Legislator Case Law & Legislation
9b5d67ce-9aa2-41d2-97e9-9d74664f1b4f AI generated

9b5d67ce-9aa2-41d2-97e9-9d74664f1b4f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9b5d67ce-9aa2-41d2-97e9-9d74664f1b4f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydama atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 2021 m. gruodžio 9 d. užregistruotÄ Ä¯vykį pagal ieÅ¡kovės UAB „Versina“ praneÅ¡imÄ dėl „Teraco“ (mozaikinio betono) grindų sugadinimo įvykio Kaune, PerkÅ«no al. 5, Kauno sporto halėje, pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 129 042,10 Eur draudimo iÅ¡mokos dalį, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

9b5d67ce-9aa2-41d2-97e9-9d74664f1b4f · Lietuvos apeliacinis teismas: gruodžio 9 d. užregistruotÄ Ä¯vykį pagal ieÅ¡kovės UAB „Versina“ praneÅ¡imÄ dėl „Teraco“ (mozaikinio betono) grindų sugadinimo įvykio Kaune, PerkÅ«no al. 5, Kauno sporto halėje, pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 129 042,10 Eur draudimo iÅ¡mokos dalį, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-658-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01435-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.39.2.6.4.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydama atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 2021 m. gruodžio 9 d. užregistruotÄ Ä¯vykį pagal ieÅ¡kovės UAB „Versina“ praneÅ¡imÄ dėl „Teraco“ (mozaikinio betono) grindų sugadinimo įvykio Kaune, PerkÅ«no al. 5, Kauno sporto halėje, pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 129 042,10 Eur draudimo iÅ¡mokos dalį, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovė ir Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė statybos rangos darbų sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti kapitalinio remonto darbus pagal projektÄ â€žSporto halės pastato ir pastato garažo 3G1p PerkÅ«no al. 5, Kaune, kapitalinis remontas, pritaikant daugiafunkciniam centrui (visuomenės poreikiams) ir keičiant garažo paskirtį į sporto“. Å ios sutarties vykdymui ieÅ¡kovė su atsakove sudarė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo iÅ¡duotas draudimo liudijimas. Draudimo sutartimi buvo apdrausti statybos darbai, t. y. statinių statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, atitinkamai, sporto halės pastatui nustatyta 6 781 255 Eur draudimo suma, o garažo pastatui – 1 096 510 Eur, nustatant 500 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ kiekvienam objektui bei įvykiui.

3. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad be kitų projekte numatytų darbų ji turėjo atlikti Kauno sporto halės pastato „Teraco“ (mozaikinio betono) grindų įrengimÄ . IeÅ¡kovė 2021 m. gruodžio 2 d. pranešė atsakovei apie nustatytus jos įrengtų „Teraco“ (mozaikinio betono) grindų įtrÅ«kius, kuriuos, jos pirminiu vertinimu, galėjo lemti Å¡alia Kauno sporto halės (kito rangovo ir kitoje statybvietėje) vykdyti darbai, t. y. plentvolo sukelta vibracija, persidavusi į Kauno sporto halės konstrukcijas, įskaitant betono grindis. Atsakovė įvykį užfiksavo ir pradėjo jo tyrimÄ . Tyrimo metu atlikto UAB „Statybų tyrimo institutas“ 2022 m. vasario 25 d. tyrimo akto Nr. 22-10 iÅ¡vadose buvo konstatuota, kad labiausiai tikėtina, jog „Teraco“ grindų įtrÅ«kių priežastimi galėjo bÅ«ti kiti tyrimo metu nenustatyti statybos darbų vykdymo technologijos pažeidimai ir (arba) netinkamų statybos produktų panaudojimas“; „Teraco“ grindų sugadinimas galėjo atsirasti dėl iÅ¡orės statybų sukeltos vibracijos, tačiau, ekspertų vertinimu, Å¡io poveikio negalima laikyti grindų sugadinimo priežastimi; „Teraco“ grindų danga turėtų bÅ«ti iÅ¡ardyta ir įrengta iÅ¡ naujo, naujų grindų įrengimo kaina – 119 983,65 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM).

4. Tyrimo akte, su kurio iÅ¡vadomis ieÅ¡kovė nesutinka, atsakant į trečiÄ jį klausimÄ nurodyta, kad yra nustatyti tokie grindų įrengimo technologijos pažeidimai: (1) „Teraco“ danga įrengta ant iÅ¡džiÅ«vusio betono pagrindo; (2) panaudotas netinkamas gruntas ir tai galėjo bÅ«ti „Teraco“ dangos nesukibimo su betono pagrindu priežastimi; (3) dalis pagrindo prieÅ¡ įrengiant „Teraco“ dangÄ galimai nebuvo gruntuojama, dalis pagrindo gruntuota žymiai anksčiau, negu buvo liejama danga ir tai galėjo bÅ«ti „Teraco“ dangos nesukibimo su betono pagrindu priežastimi; (4) tyrimui nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas, kuriame bÅ«tų fiksuoti „Teraco“ grindų dangos įrengimo technologiniai procesai: Å¡lifavimas, glaistymas, dangos poliravimas ir kristalizacija. Nepaisant ieÅ¡kovės 2022 m. vasario 18 d. ekspertams elektroniniu laiÅ¡ku pateiktos informacijos, kad ji turės pastabų bei komentarų ekspertizei ir 2022 m. vasario 21 d. ekspertams bei atsakovei pateiktų pastabų tyrimo akto projekte, taip pat ekspertų įvardytų kaip trÅ«kstamų dokumentų ir nuotraukų pateikimo, ekspertai su ieÅ¡kovės pozicija nesutiko ir pakeisti savo iÅ¡vadas atsisakė.

