2020-12-09 Nr. AB-23378-3-61-3-00083-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Country Relax“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-12-09 Nr. AB-23378-3-61-3-00083-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 3R-515 (AG-428/02-2018) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Country Relax“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1771-552/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00083-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.2.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Country Relax“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 3R-515 (AG-428/02-2018) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Country Relax“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, nesilaikė nustatyto Projekto „Poilsio ir pramogų veiklos organizavimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo grafiko, t. y. iki Pareiškėjo su Agentūra sudarytos 2013 m. sausio 8 d. Paramos sutartyje (toliau – ir Sutartis, Paramos sutartis) numatyto termino neįvykdė Projekto. Pagal Paramos sutarties 5.1 papunktį (2015 m. rugpjūčio 25 d. susitarimas Nr. 12 „Dėl 2013 m. sausio 8 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KU-11-1-008198-PR001 pakeitimo“), parama Paramos gavėjui suteikiama, jeigu jis „įvykdys Projektą iki 2015 m. rugsėjo 30 d.“. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą ir užbaigto projekto ataskaitą, ir nuo šios datos pareiškėjas turėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą, t. y. teikti poilsio (pirties nuomos) ir pramogų (atrakcionų parko) paslaugas, kepti kulinariniam paveldui priskiriamus duonos ir pyragų gaminius. Vadovaujantis Agentūros 2015 m. gruodžio 2–8 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitos duomenimis (ataskaitos Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP004-154), ne visi ketvirtame (galutiniame) mokėjimo prašyme deklaruojami darbai buvo atlikti, ne visa už paramos lėšas įsigyta įranga / technika buvo sumontuota, veikianti. Nuo galutinio mokėjimo prašymo pateikimo datos iki patikros atlikimo datos praėję 2 mėnesiai, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių visumos buvo matyti, kad Projektas nebaigtas įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Agentūra 2015 m. gruodžio 18 d. pakartotinai atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje, tačiau ir jos metu buvo nustatyta, kad Projektas nėra iki galo įgyvendintas, nuo paskutinės patikros atlikti ne visi galutiniame mokėjimo prašyme deklaruoti darbai. Rasti tie patys trūkumai, kurie buvo užfiksuoti pirminėje patikroje.
3. Agentūros teigimu, ji pareiškėjui buvo sudariusi visas galimybes (pakankamai laiko) įgyvendinti Projektą (buvo pasirašyta net 12 susitarimų, kuriais buvo keičiama Paramos sutartis, investicijos, mokėjimų prašymų pateikimo terminai, bei Projekto įgyvendinamo laikas pratęstas iš 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.). Pareiškėjas, teikdamas Agentūrai paskutinį mokėjimo prašymą, turėjo būti pabaigęs visus statybos darbus, statyba Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruota kaip baigta statyti, pastatai visiškai turėjo būti pritaikyti numatytai veiklai vykdyti. Tai, kad pareiškėjas deklaravo tik dalį atliktų darbų, o ne visą atliktų darbų apimtį, nesuteikė Agentūrai teisinio pagrindo išmokėti prašomos paramos sumos, kadangi darbai turėjo būti 100 proc. baigti ir veikla turėjo būti pradėta vykdyti. Atsakovo teigimu, Paramos gavėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. teikdamas mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP004 (galutinį), nepasiekė Projekto tikslų ir rezultatų. Projekto įgyvendinimo pabaigoje, t. y. 2015 m. rugsėjo 30 d. pastatai negalėjo būti naudojami veiklai vykdyti, nes jų įrengimo darbai nebuvo iki galo baigti ir negalėjo būti naudojami poilsio (pirties nuomos) ir pramogų (atrakcionų parko) veiklai vykdyti bei kepti kulinariniam paveldui priskiriamų duonos ir pyragų gaminių. Neatliktų darbų išlaidų Paramos gavėjas neturėjo teisės įtraukti į mokėjimo prašymą. Atsakovas nurodė, kad Paramos gavėjas turėjo teikti poilsio, vandens ir sporto pramogų, maitinimo paslaugas, tačiau iš tikrųjų baldai buvo supirkti, sudėti ir užkrauti kitais daiktais, sienų danga nebuvo tinkama baldams tvirtinti, pastatai neužbaigti. Projekto įgyvendinimo galutinė data nereiškė, kad Projekto galutinis įgyvendinimo terminas gali būti atidėtas dėl sezoniškumo. Patikrų metu buvo nustatyta, kad ne visa už Paramos lėšas įgyta įranga yra sumontuota ir veikianti, pirtyje sukrautos dėžės, įrankiai, todėl padaryta išvada, kad realiai veiklai nebuvo pasiruošta ir ji tokiomis sąlygomis nebuvo vykdoma. Vien daiktų įsigijimas Projekto numatytai veiklai vykdyti ir laikymas Projekto įgyvendinimo vietoje nelaikytinas veiklos vykdymu. Įvykdęs Projektą nuo Paramos sutarties 5.1 papunktyje numatyto termino, pareiškėjas privalėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą, teikti paslaugas, gauti pajamas, siekti įsipareigotų rodiklių reikšmių.
4. Agentūra pažymėjo, kad kiekvieno mokėjimo prašymo metu pareiškėjui buvo taikomos sankcijos dėl netinkamo Projekto vykdymo, darbų neatlikimo terminų nesilaikymo. Pateikus galutinį mokėjimo prašymą nustatyti pažeidimai, kurie nesuderinami su Projekto tikslais – nurodyto termino nesilaikymas (iki 2015 m. rugsėjo 30 d. neįvykdytos Paramos sutarties sąlygos), neįvykdytas Projektas ir nepradėtas veiklos vykdymas. Leidimai veiklai vykdyti įgyti po Projekto pabaigos, patvirtino Agentūros nustatytus pažeidimus, t. y. veiklos nevykdymo faktą paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu. Be to, išduoti liudijimai neturėjo nieko bendro su realia nustatyta situacija pačiame Projekte – neužbaigtomis iki galo statybomis, inventoriaus nebuvimu Projekto vietoje ir kitais patikrų metu nustatytais pažeidimais. Pareiškėjo užsakytas ir antstolio parengtas 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigė Agentūros patikrų metu užfiksuotų aplinkybių, kadangi jos fiksuotos 2018 m. spalio 11 d., t. y. praėjus beveik 3 metams po Agentūros atliktų patikrų vietoje, kurių metu (realiu laiku) ir buvo užfiksuoti pažeidimai.
5. Atsakovas nesutiko su Komisijos Sprendimu, manė, kad šis sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimo teikiamais motyvais dėl 2013 m. balandžio 16 d. lokalinės sąmatos Nr. S002 darbų ir išlaidų aprašymo eilutės keitimų, Agentūra 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. BRK-5509 „Dėl projekto pakeitimų“ leido pakoreguoti atitinkamos eilutės formuluotę, bet ne naujoms (kaip nepagrįstai teigiama Sprendime) sąmatoje esančių atitinkamų darbų eilutėms. Atsakovas nesutiko su Komisijos argumentu, kad Agentūra savo sprendime turėjo pasisakyti dėl minėto rašto ir pritarimo dėl formuluočių pakoregavimo, nes pačios sąmatos eilutės nebuvo keičiamos.
Komisija Sprendime dėstė argumentus dėl sąmatos (12–13 eilučių) „Lietvamzdžių surinkimas-sujungimas ir tvirtinimas, dirbant ant pastolių“ ir „Pagrindiniai resursai: lietvamzdžiai, alkūnės, tvirtinimo elementai“, tačiau atsakovas pažymėjo, kad Agentūra realiu laiku, t. y. patikros vietoje metu užfiksavo šį pažeidimą, o pareiškėjo teikti paaiškinimai, neva darbai buvo atlikti, jokiu būdu nepaneigė patikros vietoje užfiksuotų aplinkybių ir faktinės būklės. Atsakovas nesutiko su Komisijos išvada, neva, jeigu tiekėjas UAB „Sponera“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodė, kad liepto ir mansardos bei palėpės grindų įrengimui buvo išpjautos dvigubo pjovimo 37 mm storio natūralaus drėgnumo lentos, nes tai dar nereiškė, kad jos tokios ir buvo, o iš patikrų vietoje užfiksuotų realių faktinių aplinkybių buvo matyti, kad lentų storis 30 mm, todėl ši Komisijos išvada buvo akivaizdžiai neteisinga.
Atsakovui buvo nesuprantama Komisijos pozicija dėl pastato-valtinės baigtumo. Pažymėjo, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pastatas-valtinė nėra 100 proc. baigta (valtinė neįregistruota viešajame registre kaip 100 proc. baigta statyba, Agentūros sprendime ši išvada grindžiama oficialiais viešojo registro duomenimis ir patikros vietoje metu užfiksuotomis aplinkybėmis). Sprendime neakivaizdžiai teigiama, kad Agentūra neturėjo konstatuoti pažeidimo dėl pastato-valtinės statybų baigtumo, nes, anot Komisijos, formaliai valtinė pastatyta.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nebuvo aptariama, kokia buvo pastato-valtinės tikroji faktinė būklė, kuri užfiksuota patikros vietoje metu, ir ar iš tikro, tokiu pastatu galima leisti naudotis klientams, net neatsižvelgiant, ar baigtumas yra įregistruotas viešajame registre, ar ne. Be to, pareiškėjai siekdami gauti paramą, įsipareigoja projektus vykdyti ne formaliai, o faktiškai. Dėl Sprendime nurodomo argumento dėl nukrypimo nuo krepšinio aikštelės techninių parametrų, atsakovas atkreipė dėmesį, kad šie pakeitimai nebuvo derinti su Agentūra pagal paramos gavimą reglamentuojančias taisykles, todėl Komisijos sprendimo teiginys, kad pakeitimas, susijęs su krepšinio aikštelės techninių parametrų keitimu, nebuvo esminis, bei absoliučiai nepagrįstas.
Tuo labiau, šį pažeidimą pripažino ir pats pareiškėjas. Komisija netiesiogiai pateisino visus pareiškėjo savavališkus Projekto pakeitimus, kurie nebuvo derinti su Agentūra ir dar daugiau, nelaikė pažeidimų ir pakeitimų esminiu paramos sutarties sąlygų nesilaikymu. Atsakovui buvo visiškai nesuprantama Sprendime dėstoma išvada dėl žaibosaugos sistemos neatitikties šios sistemos reikalavimams, kurią pareiškėjas tik 2017 m. rugsėjo 1 d. įrengė ant vėliavos stiebo. Agentūra šį pažeidimą užfiksavo patikros atlikimo metu, šį pažeidimą aprašė ataskaitoje.
Be to, Komisija nepagrįstai Sprendime teigė, kad nors Agentūra 2015 m. gruodžio 2 d. patikros vietoje metu rado 4 vnt. sulankstomų kėdžių vietoje 6 vnt., nepagrindė, kodėl Agentūra turėtų nefiksuoti pažeidimo dėl sulankstomų trūkstamo / nepilno kėdžių skaičiaus pagal pakartotinę patikrą, nes joje buvo matyti, kad užfiksuotos 6 sulankstomos kėdės. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra patikrų vietoje metu fiksuoja realiu laiku nustatomus pažeidimus, tai kad pakartotinėje patikroje rasta 6 vnt. sulankstomų kėdžių, nepaneigė pirminės patikros vietoje užfiksuotų pažeidimų.
Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas leidimą dėl kulinarinių gaminių gaminimo, leidimą-higienos pasą, maisto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimą, kuriuo suteikta teisė verstis maisto tvarkymu, gavo gerokai vėliau nei turėjo būti pradėta projekto veikla, šias aplinkybes minėjo ir Komisija Sprendime, tačiau nepagrįstai šiuos pažeidimus laikė mažareikšmiais. Atsakovo nuomone, tam, kad Projekte numatyta veikla būtų vykdoma tinkamai ir pagal įstatymus, visi reikalingi leidimai ir sertifikatai, privalėjo būti gauti iki vėliausios projekto įgyvendinimo datos, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.
Agentūra nesuprato, kodėl Komisija Sprendime nors ir konstatavo, kad Projektas nebuvo įgyvendintas pilna apimtimi, tačiau laikė Agentūros užfiksuotus pažeidimus mažareikšmiais ir formaliais, nors iš patikros vietoje užfiksuotų aplinkybių akivaizdu, kad Projekto pažeidimai jokiu būdu nebuvo nei formalūs, nei mažareikšmiai.
6. Pareiškėjas UAB „Country Relax“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime iš esmės konstatavo du pažeidimus: 1) paramos gavėjas nesilaikė nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko; 2) paramos gavėjas, teikdamas 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymą (galutinį), nepasiekė Projekto tikslų ir rezultatų. Analogiškus pažeidimus nustatė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikintame Agentūros 2016 m. sausio 7 d. sprendime Nr. SKP-3.
8. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, priimdama 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, iš esmės jokių naujų aplinkybių netyrė ir nevertino. Abu minėtus pažeidimus Agentūra konstatavo, nurodžiusi tuos pačius Projekto vykdymo neatitikimus, nustatytus, vykdant patikras vietoje pagal pareiškėjo pateiktą ketvirtą (galutinį) mokėjimo prašymą. Pareiškėjo manymu, didžioji dalis Agentūros nustatytų Projekto vykdymo neatitikimų buvo visiškai nepagrįsti, neįrodyti arba mažareikšmiai, nes rengiant pirties su maitinimo patalpomis pastatą nuspręsta, kad suprojektavus 1,5 m nuo sienų išsikišusį stogą, tradicinių lietvamzdžių įrengimas nesiderins su pastato estetinėmis ir tokių statinių autentinėmis savybėmis, be to, įrengus standartinius lietvamzdžius būtų nesaugu poilsiautojams, nes trukdytų jiems patekti į pastatą ar iš jo išeiti. Todėl projektuojant statinį pasirinkta alternatyva – įrengti lietvamzdžius iš grandinių, kurios atliktų dvi funkcijas: vandens surinkimo (lietvamzdžio) ir žaibo saugos funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad pagal statinio techninį projektą buvo numatyta sumontuoti vandens surinkimo grandines, jos ir buvo sumontuotos bei pagrįstai įtrauktos į mokėjimo prašyme deklaruojamus atliktus darbus, o vien aplinkybė, kad jų surinkimo darbai žymimi tuo pačiu kodu, kaip ir lietvamzdžių surinkimo darbai, nesudarė pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas įsipareigojimas sumontuoti lietvamzdžius. Tai patvirtino ir antstolio M. D. 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodoma, kad pirties pastate nuo stogo buvo įrengti trys lietaus vandens nubėgimo latakai iš metalinių grandinių, vienas latakas buvo įrengtas iš metalinio vamzdžio. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija pagrįstai nepatvirtino šio Agentūros nustatyto neatitikimo, Sprendime pažymėjusi, kad pati Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime pateikė pareiškėjo paaiškinimus dėl šio pažeidimo, tačiau visiškai nedetalizavo konstatuoto pažeidimo, esant situacijai, kai pareiškėjas iš esmės atliko šiuos darbus.
9. Pareiškėjas teigė, kad Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime nepagrįstai nurodyta, kad sudėtos netinkamo storio lentos pirties su maitinimo patalpomis pastate bei liepte. Agentūra nepagrįstai sutapatino grindų dangai naudotų medinių lentų storį su dangos storiu, be to, nenustatė, kad grindų dangai naudotos ne 37 mm storio, o plonesnės lentos. Darbams buvo įsigytos būtent 37 mm storio medinės lentos, tačiau lentų klojimo metu buvo atliekamas obliavimas, kad danga būtų lygi. Be to, buvo naudojamos minusinės tolerancijos ir transportinio drėgnumo lentos, kurios turi išdžiūti, o džiūvimo metu plonėja. Todėl visais atvejais paklotos iš medinių lentų dangos storis yra ir turi būti mažesnis nei naudojamų dangos klojimui lentų storis. Pareiškėjo nuomone, Komisija visiškai pagrįstai nepatvirtino šio Agentūros nustatyto neatitikimo, Sprendime pažymėjusi, kad Agentūra, konstatuodama šį pažeidimą, niekaip nepaneigė nurodytų aplinkybių bei visiškai nedetalizavo savo pozicijos dėl lentų storio įrengimo (obliavimo, džiovinimo, klojimo) metu faktinio sumažėjimo negalimumo.
10. Pareiškėjas pažymėjo, kad valtinė pagal sutartį apibrėžiama kaip sportinio inventoriaus saugykla, todėl patikros metu joje buvo sandėliuojama poilsio paslaugų teikimui reikalinga įranga (valtys, baidarės, hidrokostiumai, liemenės ir kt. (toliau – ir Priemones)). Patikrų metu nenustatyta, kad pareiškėjas neįsigijo Priemonių, reikalingų numatytų pagal projektą paslaugų, teikimui. Patikra atlikta žiemos metu, kai Priemones nenaudojamos dėl klimatinių sąlygų. Pakartotinės patikros metu (2015 m. gruodžio 18 d.) užfiksuota, kad tiek stelažai, tiek stovai valtims yra. Antstolio 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad valtinės pastate yra įrengta dviračių kabykla ir sukabinti dviračiai; valtinės pastate, prie sienos yra pastatyti stelažai. Pareiškėjo teigimu, nelaikytina pažeidimu ir Agentūros Sprendime nurodyta aplinkybė, kad valtinėje nepajungta ir neveikia elektros sistema. 2015 m. gruodžio 2–8 d. patikros ataskaitoje nurodoma, kad elektros laidai buvo atvesti, tik nepajungti. Tai įrodė, kad elektros sistema įrengta. Patikrų metu nebuvo nustatoma, ar elektros sistema veikia. Kita vertus, elektros sistemos įrengimas numatytas tik kaip paramos gavėjo įsipareigojimas, finansuojamas iš nuosavų lėšų ir nesiejamas su Paramos sutartimi. Be to, antstolio 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad valtinės pastate atvesta elektra ir įjungus veikia pirmo ir antro aukšto apšvietimas; valtinėje buvo apsaugos signalizacijos pultas; valtinės pastate buvo įrengtas ir veikė lauko apšvietimas.
11. Pareiškėjo teigimu, Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime nebuvo nurodyti argumentai, kokiu pagrindu, kokio ploto ir iš kokių medžiagų valtinės pastato kietojo pagrindo pareiškėjas neįrengė. Visi numatyti darbai buvo atlikti ir statinys naudojamas pagal paskirtį. Kieto pagrindo įrengimas neįėjo į Sutartį, todėl Agentūra neturėjo pagrindo reikalauti jį įrengti ir atitinkamai tikrinti. Todėl reikalavimas įrengti kietą pagrindą buvo išgalvotas ir nepagrįstas.
12. Agentūra patikrų ataskaitose pripažino, kad baldai buvo įsigyti ir pastatyti maitinimo patalpose, todėl pareiškėjo nuomone, Agentūra sprendime nurodė neegzistuojantį pažeidimą. Baldai jau buvo naudojami pagal paskirtį – buvo organizuojamos poilsio su maitinimu paslaugos. Nors Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendime nurodė, kad vietoje 6 vnt. sulankstomų kėdžių, rasta 4 vnt., tačiau prie Agentūros 2015 m. gruodžio 18 d. patikros vietoje ataskaitos pridėtoje fotonuotraukų galerijoje fiksuojami 6 vnt. sulankstomų kėdžių. Antstolio 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose yra užfiksuoti visi sumontuoti maitinimo baldai, be to, teritorijoje esančiame mediniame namelyje yra sudėta (sandėliuojama) 21 vnt. medinių kėdžių ir apvalus medinis stalas. Komisija Sprendime dėl šių Agentūros nustatytų neatitikimų pagrįstai pažymėjo, jog baldų nesurinkimas (nesumontavimas) laikytinas mažareikšmiu bei neesminiu pažeidimu, savo pobūdžiu negalinčiu užtraukti griežčiausios sankcijos taikymo, kadangi visos investicijos (daiktai), numatyti įsigyti paramos lėšomis, buvo faktiškai supirkti.
13. Pareiškėjas teigė, kad įsigijo 2 valtis ir baidares. Pastarosios buvo su reguliuojamomis sėdynėmis, kurios numatytos jų techniniame aprašyme ir tiekėjų apklausos pažymoje. Ruošiant tiekėjų apklausos pažymas valties pirkimui vadybininkas pasinaudojo baidarių pirkimui pildytu tiekėjų apklausos šablonu, kuriame buvo nurodyti sėdynių reikalavimai, tačiau jų nepakoregavo, (t. y. neištrynė reikalavimų sėdynei). Pastebėjęs šią klaidą 2014 m. birželio 11 d. elektroniniu laišku tiekėjas informavo apie techninę klaidą, paaiškindamas, kad tokio tipo valtyse nėra rengiamos reguliuojamos sėdynės su atlošais. Pareiškėjas apie techninę klaidą informavo Agentūrą, tačiau pastaroji vadovavosi klaidingu, o ne teisingu dokumentu. Komisija pagrįstai nepatvirtino šio Agentūros neva nustatyto neatitikimo, bei Sprendime pažymėjo, kad reguliuojamų sėdynių su atlošais kriterijus pirkimo dokumentuose atsidaro dėl techninės klaidos ir apie tai vėliau buvo pranešta ir Agentūrai.
14. Pareiškėjas pažymėjo, kad teniso aikštelės grunto tankinimas buvo atliekamas naudojant specialią techniką – autogreiderius ir plentvolius. Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo išvada, kad teniso aikštelės danga nesutankinta nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Nei patikros ataskaitoje, nei Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime nenurodoma, kad būtų atlikti grunto tankio matavimai. Taip pat nebuvo aišku, kokiu būdu tikrintojas per jau padengtą dangą nustatė, kad aikštelė nesutankinta, koks sutankinimo koeficientas reikalingas ir koks nustatytas. Be to, linijų įrengimo darbai nebuvo įtraukti į darbų sąmatą ir už jų atlikimą paramos neprašoma. Iš prie antstolio 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų fotonuotraukų buvo matyti, kad stacionarios teniso aikštės juostos yra sumontuotos. Komisija Sprendimu šį Agentūros nustatytą neatitikimą laikė visiškai mažareikšmiu ir neesminiu. Pareiškėjas tvirtino, kad Paramos sutarties pažeidimu taip pat nepagrįstai nurodyta tai, jog prie teniso aikštelės neįrengti prožektoriai, rozetė ir vandens pajungimo dėžutė, nes jų įrengimas nebuvo įtrauktas į Paramos sutartį. Vertindamas veiklos perspektyvas, pareiškėjas teigė suplanavęs ateityje atlikti šiuos papildomus darbus.
