9b5c56b4-cf66-492c-848b-71f4fbcdc652 · KÄdainių rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedAntanui JaraÅ¡iui, nukentÄjusiam L. T.vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedÄs, 7 klasių iÅ¡silavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), darbo biržoje buvo registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-03-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinÄių asmenų apskaitÄ , teistas : 2015-03-19 KÄdainių rajono apylinkÄs teismo pagal BK 140 str. 2 d. (3 nusikaltimai) 40 parų areÅ¡tu, bausmÄ atlikÄs; 2015-12-18 pagal LR BK 140 str. 1 d.; 145 str. 2 d; 140 str. 2 d, BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d.- galutinÄ subendrinta bausmÄ âlaisvÄs apribojimas 1 metams, įpareigojant jį : nuo 22,00 val. iki 06,00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusijÄ su darbu; pradÄti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo, bei vadovaujantis LR BK 722 str.
Legislator headnote
AI generated9b5c56b4-cf66-492c-848b-71f4fbcdc652 · KÄdainių rajono apylinkÄs teismas: Tuomet kaltinamasis buvo pastatytas prie spintos, jam uždÄta antrankių apyrankÄ. UždÄjus jam antrankių apyrankÄ, jis sukdamasis tyÄia spyrÄ jam į deÅ¡inÄs kojos Å¡launį. Nuo spyrio į kojÄ juto fizinį skausmÄ , buvo mÄlynÄ, kurios dydis buvo užfiksuotas medikų. NurodÄ, kad kaltinamasis jam spyrÄ Ä¯ deÅ¡inÄs kojos Å¡launį virÅ¡ kelio, netyÄia įspirti į tokį aukÅ¡tį neįmanoma. Asmuo buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. UžpildÄs įvykio medžiagÄ , maždaug po valandos jis kreipÄsi į medikus.
Full text
PraneÅ¡Äjas L           Baudžiamoji byla Nr.1-19-336/2017    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39957-2016-5     Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5;               1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.27.1; 2.1.10.1;                                                     2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5;                                                                                     (S) KÄDAINIŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 9 d.KÄdainiai KÄdainių rajono apylinkÄs teismo teisÄja Audra KriÅ¡ÄiÅ«nienÄ, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui JakÅ¡tui, gynÄjui adv.
Antanui JaraÅ¡iui, nukentÄjusiam L. T.vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedÄs, 7 klasių iÅ¡silavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), darbo biržoje buvo registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-03-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinÄių asmenų apskaitÄ , teistas : 2015-03-19 KÄdainių rajono apylinkÄs teismo pagal BK 140 str. 2 d. (3 nusikaltimai) 40 parų areÅ¡tu, bausmÄ atlikÄs; 2015-12-18 pagal LR BK 140 str. 1 d.; 145 str. 2 d; 140 str. 2 d, BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d.- galutinÄ subendrinta bausmÄ âlaisvÄs apribojimas 1 metams, įpareigojant jį : nuo 22,00 val. iki 06,00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusijÄ su darbu; pradÄti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo, bei vadovaujantis LR BK 722 str.
įpareigotas per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaiÄiui ar Å¡eimos nariui, bausmÄ atlikÄs, teistumas neiÅ¡nykÄs,          kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ Â numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 286 str. (2016-08-21 pasiprieÅ¡inimas Kauno a. VPK , VPS PB patruliams),n u s t a t Ä :       Kaltinamasis A. N. bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, 2016 m. rugpjÅ«Äio 21 d. apie 14 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, elgÄsi agresyviai, bandant sulaikyti prieÅ¡inosi valstybÄs tarnautojui, atliekanÄiam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas - uždÄjus ant vienos rankos antrankius, spyrÄ vienÄ kartÄ Kauno a. vyriausiojo policijos komisariato KÄdainių r. policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiajam patruliui L.
T. į kojÄ , tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukeldamas fizinį skausmÄ .          Kaltinamasis A. N. kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino. NurodÄ, kad 2016-08-21 iÅ¡ patÄvio, gyvenanÄio penktame aukÅ¡te, sužinojo, kad jo ieÅ¡ko sugyventinÄ R., praÅ¡Ä užeiti pas jÄ Ä¯ butÄ . NurodÄ, kad jis buvo girtokas kai atÄjo į sugyventinÄs butÄ . SugyventinÄ ir jos sesuo buvo iÅ¡gÄrusios, jos pusiau sÄdÄjo, pusiau gulÄjo.
Jokio konflikto su sugyventinÄs seserimi nebuvo, jis tiesiog jos papraÅ¡Ä iÅ¡eiti, pasakÄ, kad jie su R. nori pabÅ«ti dviese. NurodÄ, kad G. T. iÅ¡ buto neiÅ¡stÅ«mÄ, tik paÄmÄs už parankÄs nuvedÄ iki durų, nes ji pati Å¡litinÄjo. NurodÄ, kad vaikai iÅ¡Äjo kartu su G. T., vyresnio sÅ«naus A. papraÅ¡Ä buto duris užrakinti, pasakÄ, kad jis su mama pabus vieni, o grįžÄs iÅ¡ lauko jis atrakins duris. NurodÄ, kad jis nepamena už kiek laiko atvyko policija. Kai pareigÅ«nai atvažiavo jis su K. dar gulÄjo lovoje, abu susinervino, nesuprato dÄl ko atvažiavo policija.
Policijos pareigÅ«nai reikalavo įleisti į butÄ . NurodÄ, kad jis neatsimena, ar buvo priÄjÄs prie durų, ar iÅ¡ tolo rÄkÄ, kokiÄ teisÄ jie turi, nes jis nÄra nei paieÅ¡komas, nei kažkuo nusikaltÄs, todÄl pareigÅ«nai neturÄjo teisÄs reikalauti patekti į butÄ . NurodÄ, kad jo sugyventinÄ prie durų aiÅ¡kiai pasakÄ, kad viskas tvarkoje. NurodÄ, kad jis net neturÄjo galimybÄs įspirti pareigÅ«nui, nes pareigÅ«nas jam kambaryje užlauÅ¾Ä už nugaros rankÄ , jis buvo vedamas pasilenkÄs, o tokioje padÄtyje neįmanoma įspirti.
NurodÄ, kad į pareigÅ«nÄ gal atsirÄmÄ kai buvo vedamas. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padarÄs nusikaltimÄ , taÄiau jo kaltÄ padarius minÄtÄ nusikalstamÄ veikÄ pilnai įrodyta byloje iÅ¡analizuotais įrodymais.                      NukentÄjÄs L. T., KÄdainių r. PK vyr. patrulis parodÄ, kad 2016-08-21 dirbo su kolege K. B. oper. grupÄje nuo 7 val. iki 19 val. BudinÄio buvo praneÅ¡ta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje.