5. Atsakovė, vadovaudamasi Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 (toliau – ir draudimo taisyklės) 67.2, 67.3, 67.6 papunkčiais, 2022 m. kovo 24 d. priėmė sprendimÄ Ä¯vykį laikyti nedraudžiamuoju bei tuo pagrindu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu peržiÅ«rėti šį sprendimÄ ir jį panaikinti, nurodžiusi argumentus, kodėl Å¡is sprendimas iÅ¡ esmės keistinas. Tačiau atsakovė, 2022 m. birželio 6 d. atsakydama į šį praÅ¡ymÄ , iÅ¡ naujo atlikti ekspertinį vertinimÄ atsisakė ir pakartojo, kad įvykio nelaiko draudžiamuoju pagal draudimo taisyklių 67.6 papunktį (draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda už apdrausto turto sugadinimÄ ir (ar) sunaikinimÄ , jei apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų).

6. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį į pagal projektÄ rekonstruojamo statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdžiusios UAB „Inžinerinė vizija“, kuriai atstovavo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovas G. K., 2022 m. birželio 12 d. raÅ¡tÄ , kad betono pagrindas prieÅ¡ įrengiant „Teraco“ grindinį buvo drėkinamas vandeniu (pagal technologinę kortelę), o „Teraco“ grindys buvo įrengiamos ant drėgno betono sluoksnio. Be to, pasak ieÅ¡kovės, joks teisės aktas neįpareigoja (ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nėra tokio reikalavimo) statybos darbų žurnale fiksuoti betoninių pagrindų drėkinimo aplinkybes, todėl Kauno sporto halės rekonstrukcijos darbų statybos darbų žurnaluose tokie įraÅ¡ai (dėl betono drėkinimo) nėra padaryti ir neprivalėjo bÅ«ti daromi.

7. IeÅ¡kovės teigimu, minėtas statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo 2022 m. birželio 12 d. raÅ¡tas patvirtina jos pozicijÄ , kad atsakovės sprendimas, įskaitant pakartotinį (papildomÄ ) 2022 m. birželio 6 d. sprendimÄ , yra nepagrįstas. Atliekant „Teraco“ grindų įrengimÄ nebuvo pažeisti jokie technologiniai reikalavimai, o ekspertų iÅ¡vados yra grįstos vien prielaidomis. Be to, net jeigu ir buvo padarytos darbų klaidos (pagal draudimo liudijimo 67.2 papunktį darbų klaida suprantama kaip apdraustųjų veika darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimÄ vykdomų darbų metu sukurtam turtui), tai jos sudaro draudimo dalykÄ dėl draudimo liudijimo 67.2, 67.3 papunkčiuose numatyto draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo. Todėl ieÅ¡kovė turi teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad draudimo sutarties Å¡alys susitarė iÅ¡plėsti ieÅ¡kovės turtinių interesų apsaugÄ tiek, kiek tai yra susiję su nekokybiÅ¡kais produktais. Å alys individualiai keitė ne tik draudimo taisyklių 67.2 papunktį, bet ir 67.6 papunktį, kuriame nurodyta, kad draudikas nemoka draudimo iÅ¡mokos už apdrausto turto sugadinimÄ ir (ar) sunaikinimÄ , jeigu apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nustatytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Todėl ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ laikytis techninių specifikacijų ir (ar) gamintojų reikalavimų, o jų nesilaikymas negali bÅ«ti vertinamas kaip darbų klaida.

10. Teismas, aiÅ¡kindamas sutartį, sutiko su atsakovės argumentais, kad draudimo taisyklių sandara neleidžia padaryti iÅ¡vados, jog iÅ¡imtis, nurodyta prie vienintelio 67.2 papunkčio, yra taikoma visiems Å¡io punkto papunkčiams. Tokiu atveju sÄ lyga „<...>Taip pat Å¡i iÅ¡imtis netaikoma ir atsitikusiems įvykiams dėl statybvietėje padarytų darbų klaidų.<...>“ bÅ«tų nurodyta ne prie vieno konkretaus 67.2 papunkčio, o bÅ«tų nurodyta prie bendrųjų draudimo sutarties sÄ lygų, arba Å¡i iÅ¡imtis bÅ«tų bendra visam 67 punktui. Teismas pažymėjo, kad draudimo sutarties 67 punktas iÅ¡ viso turi 19 papunkčių, bet tik viename iÅ¡ jų (t. y. 67.2 papunktyje) prie nedraudžiamojo įvykio apibrėžimo yra nurodyta konkreti iÅ¡imtis darbų klaidoms. IÅ¡analizavęs visas draudimo sutarties sÄ lygas, teismas konstatavo, kad nedraudžiamaisiais pripažįstami įvykiai yra savarankiÅ¡ki, jie nepriklauso vienas nuo kito. Nustačius konkretų nedraudžiamÄ jį įvykį, draudikas neturi pareigos sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

11. Teismo vertinimu, ekspertinio tyrimo akte suformuluotos iÅ¡vados atitinka draudimo taisyklių 67.6 papunktyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , pagal kuriÄ pareiga draudikui sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda už apdrausto turto sugadinimÄ ir (ar) sunaikinimÄ tada, kai apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos, arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Byloje esantys duomenys leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad iki iÅ¡liejant grindis jų gruntavimas dar nebuvo užbaigtas, jis buvo tęsiamas ir liejant grindis.

12. Teismas sutiko ir su tokiais atsakovės atsikirtimais, kad byloje susiklosčiusi situacija atitinka nedraudžiamojo įvykio sampratÄ taip pat ir pagal draudimo taisyklių 96.1 papunktį, t. y. draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudėjas bando suklaidinti draudikÄ klastodamas faktus, kurie turi įtakos nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes ar draudimo iÅ¡mokos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. IeÅ¡kovė UAB „Versina“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarties aiÅ¡kinimo taisykles ir nepagrįstai pripažino, kad draudimo taisyklių 67.2 papunkčiu ieÅ¡kovės turtinių interesų apsauga iÅ¡plėsta tik tiek, kiek tai susiję su nekokybiÅ¡kais produktais. Toks aiÅ¡kinimas neteisingas ir nesÄ Å¾iningas, neatitinka lingvistinio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo metodo. Draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ nustatančios sÄ lygos (iÅ¡imties) nurodymo vieta sutarties tekste negali paneigti ir nepaneigia aptariamos iÅ¡lygos teisinės galios.

13.2. Atsakovė yra profesionali draudikė, kuriai teko teisė nuspręsti ir įvertinti, ar praÅ¡yta apdrausti rizika (tikėtini pavojai draudimo objektui) draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.994 straipsnis). Todėl prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį atsakovė turėjo įvertinti ieÅ¡kovės vykdomos veiklos specifikÄ ir jos praÅ¡ymÄ suteikti maksimaliÄ draudimo apsaugÄ nuo galimų nuostolių, įskaitant darbų klaidas, o derantis dėl individualaus turtinių interesų apsaugos iÅ¡plėtimo, turėjo užtikrinti aiÅ¡kų ir konkretų tokio susitarimo perkėlimÄ Ä¯ sutarties sÄ lygų tekstÄ taip, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos nepagrįstai atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pažeidus Å¡iuos principus, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ieÅ¡kovės naudai.

13.3. Pirmosios instancijos teismo pozicija laikyti įvykį nedraudžiamuoju remiantis draudimo taisyklių 67.6 papunkčiu teisiÅ¡kai nepagrįsta, nes nebuvo pagrindo taikyti iÅ¡ esmės standartinio draudimo taisyklių 67.6 papunkčio. Teismas neteisingai kvalifikavo draudimo liudijimu pakeistus draudimo taisyklių 67.2, 67.3 ir 67.6 papunkčius bei jų santykį, neatsižvelgė į tai, kad 67.2 ir 67.3 papunkčių pakeitimu buvo suteikta visiÅ¡kai kita prasmė Å¡ių sÄ lygų turiniui, lyginant su draudimo taisyklių standartiniuose punktuose numatytu turiniu, o draudimo taisyklių 67.6 papunktis papildytas tik keturiais standartinės sÄ lygos prasmės nekeičiančiais žodžiais. Tiek esant Å¡iems papildomiems žodžiams, tiek jų nesant draudimo taisyklių 67.6 papunkčio prasmė lieka ta pati.

13.4. Šlifavimo ir kiti reikalingi veiksmai, įrengiant „Teraco“ grindis, buvo atliekami, tačiau galėjo būti padarytos darbuotojų klaidos, kurios nėra tyčiniai veiksmai. Būtent nuo to ir buvo apsidrausta, draudimo liudijimu pakeitus draudimo taisyklių 67.2 papunktį. Draudimo taisyklių 67.6 papunktis netaikytinas dėl pirmenybę turinčių individualių draudimo taisyklių 67.2 ir 67.3 papunkčių.

14. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės UAB „Versina“ apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo tokius argumentus:

14.1. Atsakovė neneigia, kad sutiko iÅ¡plėsti rizikÄ , tačiau tik ta apimtimi, kiek tai yra susiję su nekokybiÅ¡kais produktais. Atsakovė neiÅ¡plėtė draudimo apsaugos taip, kad ieÅ¡kovė galėtų nesilaikyti techninių specifikacijų ar gamintojų reikalavimų, kaip to reikalauja draudimo taisyklių 67.6 papunktis, ir tas nesilaikymas bÅ«tų vertinamas kaip darbų klaida. Tokios nevaldomos rizikos atsakovė negali prisiimti. Be to, tokiu atveju iÅ¡imtis dėl darbų klaidos bÅ«tų įtraukta į 67.6 papunktį. Vadovaujantis ieÅ¡kovės logika, ji galėtų nepaisyti jokių projektinių reikalavimų, ignoruoti gamintojų nurodymus ir laikytų tai darbų klaida, o atsakovė turėtų kompensuoti pastato, pastatyto ne pagal projektÄ ir nesilaikant gamintojo reikalavimų, trÅ«kumų taisymÄ .

14.2. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo draudimo taisyklių 67.2, 67.3 ir 67.6 papunkčius bei jų santykį. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo taisyklių atsakovė neparengė, jas parengė Lietuvos banko valdyba. Pakeitimus inicijavo ir suformulavo ne atsakovė, o ieÅ¡kovė – atsakovė juos tik akceptavo. Ginčas kilo dėl to, jog ieÅ¡kovė pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kildina ne iÅ¡ draudžiamojo įvykio, o iÅ¡ nedraudžiamojo įvykio apibrėžties. Be to, atsakovė taiko kitÄ nedraudžiamÄ jį įvykį, t. y. draudimo taisyklių 67.6 papunktį, kurį nustačius nėra galimybės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sutarties aiškinimo

15. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia individuliai Å¡alių aptartų draudimo taisyklių sÄ lygų netinkamo aiÅ¡kinimo pirmosios instancijos teisme klausimÄ , todėl Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija visu pirma ir pasisako.

16. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡alys buvo sudariusios statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kuriÄ draudimu nuo gaisrų ar gamtinių jėgų bei kitų žalų buvo apdrausti ir apeliantės vykdomi sporto halės pastato (1U1p) ir pastato – garažo (3G1p), esančių Kaune, PerkÅ«no al. 5, pritaikant daugiafunkciniam centrui (visuomenės poreikiams) ir keičiant garažo paskirtį į sporto, kapitalinio remonto darbai. Sutartis galiojo (kelis kartus buvo pratęsta) nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. sausio 31 d., o jos sudarymo faktui patvirtinti buvo iÅ¡duoti draudimo liudijimai – polisai Nr. 537637633, Nr. 659940361, Nr. 711413723, Nr. 736577313, Nr. 749094230 ir Nr. 754726954. Å iuose draudimo liudijimuose nurodyta, kad draudimo objektai bei jų draudimo sÄ lygos yra pateikiami draudimo liudijimuose, jų prieduose ir draudimo taisyklėse.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje įtvirtinta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

18. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo taisyklėse, be kitų reikalavimų, privalo bÅ«ti nurodyti draudžiamieji įvykiai ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokų. Taigi, draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu.

19. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo rizikÄ pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugÄ â€“ įsipareigodamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui. Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ ; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sÄ lygų, pagrindu prisijungimo bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017, 23 punktas).

20. Taigi, draudimo rūšies taisyklėse yra nustatomi konkretÅ«s atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kurie tokiais nelaikytini. Å ie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sÄ lyga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytÄ draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, Å¡ias sÄ lygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar nemokėjimo turi bÅ«ti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sÄ lygose.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sÄ lygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečiÄ sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties Å¡alys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 24 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė apsidraudė ne pagal pačios draudikės (atsakovės) patvirtintas standartines draudimo taisykles, o pagal Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu patvirtintas Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, kurias Å¡alys savo susitarimais iÅ¡ dalies modifikavo. Todėl ginčo draudimo sutartį sudariusiems asmenims nesutariant, kas yra ar nėra draudžiamasis įvykis, pirmiau aptarti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad sÄ lygos, susijusios su draudžiamųjų įvykių apibrėžtimi, yra esminės ir jos turi bÅ«ti identifikuojamos, be kita ko, ir pagal pačių Å¡alių individualius susitarimus, nurodytus draudimo liudijime (polise), yra aktualÅ«s ir Å¡io konkretaus ginčo kontekste.

23. Taip pat aktualios yra ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Å ioje normoje nurodyta, kad visos sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai; aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; aiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sÄ vokų, kurios gali turėti kelias reikÅ¡mes, Å¡ioms sÄ vokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiÅ¡kinimo klausimu, taip pat atkreipiamas dėmesys į bÅ«tinybę sutartis aiÅ¡kinti nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes, ir sÄ lygas aiÅ¡kinti taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, t. y. vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas). Kita vertus, pažymima ir tai, kad sutarties Å¡alių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi Å¡alys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Å alių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiÅ¡kai neįmanomas, kai tarp Å¡alių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai Å¡alys skirtingai interpretuoja sutarties tekstÄ ; tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas – jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys skirtingai interpretuoja jų susitarimo sÄ lygas, susijusias su pagal ginčo sutartį taikytinos draudimo apsaugos mastu, kas Å¡iuo konkrečiu atveju lėmė įvykio, už kurį apeliantė siekia gauti draudimo iÅ¡mokÄ , pripažinimÄ nedraudžiamuoju. Apeliantė (draudėja) įrodinėja ketinusi apdrausti visas be iÅ¡imties rizikas, susijusias su darbų (ir darbuotojų) klaidomis, įskaitant ir su tokiomis, apie kurias pasisakė tyrimÄ dėl sugadintų grindų atlikę ekspertai, todėl atsakovei teko pareiga tik tinkamai įforminti Å¡iuos jos ketinimus draudimo liudijime. Atsakovės (draudikės) teigimu, tokios nekontroliuojamos rizikos, kaip rangos darbų atlikimas nesilaikant statybos technologinių procesų, ji negalėjo prisiimti ir neprisiėmė, nes tai reikÅ¡tų galimybę darbus atlikti bet kaip, nepatiriant dėl to jokių padarinių (visus kaÅ¡tus perkeliant draudikei). Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡alių ikisutartines derybas, jų elgesį iki ginčo sutarties sudarymo, t. y. susiraÅ¡inėjimo, draudimo variantų pasiÅ«lymų, derybų dėl draudimo įmokos nustatymo proporcingai prisiimamai vienokio ar kitokio dydžio rizikai ir pan., aiÅ¡kindama ginčo sÄ lygas teisėjų kolegija remiai objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės-lingvistinės prasmės) sutarčių aiÅ¡kinimo metodu.

26. Draudimo sutarties prieduose Nr. 1 prie draudimo liudijimų – polisų Nr. 537637633, Nr.659940361, Nr. 711413723, Nr. 736577313, Nr. 749094230 ir Nr. 754726954 yra nurodoma, kad draudžiamaisiais yra visi įvykiai, nurodyti draudimo taisyklėse, išskyrus draudimo taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius. Taigi, šalys susitarė, kad draudžiamaisiais bei nedraudžiamaisiais įvykiais šalys laikys tokius įvykius, kokie ir kaip jie apibrėžti draudimo taisyklėse.

27. Draudimo taisyklių 65 punkte nurodyta, kad draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu dėl draudžiamojo įvykio. Draudimo taisyklių 66 punkte įtvirtinta, jog draudžiamasis įvykis – staigus ir netikėtas apdrausto turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas, atsiradęs draudimo laikotarpiu ir draudimo vietoje dėl bet kokios priežasties, iÅ¡skyrus taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius. Draudimo taisyklių 67 punkte nurodyta, kad draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda įvykus draudimo taisyklių III skyriuje nurodytiems nedraudžiamiesiems įvykiams bei įvykus 67 punkte aptartiems įvykiams. Pagal draudimo taisyklių 67.2 papunktį draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda už defektų turinčio ar padarius apdraustų darbų klaidų sukurto nekokybiÅ¡ko apdrausto turto keitimo, remonto ar Å¡alinimo kaÅ¡tus. Å i iÅ¡imtis taikoma tik tiesiogiai Å¡ių defektų turinčioms ar dėl padarytų apdraustų darbų klaidų sukurtoms nekokybiÅ¡koms apdrausto turto dalims ir nėra taikoma kitoms kokybiÅ¡koms apdrausto turto dalims, kurios yra sugadinamos, sunaikinamos ar prarandamos dėl padarytų apdraustų darbų klaidų, defektų turinčios ar nekokybiÅ¡kos apdrausto turto sukelto draudžiamojo įvykio. Defektu laikomi tokie trÅ«kumai, kurie neatitinka projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžia privalomus normatyvinius dokumentus.

28. Tokia nuostata reiškia, kad draudikas neatlygina dėl bet kokių priežasčių turinčio defektų (t. y. neatitinkančio projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžiančio privalomus normatyvinius dokumentus) ar sukurto padarius darbų klaidų ir dėl to esančio nekokybišku turto keitimo, remonto ar šalinimo išlaidų, kitaip tariant, nekompensuoja tokio darbų rezultato ištaisymo kaštų, bet ši taisyklė netaikytina tada, kai kitos kokybiškos apdrausto turto dalys yra sugadinamos, sunaikinamos ar prarandamos būtent dėl tokio darbų rezultato (darbų klaidų) ar dėl nekokybiško turto sukelto draudžiamojo įvykio.

29. Draudimo taisyklių 68 punkte yra įtvirtinta galimybė draudikui ir draudėjui papildomai raÅ¡tu susitarti dėl draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo, apie tai pažymint draudimo liudijime. Kaip matyti iÅ¡ draudimo liudijimų priedų Nr. 1 3 punkto, Å¡alys papildomai susitarė iÅ¡plėsti privalomojo draudimo sutarties draudimo apsaugos galiojimÄ . Be kita ko, buvo pakoreguoti draudimo taisyklų 67.2, 67.3, 67.6 papunkčiai, kuriuose yra aptariami draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiradimo atvejai.