15. Pareiškėjas nurodė, kad teniso aikštelės matmenys atitiko numatytus parametrus, tuo tarpu techninės paskirties aikštelė yra dviem metrais siauresnė, nors įrengta laikantis Paramos sutarties sąlygų. Kadangi krepšinio ir tinklinio aikštelės suprojektuotos viena šalia kitos, numatant bendrą teisėjų aikštelę tarp jų, krepšinio aikštelės plotas ir buvo padidintas šios aikštelės sąskaita. Tačiau pareiškėjo teigimu, šis pakeitimas neturėjo įtakos aptariamos aikštelės eksploatacinėms savybėms ir ji buvo tinkama naudoti pagal paskirtį. Taigi, Komisija Sprendime visiškai pagrįstai dėl šio Agentūros nustatyto neatitikimo pažymėjo, kad krepšinio aikštelės plotas buvo padidintas techninės aikštelės sąskaita, o tokio pobūdžio pakeitimas negalėjo būti laikomas esminiu pažeidimu, objektyviai pažeidžiančiu tiek Paramos sutarties sąlygas, tiek teisės aktu nuostatas.
16. Pareiškėjas teigė, kad žaibosaugos sistema Agentūros atstovų 2015 m. gruodžio mėn. vykdytų patikrų vietoje metu buvo įrengta. Tačiau patikros metu nebuvo tikrinama, ar įrengtas žaibolaidis, nes tam reikėjo užlipti ant stogo. Vėliau, nustačius minėtos įrengtos žaibosaugos sistemos trūkumus, žaibosaugos sistema buvo rekonstruota bei naujai įrengta ant vėliavos stiebo, kas tenkino draudikų reikalavimus ir buvo užfiksuota antstolio 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Komisija visiškai pagrįstai nepatvirtino šio Agentūros nustatyto neatitikimo, Sprendime pažymėjusi, kad byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtino, jog 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo atlikta žaibosaugos sistemos patikra, o konstatavus jos neatitiktį keliamiems reikalavimams, ji buvo rekonstruota (įrengta ant vėliavos stiebo).
17. Pareiškėjas pažymėjo, kad gelžbetonio takai, kubilas, terasos nebuvo įtraukti į darbų sąmatą, nes tai tik ateityje planuojami įrengti pagerinimai. Todėl terasa iš terasinių lentų, terasa iš gelžbetonio plytų, 3 vnt. laiptų, 2 lauko pastatomi šviestuvai buvo įrengti vėliau, kas buvo užfiksuota antstolio 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių protokole. Todėl Komisija visiškai pagrįstai nepatvirtino šių Agentūros nustatytų neatitikimų.
18. Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime nurodė, kad pirties pastato su maitinimo patalpomis sąmatoje numatyti darbai (7 eilutė) neatitiko „Karkaso sienų užpildymas dviem izoliacinių plokščių sluoksniais“, kadangi lauke buvo šiaudų spūduliai, kurie nebaigti pjaustyti ir apkrėsti moliu. Tačiau, pareiškėjas tvirtino, kad dar 2015 m. balandžio 28 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, nurodydamas, jog minėtas statinys yra nestandartinis ir individualiai suprojektuotas, panaudojant norvegišką techniką: vertikalios bei horizontalios kolonų konstrukcijos, prie jų pritvirtinant stogo konstrukciją (gegnės, grebėstai ir juodlentės (ODP)) į vientisą sloginį (karkasą), su suformuotomis sienomis iš šiaudų kitkų (800x49x530), jas apmontuojant molio 4 sluoksnių skiedinio mišiniu iki 6 cm storio. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, jog daugelio specifinių darbų taikomų šiai technologijai lokalinės sąmatos programoje nebuvo rasta, todėl sudarant sąmatą buvo prisitaikoma prie nurodytų darbų aprašymo bei jų darbo kodų. Šiuo raštu pareiškėjas prašė pritarti naujoms darbų ir išlaidų aprašymo formuluotėms, atskleidžiančiomis, jog pastato karkaso sienos bus užpildytos šiaudų kūliais, o sienos tiek iš vidaus, tiek iš laiko bus, apmoliuotos. Agentūra 2015 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. BRK-5509 (10.3.8) „Dėl projekto pakeitimų“ leido atlikti šias formuluočių korekcijas. Todėl Komisija Sprendime dėl šio Agentūros nustatyto neatitikimo pagrįstai pažymėjo, kad visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir kokia apimtimi Agentūra konstatavo minėtą pažeidimą, nors nevertino bei nepasisakė nei dėl pareiškėjo 2015 m. balandžio 28 d. prašymo pakeisti atitinkamas 2013 m. balandžio 16 d. lokalinės sąmatos Nr. S002 darbų ir išlaidų aprašymo formuluotes, nei dėl 2015 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. BRK-5509 (10.3.8) „Dėl projekto pakeitimų“.
19. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime akcentavo, kad pastatas-valtinė valstybės įmonės Registrų centre įregistruotas kaip „Nebaigtas statyti“ (VĮ Registrų centro 2015 m. spalio 20 d. duomenimis). Pastatas-valtinė Agentūros atliktų 2015 m. gruodžio mėn. patikrų metu realiai buvo užbaigta statyba, tai patvirtino ir antstolio 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šio pastato statybos nebaigtumas buvo ir iki šiol yra registruotas tik formaliai, laukiant kol savivaldybė savo lėšomis išspręs žemės būdo ir paskirties pateikimą, kad pareiškėjas galėtų pastatyti prie valtinės priestatą, įrengiant patalpą persirengimui, sušilimui, drabužių džiovinimui, poilsiui ir pan. Paskutinis mokėjimo prašymas buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 30 d., o visų projekto metu pastatytų statinių deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą buvo užpildytos ir pateiktos registravimui 2015 m. rugsėjo 3 d. (užregistruotos 2015 m. rugsėjo 16 d.), tik pastatas-valtinė, kuri realiai taip pat buvo baigta statyti 2015 m. rugsėjo mėn., formaliai buvo registruota kaip nebaigta statyba ir tik dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Išvadą, kad pareiškėjas nepradėjo vykdyti veiklos ir ateityje jos negalės vykdyti, Agentūra padarė iš esmės tik formaliais pagrindais, vertinusi pareiškėjo Projekto vykdymo metu sukurtą materialinę bazę, o ne tiesiogiai vertinusi pareiškėjo vykdytą ar nevykdytą veiklą. Agentūra tokio veiklos masto reikalauja iš karto nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., nors tą dieną tik buvo pateiktas paskutinis ketvirtas mokėjimo prašymas dėl paramos išmokėjimo. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėjas iš esmės turėjo sukurti materialinę bazę tokių paslaugų teikimui, o ne pradėti teikti pačias paslaugas. Todėl, Komisija visiškai pagrįstai nepatvirtino šio Agentūros neva nustatyto neatitikimo, Sprendime pažymėjusi, kad nagrinėjamo klausimo kontekste esminę reikšmę turėjo aplinkybė, kad tiek pirmos, tiek antros patikros metu pastatas-valtinė jau buvo faktiškai pastatyta, ką patvirtino abiejų patikrų vietoje rezultatai bei nuotraukos; be to, visų kitų pastatų, išskyrus minėtą pastatą-valtinę, baigtumas (100 proc.) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre dar 2015 metų rugpjūčio mėnesį.
20. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio pagrindo išvadoms, jog pareiškėjas neįvykdė Projekto bei nepasiekė Projekto tikslų ir rezultatų. Pareiškėjo pateiktos 2015 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita faktūra Serija CR Nr. 0042, 2015 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra Serija CR Nr. 0043, 2015 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija CR Nr. 004, 2015 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 0045, 2015 m. gruodžio 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija CR Nr. 0047, 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija CR Nr. 0046, patvirtino, jog pareiškėjas 2015 m. lapkričio–gruodžio mėn. turėjo pirmuosius klientus ir jiems teikė renginių organizavimo paslaugas. Agentūra visiškai nepagrįstai visus įstatyme numatytus privalomos rekvizitus turinčius griežtos atskaitomybės dokumentus – PVM sąskaitas faktūras laikė netinkamais įrodymais paslaugų suteikimo faktui pagrįsti. Kartu su minėtomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo pateikti ir kasos pajamų orderiai, patvirtinantys šių PVM sąskaitų apmokėjimo faktą. Pareiškėjo pateiktos paslaugų teikimo sutartys, sudarytos 2015 m. rugpjūčio 20 d. su UAB „X-PRCT, 2015 m. rugsėjo 20 d. su VšĮ KK „Perlas“, 2015 m. rugsėjo 20 d. su Vilniaus Krepšinio Mokykla, patvirtino, jog jau 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. buvo aktyviai ieškoma rimtų klientų 2016 m. pavasario, vasaros ir rudens sezonams.
21. Pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas Paramos sutarties nutraukimas ir įpareigojimas grąžinti jau suteiktą paramą, o parama pagal pateiktą ketvirtą paskutinį prašymą taip pat turėtų būti išmokėta. Teoriškai galėtų būti svarstoma dėl ketvirtu galutiniu 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymu prašomos išmokėti 61 315,02 Eur paramos sumos koregavimo (mažinimo), jeigu tikrai būtų nustatyta, jog pareiškėjas prašė skirti paramą dėl realiai nepatirtų išlaidų, tačiau Agentūra iki šiol nebuvo pateikusi jokių konkrečių argumentų, duomenų ir paskaičiavimų, kokia suma pinigine išraiška atitiktų tokio pobūdžio Projekto ketvirto etapo neatitikimus, nors būtent tokį įpareigojimą Agentūrai buvo nustatęs LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti Komisijos Sprendimą.
23. Ministerija paaiškino, kad pareiškėjui ne kartą buvo taikytos sankcijos už netinkamą Projekto vykdymą, o šių sankcijų teisėtumas yra pagrįstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. I-5533-764/2015 ir Nr. I- 9613-821/2015. Tai, kad dalis darbų buvo neatlikti ir Projektas nebuvo baigtas įgyvendinti patvirtino Patikros ataskaita Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP004-154 ir Nr. V-VU-0799065.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Agentūra, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes bei į padaryto pažeidimo sunkumą, Agentūra buvo sudariusi visas galimybes (pakankamai laiko) įgyvendinti Projektą, ilgiau laukti, kol pareiškėjas pasieks Projekto tikslus, negalėjo, nes baigėsi šios paramos administravimo laikotarpis. Pareiškėjas Projekto įgyvendinimo laikotarpiu nepasiekė tikslų, dėl kurių jis buvo sukurtas. Be to, vien tik supirktos investicijos (daiktai) Projekto numatytai veiklai vykdyti ir jų laikymas Projekto įgyvendinimo vietoje nelaikytinas veiklos vykdymu ir nesuteikė pareiškėjui teisės į proporcingą Paramos dalies išmokėjimą. Šiuo atveju atliktų patikrų ataskaitose užfiksuoti objektyvūs faktiniai duomenys pagrindė, kad Projekto tikslai nebuvo pasiekti, t. y. patikrų metu nustatyta tokia Projekto faktinė padėtis, kuri iš esmės reiškė, kad pareiškėjas negalėjo teikti poilsio (pirties nuomos) ir pramogų (atrakcionų parko) paslaugų. Pareiškėjas prašė kompensuoti išlaidas už investicijas ir darbus, kurie nebuvo visiškai atlikti ir teikdamas Agentūrai paskutinį mokėjimo prašymą, privalėjo būti pabaigęs visus statybos darbus, statyba Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruota kaip baigta statyti, tačiau statyba VĮ Registrų centre užregistruota kaip „Nebaigta statyti“, o baigtumas 53 proc., pastatai visiškai turėjo būti pritaikyti numatytai veiklai vykdyti, tačiau Paraiškoje (verslo plane) Projekto tikslai Projekto įgyvendinimo terminais nebuvo pasiekti (paslaugos apskritai nebuvo teikiamos, o kulinarinio paveldo kepiniai nekepami).
