2019-11-28 Nr. AB-22489-4-45-3-00262-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5787-552/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00262-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant asmeniui be pilietybės G. D. P. ir jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Tatjanai Semėnienei,

vertėjui G. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal asmens be pilietybės G. D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl asmens be pilietybės G. D. P. sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašė pratęsti asmens be pilietybės G. D. P. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2020 m. sausio 21 d.

2. Teikime Centras nurodė, kad Užsienietis 2019 m. liepos 18 d. atvyko į Vilniaus geležinkelio stoties pasienio kontrolės punktą keleiviniu traukiniu Nr. 803 „Minskas–Vilnius“, pateikė kelionės dokumentą Nr. P00002416, išduotą Baltarusijos Respublikoje, kuriame buvo spaudas „Deportacija, privalo išvykti iš Baltarusijos Respublikos iki 2019-07-22 bei draudžiama atvykti iki 2024-07-22“, taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kurio galiojimo laikas baigėsi 2008 m. kovo 31 d. Dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ar būti joje, Užsienietis neturėjo. Užsienietis 2019 m. liepos 18 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną Užsienietis buvo sulaikytas 48 val., kadangi buvo nustatyta, kad jis yra ieškomas Interpolo bei kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat yra duomenų, kad asmuo prisistato skirtingais vardais. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 21 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre iki 2019 m. spalio 21 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš esmės. Aptartos aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl nepratęsus sulaikymo Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. spalio 21 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2020 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

4. Pirmosios instancijos teismas patvirtino Teikime nurodytų faktinių aplinkybių teisingumą, be to, pažymėjo jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje konstatavo, kad šio Užsieniečio buvimas Lietuvoje kelia grėsmę saugumui ir viešajai tvarkai, todėl jo sulaikymas Centre yra pateisinama ir proporcinga priemonė įvertinant tikslus, kurių siekiama ją taikant; Interpolo duomenų bazėje yra įvestas perspėjimas, kad Užsienietis gali kelti rimtą ir neišvengiamą grėsmę visuomenės saugumui, yra duomenys, jog asmuo prisistato skirtingais vardais, o Interpolo statusas dėl Užsieniečio nurodytas kaip „pavojingas“.

5. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nuo Užsieniečio skundo dėl jo sulaikymo išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje iki teikimo dėl jo sulaikymo termino pratęsimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme naujų aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant teikimą, nenustatyta (minėtas Interpolo perspėjimas nepaneigtas), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsieniečio sulaikymas šiuo konkrečiu atveju yra būtinas sprendžiant jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą, o alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju neužtikrintų, kad Užsienietis nepažeis viešosios tvarkos ir nesislapstys nuo valstybės valdžios institucijų (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 4 d. 2 p. ir 5 d. 9 p.).

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Centro teikimo netenkinti arba teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, 4 dalies 2 punktą bei 5 dalies 9 punktą. Spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, teismas privalėjo nustatyti, kad egzistuoja visos šioje teisės normoje nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau šios aplinkybės nepakanka, kad Užsienietį būtų galima sulaikyti, nes turi būti įvertintos ir aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė iškart atvykęs į Lietuvos Respubliką, taigi Lietuva yra Užsieniečio tikslas, o ne tranzitinė valstybė. Byloje nėra duomenų apie Užsieniečio ketinimus slėptis ar kitaip pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus. Be to, jo išsiuntimo / grąžinimo klausimas nėra išspręstas, o prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjamas, todėl Užsienietis, būdamas suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti teisės aktus.

Užsienietis savo elgesiu neparodė ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos, netrukdė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus, su jomis bendradarbiavo bei nesudarė pagrindo manyti, kad jis vengs grąžinimo priemonės taikymo. Dėl Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punkto taikymo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog teismas neturėtų apsiriboti formaliu Užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei konstatavimu, turėtų vertinti galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumą ir tokios grėsmės galimybės akivaizdumą atitinkamo sprendimo priėmimo metu, be to, turėtų užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino Užsieniečio paaiškinimų kad Interpolo duomenų bazėje įvestas perspėjimas yra vienas iš pagrindų konstatuoti jo kilmės valstybės atliekamą persekiojimą (dėl Interpolo buvusio vadovo korupcinių ryšių atskleidimo), dėl kurio jis ir kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jeigu perspėjimas ir jam pareikšti įtarimai būtų nesufabrikuoti, būtų buvęs priimtas sprendimas ir (ar) pradėta ekstradicijos procedūra. Baltarusijoje, nepaisant pareikštų kaltinimų, buvo priimtas Užsieniečiui palankus sprendimas.

8. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą palaiko teikime dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo prašo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Ginčas byloje kilo dėl Užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečio sulaikymą Centre iki 2020 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsieniečio sulaikymo pagrindu teismas nurodė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

11. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad sulaikymas pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą jam negalėjo būti taikomas, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis galėtų pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Užsieniečio galimo sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau ir prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

15. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, vertinama, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti.

16. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5300-261/2019, kurioje buvo spręstas to paties užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtina, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės viešajai tvarkai. Ši išvada padaryta remiantis Policijos departamento pateiktais duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje atsižvelgęs į tai, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, todėl gali pasislėpti ar išvykti į kitą Šengeno valstybę, vertino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. liepos 21 d. sprendimu pagrįstai nusprendė taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimą, o tokia prevencinė priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-5300-261/2019 priėmimo iš esmės nepasikeitė pareiškėjo teisinė padėtis ir išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės. Apeliaciniame skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti pareiškėjo argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu.

18. G. D. P. į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, pareiškėjas deklaravo, kad Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto ir deklaruojamų piniginių lėšų neturi, teisėti jo pragyvenimo šaltiniai šalyje nėra patvirtinti, jokių asmeninių ar šeimos ryšių jis Lietuvos Respublikoje neturi. Užsienietis neneigė, kad 2002 m. kilmės šalyje jis buvo įtariamas nusikalstamų veikų prieš vaikus padarymu; buvo suimtas, jam buvo paskirtas paleidimas už užstatą, tačiau jis išvyko iš šalies. Be to, 2009 m. jis buvo suimtas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme Baltarusijos Respublikoje už pasikėsinimą apiplėšti banką. Šie duomenys leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad užsienietis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Be to, Užsieniečio elgesys nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką, siūlymas leisti jam išvykti į kitą valstybę mainais į prieglobsčio prašymo atsisakymą, prieštaringi prieglobsčio motyvai leidžia pagrįstai įtarti, kad jis gali pasislėpti ar vengti grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Nagrinėjamu atveju proporcingumo principas ir teisinga valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra buvo užtikrinti.

19. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu užsieniečiui sulaikymo terminas pratęstas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pritaikius alternatyvias sulaikymui priemones, nebūtų pasiekti įstatyme nustatyti tikslai.

20. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, į Įstatymo 114 straipsnyje nustatytus sulaikymo terminus turi būti įskaičiuojama ne tik teismo sprendimu paskirto ar pratęsto sulaikymo, bet ir policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno sprendimu taikyto sulaikymo trukmė (iki 48 val.). Aiškinant priešingai, būtų sudarytos prielaidos paneigti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (iki 2015 m. gruodžio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 114 str. 4 d.) nustatytus terminus, pavyzdžiui, sistemingai sulaikant asmenis 48 valandoms keletą (keliolika) kartų iš eilės. Maksimalus šešių mėnesių sulaikymo terminas gali būti taikomas užsieniečiui ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje užsieniečiai nėra išskiriami pagal tai, kokios procedūros jų atžvilgiu yra vykdomos. Vis dėlto šešių mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip dvylikai mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip šešiems mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, užsienietis buvo faktiškai sulaikytas 2019 m. liepos 18 d., todėl jam maksimalus galimas sulaikymo pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį terminas baigiasi 2020 m. sausio 18 d.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, tačiau neatsižvelgė į nuostatas išdėstytas šio baigiamojo teisės akto 31 punkte, todėl nepagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. sausio 20 d., tokiu būdu viršijant maksimalų 6 mėnesių sulaikymo terminą. Dėl nurodytų aplinkybių Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Asmens be pilietybės G. D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Teikimą tenkinti. Pratęsti asmens be pilietybės G. D. P. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. sausio 18 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius