesnius pažeidimus.

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl oro temperatÅ«ros, drėgmės, vėdinimo, pelėsio nėra niekuo pagrįsti, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.Teismas, pakartodamas, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (573 paras pareiÅ¡kėjas D. S. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d.

– 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 5 780 eurų, kuri priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 5 780 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas.6. Atsakovė taip pat praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau, tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ dalies, Å¡is praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 780 Eur (penkis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2015 m. kovo 26 d.LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                  Ernestas Spruogis