25. Ministerijos nuomone, klaidinančios informacijos teikimas, siekis gauti finansavimą už tai, kas nepadaryta, prieštaravo paramos skyrimo principams ir esmei. Toks pažeidimas vertintinas kaip esminis ir sunkus pažeidimas. Projekto tikslų nepasiekimas buvo esminis, sunkus pažeidimas, nes, jei projektas neveikia, reiškia, kad išlaidos buvo padarytos nepagrįstai ir jos negali būti kompensuojamos. Parama yra skiriama su sąlyga, kad projektas bus įgyvendintas ir veiks. Neįgyvendinus projekto, išlaidos negalėjo būti deklaruojamos Europos Komisijai.
II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu atsakovo NMA skundą atmetė.
27. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
27.1. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 30 d. Agentūrai pateikė paraišką Nr. 3VK-KU-11-1-008198-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Pareiškėjas su Agentūra 2013 m. sausio 8 d. sudarė paramos sutartį, pagal kurios 1.1, 2, 5.1, 5.2, 17.1, 18.7 punktus pareiškėjas įsipareigojo, nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, iki 2014 m. rugsėjo 30 d. be nukrypimų (taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane) įgyvendinti projektą „Poilsio ir pramogų veiklos organizavimas“, o Agentūra įsipareigojo stebėti Projekto įgyvendinimo eigą ir pažangą, planuotų pasiekti projekto rezultatų įgyvendinimą bei teisės aktuose ir paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti pareiškėjui iki 652 243,00 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų.
27.2. Galutinis Projekto įgyvendinimo terminas pareiškėjo ir Agentūros susitarimais ne kartą buvo pratęstas. Pareiškėjas ir Agentūra 2015 m. rugpjūčio 25 d susitarimu Nr. 12 dėl Paramos sutarties pakeitimo susitarė pakeisti Projekto įgyvendinimo terminą, numatydami, kad pareiškėjas jį įvykdys iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Taip pat nutarė pakeisti Paramos sutarties 6.4 punktą, jį išdėstant nauja redakcija: ketvirta paramos dalis iki 62 328,54 Eur bus suteikta šioms paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti: pagal veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“, taikant iki 64,90762 proc. intensyvumą: gamybinių ir kitų būtinų pastatų, ir (arba) patalpų naujai statybai, rekonstravimui, kapitaliniam remontui (pirties pastatas su maitinimo patalpomis (II dalis)), vairinė (sportinio inventoriaus saugykla)) 22 611,21 Eur; naujai technikai ir įrangai (maitinimo patalpų baldai, vandens įrangos komplektas (II dalis), teniso aikštelės įrengimas) 17 155,64 Eur; verslo infrastruktūros kūrimui (informacinis stendas (II dalis), poilsio aikštelė 280 kv. m (II dalis), inžineriniai tinklai (II dalis), kūdroje lieptų įrengimas ir aikštelės įrengimas) 20 823,97 Eur. Pagal veiklos sritį „Tradicinių amatų puoselėjimo veikla“, taikant iki 75 proc. intensyvumą naujai technikai ir įrangai (kaimiškos krosnies įrengimas) 1 737,72 Eur. Mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 30 d.
27.3. Agentūra 2015 m. gruodžio 2–8 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. atliko patikras Projekto įgyvendinimo vietoje ir parengė patikrų ataskaitas Nr. 3VK-KU-11-1- 008198-MP004-154) bei Nr. V-VU-0799065).
27.4. Agentūra, įvertinusi šį prašymą ir nustačiusi paramos sutarties pažeidimus, 2016 m. sausio 7 d. priėmė sprendimu NR. SKP-3, pritaikė pareiškėjui sankciją – išmokėtos paramos (104 474,36 Eur) susigrąžinimą, paramos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimą ir paramos sutarties nutraukimą.
27.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2016 m. sausio 7 d. sprendimu NR. SKP-3, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Nesutikdamas su Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris jo skundą atmetė. Pareiškėjui pateikus apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pastarasis 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018 pareiškėjo UAB „Country Relax“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą, panaikino Komisijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 3R-71(AG-42/01-2016) ir Agentūros 2016 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. SKP-3 ir perdavė Agentūrai nagrinėti klausimą dėl paramos išmokos pagal galutinį mokėjimo prašymą ir sankcijos pareiškėjui UAB „Country Relax“ už nustatytus pažeidimus skyrimo nagrinėjimą iš naujo.
LVAT nutartyje konstatavo, Agentūra, taikydama pareiškėjo atžvilgiu sankciją, jos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Nagrinėjamu atveju Agentūra 2016 m. sausio 7 d. sprendime Nr. SKP-3 nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjui parinkto konkretaus sankcijos dydžio, t. y. skirta sankcija visiškai nebuvo individualizuota, išsamiai nebuvo aptartos Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkte numatytos aplinkybės (padaryto pažeidimo sunkumas, pobūdis, aplinkybės, turėjusios įtakos pažeidimo padarymui), todėl ginčijamas Agentūros sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
Todėl skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 str.), Agentūra turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl paramos išmokos pagal galutinį mokėjimo prašymą pareiškėjui, už nustatytą paramos sutarties sąlygų pažeidimą taikytinos sankcijos, ją tinkamai individualizuojant, ir priimti naują sprendimą.
27.6. Agentūra, vykdydama LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018, pakartotinai išnagrinėjo klausimą dėl paramos išmokos pagal galutinį mokėjimo prašymą ir sankcijos pareiškėjui už nustatytus pažeidimus skyrimo, 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. SKP-87 taikė pareiškėjui išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, prašomos paramos sumos pagal galutinį (ketvirtą) prašymą neskyrimo sankciją bei nutraukti Paramos sutartį. Agentūra šiame sprendime konstatavo, kad nustačiusi pareiškėjo įgyvendinto Projekto pažeidimus ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 10 punktą, raštu informavo Ministeriją apie pareiškėjo padarytus pažeidimus bei pateikė siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją. Atsižvelgdama į žemiau nurodomus pažeidimus, 2018 m. rugsėjo 10 d. pritarus Ministerijai, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 67 punktą, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 197.2.8, 197.2.12, 197.3.1, 197.3.14 punktus, Paramos sutarties 19.1 papunktį, įvertinusi visus nustatytus pažeidimus nurodė, kad taiko išmokėtos pagal mokėjimo prašymus Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP001, Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP002, Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP003 104 474,36 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, prašomos paramos pagal galutinį Mokėjimo prašymą neskyrimo sankciją ir nutraukia Paramos sutartį.
27.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. SKP-87, Komisijai pateikė skundą, kuri 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. Nr. 3R-515 (AG-428/02-2018) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. SKP-87 „Dėl paramos gavėjo UAB „Country Relax“ paramos sutarties nutraukimo, paramos dalies susigrąžinimo ir paramos dalies neišmokėjimo“ bei įpareigojo Agentūrą iš naujo svarstyti klausimą dėl sankcijos (paramos sumos pagal galutinį (ketvirtą) mokėjimo prašymą, proporcingą nustatytiems pažeidimams, sumažinimą) taikymo bei paramos išmokos pagal galutinį mokėjimo prašymą skyrimo.
28. Teismas akcentavo, kad svarbu nustatyti, ar Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. SKP-87 pagrįstai pritaikė pareiškėjui išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį.
29. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. birželio 9 d.), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) nuostatos.
30. Teismas nurodė, kad Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. SKP-87 konstatavo, jog pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, padarė toliau nurodomus pažeidimus:
1) pareiškėjas nesilaiko nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko, t. y. iki Paramos sutartyje nurodyto termino neįvykdė Projekto;
2) patikrų vietoje rezultatai, tyrimo metu surinktos faktinės aplinkybės yra pakankamos bei pagrindžia tai, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Paramos sutarties 5.1 papunkčiu, Projektą turėjo įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau visa apimtimi jo neįgyvendino (ne visi mokėjimo prašyme deklaruojami darbai yra atlikti, ne visa už paramos lėšas įsigyta įranga / technika yra sumontuota, veikianti);
3) nėra atlikti lietvamzdžių surinkimo darbai, vietoj 37 mm storio lentų rastos 30 mm storio lentos, valtinėje neįrengtos investicijos (stovai, stelažai, kabykla, nepajungta ir neveikianti elektros sistema), neįrengtas kietas pagrindas, kaip numatyta pastato brėžinyje, nesumontuoti maitinimo patalpų baldai, įsigytos valtys be reguliuojamų sėdynių su atlošais, teniso aikštelė nesutankinta, neįrengtos stacionarios linijos, prožektoriai, rozetė, vandens pajungimo dėžutė, visas aikštelės plotas neatitinka sąmatoje nurodytų parametrų, nepajungta kanalizacijos įrengimų sistema (valdymo ir kontrolės skydas nepajungtas), neįrengta pirties pastato žaibosauga, deklaruojama, kad investicijų (lieptų ir aikštelės kūdroje įrengimas) lentų storis 37 mm, faktiškai nustatyta, kad lentų storis yra 30 mm, numatyti darbai, nurodyti aiškinamajame rašte (3 techninis aprašymas) ir pateiktoje schemoje (gelžbetonio takai, aikštelės (kubilo, terasos), neįrengti / neatlikti).
Pareiškėjas, teikdama galutinį mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-11-1-0084198-MP004 (galutinį), nepasiekė Projekto tikslų ir rezultatų, nes Agentūra 2015 m. gruodžio 18 d. pakartotinai atlikusi patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje (Patikros ataskaita Nr. V-VU-0799065) nustatė, kad Projektas nėra iki galo įgyvendintas, nuo paskutinės patikros atlikti ne visi mokėjimo prašyme deklaruoti darbai, rasti tie patys trūkumai, kurie buvo užfiksuoti pirminėje patikroje, patikrų metu rasti neatitikimai ir neatlikti darbai yra užfiksuoti nuotraukose ir aprašyti.
Neatliktų darbų išlaidų Paramos gavėjas neturėjo teisės įtraukti į mokėjimo prašymą. Paramos gavėjas turėjo teikti poilsio, vandens ir sporto pramogų, maitinimo paslaugas, tačiau iš tikrųjų baldai buvo supirkti, sudėti ir užkrauti kitais daiktais, sienų danga nebuvo tinkama baldams tvirtinti, pastatai neužbaigti. Agentūra konstatavo, kad Projekto įgyvendinimo galutinė data nereiškia, kad Projekto galutinis įgyvendinimo terminas gali būti atidėtas dėl sezoniškumo. Patikrų metu Agentūra nustatė, kad ne visa už Paramos lėšas įgyta įranga yra sumontuota ir veikianti, pirtyje sukrautos dėžės, įrankiai, todėl padaryta išvada, kad realiai veiklai nebuvo pasiruošta ir ji tokiomis sąlygomis nebuvo vykdoma.
Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime nurodyta, kad vien daiktų įsigijimas Projekto numatytai veiklai vykdyti ir laikymas Projekto įgyvendinimo vietoje nelaikytinas veiklos vykdymu. Įvykdęs Projektą nuo Paramos sutarties 5.1 papunktyje numatyto termino (2015 m. rugsėjo 30 d.), pareiškėjas privalėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą, teikti paslaugas, gauti pajamas, siekti įsipareigotų rodiklių reikšmių. Pareiškėjas Paraiškoje buvo numatęs kepti kulinarinio paveldo, t. y. duonos ir pyragų, kepinius, tačiau Tautinio paveldo produktų sertifikatas išduotas blynams, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimas, leidžiantis teikti maitinimo paslaugas, išduotas 2015 m. gruodžio 11 d. (Nr. 71R2-64), t. y. jau po 2015 m. rugsėjo 30 d.
Agentūra sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdama galutinį mokėjimo prašymą, privalėjo būti pabaigęs visus statybos darbus, statinys turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip baigtas statyti, pastatas visiškai turėjo būti pritaikytas numatytai veiklai vykdyti. Todėl pareiškėjas, pateikdamas galutinį mokėjimo prašymą, nebuvo įvykdęs Projekto taip, kaip numatyta Paraiškoje bei Paramos sutartyje, Projekte numatyta veikla negalėjo būti vykdoma. Agentūra sprendime konstatavo, kad, nors Paramos gavėjas ir yra pateikęs PVM sąskaitas faktūras (Nr. 0042, 0043, 0044, 0045, 0047, 0046), išrašytas fiziniams asmenims už renginio organizavimo paslaugas, tačiau sąskaitos pasirašytos tik UAB „Country Relax“ direktoriaus, prie sąskaitų nepridėtos sutartys dėl paslaugų užsakymo, todėl iš jų neįmanoma nuspręsti, kada ir kokios būtent paslaugos buvo teikiamos, nebuvo pateikti įrodymai, leidžiantys daryti išvadą, kad pareiškėjui už šias paslaugas tikrai buvo sumokėta, todėl minėtos sąskaitos nelaikytinos tinkamais veiklos vykdymo įrodymais, pareiškėjas prašė kompensuoti išlaidas už investicijas ir darbus, kurie nebuvo visiškai atlikti.
Agentūra, atsižvelgdama į su pažeidimu susijusias aplinkybes į padaryto pažeidimo sunkumą (pareiškėjas neįvykdė Projekto taip, kaip numatyta Paraiškoje bei Paramos sutartyje, todėl Projekte numatyta veikla negalėjo būti vykdoma, nors investicijos ir buvo dalinai įrengtos, Projekto tikslų dalinis pasiekimas nustatytais terminais galėtų suponuoti nepasiektų tikslų atžvilgiu proporcingos paramos dalies susigrąžinimą, tačiau šiuo atveju atliktos patikros metu užfiksuoti objektyvūs faktiniai duomenys, kurie pagrindžia tai, kad Projekto tikslai nebuvo pasiekti, t. y. patikros metu nustatyta tokia Projekto faktinė padėtis, kuri iš esmės reiškia, kad pareiškėjas negalėjo pradėti teikti kokybiškas poilsio (pirties) ir pramogų (atrakcionų parko) paslaugas bei kepti tautinio kulinarinio paveldo duoną ir pyragus, todėl darytina išvada, jog verslo plane ir Paraiškoje aprašyti Projekto tikslai Projekto įgyvendinimo terminais nebuvo pasiekti (poilsio (pirties nuomos) ir pramogų (atrakcionų parko) paslaugos apskritai nebuvo / negalėjo būti vykdomos), į pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (pareiškėjas prašė kompensuoti išlaidas už investicijas ir darbus, kurie nebuvo visiškai atlikti ir, teikdamas Agentūrai galutinį mokėjimo prašymą, pareiškėjas privalėjo būti baigęs visus statybos darbus, statyba Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruota, kaip baigta statyti, pastatai visiškai turėjo būti pritaikyti numatytai veiklai vykdyti ir tai, kad pareiškėjas deklaravo tik dalį atliktų darbų, o ne visą atliktų darbų apimtį, nesuteikė teisinio pagrindo išmokėti prašomos paramos, kadangi darbai turėjo būti 100 proc. baigti ir veikla turėjo būti pradėta vykdyti) bei į teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Administravimo taisyklių 197.2.8, 197.2.12, 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais, Paramos sutarties 19.1 papunkčiu, sprendimu pritaikė išmokėtos 104 474,36 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP001, 3VK-KU-11-1-008198-MP002 ir 3VK-KU-11-1-008198-MP003 susigrąžinimo bei prašomos paramos sumos pagal galutinį mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP004 neskyrimo sankciją (61 315,02 Eur) bei nutraukė Paramos sutartį.
31. Teismo vertinimu, iš Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo turinio aiškiai matyti, kad jis priimtas atsižvelgiant į Agentūros 2015 m. gruodžio 2–8 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. atliktų mokėjimo prašymo patikrų vietoje ataskaitų (ataskaitos Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP004-154 ir ataskaitos Nr. V-VU-0799065) rezultatus.
32. Agentūra 2015 m. gruodžio 2–8 d. patikros metu nustatė, kad „pirties pastato su maitinimo patalpomis sąmatoje numatyti darbai neatitinka „Karkaso sienų užpildymas dviem izoliacinių plokščių sluoksniais“, nes lauke yra šiaudų spūduliai, kurie nebaigti pjaustyti ir apkrėsti moliu (2013 m. gegužės 3 d. sutarties Nr. 05-03 Priedas Nr. 1)“. Tuo tarpu pareiškėjas Agentūrai yra pateikęs 2015 m. balandžio 28 prašymą įvertinti bei pritarti naujoms darbų ir išlaidų formuluotėms, o Agentūra 2015 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. BRK-5509 (10.3.8) „Dėl projekto pakeitimų“ leido pakeisti 2013 m. balandžio 16 d. lokalinės sąmatos Nr. S002 darbų ir išlaidų aprašymo eilutę Nr. 7 karkaso sienų užpildymas dviem izoliacinių plokščių sluoksniais“ į sekančią darbų ir išlaidų formuluotę: „Eil. Nr. 7, darbo kodas Nr. 10-19(S-9-l,0255) – Karkaso sienų užpildymas (pagal technologiją) šiaudų kūliais. Kiti parametrai nesikeičia“. Teismas sprendė, kad visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir kokia apimtimi Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime konstatavo minėtą pažeidimą, nors nevertino bei nepasisakė nei dėl pareiškėjo 2015 m. balandžio 28 d. prašymo pakeisti atitinkamas 2013 m. balandžio 16 d. lokalinės sąmatos Nr. S002 darbų ir išlaidų aprašymo formuluotes, nei dėl 2015 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. BRK-5509 (10.3.8) „Dėl projekto pakeitimų“.
33. Agentūra 2015 m. gruodžio 2–8 d. patikros ataskaitoje konstatavo, kad „pirties pastato su maitinimo patalpomis sąmatoje numatyti darbai „Lietvamzdžių surinkimas-sujungimas ir tvirtinimas, dirbant ant pastolių“ ir „Pagrindiniai resursai: lietvamzdžiai, alkūnės, tvirtinimo elementai“ nėra atlikti“. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra pati 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime pateikė pareiškėjo paaiškinimus dėl šio pažeidimo (dėl pastato estetinių, autentiškų savybių bei standartinio lietvamzdžio nesaugumo, pagal statinio techninį projektą buvo numatyta sumontuoti vandens surinkimo grandines, jos ir buvo sumontuotos bei pagrįstai įtrauktos į mokėjimo prašyme deklaruojamus atliktus darbus), visiškai nedetalizuoja bei neindividualizuoja konstatuoto pažeidimo, esant situacijai, kai pareiškėjas iš esmės atliko šiuos darbus.
34. Agentūra 2015 m. gruodžio 2-8 d. patikros ataskaitoje, be kita ko, konstatavo, kad pirties pastato su maitinimo patalpomis sąmatoje (20 eilutė) nurodyta lentų danga yra 37mm, tačiau natūroje – 30 mm. Tačiau teismas dėl šio Agentūros nustatyto pažeidimo, pažymėjo, kad byloje esančios PVM sąskaitos faktūros bei rangovo UAB „SPONERA“ raštas patvirtino, kad liepto bei mansardos ir palėpės grindų įrengimui buvo išpjautos dvigubo pjovimo 37 mm storio natūralaus drėgnumo lentos, kurios džiovinimo ir obliavimo metu suplonėjo iki 30 mm. Taigi, teismas sutiko su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad Agentūra, konstatuodama šį pažeidimą niekaip nepaneigė aukščiau paminėtų aplinkybių bei visiškai nedetalizavo savo pozicijos dėl lentų storio įrengimo (obliavimo, džiovinimo, klojimo) metu faktinio sumažėjimo negalimumo.
35. Agentūra 2015 m. gruodžio 2–8 d. patikros ataskaitoje taip pat konstatavo, kad pastatas-valtinė VĮ Registrų centre įregistruotas kaip „Nebaigtas statyti “ (VĮ Registrų cento 2015 m. spalio 20 d. duomenimis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl šio Agentūros nustatyto pažeidimo teigė, kad pastatas-valtinė neįregistruota tik formaliai, laukiant, kol savivaldybė savo lėšomis išspręs žemės būdo ir paskirties pakeitimo klausimą, kad pareiškėjas galėtų pastatyti prie valtinės priestatą, įrengiant patalpą persirengimui, sušilimui, drabužių džiovinimui, poilsiui ir pan. Byloje esantis Zarasų rajono savivaldybės administracijoje 2015 m. spalio 13 d. raštas Nr. (6.61)3-2409 patvirtino minėto klausimo nagrinėjimą. Be to abiejų Agentūros atliktų patikrų metu pastatas-valtinė jau buvo faktiškai pastatyta. Minėtą aplinkybę patvirtino šių patikrų vietoje rezultatai bei nuotraukos.
36. Agentūra taip pat nustatė pažeidimus, susijusius su teniso bei techninės aikštelės įrengimu. Šiuos pažeidimus Agentūra nustatė dėl minėtų aikštelių plotų neatitikimo parametrų sąmatoje nurodytiems plotams. Pareiškėjas pripažino, kad įrengta techninės paskirties aikštelė yra dviem metrais siauresne, tačiau ji įrengta laikantis sutarties sąlygų: dalis dangos iš gelžbetonio blokelių, o dalis - apsodinta žole. Tokia padėtis susidarė dėl to, kad antrajame Projekto etape buvo įrengta krepšinio aikštelė, kurios parametrai, atsižvelgiant į techninius reikalavimus, į plotį buvo padidinti dviem metrais. Taigi, krepšinio aikšteles plotas ir buvo padidintas techninės aikštelės sąskaita. Todėl teismas pritarė ginčijamo Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. sprendime padarytai išvadai, kad tokio pobūdžio pakeitimas, kuris buvo sąlygotas krepšinio aikštelės įrengimo pagal techninius parametrus būtinumo, negalėjo būti laikomas esminiu pažeidimu, objektyviai pažeidžiančiu tiek Paramos sutarties sąlygas, tiek teisės aktų nuostatas.
37. Agentūra 2015 m. gruodžio 2–8 d. patikros ataskaitoje konstatavo, kad neįrengta pirties pastato žaibosauga. Tačiau byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo atlikta žaibosaugos sistemos patikra, o konstatavus jos neatitiktį keliamiems reikalavimams, ji buvo rekonstruota (įrengta ant vėliavos stiebo). Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūra nei ataskaitose, nei 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime nedetalizavo, kokiu būdu buvo konstatuotas šis pažeidimas.