Kiek pamena, buvo praneÅ¡ta, kad asmuo smurtauja ir, kad bijoma dÄl gyvybÄs, buvo nurodyta vykti nurodytu adresu. PraneÅ¡ime buvo minima apie nepilnameÄius vaikus bute. NurodÄ, kad jam žinoma, jog minÄtu adresu ne kartÄ buvo kviesti policijos pareigÅ«nai, žino, kad buvo pradÄti keli ikiteisminiai tyrimai dÄl smurto artimoje aplinkoje kaltinamojo atžvilgiu. Nuvykus nurodytu adresu, niekas į butÄ neįleido, todÄl į butÄ buvo patekta gaisrininkų pagalba. Žinojo, kad bute yra žmonių, girdÄjosi per duris vartojami keiksmažodžiai, girdÄjosi, kad bute vyksta ginÄas, konfliktas, moteris už durų liepÄ atrakinti duris, taÄiau vyriÅ¡kis kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kÄ, kad niekas durų nerakins ir, kad jie, pareigÅ«nai, neturi teisÄs patekti į butÄ .
Konfliktas vyko kitame kambaryje, todÄl aiÅ¡kiai suprasti visų žodžių nebuvo įmanoma. Po to bute nutilo ir girdÄjosi tik kaltinamojo Å¡neka, iÅ¡ jo kalbos suprato, kad kaltinamasis neblaivus, nes asmuo bÅ«damas blaivus taip nesikeiktų. NurodÄ, kad jie reikalavo atidaryti duris ir tai vyko labai ilgai, buvo įkalbinÄjama duris atidaryti nuo 30 min. iki valandos laiko, kol atvažiavo gaisrininkai. Po to buvo paskambinta Kauno a. VPK budÄtojui, su juo buvo pasitarta ir bendrai buvo nusprÄsta, kad į butÄ reikia patekti, įsitikinti, ar yra saugu, kadangi prieÅ¡ tai buvo ne vienas smurto atvejis.
NurodÄ, kad ne jis vienas sprendžia, ar vykti į įvykį, ar ne. Pagal statutÄ budintis yra virÅ¡esnis, jis ir iÅ¡kvietÄ gaisrininkus. NurodÄ, kad budintis pasakÄ, kad bet kokiu bÅ«du reikia patekti į butÄ , bÅ«tina įsitikinti, ar žmonÄs yra sveiki. NurodÄ, kad jeigu bÅ«tų geranoriÅ¡kai įleisti į butÄ , bÅ«tų įvertinÄ situacijÄ , įsitikinÄ, kad visi bute sveiki, ir bÅ«tų iÅ¡ÄjÄ iÅ¡ buto. NurodÄ, kad prie buto durų su praneÅ¡Äja bendravo dar iki įeinant į butÄ , kai dar buvo neiÅ¡laužtos buto durys.
Ji minÄjo, kad buvo iÅ¡mesta iÅ¡ buto, bute kaltinamasis smurtauja, užsirakino, ir kad gresia realus pavojus to asmens sugyventinei, praneÅ¡Äja isteriÅ¡kai sakÄ, kad sugyventinÄ nužudys. PraneÅ¡Äja kaltinamÄ jį apibÅ«dino kaip labai agresyvų, teigÄ, kad jis grasinÄs ir jai ne kartÄ , yra jai kažkÄ padarÄs, dÄl ko buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas dÄl prievartos prieÅ¡ jÄ ir jos seserį. NurodÄ, kad praneÅ¡Äja buvo neblaivi, bet praneÅ¡Äja sugebÄjo, papasakojo visas aplinkybes, kaip jai tuo metu atrodÄ.
NurodÄ, kad atvykÄ gaisrininkai iÅ¡lauÅ¾Ä buto duris. Pirmas į butÄ Ä¯Äjo gaisrininkas, taÄiau netrukus iÅ¡Äjo. Tuomet į butÄ užÄjo jis ir K. B.. Asmens buvo papraÅ¡yta eiti kartu su jais į tarnybinį automobilį, nes tuo metu jo asmenybÄ pagal gimimo metus tiksliai nebuvo žinoma. Be to kai kurie gyventojai teigÄ, kad tas asmuo yra galimai paieÅ¡komas. Kaltinamasis kategoriÅ¡kai atsisakÄ eiti į tarnybinį automobilį, akivaizdžiai matÄsi, kad jis buvo neblaivus. Jam kategoriÅ¡kai atsisakius eiti į tarnybinį automobilį, jis pastÅ«mÄ kolegÄ, tuomet jie bandÄ kaltinamÄ jį sulaikyti.
Tuomet kaltinamasis buvo pastatytas prie spintos, jam uždÄta antrankių apyrankÄ. UždÄjus jam antrankių apyrankÄ, jis sukdamasis tyÄia spyrÄ jam į deÅ¡inÄs kojos Å¡launį. Nuo spyrio į kojÄ juto fizinį skausmÄ , buvo mÄlynÄ, kurios dydis buvo užfiksuotas medikų. NurodÄ, kad kaltinamasis jam spyrÄ Ä¯ deÅ¡inÄs kojos Å¡launį virÅ¡ kelio, netyÄia įspirti į tokį aukÅ¡tį neįmanoma. Asmuo buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. UžpildÄs įvykio medžiagÄ , maždaug po valandos jis kreipÄsi į medikus.
NurodÄ, kad byloje jis palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl 1000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, nes buvo 12 dienų nedarbingas, nÄjo į darbÄ , jautÄ fizinį skausmÄ , buvo fiziÅ¡kai nepajÄgus. Tai pirmas kartas, kai atliekant darbines pareigas, jo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Policijos komisariate dirba pusantrų metų .Liudytojas E. R., ugniagesys â gelbÄtojas KÄdainių PGT parodÄ, kad 2016-08-21 iÅ¡ bendrojo pagalbos centro gavo praneÅ¡imÄ , kad policijai reikia pagalbos iÅ¡laužti duris ir patekti į patalpas.