30. Å alių valia pakoreguotame 67.2 papunktyje nurodyta, kad draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda už darbų vykdymo metu panaudotų už statybvietės ribų statybos produktų gamintojų sukurtų ir defektÄ turinčių ar nekokybiÅ¡kų statybos produktų, medžiagų ir (ar) montuotinų įrenginių keitimo, remonto ar Å¡alinimo kaÅ¡tus. Å i iÅ¡imtis taikoma tik už statybvietės ribų statybos produktų gamintojų sukurtiems ir panaudotiems tiesiogiai tokį defektÄ turintiems ar nekokybiÅ¡kiems statybos produktams, medžiagoms ir (ar) sumontuotiems įrenginiams ir nėra taikoma kitoms apdraustų darbų vykdymo metu sukurto turto dalims, kurios yra sugadinamos, sunaikinamos ar prarandamos dėl defektų turinčių ar nekokybiÅ¡kai panaudotų statybos produktų, medžiagų ir (ar) sumontuotų įrenginių sukelto draudžiamojo įvykio. Taip pat Å¡i iÅ¡imtis netaikoma ir atsitikusiems įvykiams dėl statybvietėje padarytų darbų klaidų. Darbų klaidos – tai apdraustųjų veika darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimÄ vykdomų darbų metu sukurtam turtui. DefektÄ turinčiu ar nekokybiÅ¡ku statybos produktu, medžiaga ir (ar) montuotinu įrenginiu bus laikomi tokie trÅ«kumai, kurie neatitinka projektinės dokumentacijos nustatytų reikalavimų arba pažeidžia Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytus privalomus normatyvinius dokumentus.

31. Taigi, palyginus pakoreguotÄ draudimo taisyklių 67.2 papunkčio tekstÄ su Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu patvirtintose standartinėse Å¡ios draudimo rūšies taisyklėse iÅ¡dėstyto 67.2 papunkčio tekstu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pakoreguotame 67.2 papunktyje Å¡alys susitarė iÅ¡plėsti apeliantės turtinių interesų apsaugÄ tam tikroje srityse – kiek tai susiję su statybos procese panaudotais už statybvietės ribų kitų statybos produktų gamintojų sukurtais defektÄ turinčiais ar nekokybiÅ¡kais produktais ir medžiagomis. Jeigu pagal standartines draudimo taisykles toks darbų rezultatas nebÅ«tų lėmęs įvykio pripažinimo draudžiamuoju, atlyginant tik dėl Å¡io nekokybiÅ¡ko darbų rezultato atsiradusias iÅ¡laidas kitoms apdrausto turto dalims (žr. Å¡ios nutarties 28 punktÄ ), tai, modifikavus Å¡iÄ sÄ lygÄ , atsakovė prisiėmė pareigÄ atlyginti ir panaudojus nekokybiÅ¡kus ar defektų turinčius produktus bei medžiagas sukurto darbų rezultato iÅ¡taisymo kaÅ¡tus, nekompensuodama tik pačių darbų vykdymo metu panaudotų defektÄ turinčių ar nekokybiÅ¡kų produktų, medžiagų ar montuotinų įrenginių keitimo, remonto ir Å¡alinimo kaÅ¡tų.

32. Be to, pakoreguotu draudimo taisyklių 67.2 papunktyje Å¡alys susitarė apibrėžti ir darbų klaidos sÄ vokÄ (standartinėse draudimo taisyklėse yra naudojamas tik defekto apibrėžimas), nurodant, kad darbų klaidomis laikoma apdraustųjų veika darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimÄ vykdomų darbų metu sukurtam turtui. Defekto apibrėžimas, lyginant su standartinėmis draudimo sÄ lygomis, iÅ¡ esmės nepakito – defektu buvo laikomi tokie trÅ«kumai, kurie neatitinka projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžia privalomus normatyvinius dokumentus, o Å¡alių susitarimu patikslinta, kad defektÄ turinčiu ar nekokybiÅ¡ku už statybvietės ribų pagamintu ar sukurtu statybos produktu, medžiaga ir (ar) montuotinu įrenginiu bus laikomi tokie trÅ«kumai, kurie neatitinka projektinės dokumentacijos nustatytų reikalavimų arba pažeidžia Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytus privalomus normatyvinius dokumentus.

33. Taip pat Å¡alių sulygta, kad 67.2 papunktyje nurodyta iÅ¡imtis (draudimo iÅ¡mokos nemokėjimas) netaikoma atsitikusiems įvykiams dėl statybvietėje padarytų darbų klaidų. IÅ¡ pakoreguoto draudimo taisyklių 67.2 papunktyje nurodyto darbų klaidos apibrėžimo matyti, kad darbų klaida laikoma apdraustųjų veika darbų vykdymo metu, lemianti žalos atsiradimÄ vykdomų darbų metu sukurtam turtui. Atsižvelgiant ir į visuotinai suprantamÄ klaidos sampratÄ , kad klaida tai nesÄ moningas (netyčinis) nukrypimas nuo bendrosios taisyklės ar tiesos, spręstina, jog netyčinių, atitinkamai, ir iÅ¡ anksto neprognozuojamų situacijų (įvykių) metu atliekant darbus atsiradusiÄ sukurtam turtui žalÄ atsakovė įsipareigojo atlyginti.