38. Agentūros nurodyti darbai aiškinamajame rašte („Techninis aprašytas“), pateiktoje schemoje (gelžbetonio takai, aikštelės (kubilo, terasos), neįrengti / neatlikti. Iš UAB „SPONERA 2015 m. kovo 10 d. sutarties Nr. 3-10 buvo matyti, kad UAB „SPONERA“ „įsipareigojo <...> tinkamai atlikti liepto 3 vnt. su aikštele 1 vnt. statybos įrengimo darbus <...>. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad gelžbetonio takų, kubilo bei terasos atvaizdavimas vizualizacijos brėžinyje, nepatvirtino, kad šiuos darbus pareiškėjas buvo įsipareigojęs atlikti pagal 2015 m. kovo 10 d. sutartį. Minėtoje sutartyje faktinis šių darbų atlikimas nenumatytas bei dėl jų nesusitarta.
39. Agentūra taip pat konstatavo ir šiuos pažeidimus: valtinėje neįrengtos investicijos: stovai, stelažai, kabykla, nepajungta ir neveikianti elektros sistema; valtinėje neįrengtas kietas pagrindas, kaip numatyta pastato brėžinyje, nesumontuoti maitinimo patalpų baldai; įsigytos valtys be reguliuojamų sėdynių su atlošais (viena valtis turėjo turėti šias dalis pagal 2014 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014/05/-BC-CR); maitinimo patalpose rasti nesurinkti baldai, natūralaus kietmedžio stalas, pakabinamos spintelės, pietų stalas, minkšti baldai; vietoj 6 vnt. sulankstomų kėdžių, rasta 4 vnt.; teniso aikštelė (su teniso danga 30x13 m), danga nesutankinta, neįrengtos stacionarios aikštelės linijos, prožektoriai, rozetė, vandens pajungimo dėžutė (kaip numatyta 2014 m. spalio 1 d. sutarties Nr. 10-01 priede Nr. 1)). Teismo vertinimu, nors Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime nurodė, kad Projektas nėra iki galo įgyvendintas, nes atlikti ne visi galutiniame mokėjimo prašyme deklaruoti darbai, tačiau pripažino, jog visos investicijos (daiktai), numatyti įsigyti paramos lėšomis, buvo faktiškai supirkti, o iš 2015 m. gruodžio 18 d. patikros vietoje ataskaitos aiškiai buvo matyti, kad faktiškai aptiktos 6 sulankstomos kėdės.
40. Teismo vertinimu, pažeidimai, pasireiškę kaip valties be reguliuojamų sėdynių su atlošais įsigijimas (nors, kaip paaiškino pareiškėjas, reguliuojamų sėdynių su atlošais kriterijus pirkimo dokumentuose atsirado dėl techninės klaidos ir apie tai vėliau buvo pranešta ir Agentūrai), baldų nesurinkimas (nesumontavimas), elektros pravedimas, tačiau faktinis nepajungimas, laikytini mažareikšmiais bei neeisminiais pažeidimais, savo pobūdžiu negalinčiais užtraukti griežčiausios sankcijos taikymą. Be to, pati Agentūra sprendime pažymėjo, kad Projekto tikslų dalinis pasiekimas nustatytais terminais galėtų suponuoti nepasiektų tikslų atžvilgiu proporcingos paramos dalies sumažinimą.
41. Iš atsakovo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo teismas nustatė, kad Agentūra nevertino pareiškėjo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (Nr. 0042, 0043, 0044, 0045, 0047, 0046), išrašytų fiziniams asmenims už renginio organizavimo paslaugas, t. y. dokumentų, patvirtinančių veiklos vykdymo faktą, nes sąskaitos pasirašytos tik UAB „Country Relax“ direktoriaus, prie sąskaitų nepridėtos sutartys dėl paslaugų užsakymo, todėl iš jų neįmanoma nuspręsti, kada ir kokios būtent paslaugos buvo teikiamos, nebuvo pateikti įrodymai, leidžiantys daryti išvadą, kad pareiškėjui už šias paslaugas tikrai buvo sumokėta.
42. Teismas pažymėjo, kad Agentūra nepaneigė bei nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių konstatuojamą faktą, kad minėtos sąskaitos-faktūros nelaikytinos tinkamais veiklos vykdymo įrodymais, todėl pinigų už suteiktas paslaugas gavimo faktą patvirtino kasos pajamų orderiai.
43. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje esantys įrodymai, be kita ko, patvirtino, kad pareiškėjas siekė pilna apimtimi įgyvendinti Projektą bei teikti numatytas paslaugas: Utenos visuomenės sveikatos centras 2015 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui išdavė leidimą – higienos pasą Nr. LH-198 vykdyti pirčių paslaugų veiklą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Zarasų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. gruodžio 11 d. išdavė maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą Nr. 7IR2-64, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta teisė verstis maisto tvarkymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisija 2015 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu nutarė siūlyti pripažinti UAB „Country Relax“ blynus 020AG06.01.02 A kategorijos tautinio paveldo produktu, kadangi jie atitiko Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo ir tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikalavimus. Aplinkybes, kad Projekto veikla gali būti ir šiuo metu faktiškai yra vykdoma, patvirtino antstolio M. D. 2018 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-129-2018 bei PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai.
44. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai, be kita ko, patvirtino, jog Agentūra, priimdama 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, jokios papildomos patikros neatliko, vadovavosi tik turimais duomenimis bei iš esmės neatskleidė, kaip pasireiškė padaryto pažeidimo sunkumas bei niekaip nepaneigė pareiškėjo argumentų bei įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų), patvirtinančių paslaugų vykdymą. Byloje surinkti įrodymai teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose neįžvelgiami tyčiniai veiksmai, siekiant pasisavinti paramos lėšas bei iš esmės neįgyvendinti projektą.
45. Nagrinėjamu atveju Agentūra pareiškėjui skyrė išmokėtos 104 474,36 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP001, 3VK-KU-11-1-008198-MP002 ir 3VK-KU-11-1-008198-MP003 susigrąžinimo bei prašomos paramos sumos pagal galutinį mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP004 neskyrimo sankciją (61 315,02 Eur) bei nutraukė Paramos sutartį.
46. Teismo vertinimu, Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime nepateikė aplinkybių, kurios sudarytų pagrįstą pagrindą manyti, jog dėl nustatytų pažeidimų nebuvo galimybės pasiekti Projekte numatytų tikslų ir uždavinių, ar kad pareiškėjas nutraukė Projekto vykdymą ir pan., byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų pakeitęs Projekte numatytos veiklos pobūdį, paramos lėšas panaudojęs ne pagal paskirtį ir pan., taip pat nebuvo.
47. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas sutiko su Komisijos išvada, kad Agentūros pareiškėjui paskirta poveikio priemonė – išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas, prašomos paramos sumos pagal galutinį (ketvirtą) prašymą neskyrimas bei Paramos sutarties nutraukimas, yra neadekvati tiems tikslams, kurių turi būti siekiama ją taikant (užkardyti pažeidimus, kurie prieštarauja paramos projekto tikslams ir uždaviniams ir pan.). Tai savo ruožtu lėmė, kad pareiškėjui paskirta poveikio priemonė savo griežtumu buvo neproporcinga jos padaryto pažeidimo pobūdžiui, dėl ko negalėjo būti pripažinta pagrįsta bei teisinga.
48. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai ištyrė ir įvertino faktinę situaciją, tinkamai taikė teisės aktus ir padarė pagrįstą išvadą, jog Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas naikintinas dėl nustatytų pažeidimų. Teismas neturėjo pagrindo kitaip vertinti Komisijos nustatytų aplinkybių, todėl Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Komisijos Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.
III. 49. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti.
50. Atsakovas atsiliepime išdėstęs faktines ir teisines aplinkybes, bei pasisakęs dėl Agentūros sprendimo pagrįstumo, teigia, kad teismas iš esmės ginčo neišnagrinėjo, nesigilino į susietumo esmę ir nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:
50.1. NMA nesutinka su teikiamais motyvais dėl 2013 m. balandžio 16 d. lokalinės sąmatos Nr. S002 darbų ir išlaidų aprašymo eilutės keitimų. Kadangi NMA 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. BRK-5509 „Dėl projekto pakeitimų“ leido pakoreguoti atitinkamos eilutės formuluotę, bet ne naujoms sąmatoje esančių atitinkamų darbų eilutėms, be to, nesutinka su išvada, jog NMA savo sprendime turėjo pasisakyti dėl minėto rašto ir pritarimo dėl formuluočių pakoregavimo. NMA nesutinka su pirmosios instancijos teismo dėstoma pozicija dėl sąmatos (12–13 eilučių) „Lietvamzdžių surinkimas-sujungimas ir tvirtinimas, dirbant ant pastolių“ ir „Pagrindiniai resursai: lietvamzdžiai, alkūnės, tvirtinimo elementai“, pažymi, kad NMA realiu laiku, t. y. patikros vietoje metu užfiksavo šį pažeidimą, o pareiškėjo teikti paaiškinimai, neva darbai buvo atlikti, jokiu būdu nepaneigė patikros vietoje užfiksuotų aplinkybių ir faktinės būklės. NMA kategoriškai nesutinka su teismo nurodoma išvada dėl lentų storio, kadangi, nors tiekėjas UAB „Sponera“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodė, kad liepto ir mansardos bei palėpės grindų įrengimui buvo išpjautos dvigubo pjovimo 37 mm storio natūralaus drėgnumo lentos, dar nereiškė, kad jos tokios ir buvo, iš patikrų vietoje užfiksuotų realių faktinių aplinkybių matyti, kad lentų storis yra 30 mm, todėl ši teismo išvada yra akivaizdžiai neteisinga. Nesuprantama ir teismo pozicija dėl pastato-valtinės baigtumo. NMA pagrįstai konstatavo, kad pastatas-valtinė nėra 100 proc. baigtumo. Tiek Komisija, tiek teismas sprendimuose neakivaizdžiai teigiama, kad NMA neturėjo konstatuoti pažeidimo dėl pastato-valtinės statybų baigtumo, nes formaliai valtinė pastatyta, tačiau atkreipia teismo dėmesį, jog sprendimuose neaptariama, kokia buvo pastato-valtinės tikroji faktinė būklė, kuri užfiksuota patikros vietoje metu, ir ar iš tikro, tokiu pastatu galima leisti naudotis klientams, net neatsižvelgiant ar baigtumas yra įregistruotas viešajame registre, ar ne. Be to, pareiškėjas siekdamas gauti paramą, įsipareigoja projektus vykdyti ne formaliai, o faktiškai.
50.2. Dėl nukrypimo nuo krepšinio aikštelės techninių parametrų, NMA atkreipia dėmesį, kad šie pakeitimai nebuvo derinti su NMA pagal paramos gavimą reglamentuojančias taisykles, todėl tiek Komisija, tiek teismo sprendimų teiginys, kad pakeitimas, susijęs su krepšinio aikštelės techninių parametrų keitimu, nebuvo esminis, yra absoliučiai nepagrįstas. Tuo labiau, šį pažeidimą pripažįsta ir pats pareiškėjas. NMA, vertindama Komisijos Sprendimą, kuris praktiškai identiškas teismo sprendimui, daro išvadą, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas netiesiogiai pateisina visus pareiškėjo savavališkus Projekto pakeitimus, kurie nebuvo derinti su NMA ir dar daugiau, nelaiko pažeidimų ir pakeitimų esminiu Paramos sutarties sąlygų nesilaikymu.