Tuomet jis, D. K., pamainos vadas S. M. ir vairuotojas S., apie 14 val. nuvyko nurodytu adresu. Nuvykus, juos pasitikÄ policijos pareigÅ«nai pasakÄ, kad reikia iÅ¡laužti buto duris, nes bute yra policijos ieÅ¡komas asmuo. Pamainos vadas liepÄ jiems iÅ¡laužti duris. Duris iÅ¡laužus į vidų nÄjo, įleido policijos pareigÅ«nus. Kas vyko toliau nematÄ, susirinkÄ savo daiktus iÅ¡Äjo. NurodÄ, kad per langÄ Ä¯ patalpas niekada nelipa dÄl savo saugumo, tik jeigu vyksta gaisras tai lipa ir per langÄ , nes žino, kad vyksta gaisras, žmogus nesiprieÅ¡ins ir jį reikia gelbÄti.
NurodÄ, kad jų užduotis buvo tik iÅ¡laužti duris. BÅ«nant lauke prie maÅ¡inos, matÄ kaip policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivedÄ surakintÄ antrankiais žmogų. Jis vedamas nesiprieÅ¡ino, jo rankos buvo gale, surakintos antrankiais.   Liudytojas D. K., ugniagesys KÄdainių PGT nurodÄ, kad 2016-08-21, apie 14 val. pagal gautÄ bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imÄ vyko adresu (duomenys neskelbtini). ReikÄjo padÄti policijos pareigÅ«nams patekti į butÄ . Vyko jis, E. R., pamainos vadas S. M. ir vairuotojas S. Juos pasitikÄ policijos pareigÅ«nai papraÅ¡Ä iÅ¡laužti buto duris, kurios buvo užrakintos.
PrieÅ¡ laužiant duris policijos pareigÅ«nai ir jie žodžiu praÅ¡Ä atidaryti duris, kad nereikÄtų jų laužti. KÄ sakÄ už durų buvÄs asmuo, ar buvo koks triukÅ¡mas ir pan., negali pasakyti, nes nepamena. Tvirtina, kad nei policijos pareigÅ«nų, nei jų reikalavimui atrakinti duris, asmuo nepakluso. Duris iÅ¡laužus į buto vidų nÄjo, įleido policijos pareigÅ«nus, o patys iÅ¡Äjo. NurodÄ, kad kokia buvo durų laužimo priežastis nežino, su policijos pareigÅ«nais bendravo pamainos vadas, o jie tik vykdÄ pamainos vado įsakymus.
Liudytojas S. M. pamainos vadas KÄdainių PGT parodÄ, kad 2016-08-21, apie 14 val. pagal gautÄ bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imÄ vyko adresu (duomenys neskelbtini). Buvo praneÅ¡ta, kad policijai reikalinga pagalba patekti į butÄ , kuriame yra paieÅ¡komas asmuo. Atvykus į įvykio vietÄ juos pasitiko policijos ekipažas, parodÄ, kurias duris reikia iÅ¡laužti. Buto durys buvo iÅ¡laužtos, į vidų buvo įleisti policijos pareigÅ«nai. NurodÄ, kad prieÅ¡ pradedant laužti duris, policijos pareigÅ«nai beldÄ Ä¯ duris, bet niekas neįleido, nors girdÄjosi, kad bute kažkas yra, buvo girdÄti kažkoks triukÅ¡mas.
Neįsileidus į butÄ , jis davÄ komandÄ buto duris iÅ¡laužti. NurodÄ, kad jis kaip pamainos vadas yra atsakingas už savo pareigÅ«nų darbų saugÄ . Buvo gauta tiksli informacija, kad bute esantis asmuo yra paieÅ¡komas, o tokiu atveju dÄl saugumo yra numatyta per langus nelipti. NurodÄ, kad iÅ¡laužus duris į butÄ jie nÄjo, įleido policijos pareigÅ«nus, kas vyko bute jam nežinoma. NurodÄ, kad bÅ«nant lauke prie automobilio, matÄ kaip policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivedÄ vyriÅ¡kį.
Ar jis vedamas prieÅ¡inosi nematÄ, nestebÄjo. Liudytoja K. B., KÄdainių r. PK vyriaus. patrulÄ parodÄ, kad 2016-08-21 dirbo su patruliu L. T.. IÅ¡ Kauno a. VPK budÄtojo gavo praneÅ¡imÄ apie vykstantį smurtÄ artimoje aplinkoje, buvo nurodyta, kad bute yra vaikai. Nuvyko budÄtojo nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarÄ, už durų girdÄjosi kalbant žmones, rÄkimÄ . Pasitarus su Kauno a. VPK budÄtoju, buvo nutarta bÅ«tinai patekti į butÄ , nes Å¡iuo adresu anksÄiau buvo pradÄti du ikiteisminiai tyrimai dÄl smurto artimoje aplinkoje, be to bute buvo nurodyta, jog yra mažameÄių vaikų, todÄl buvo iÅ¡kviesta ugniagesių tarnyba.
Viduje esanÄių žmonių buvo praÅ¡oma atidaryti buto duris, taÄiau durų niekas neatidarÄ, sakÄ âTik pabandykit patekti į mano butÄ â. AtvykÄ ugniagesiai nusprendÄ, kad į butÄ tikslinga patekti ne per langÄ , o pro duris. Patekus į butÄ , kaltinamojo buvo papraÅ¡yta pateikti savo duomenis, prisistatyti. Bute be kaltinamojo buvo ir jo žmona. Kaltinamasis pateikti savo duomenis, prisistatyti atsisakÄ, buvo agresyvus, gestikuliavo rankomis. Jo buvo papraÅ¡yta eiti iki maÅ¡inos, kad nustatyti jo asmenybÄ, tai daryti jis atsisakÄ, todÄl buvo nusprÄsta jam uždÄti antrankius.
Tuo metu jis gestikuliavo rankomis ir spyrÄ kolegai į kojÄ , į kuriÄ kojÄ neatsimena, smulkiai yra suraÅ¡yta tarnybiniame praneÅ¡ime. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davÄ teisingus parodymus (1 t., b. l.50-51), jog dedant kaltinamajam antrankius jis vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inÄ kojÄ Ä¯spyrÄ L. T.. NurodÄ, kad prieÅ¡ spyrį kolegai į kojÄ , prieÅ¡ uždedant jam antrankius, kaltinamasis gestikuliuodamas rankomis jÄ netyÄia pastÅ«mÄ. Po to kolega jai sakÄ, kad kaltinamasis jam įspyrÄ Ä¯ kojÄ , skundÄsi skausmu.
NurodÄ, kad atvykus į įvykio vietÄ prie buto juos pasitiko, kaip suprato kaltinamojo žmonos ar sugyventinÄs sesuo, kuri ir iÅ¡kvietÄ policijÄ . Ji buvo iÅ¡gÄrusi, smarkiai susijaudinusi, sakÄ, kad jos seseriai gresia pavojus, praÅ¡Ä kuo greiÄiau atidaryti duris, sakÄ, jog tai vyksta ne pirmÄ kartÄ . Ji apibÅ«dino kaltinamÄ jį kaip agresyvų žmogų, sakÄ, kad jis smurtauja ne pirmÄ kartÄ .                           Liudytoja G. T., parodÄ, kad kaltinamasis jos sesers sugyventinis.