34. Draudimo taisyklių 67.3 papunktyje teigiama, kad draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda už neatliktų apdraustų darbų vykdymÄ , netinkamai atliktų apdraustų darbų taisymÄ ar jų atlikimÄ iÅ¡ naujo ir nekokybiÅ¡kų medžiagų keitimÄ . Individualiai Å¡alių aptartame draudimo taisyklių 67.3 papunktyje įtvirtinta iÅ¡lyga, kad atsakovės (draudikės) pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda už neatliktų darbų vykdymÄ , atliktų darbų taisymÄ ar jų atlikimÄ iÅ¡ naujo, jeigu tai nėra susiję su darbų vykdymo metu sukurto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu. Tokio turinio susitarimas lemia iÅ¡vadÄ , kad turto sugadinimas (taip pat sunaikinimas ar praradimas) galėtų bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, jeigu tokių padarinių atsiradimo aplinkybės kituose draudimo taisyklių sÄ lygose tiesiogiai nebÅ«tų priskiriamos prie nedraudžiamųjų įvykių.

35. Pakoreguotame draudimo taisyklių 67.6 papunktyje, kuriuo atsakovė ir rėmėsi, pakartotinai atsisakydama iÅ¡mokėti apeliantei draudimo iÅ¡mokÄ , teigiama, kad draudikės pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda už apdrausto turto sugadinimÄ ir (ar) sunaikinimÄ , jei apdraustas turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad, lyginant su standartinių draudimo taisyklių 67.6 papunkčio formuluotėmis (draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda <...> taip pat už apdrausto turto sugadinimÄ ir (ar) sunaikinimÄ , jei apdraustas turtas neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų), Å¡i sÄ lyga buvo tik patikslinta.

36. Tačiau tiek iÅ¡ standartinėse draudimo taisyklėse iÅ¡dėstyto 67.6 papunkčio, tiek ir Å¡alių susitarimu pakoreguoto Å¡io papunkčio matyti, kad juo buvo apribota atsakovės, kaip draudikės, atsakomybė už tokius įvykius, kai apdraustas turtas sugadinimas ir (ar) sunaikinimas, be kita ko, ir dėl to, jog statybos darbų procese nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų. Pažymėtina, kad gamintojo reikalavimų laikymosi pareiga suponuoja sÄ moningÄ apsidraudusio asmens elgesį ir reiÅ¡kia, kad statybos darbų vykdymo procese bÅ«tina vadovautis ne tik norminiais statybas reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir naudojamų statybos produktų, medžiagų bei įrenginių gamintojų (arba jų pardavėjų) rekomendacijomis bei instrukcijomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, sÄ moningas gamintojų reikalavimų nepaisymas dėl bet kurių priežasčių (pavyzdžiui, darbuotojų trÅ«kumo, jų kompetencijos stokos, kitų užduočių vykdymo, siekio paspartinti statybos procesÄ , siekio sumažinti statybos darbų sÄ naudas ir pan.), negali bÅ«ti tapatinamas su draudimo taisyklių 67.6 papunktyje įvardyta klaida, esančia atsitiktiniu įvykiu, kuris iÅ¡ esmes net nepriklauso nuo draudėjos valios ir vienokio ar kitokio jos pasirinkimo, kaip konkrečiai atlikti kurį nors darbÄ .

37. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad draudimo taisyklių 67.6 papunktyje tiesiogiai įtvirtinus bÅ«tent tokį nedraudžiamojo įvykio apibÅ«dinimÄ , pagal kurio turinį apeliantė turi laikytis techninių specifikacijų ar gamintojų reikalavimų, Å¡ių reikalavimų nesilaikymas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste negali bÅ«ti vertinamas kaip pakoreguotame draudimo taisyklių 67.2 papunktyje apibrėžta darbų klaida, kuriai savaime yra taikoma draudimo apsauga. Ir nors tam tikrais atvejais klaida bÅ«tų galima pateisinti gamintojo reikalavimų nesilaikymÄ (pavyzdžiui, pardavėjas perduoda ne to gamintojo arba ne to statybos produkto ir medžiagos naudojimo ar sumontavimo instrukcijÄ , o pirkėjas neturi galimybės to identifikuoti), dėl ko atsirastų prielaidos tokį įvykį pripažinti draudžiamuoju, nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės bei situacijos nebuvo įrodinėtos.

38. Pažymėtina, kad aiÅ¡kinant pakoreguotÄ draudimo taisyklių 67.2 papunktį apeliantės nurodytu bÅ«du, pakoreguoto draudimo taisyklių 67.6 punkto dalis, apribojanti atsakovės atsakomybę, jei apdraustas turtas sugadinimas ir (ar) sunaikinimas dėl to, kad turtas neatitinka parengtame statinio projekte nurodytų techninių specifikacijų reikalavimų ir (ar) nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų, iÅ¡ viso prarastų prasmę, t. y. tokia sÄ lyga neturėtų jokios reikÅ¡mės, kadangi darbų klaida bÅ«tų galima pateisinti bet kokį gamintojo rekomendacijų nesilaikymÄ . Toks sutarties sÄ lygų, į kurias įtrauktos ir draudimo taisyklės, aiÅ¡kinimas pažeistų sÄ Å¾iningo sutarties aiÅ¡kinimo imperatyvÄ (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tokiu aiÅ¡kinimu bÅ«tų paneigta ir Å¡alių valia susitarti dėl jų teisinius santykius reguliuojančių sÄ lygų bei bÅ«tų nepaisoma sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo reikalavimo, pagal kurį sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne atsietai viena nuo kitos, tačiau atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalį).

39. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino pakoreguotus draudimo taisyklių 67.2, 67.3, 67.6 papunkčius, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl labiausiai tikėtinos įvykio priežasties

40. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija jos ir atsakovės užsakymu UAB „Statybų tyrimo institutas“ (ekspertai S. M. ir A. P.) atlikto 2022 m. vasario 25 d. tyrimo akto Nr. 22-10 iÅ¡vadų, kuriose nurodyta, kad labiausiai tikėtina „Teraco“ grindų sugadinimo priežastis – „Teraco“ danga buvo įrengiama ant pilnai iÅ¡džiÅ«vusio betono pagrindo ir (arba) betono pagrindas prieÅ¡ „Teraco“ dangos įrengimÄ nebuvo tinkamai gruntuojamas ir (arba) nebuvo gruntuojamas iÅ¡ viso, t. y. „Teraco“ dangos įrengimas atliktas nesilaikant techniniame projekte ir UAB „Dekobetonas“ technologinėje kortelėje nurodytos darbų vykdymo technologijos; Å¡is defektas negalėjo atsirasti dėl vibracijos; labiausiai tikėtina, kad veikiant vibracijai įtrÅ«kiai atsirado dėl to, kad „Teraco“ danga buvo nesukibusi su betono pagrindu.

41. Aptartoje tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyti ir „Teraco“ grindų įrengimo technologijos pažeidimai: 1) fibrobetoninių grindų pagrindas buvo įrengiamas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. „Teraco“ danga įrengiama laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. Tai reiÅ¡kia, kad „Teraco“ danga buvo įrengiama praėjus maždaug pusei metų po fibrobetoninių grindų pagrindo įrengimo. Tai neatitinka techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimo „Teraco“ dangÄ Ä¯rengti ant nepilnai iÅ¡džiÅ«vusio betono pagrindo; 2) statybos darbų žurnale, pateiktame 2021 m. gruodžio 1 d., betoninių grindų gruntavimo prieÅ¡ įrengiant „Teraco“ tipo grindis paslėptų darbų akte Nr. 6 nurodyta, kad gruntavimui naudotas gruntas „Super“ ir gruntas „Briko“ giluminis. Tyrimui pateiktose technologinėse kortelėse giluminio grunto „Briko“ panaudojimas įrengiant „Teraco“ grindis nenumatytas; 3) statybos darbų žurnale, pateiktame 2021 m. gruodžio 1 d., betoninių grindų gruntavimo prieÅ¡ įrengiant „Teraco“ tipo grindis paslėptų darbų akte Nr. 6 nurodyta, kad gruntavimo darbai atlikti laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. Statybos darbų žurnale užfiksuota, kad „Teraco“ danga buvo įrengiama laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. Tyrimui pateiktoje UAB „Dekobetonas“ technologinėje kortelėje nurodyta, kad pagrindo gruntavimas atliekamas „Teraco“ dangos liejimo dienÄ ; 4) tyrimui nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas (-ai), kuriame (-iuose) bÅ«tų fiksuoti „Teraco“ grindų dangos įrengimo technologiniai procesai: Å¡lifavimas, glaistymas, dangos poliravimas ir kristalizacija, todėl įvertinti, kada ir kaip Å¡ie procesai buvo atliekami (ar atliekami), nebuvo galimybės. Tyrimo akte nurodytas iÅ¡vadų nepaneigė ir byloje liudytojais apklausti G. K. bei S. M.

42. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog „Teraco“ grindų sugadinimo priežastimi buvo tokio pobÅ«džio darbų vykdymo technologijos nesilaikymas, apeliante atliekant statybos darbus, o pagal pakoreguotų draudimo taisyklų 67.6 papunktį draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda už apdrausto turto sugadinimÄ ir (ar) sunaikinimÄ , jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų, pripažintina, kad atsakovė pagrįstai, įvykus nedraudžiamajam įvykiui, atsisakė apeliantei sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudimo taisyklų 67.6 papunkčio pagrindu.

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino sutarties sÄ lygas ir tinkamai taikė teisę, pagrįstai pripažinęs, kad patenkinti apeliantės ieÅ¡kinį nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai kitokio draudimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, atitinkamai, ir kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties nelemia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

45. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o atsakovė nenurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi bylinėjimosi išlaidų bei tokio pobūdžio išlaidų priteisti neprašė, apeliaciniame procese šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos Dalia Kačinskienė

Laima Ribokaitė

Aldona Tilindienė