50.3. NMA visiškai nesuprantama teismo dėstoma išvada dėl žaibosaugos sistemos neatitikties šios sistemos reikalavimams, kurią pareiškėjas tik 2017 m. rugsėjo 1 d. įrengė ant vėliavos stiebo. Pirmosios instancijos teismas nevertino Komisijos Sprendimo motyvacijos, tiesiog ją perkėlė į savo sprendimą ir visiškai nevertino NMA argumentų.
50.4. Pareiškėjas leidimą dėl kulinarinių gaminių gaminimo, leidimą-higienos pasą, maisto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimą, kuriuo suteikta teisė verstis maisto tvarkymu, gavo gerokai vėliau nei turėjo būti pradėta Projekto veikla, šias aplinkybes paminimi ir teismas ginčijamame sprendime, tačiau nepagrįstai šiuos pažeidimus laiko mažareikšmiais. NMA nuomone, tam, kad Projekte numatyta veikla būtų vykdoma tinkamai ir pagal įstatymus, visi reikalingi leidimai ir sertifikatai, privalo būti gauti iki vėliausios projekto įgyvendinimo datos. NMA nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas nors ir konstatuoja, kad Projektas nebuvo įgyvendintas pilna apimtimi, tačiau tenkina Paramos gavėjo skundą iš dalies – panaikina NMA sprendimą, laikydamas NMA užfiksuotus pažeidimus mažareikšmiais ir formaliais, nors iš patikros vietoje užfiksuotų aplinkybių akivaizdu, kad Projekto pažeidimai jokiu būdu nebuvo nei formalūs, nei mažareikšmiai. Teiginys, kad išduoti vykdyti veiklai leidimai savaime patvirtina, jog pareiškėjas vykdo veiklą, kategoriškai atmestinas, nes leidimai pirmiausiai įgyti po Projekto pabaigos, kas ir patvirtina NMA nustatytus pažeidimus, t. y. veiklos nevykdymo faktą paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu, ir antra – išduoti liudijimai neturi nieko bendro su realia nustatyta situacija pačiame Projekte – neužbaigtomis iki galo statybomis, inventoriaus nebuvimu Projekto vietoje ir kitais patikrų metu nustatytais pažeidimais.
50.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime netiesiogiai patvirtino veiklos vykdymą pareiškėjo iniciatyva užsakytu ir pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nors teismo praktikoje, antstolių konstatuotos aplinkybės po NMA patikrų vietoje nėra pripažįstamos.
50.6. Dėl pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad paramos sutarties nutraukimo ir sumokėtų paramos lėšų grąžinimo sankcija turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y., kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas.
50.7. NMA 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. SKP-87 pareiškėjo padaryti pažeidimai yra detaliai aprašyti ir nurodytos pažeistos teisės aktų normos. NMA 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
51. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos Sprendimą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistus.
52. Pareiškėjas pažymi, kad Agentūros apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tokie patys argumentai ir motyvai, kurie buvo nurodyti tiek Agentūros pirminiame 2016 m. sausio 7 d. sprendime, tiek antrame 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. SKP-87, tiek kituose ankstesniuose Agentūros procesiniuose dokumentuose. Tačiau šių argumentų neteisingumas ir nepagrįstumas jau buvo konstatuotas LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018, kuria buvo panaikintas Agentūros pirminis 2016 m. sausio 7 d. sprendimas. Be to, Komisija Sprendimu, panaikinusi antrą Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, iš esmės dar detaliau ir išsamiau išaiškino Agentūrai, kaip pastaroji turėjo vertinti ginčo situaciją po LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018 priėmimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu visiškai pagrįstai pritarė tokiai Komisijos pozicijai.
53. Pareiškėjas teigia, kad Komisija Sprendime net akcentavo, jog Agentūra, priimdama 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą iš esmės rėmėsi tik tais pačiais duomenimis, kurių pagrindu buvo priimtas ir LVAT panaikintas pirminis Agentūros 2016 m. sausio 7 d. sprendimas, pažymėjusi, jog „priimdama skundžiamą 2018-09-25 Sprendimą Agentūra neatliko jokios papildomos patikros, vadovavosi tik turimais duomenimis bei iš esmės neatskleidė kaip pasireiškė padaryto pažeidimo sunkumas bei niekaip nepaneigė pareiškėjo argumentų bei įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų), patvirtinančių paslaugų vykdymą“ (Komisijos Sprendimo 14 psl.). Pareiškėjas pažymi ir tai, kad Agentūra, kuri savo struktūroje turi ne vieną teisininką, turėtų žinoti, jog negalima ignoruoti aukščiausios instancijos administracinio teismo jau konstatuotų aplinkybių, pateiktų išaiškinimų ir duotų nurodymų, tą patį ginčo klausimą nagrinėjant iš naujo (ABTĮ 57 str. 2 d.).
54. Pareiškėjas nurodo, šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus, susijusius su LVAT išnagrinėta administracine byla Nr. eA-970-502/2018:
1) Agentūra nurodo iš esmės visus tuos pačius Projekto vykdymo neatitikimus, kurie buvo nurodyti ir Agentūros 2016 m. sausio 7 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. sprendimuose, nors LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje konstatavo, jog tik dalis nurodytų pažeidimų įrodyti (nutarties 36 p.);
2) Agentūra teigia, kad pareiškėjas neįvykdė Projekto ir nepasiekė jo tikslų ir rezultatų, tačiau LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje konstatavo, jog Projektas iš dalies buvo įvykdytas (nutarties 35 p.);
3) Agentūra teigia, kad, jos nuomone, pareiškėjo pateiktos sąskaitos faktūros nelaikytinos tinkamais veiklos vykdymo įrodymais, kad nepateikta įrodymų, jog pareiškėjui už šias paslaugas tikrai buvo sumokėta, tačiau LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje konstatavo, jog egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios realių paslaugų teikimą (nutarties 36 p.). Be to, į šią bylą dar prieš trejus metus buvo pateikti įrodymai – kasos pajamų orderiai, patvirtinantys minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą;
4) Agentūra tvirtina, kad pareiškėjui išduoti vykdyti veiklai leidimai savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas vykdo veiklą, tačiau LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje akcentavo, jog pasibaigus Projekto įgyvendinimo terminui, pareiškėjui buvo išduoti leidimai veiklai vykdyti, patvirtinantys galimybę teikti paslaugas (nutarties 36 p.). Be to tai, kad pareiškėjas vykdė ir iki šiol vykdo Projekte numatytą veiklą patvirtina ne tik jam išduoti vykdyti veiklai leidimai, tačiau ir į bylą pateikti gausūs dokumentai, patvirtinantys tiek vykdytą, tiek iki šiol vykdomą veiklą;
5) Agentūra taip pat teigia, jog pareiškėjui Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu visiškai pagrįstai buvo skirta maksimali sankcija – Paramos sutarties nutraukimas, suteiktos paramos pagal pareiškėjo pirmus tris prašymus grąžinimas (104 474,36 Eur) ir paramos pagal pareiškėjo paskutinį ketvirtą prašymą neišmokėjimas (61 315,02 Eur), tačiau LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikino analogišką pareiškėjui skirtą sankciją, nustatytą ankstesniame Agentūros 2016 m. sausio 7 d. sprendime, pažymėjęs, jog nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, nors Projektas iš dalies įvykdytas (nutarties 35 p.). Pareiškėjas pažymi ir tai, kad Agentūra antrą kartą skirdama pareiškėjui griežčiausią sankciją, nesivadovauja pačios skunde ir apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika.
55. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teigia, kad jis tiek įgyvendino didelės apimties Projektą, tiek vykdė, vykdo ir ateityje vykdys Projekte numatytą veiklą. Agentūrai yra žinoma gausi LVAT praktika, pagal kurią didelės apimties Projektui skirta parama negali būti atimta ir Paramos sutartis negali būti nutraukta dėl tokių mažareikšmių ir neesminių neva pažeidimų (mažesniu kėdžių skaičiumi, nors pačios Agentūros patikros ataskaitos nuotraukose užfiksuotas teisingas kėdžių skaičius; nepakabintomis, nors ir įsigytomis spintelėmis; dviem metrais siauresne technine (teisėjams skirta) aikštele, kad dėl to būtų galima įrengti didesnę ir standartus atitinkančią krepšinio aikštelę; ar preliminariuose vizualizacijos brėžiniuose aptiktus pavaizduotus objektus, kuriuos įrengti nebuvo įsipareigota sutartimis ir dėl kurių nebuvo prašoma jokia parama), kuriuos nagrinėjamu atveju vis nesėkmingai bando įrodinėti neva nustačiusi Agentūra, taip jau daugiau nei tris metus visiškai nepagrįstai ir neteisėtai vengdama įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimas – išmokėti paramos dalį pagal paskutinį pareiškėjo pateiktą ketvirtą prašymą, ir trikdydama pareiškėjo ūkinę veiklą. Būtent dėl to, Komisija Sprendimu visiškai pagrįstai panaikino Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir įpareigojo Agentūrą iš naujo svarstyti klausimą tik dėl sankcijos – paramos sumos (61 315,02 Eur) pagal galutinį (ketvirtą) mokėjimo prašymą sumažinimą (proporcingą nustatytiems pažeidimams) – taikymo ir paramos išmokos pagal galutinį mokėjimo prašymą skyrimo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu visiškai pagrįstai pritarė tokiai Komisijos pozicijai.
56. Pareiškėjas išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu daro išvadą, jog Agentūros apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas, iš esmės pateiktas tik dėl proceso vilkinimo, siekiant kuo ilgiau nemokėti paskutinės paramos išmokos pagal pareiškėjo pateiktą paskutinį ketvirtą prašymą, todėl LVAT turėtų būti visiškai atmestas.
57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį prašo jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
58. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko Agentūros apeliacinio skundo reikalavimus. Pažymi, kad nesutinka su LVAT 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytu vertinimu, jog Agentūra nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjui parinkto konkretaus sankcijos dydžio, t. y. paskirta sankcija nebuvo individualizuota, išsamiai nebuvo aptartos Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkte nurodytos aplinkybės, todėl Agentūros sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Ministerijos tvirtinimu, įvertinus visas aplinkybes, pažeidimus, jų mąstą, tęstinumą, teisinį reglamentavimą, individualizuojant sankciją ir vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Administravimo taisyklių 197.2.8 papunkčiu, 197.3.1 papunkčiu, 197.3.14 papunkčiu, Paramos sutarties 19.1 papunkčiu, ir buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas Agentūros 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas. Ministerija pažymi, kad minėtame sprendime pareiškėjo padaryti pažeidimai aiškiai išdėstyti, išvados padarytos remiantis objektyviais faktais, nurodytos pažeistos teisės normos, ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
59. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad aptariant Paramos sutarties pažeidimus, lėmusius pritaikytos sankcijos pobūdį, pažymėtina, jog sutartis gali būti pažeidžiama ne tik tais atvejais kai ji neįvykdoma, bet ir tais atvejais, kai ji (į)vykdoma netinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nustatyti sutarties nutraukimo atvejai kai ji pažeidžiama iš esmės, o ar sutartis pažeista iš esmės, yra fakto (kurie ir buvo nustatyti) klausimas. Pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo baigęs įgyvendinti Projekto, todėl Agentūra negalėjo išmokėti lėšų neįsitikinusi, kad Projektas yra įgyvendintas. Nustatyta, jog mokėjimo prašymu Nr. 3VK-KU-11-1- 0O819S-MPOO, prašyta apmokėti už neatliktus darbus, t. y. pareiškėjas klaidino Agentūrą – teikė jai neteisingą informaciją. Ministerijos nuomone, klaidinančios informacijos teikimas, siekis gauti finansavimą už tai, kas nepadaryta, prieštarauja paramos skyrimo principams ir esmei. Toks pažeidimas vertintinas kaip esminis ir sunkus pažeidimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 60. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija - paramos sutarties nutraukimas, dalies paramos sumos neišmokėjimas ir išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
61. Pareiškėjas manė, jog jo atžvilgiu pritaikyta sankcija yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri savo sprendimu panaikino dalį NMA sprendimo ir įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti tik dalies paramos sumos pagal galutinį mokėjimo prašymą išmokėjimo klausimą.