NurodÄ, kad 2016-08-21 pas seserį bute jos abi vartojo alkoholį. Kaltinamojo bute nebuvo. Bute dar buvo keturi vaikai: 14 m. amžiaus dvyniai, A. 13 metų amžiaus ir A. 5 metų amžiaus, vaikai buvo kitame kambaryje. Begeriant sesuo paskambino kaltinamajam ir netrukus jis atÄjo iÅ¡gÄrÄs. Tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, įvyko susistumdymas, kaltinamasis jos praÅ¡Ä iÅ¡eiti iÅ¡ buto, ji nenorÄjo iÅ¡eiti, nes butas yra sesers. Ji iÅ¡ buto kaltinamojo buvo iÅ¡stumta, bute liko vaikai.
NurodÄ, kad sesuo papraÅ¡Ä iÅ¡kviesti policijÄ , nes ji bijo viena pasilikti su kaltinamuoju, nes iÅ¡gÄrÄs jis bÅ«na agresyvus. NurodÄ, kad kai kaltinamasis jÄ stÅ«mÄ pro buto duris, tuomet sesuo jos papraÅ¡Ä iÅ¡kviesti policijÄ . NurodÄ, kad paskambinusi į policijÄ , praneÅ¡Ä, kad bute triukÅ¡mas, bute yra nepilnameÄių vaikų ir, kad gali bÅ«ti naudojamas smurtas. Ä® policijÄ skambino kelis kartus. NurodÄ, kad ji nesijautÄ girta. AtvykÄ pareigÅ«nai beldÄ Ä¯ buto duris, bet niekas durų neatidarÄ.
Kas vyko toliau nežino, nematÄ, nes buvo savo bute. NurodÄ, kad ji matÄ, kaip iÅ¡ buto iÅ¡Äjo vienas vaikas, tai A., o kiti trys vaikai liko bute. NurodÄ, kad nematÄ kaip kaltinamasis pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams. NurodÄ, kad ji telefonu kviesdama policijÄ sakÄ, kad kaltinamasis smurtauja, kad bute yra nepilnameÄiai vaikai, ir kad jÄ stumdo, t. y. policijÄ kvietÄ ir dÄl savÄs. NurodÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu davÄ teisingus parodymus (t. 1, b. l. 61-62), patvirtino, kad pareigÅ«nai praÅ¡Ä kaltinamojo atidaryti duris, perspÄjo apie tris kartus, ji pati per užrakintas duris R. sakÄ, jog pas jÄ namuose yra atsarginiai raktai ir, kad ji atrakintų duris.
NurodÄ, kad kviesdama pareigÅ«nus ji buvo įsitikinusi, kad tokia situacija bute yra iÅ¡ tiesų.           Liudytoja R. K. parodÄ, kad kaltinamasis sugyventinis, kartu gyvena apie 15 metų, turi keturis bendrus vaikus. NurodÄ, kad minÄtu laikotarpiu kaltinamasis jos bute negyveno, nes tuo metu girtuokliavo ir, kad nebÅ«tų triukÅ¡mo buvo pats iÅ¡ÄjÄs gyventi kitur. NurodÄ, kad 2016-08-21 ji pati ieÅ¡kojo kaltinamojo patÄvio bute, taÄiau nerado. Maždaug po 20-25 min. kaltinamasis atÄjo pas jÄ Ä¯ butÄ .
Tuo metu ji su seserimi bute gÄrÄ alkoholį, nebuvo stipriai apsvaigusios. Kaltinamajam atÄjus į butÄ , sesuo su kaltinamuoju nekonfliktavo. Kai N. atÄjo į butÄ , buvo dienos metas, lauke buvo karÅ¡ta, vaikai paklausÄ, ar gali eiti į laukÄ . Jie davÄ vaikams pinigų ir vaikai iÅ¡Äjo į laukÄ . Sesuo tikrai matÄ, kaip jie iÅ¡ buto iÅ¡Äjo į laukÄ . G. iÅ¡ buto iÅ¡Äjo pirmas, po to vÄliau iÅ¡Äjo ir kiti trys vaikai. Jokio konflikto bute nebuvo, paprasÄiausiai sesers buvo gražiai papraÅ¡yta iÅ¡eiti ir juos vienus palikti bute.
NurodÄ, kad tuo metu vaikų jau bute nebuvo, jie jau buvo anksÄiau iÅ¡ÄjÄ. IÅ¡ buto sesuo nebuvo iÅ¡stumta. KodÄl sesuo kvietÄ policijos pareigÅ«nus ji nežino. NurodÄ, kad kai pradÄjo belsti į duris, ji nuÄjo paklausti kas atÄjo, prisistatÄ policijos pareigÅ«nai, ji nustebo dÄl ko atvyko pareigÅ«nai, nes bute nebuvo jokio triukÅ¡mo. NurodÄ, kad ji pareigÅ«nams pasakÄ, kad jie neturi rakto, nes vaikas juos užrakino. NurodÄ, kad pareigÅ«nai sakÄ, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , yra smurtaujama.
Ji pasakÄ, kad niekas nesmurtauja. Tada pareigÅ«nai papraÅ¡Ä atidaryti duris. NurodÄ, kad ji pati sužinojo, kad jie buvo bute vaikų užrakinti, tik tada, kai atvažiavo pareigÅ«nai. PareigÅ«nams atvažiavus, ji pradÄjo ieÅ¡koti raktų, taÄiau N. jai pasakÄ, kad raktÄ nuo buto padavÄ sÅ«nui A., kuris butÄ ir užrakino. SÅ«nus duris užrakino iÅ¡ lauko pusÄs. IeÅ¡kojo antro rakto, taÄiau juos surado po kažkiek laiko senoje rankinÄje, bet raktai jau nebuvo reikalingi, nes durys jau buvo iÅ¡laužtos.
Kai buvo iÅ¡laužtos durys, pareigÅ«nams užÄjus į vidų, ji su N. sÄdÄjo ant sofos. PareigÅ«nai be jokios priežasties puolÄ N. Atsimena, tai kaip N. stovÄjo prie spintos, o pareigÅ«nai jam norÄjo uždÄti antrankius. Ji buvo labai susinervinusi, buvo Å¡okas, isterija, ji dÄl to visko neprisimena. NurodÄ, kad neprisimena ar bute buvo policijos pareigÅ«nÄ. Atsimena tik vienÄ gaisrininkÄ . NurodÄ, kad ji matÄ, kaip N. pareigÅ«nų buvo iÅ¡vestas iÅ¡ buto, kokiu tikslu iÅ¡vestas â nežino.
N. buvo vedamas užlaužtomis už nugaros rankomis, ar jį vedÄ du pareigÅ«nai, ar vienas pareigÅ«nas, neatsimena. Po to pareigÅ«nÄ jÄ apklausÄ, prašĠjos duomenų. NurodÄ, kad N. ji bijo tik iÅ¡gÄrusio, jis iÅ¡gÄrÄs tampa greiÄiau įkyrus, nei agresyvus.Liudytojas S. M. Kauno a. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus specialistas parodÄ, kad minÄtÄ dienÄ jis dirbo. NagrinÄjamas įvykis buvo jo priežiÅ«roje. NurodÄ, kad kiek prisimena, buvo gautas praneÅ¡imas dÄl smurto artimoje aplinkoje.
PraneÅ¡ime buvo paminÄta, kad yra agresyvus asmuo nepilnameÄių, ar mažameÄių vaikų atžvilgiu. Toks įvykis registre klasifikuojamas B kategorija, į kurį reikia skubiai, 20 min. bÄgyje reaguoti. Buvo ieÅ¡komos pajÄgos, kurios greiÄiausiai galÄtų nuvykti į įvykio vietÄ , ir buvo jos pasiųstos. NurodÄ, kad neprisimena, ar buvo gautas iÅ¡ pareigÅ«nų skambutis, jog jie negali įeiti į butÄ . Važiuodamas į teismÄ peržiÅ«rÄjo įvykio informacijÄ , matÄ, kad buvo padarytas įraÅ¡as, jog į įvykio vietÄ buvo kviesti gelbÄtojai â ugniagesiai.
TodÄl iÅ¡ to įraÅ¡o galima suprasti, kad buvo problemos su patekimu į patalpÄ . Å is įraÅ¡as padarytas jo ranka, taÄiau ar jis iÅ¡kvietÄ gelbÄtojus, ar kolega, neprisimena. NurodÄ, kad iÅ¡ bendros praktikos tokiais atvejais jie kvieÄia gelbÄtojus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas vyksta tose patalpose. Kaip taisyklÄ, pradžioje bandoma pasižiÅ«rÄti per langus, kad negadinti turto. Å iuo atveju, kiek suprato, to padaryti nebuvo galimybÄs, todÄl buvo laužiamos durys, nes praneÅ¡imo pirminÄ informacija reikalavo pilnai jÄ patikrinti.
NurodÄ, kad sprendimÄ dÄl patekimo į butÄ , dažniausiai priima jų skyriaus, t. y. Kauno a. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus budÄtojas. Tuo metu juo buvo F. N. T. GreiÄiausiai Å¡iuo atveju nurodymÄ Ä¯eiti į butÄ davÄ budÄtojas. Paties įvykio jis tikrai neprisimena, nes tai yra vienas iÅ¡ tÅ«kstanÄių darbo praktikoje. NurodÄ, kad ugniagesiai yra kvieÄiami tuomet, kai nÄra galimybÄs patekti į patalpas, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas iÅ¡ tikrųjų ten vyksta.
NurodÄ, kad Å¡iuo atveju kvietÄ gelbÄtojus arba jis, arba jo kolega, bet įraÅ¡as padarytas jo. NurodÄ, kad jie dirba komandoje ir jeigu tuo metu jis dirbo su kitais įvykiais, tai gelbÄtojus galÄjo pakviesti ir kolega. NurodÄ, kad susipažinÄs su įvykio informacija, nematÄ, kad bÅ«tų praneÅ¡ta KÄdainių pareigÅ«nams, kad tas asmuo yra paieÅ¡komas. PirminÄje praneÅ¡imo informacijoje, kuriÄ jie gavo iÅ¡ bendrojo pagalbos centro, lyg buvo paminÄta, kad tam asmeniui yra uždrausta lankytis tame bute.
NurodÄ, kad gaunama labai trumpa, dviejų, trijų sakinių informacija, iÅ¡ kurios nenuvažiavus į vietÄ ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus, negali kažkÄ sprÄsti. Patvirtino, kad policijos pareigÅ«nai reagavo į praneÅ¡imÄ dÄl smurto artimoje aplinkoje, paÄiame praneÅ¡ime buvo sakoma, kad tame bute kilusi kažkokia agresija mažameÄių vaikų atžvilgiu, o tai buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti.        Liudytoja S. Ū., parodÄ, kad kaltinamasis â kaimynas. NurodÄ, kad tikslios dienos nepamena, taÄiau tÄ dienÄ buvo didelis sujudimas, atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir nuÄjo prie buto Nr. 317.
Po to atvažiavo gaisrininkai. Policininkai pasakÄ, kad neįleidžia į butÄ , sakÄ apie kažkokį smurtÄ . Buvo du policijos pareigÅ«nai, viena iÅ¡ jų moteris. Koridoriuje stovÄjo girta kaltinamojo sugyventinÄs sesuo, kuri pasakÄ, kad ji iÅ¡kvietÄ policijÄ , nes A. smurtauja prieÅ¡ vaikus, prieÅ¡ R. Tuomet ji pabeldÄ Ä¯ buto duris ir pasakÄ: âÄ®leiskâ. R. iÅ¡girdusi, iÅ¡ vidaus pasakÄ, jog ji neturinti raktų, jÄ užrakino vaikas A. Tuomet ji policijos pareigÅ«nams pasakÄ, kad reikia palaukti vaiko, kuris atÄjÄs atrakins duris, nereikia plÄÅ¡ti durų.
Kadangi vaiko nesulaukÄ, todÄl pradÄjo plÄÅ¡ti duris. IÅ¡plÄÅ¡us buto duris, pareigÅ«nai iÅ¡sivedÄ kaltinamÄ jį, prispaudÄ prie sienos dÄjo antrankius. NurodÄ, kad kaltinamasis buvo pastatytas prie sienos, jam užlaužtos rankos, jis net nesiprieÅ¡ino. Antrankius dÄjo policijos pareigÅ«nas, greiÄiausiai vaikinas, ji taip mano. Kaltinamajam antrankiai buvo dedami ne namuose, o koridoriuje. Kaltinamasis nesiprieÅ¡ino, tik sakÄ: âAtsargiau galvaâ. Jis tai sakÄ, kai jį buvo pastatÄ koridoriuje prie sienos ir norÄjo jam uždÄti antrankius.