62. Atsakovui apskundus Komisijos sprendimą teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė atsakovo skundą ir pripažino Komisijos sprendimą teisėtu ir pagrįstu.
63. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus savo atsiliepime Komisijai bei skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, jog teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės, rėmėsi netinkamais įrodymais ir nevertino Komisijos sprendimo motyvacijos trūkumų.
64. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
65. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013)
66. Pareiškėjas apeliaciniam teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos, kuriuo prašo prijungti prie bylos medžiagos teikiamą papildomą įrodymą – Zarasų rajono savivaldybės mero N. G. išduotą 2019 m. rugsėjo 14 d. padėką už gražiai tvarkomą kaimo turizmo sodybą „Country Relax“. Pareiškėjo teigimu, papildomas įrodymas patvirtina, kad pareiškėjas įgyvendino didelės apimties Projektą, bei vykdė, vykdo ir ateityje vykdys Projekte numatytą veiklą.
67. Kadangi pareiškėjas šio įrodymo negalėjo pateikti proceso pirmosios instancijos teisme metu, jis gautas jau po bylos išnagrinėjimo, todėl prašymas tenkintinas ir pateiktas įrodymas pridėtinas prie bylos medžiagos.
68. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir NMA 2013 m. sausio 8 d. sudarė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. turėjo įvykdyti projektą – organizuoti poilsio ir pramogų veiklą, tuo tikslu pastatydamas pirties pastatą su maitinimo patalpomis, valtinę, įrengdamas įvairią sklypo infrastruktūrą ir kt. Projekto vykdymo metu pareiškėjas teikdavo mokėjimo prašymus, o NMA, patikrinusi Projekto eigą, apmokėdavo pripažintas tinkamomis finansuoti išlaidas. Agentūra, 2015 m. gruodžio 2-8 d. patikrinusi Projekto įgyvendinimą vietoje, pripažino, kad ne visi galutiniame mokėjimo prašyme deklaruoti darbai yra atlikti, ne visa įsigyta įranga bei baldai yra sumontuoti, todėl padarė išvadą, kad Projektas nėra iki galo įgyvendintas, poilsio ir pramogų paslaugos neteikiamos.
69. Agentūra 2016 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. SKP-3 pareiškėjui pritaikė sankciją – iki tol išmokėtos paramos (104 474,36 Eur) susigrąžinimą, paramos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimą ir paramos sutarties nutraukimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Komisiją bei administracinius teismus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018 Agentūros 2016 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. SKP-3 panaikino ir ginčo klausimą perdavė Agentūrai nagrinėti iš naujo, nurodęs, jog NMA, taikydama pareiškėjo atžvilgiu sankcijas, jų dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Kadangi skirta sankcija nėra individualizuota, taigi nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, nors Projektas iš dalies įvykdytas.
70. Taigi, Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėjo išnagrinėti sankcijų taikymo pareiškėjui klausimą iš naujo, atsižvelgdama į LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018 nurodytus NMA 2016 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. SKP-3 trūkumus.
71. Palyginus abu Agentūros sprendimus, matyti, kad juose nurodyti tie patys Agentūros nustatyti pažeidimai bei juos pagrindžiantys faktiniai duomenys, pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta ta pati sankcija. Kaip matyti iš NMA 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. SKP 87, jis nuo ankstesnio Agentūros sprendimo skiriasi tuo, jog iš esmės pridėti tik teisiniai argumentai, kurie kelis kartus pakartojami ir tuo bandoma pagrįsti griežčiausios sankcijos skyrimą pareiškėjui.
72. Pirmosios instancijos teismas, o prieš tai ir Komisija savo sprendimuose gana detaliai ir išsamiai pasisakė dėl konkrečių Projekto darbų atlikimo/ neatlikimo ir tai patvirtinančių įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiomis išvadomis ir jų nebekartoja. Pripažintina, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas nebuvo baigęs įgyvendinti Projekto, nebuvo atlikęs visų numatytų darbų arba juos atlikęs su tam tikrais nukrypimais nuo sutarties sąlygų. Šios aplinkybės galėjo būti faktiniu pagrindu Agentūrai taikyti pareiškėjo atžvilgiu sankcijas už Sutarties sąlygų pažeidimą, tačiau sankcijos turėjo būti individualizuotos ir adekvačios padarytiems pažeidimams.
73. Nacionalinė mokėjimo agentūra apeliaciniame skunde itin didelį dėmesį skyrė atskirų nustatytų pažeidimų ir neatliktų darbų apibūdinimui, akcentuodama savo subjektyvų vertinimą ir nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu tų pačių faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).
74. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
75. Esminė išvada, kuria grindžiami Komisijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimai – pareiškėjo padaryti pažeidimai vykdant Projektą buvo gana mažareikšmiai, neesminiai ir nesudarantys pagrindo manyti, kad dėl jų nėra galimybės pasiekti Projekte numatytų tikslų ir uždavinių arba kad Projekto vykdymas iš viso nutrauktas. Su šia išvada atsakovas labiausiai ir nesutinka, tvirtindamas, kad Projekto tikslai ir uždaviniai turėjo būti pasiekti 2015 m. rugsėjo 30 d., o to nepadarius, taikytina griežčiausia sankcija.
76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Projekto tikslas buvo sukurti konkurencingą įmonę, teikiančią kokybiškas poilsio ir pramogų paslaugas bei gaminančią tradicinius Lietuvos gaminius. Kaip matyti iš administracinėje byloje surinktų įrodymų visumos, šis tikslas buvo pasiektas, nors ir pavėluotai, todėl nustatyti pažeidimai iš esmės turėjo būti kvalifikuoti kaip Projekte numatyto jo vykdymo grafiko nesilaikymas. UAB „Country Relax“ teikia minėtas paslaugas bei gamina tradicinius Lietuvos gaminius bent jau nuo 2015 m. pabaigos ir iki šiol. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad Projekto tikslai ir uždaviniai turėjo būti pasiekti iki Projekto vykdymo pabaigos, o vėlesnė pareiškėjo veikla pažeidimų vertinimui nebeturi įtakos, yra nepagrįsti, nes kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinamos visos aplinkybės, nežiūrint į tai, kada jos atsirado, kurios galėtų patvirtinti, ar paramos gavėjas siekė pasisavinti paramos lėšas, jas panaudoti ne pagal paskirtį, tik imituoti projekto įgyvendinimą ar jį iš viso nutraukti. Taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūra skundžiamame sprendime nepateikė tokių aplinkybių ir pakankamai objektyvių įrodymų, jog dėl nustatytų pažeidimų nebuvo galimybės pasiekti Projekte numatytų tikslų ir uždavinių.
77. Administravimo taisyklėse nustatyta, kad Pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas: paramos neskyrimas taikomas, kai pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas: be pateisinamos priežasties nepradeda vykdyti projekto per paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytą terminą; pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas: vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų; pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.
78. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). LVAT praktikoje taip pat yra nurodęs, kad paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas pagal pasekmes yra sunkiausia poveikio priemonė. Paprastai ji turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y., kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų (LVAT 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012). LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-1723/2010 yra nurodęs, kad Agentūrai yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl sankcijų taikymo, t. y. Agentūra savo kompetencijos ribose turi teisę apsispręsti taikyti ar netaikyti sankcijas už atitinkamus teisės aktų pažeidimus, taip pat jei taikyti, tai kokia apimtimi. LVAT minėtame sprendime pažymėjo, kad Agentūra yra viešojo administravimo institucija, kurios veiklai pilna apimtimi taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
79. Nagrinėjamu atveju Projektas iš esmės įvykdytas, jo tikslai ir uždaviniai pasiekti. Pareiškėjui turi būti taikomos sankcijos už Projekto vykdymo trūkumus, tačiau ne tokios griežtos Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūros pareiškėjui paskirta poveikio priemonė – išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas, prašomos paramos sumos pagal galutinį (ketvirtą) prašymą neskyrimas bei Paramos sutarties nutraukimas, yra neadekvati tiems tikslams, kurių turi būti siekiama ją taikant (užkardyti pažeidimus, kurie prieštarauja paramos projekto tikslams ir uždaviniams ir pan.). Dėl šios priežasties paskirtoji sankcija yra neteisėta ir naikintina. Komisija pagrįstai įpareigojo atsakovą svarstyti klausimą dėl sankcijos taikymo pareiškėjui, sprendžiant paramos skyrimą pagal jo galutinį mokėjimo prašymą. Tokios sankcijos taikymas už nustatytus pažeidimus būtų adekvatus ir teisėtas.
80. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
81. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir už prašymo teismui dėl papildomo įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos paruošimą. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
82. Pareiškėjo procesinis dokumentas – atsiliepimas į apeliacinį skundą patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkto, numatančio išlaidų priteisimą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. O pareiškėjo prašymas dėl papildomo įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos patenka į Rekomendacijų 8.16 punkto, numatančio išlaidų priteisimą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 0,4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
83. Pareiškėjo atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą buvo parengtas ir teismui pateiktas 2019 m. gegužės 13 d., o apmokėta už advokato suteiktas teisines paslaugas buvo 2019 m. gegužės 8 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija buvo 970,3 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 1 261,39 Eur (970,3 x 1,3).
84. Pareiškėjo prašymas dėl papildomo įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos buvo parengtas ir teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 19 d., o apmokėta už advokato suteiktas teisines paslaugas buvo 2019 m. rugsėjo 18 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija buvo 1 262,7 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos priteistina suma yra 505,08 Eur (1 262,7 x 0,4)
85. Į bylą pateikti 2019 m. gegužės 13 PVM sąskaita faktūra Serija ŠJA Nr. 67 ir 2019 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija ŠJA Nr. 119 patvirtina, kad advokatas Š. J. pareiškėjui suteikė teisines paslaugas, kurias sudarė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ir prašymo parengimas bei dokumentų pateikimas teismui, iš viso už 1 089 Eur. Iš 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiškėjas 968 Eur ir 121 Eur sumas pervedė į advokato sąskaitą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir realiai patirtos, neviršijančios maksimalaus priteisino dydžio.
86. Tačiau, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 8.11 ir 8.16 punktus, į tai, kad pareiškėjui atstovaujančiam advokatui ginčo faktiniai ir teisiniai aspektai jau buvo žinomi, įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Agentūros 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Country Relax“ 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Virginija Volskienė