Po to ji stebÄjo koridoriuje, kaip pareigÅ«nai kaltinamÄ jį vedasi laiptais. Einant laiptais pareigÅ«nas ir kaltinamasis vos nenugriuvo, gal kojos jiems abiem susipainiojo. MatÄ iÅ¡ balkono kaip prie pareigÅ«nų automobilio kieme kaltinamasis koliojosi. NurodÄ, kad į buto vidų nebuvo užÄjusi, ji buvo prie pat buto durų. Butas yra dviejų kambarių. NurodÄ, kad ji teismui telefonu sakÄ, kad nieko nematÄ, nieko nežino Å¡ioje byloje, dÄl to taip sakÄ, nes nenorÄjo, kad jÄ Ä¯trauktų į Å¡iÄ bylÄ , bei, kad jos darbovietÄ nesužinotų, jog kvieÄiama į teismÄ .
NurodÄ, kad jos parodymai teisingi tie, kuriuos davÄ teisme. NurodÄ, kad kaltinamasis į butÄ pareigÅ«nų neįleido, nes jis neturÄjo raktų. Antrų raktų nuo buto jie negalÄjo turÄti, nes iÅ¡ vidaus, jeigu esi užrakintas, niekaip negali atsirakinti, nes tai kinieÄių gamybos durys. R. irgi sakÄ, kad vaikas užrakino duris, pasiÄmÄ raktus. IÅ¡ byloje esanÄio 2016-08-23 Kauno a.VPK KÄdainių r. PK KriminalinÄs policijos skyriaus tyrÄjos A. I. tarnybinio praneÅ¡imo (1 t.; b. l. 6 ) matyti, kad 2016-08-21, apie 14,00 val., Kauno a.
VPK KÄdainių r. PK vyriausiesiems patruliams L. T. ir K. B., (duomenys neskelbtini), papraÅ¡ius A. N., eiti iki tarnybinio automobilio, pastarasis necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinÄjo pareigÅ«nus, atsisakÄ eiti su pareigÅ«nais į tarnybinį automobilį ir pastÅ«mÄ vyr. patrulÄ K. B.. Bandant sulaikyti A. N., jis aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams, muistÄsi, sugriebÄ vyr. patruliui L. T. už tarnybinÄs uniformos, grasino susidorojimu. Vyr. patruliui L. T. dedant specialiÄ sias priemones, antrankius, A.
N. spyrÄ jam į kojÄ , tuo sukeldamas L. T. fizinį skausmÄ . DÄl patirtų sužalojimų L. T. kreipÄsi į VšĮ âKÄdainių ligoninÄâ.   IÅ¡ byloje esanÄių Kauno a. VPK KÄdainių r. PK pareigÅ«nų K. B. ir L. T. tarnybinių praneÅ¡imų (1 t. b. l. 11-12, 13-14) matyti, kad pareigÅ«nai informavo apie tai, kad bute (duomenys neskelbtini) A. N. pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams, koliojo, stumdÄsi, L. T. įspyrÄ Ä¯ kojÄ .IÅ¡ byloje esanÄios ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G2475/2016(02) matyti, kad L.
T. padaryta poodinÄ kraujosruva deÅ¡inÄje Å¡launyje, padaryta kietu, buku daiktu, vieno ar daugiau  trauminių poveikių pasÄkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kiekvienas sužalojimas suteikia didesnį ar mažesnį fizinį skausmÄ (1 t., b. l.27); IÅ¡ byloje esanÄios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KÄdainių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulių pareigybių apraÅ¡ymo ( 1 t., b. l. 35-36, 53-54) 1 d. 1 p. matyti, kad L.
T. ir K. B. yra statutiniai valstybÄs tarnautojai. IÅ¡ Kauno a. VPK KÄdainių rajono PK, policijos patrulių pajÄgų ir priemonių paskirstymo žurnalo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad L. T. ir K. B. 2016-08-21 nuo 07,00 val. iki 19,00 val. vykdÄ tarnybines pareigas (1 t., b. l. 38-39);Iš byloje esanÄių liudytojos G. T. skambuÄių stenogramos, fiksuotos apžiÅ«ros protokole, esanÄių CD kompaktinÄje plokÅ¡telÄje  (1 t., b. l. 42 -47 ) matyti, kad G. T. bendruoju pagalbos skambuÄiu skambino tris kartus : 2016-08-21, 13,53 val., praneÅ¡a, kad jos sesers sugyventinis iÅ¡varÄ iÅ¡ namų vaikus; 2016-08-21 13,57 val., praneÅ¡ta, kad sesers sugyventinis gali bÅ«ti paieÅ¡komas; treÄiÄ kartÄ skambino 2016-08-21 14,07 val. praneÅ¡ta, kad sesers bute smurtaujama tikrai, nes per sienÄ Â girdisi kaip smurtaujama, bute yra trys mažameÄiai vaikai.             IÅ¡ byloje esanÄio asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-08-21, 15,18 val.
A. N. yra nustatytas 3,16 promilių girtumas (1 t., b. l.102);              Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme pasiprieÅ¡inimas â tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisÄtas tarnybines funkcijas. Ä®statymas nurodo du pasiprieÅ¡inimo veikos bÅ«dus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasiprieÅ¡inimas gali pasireikÅ¡ti valstybÄs tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto.
Smurtas prieÅ¡ valstybÄs tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį subjektÄ gali pasireikÅ¡ti tyÄiniu smÅ«gių sudavimu, kankinimu, suriÅ¡imu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždÄti antrankius, smÅ«giais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplÄÅ¡ant tarnybinÄs uniformos liemenÄs kiÅ¡enÄ ir nagais â veidÄ ), smÅ«giavimu taburete, nors smÅ«gio buvo iÅ¡vengta, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015).
Kasacinio teismo nutartyse, fizinis smurtas yra nuosekliai aiÅ¡kinamas kaip bet koks neteisÄtas tiesioginis poveikis (tyÄinis smÅ«gių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyÄia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybÄs tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekanÄiam subjektui ir nori taip veikti.
KaltÄs turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).
Teismas iÅ¡analizavÄs įrodymų visumÄ , t. y. kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo eigÄ , nusikalstamos veikos intensyvumÄ , padarinius, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyÄia, nes jis akivaizdžiai suvokÄ, kad prieÅ¡inasi, fizinį smurtÄ naudoja prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ , kad pareigÅ«nui bus padarytas sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas, ir norÄjo taip veikti. BK 286 str. dispozicijoje nÄra numatytas pasekmių atsiradimas, todÄl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis policijos pareigÅ«nui kaltinamasis pradÄjo vartoti fizinį smurtÄ , arba grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ .Teismas iÅ¡analizavÄs įrodymų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarÄ minÄtÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Pagrindo abejoti pareigÅ«nų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimÄ padariusius asmenis, parodymais, nÄra teisinio pagrindo, juo labiau, kad tiek nukentÄjusysis L. T., tiek liudytojai K. B. ir S. M. apklausiami teisiamojo posÄdžio metu, buvo įspÄti dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ . Byloje nenustatyta, kad pareigÅ«nai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jokių objektyvių duomenų dÄl galimo policijos pareigÅ«nų suinteresuotumo, Å¡aliÅ¡kumo, nepateikÄ ir pats kaltinamasis.
PareigÅ«nai L. T. ir K. B. viso proceso metu davÄ nuoseklius, tarpusavyje neprieÅ¡taraujanÄius ir bylos faktines aplinkybes atitinkanÄius parodymus. Jų nurodytos nagrinÄjamo įvykio aplinkybÄs atitinka raÅ¡ytinÄ nagrinÄjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , jas teismo posÄdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti E. R., D. K., S. M., G. T.. Teismas kritiÅ¡kai iÅ¡ dalies vertina liudytojų R. K. ir liudytojos S. Ū. teisiamojo posÄdžio metu duotus parodymus. R. K. yra kaltinamojo sugyventinÄ.
Ji suinteresuota padÄti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybÄs ir bausmÄs už padarytÄ nusikaltimÄ , be to jos parodymai prieÅ¡tarauja kaltinamojo parodymams, jog jie pareigÅ«nų į butÄ neįsileido dÄl to, kad sÅ«nus buvo juos užrakinÄs ir jie neturÄjo raktų, minÄta liudytoja teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad jos sesers buvo papraÅ¡yta iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tuo metu jau bute vaikų nebuvo, jie buvo iÅ¡ÄjÄ anksÄiau, t. y. patvirtino, kad durys nebuvo vaikų užrakintos. Gi liudytoja S. Ū. kaltinamojo kaimynÄ, ji taip pat suinteresuota padÄti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybÄs ir bausmÄs. Jos parodymus, kad buto durys iÅ¡ vidaus neatsirakina, paneigÄ pati liudytoja kaltinamojo sugyventinÄ R.
K., kuri nurodÄ, kad ji ieÅ¡kojo antrojo rakto atrakinti duris, jį rado senoje rankinÄje, taÄiau durys jau buvo iÅ¡laužtos. Liudytoja G. T. parodÄ, kad ji seseriai sakÄ, kad ji ieÅ¡kotų nes turi namuose atsarginį raktÄ ir liepusi seseriai atrakinti duris. Be to liudytoja S. Ū. nepaneigÄ parodymų, kad kaltinamasis policijos pareigÅ«nų į butÄ neįsileido. Bei, kad bute buvo sužalotas nukentÄjÄs. Pagal Policijos įstatymo 22 str. policijos pareigÅ«nas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisÄ: be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams asmenims priklausanÄias gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas.
Atsisakius paklusti, pareigÅ«nas turi teisÄ prievarta atidaryti patalpas; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisÄs pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar nusikalstamÄ veikÄ , įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiÅ«rai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.
Byloje nÄra nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai minÄto įvykio metu bÅ«tų veikÄ neteisÄtai ar virÅ¡ydami savo įgaliojimus, Be to vienas iÅ¡ įrodymų patvirtinanÄių policijos pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ yra byloje esanÄios G. T. skambuÄių stenogramos, fiksuotos apžiÅ«ros protokole, esanÄių CD kompaktinÄje plokÅ¡telÄje  (1 t., b. l. 42 -47 ) iÅ¡ kurių matyti, kad G. T. bendruoju pagalbos skambuÄiu skambino tris kartus : 2016-08-21 13,53 val., praneÅ¡a, kad  jos sesers sugyventinis iÅ¡varÄ iÅ¡ namų vaikus; 2016-08-21 13,57 val., praneÅ¡ta, kad sesers sugyventinis gali bÅ«ti paieÅ¡komas; treÄiÄ kartÄ skambino 2016-08-21 14,07 val. praneÅ¡ta, kad sesers bute smurtaujama tikrai, nes per sienÄ Â girdisi kaip smurtaujama, bute yra trys mažameÄiai vaikai.
Tai patvirtino ir liudytojas Kauno a. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus specialistas S. M., kuris patvirtino, jog minÄtas įvykis registre klasifikuojamas B kategorija, į kurį reikia skubiai, 20 min. bÄgyje reaguoti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuota, kad jis pastÅ«mÄ Kauno a. vyriausiojo policijos komisariato KÄdainių r. policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiÄ jÄ patrulÄ K. B.. Liudytoja K. B. teisiamojo posÄdžio metu nepatvirtino, kad kaltinamasis minÄtus veiksmus atliko tyÄia, prieÅ¡ingai ji parodÄ, kad kaltinamasis jÄ netyÄia pastÅ«mÄ.
Kaltinamasis taip pat Å¡ioje dalyje kaltÄs nepripažįsta, byloje nesurinkta objektyvių, neginÄytinų įrodymų, kad kaltinamasis minÄtus veiksmus atliko tyÄia, todÄl Å¡i kaltinimo dalis - iÅ¡ kaltinamojo kaltinimo Å¡alintina. Teisiamojo posÄdžio metu kaltinamojo gynÄjo iÅ¡kelta gynybos versija, kad įvykio metu buvo sužalotas kaltinamasis policijos pareigÅ«nų, pateikta teismui 2016-08-30 specialisto iÅ¡vada kur kaltinamajam konstatuoti kÅ«no sužalojimai (1 t., b. l. 100), kurie galÄjo bÅ«ti padaryti, pareigÅ«nams įveikiant kaltinamojo pasiprieÅ¡inimÄ teisÄtiems pareigÅ«nų reikalavimams, taÄiau minÄta aplinkybÄ neÅ¡alina jo paÄio veiksmų neteisÄtumo ir atsakomybÄs už juos, bei nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis padarÄ nusikaltimÄ â pasiprieÅ¡ino valstybÄs tarnautojui (policijos pareigÅ«nui), atlikusiam tarnybos pareigas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui atliekanÄiam tarnybines pareigas. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ pareigÅ«nÄ , L. T. - padarÄ jam nežymų sveikatos sužalojimÄ , sukÄlÄ fizinį skausmÄ Byloje iÅ¡analizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarÄ minÄtÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 286 str.            Kaltinamojo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nÄra, jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.            Teismas skirdamas bausmÄ kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį.
Jo padaryta nusikalstama veika nesunki ( BK 11 str.), sunkių pasekmių nesukÄlÄ. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybÄ. Jis praeityje teistas už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 140 str. 145 str. (smurtavo prieÅ¡ sugyventinÄ ir jos seserį G. T., 1 t., b.l.121-122, 123-124), bausmÄ atlikÄs visiÅ¡kai (2 t., b. l. 57), teistumas neiÅ¡nykÄs, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 129-132,); dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2017-04-04 (2 t., b. l.56 ), darbo biržoje buvo registruotas (1 t., b. l. 134), iÅ¡ byloje esanÄios VšĮ KÄdainių PSPC informacijos matyti, kad kaltinamasis nuo 2008-10-06 iki 2013-01-22 buvo PriklausomybÄs ligų informacinÄje grupÄje, diagnozÄ: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį.
Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nÄra įraÅ¡ytas (1 t., b. l. 138). Kaltinamasis kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino, dÄl padaryto nusikaltimo nesigaili, civ. ieÅ¡kinio neatlygino. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. Lietuvos Respublikos BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas nÄra įstatyme numatytų sÄ lygų visumos. Teismas kaltinamajam bausmÄ skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmÄs tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ â laisvÄs atÄmimo bausmÄ, įvertinant tai, kad bausmÄs tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ Â veikÄ Â padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principÄ kaltinamajam už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ tikslinga skirti laisvÄs atÄmimo bausmÄ mažesnÄ nei sankcijos vidurkis.
Teismas atsižvelgÄs į tai, kad kaltinamasis bausmÄ pagal 2015-12-18 nuosprendį atlikÄs visiÅ¡kai, į probacijos tarnybÄ atvykdavo visuomet nustatytu laiku (3 t., b. l 57), dirba, charakterizuojamas teigiamai kaip kruopÅ¡tus, pareigingas, sÄ Å¾iningas darbuotojas, sugeba operatyviai atlikti svarbius darbus, kolektyve draugiÅ¡kas, imlus naujovÄms ir pasiÅ«lymams (3 t., b. l. 56), prokuroras teisiamojo posÄdžio metu praÅ¡o kaltinamajam taikyti BK 75 str. nuostatas. Teismas atsižvelgÄs į paminÄtas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad bausmÄs tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. , teismas mano, kad bausmÄs vykdymo atidÄjimas užtikrins teisingo nubaudimo principÄ , kaltinamajam suteiktina galimybÄ Ä¯rodyti, kad bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.
Kaltinamajam atidÄjus bausmÄs vykdymÄ tikslinga skirti įpareigojimus kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybÄ toliau keisti gyvenimo bÅ«dÄ , kurie turÄs didesnį efektÄ siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmÄs tikslų, bei teismo įsitikinimu, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimas užtikrins teisingo nubaudimo principÄ . Siekiant įgyvendinti bausmÄs paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: tÄsti darbÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusijÄ su darbu; neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos KÄdainių rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
Taip pat teismas mano, jog tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonÄ â įmokÄ Ä¯ nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Â - 5 MGL, t. y. 188,30 Eur ( LR BK 67 str. 2 d. 6 p; BK 71str.), kuriÄ jis turi sumokÄti per tris (3) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. NukentÄjÄs L. T. pareiÅ¡kÄ 1000 Eur sumai civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo fiziÅ¡kai nepajÄgus, 12 dienų nedarbingas (1t., b. l. 32).Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinÄ Å¾ala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala nukentÄjusiam padaryta nusikaltimu, todÄl atlyginti žalÄ pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda jÄ padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo, todÄl teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žmogaus gyvybÄ, sveikata yra absoliuÄios vertybÄs, todÄl iÅ¡gyvenimai, sukelti pažeidus Å¡ias asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbias vertybes, ypaÄ dideli. NeturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginÄ satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį ar fizinį skausmÄ , praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .Kaltinamasis dirba nuo 2017-04-04, neturi nekilnojamojo turto;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad esminis neturtinÄs žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmÄs ir dÄl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄ byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ ( dvasinius iÅ¡gyvenimus ); turtinÄ Å¾ala nukentÄjusiam nepadaryta.  Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkreÄioje situacijoje teismas turi pareigÄ užtikrinti prieÅ¡ingų interesų â nukentÄjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens â pusiausvyrÄ , kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito â nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo Å¡altiniu.
Nustatant neturtinÄs žalos dydį pažymÄtina, jog dÄl nukentÄjusio sužalojimo dvasiniai sukrÄtimai Å¡iuo atveju nÄra progresuojantys, t. y., byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentÄjusiam patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų sukÄlÄ kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dÄl kurių nukentÄjÄs ateityje nebegalÄtų gyventi pilnaverÄio gyvenimo. TaÄiau nukentÄjÄs buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, pagrįstÄ baimÄ dÄl savo sveikatos .
        Pagal CK 6.250 str. neturtinÄs žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas, o ne nukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas, todÄl neturi bÅ«ti vartojama sÄ voka - neturtinÄs žalos sumažinimas. Teismas nustato L. T. neturtinÄs žalos dydį â450 Eur, likusioje dalyje civ. ieÅ¡kinys atmestinas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Vadovaujantis LR BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iÅ¡ kaltinamojo priteistina proceso iÅ¡laidos, -17,63 Eur ( paÅ¡to iÅ¡laidos), valstybÄs naudai.                  Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,     n u s p r e n d Ä :
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ Â numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nubausti jį - laisvÄs atÄmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams. Taikyti LR BK 75 str.1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. ir pagrindinÄs bausmÄs, laisvÄs atÄmimo, vykdymÄ atidÄti vieniems (1) metams, įpareigoti nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos, KÄdainių rajono ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo; tÄsti darbÄ ; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusijÄ su darbu.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonÄ â įmokÄ Ä¯ nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Â - 5 MGL, t. y. 188,30 Eur ( LR BK 67 str. 2 d. 6 p; BK 71str.), kuriÄ jis turi sumokÄti per tris (3) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonÄ Å¡ioje byloje raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikinti.  Priteisti nukentÄjusiam L. T. iÅ¡ nuteistojo A. N. 450,00 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo atmesti.   Priteisti iš nuteistojo A.
N. proceso iÅ¡laidas (paÅ¡to iÅ¡laidas) â 17,63 Eur valstybei.                             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinÄjusiam teismui.                    TeisÄja                                                                                        Audra KriÅ¡ÄiÅ«nienÄ  Â