Legislator Case Law & Legislation
9b5c56b4-cf66-492c-848b-71f4fbcdc652 AI generated

9b5c56b4-cf66-492c-848b-71f4fbcdc652 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Case Number 9b5c56b4-cf66-492c-848b-71f4fbcdc652
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Antanui JaraÅ¡iui, nukentėjusiam L. T.vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių iÅ¡silavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), darbo biržoje buvo registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-03-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , teistas : 2015-03-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (3 nusikaltimai) 40 parų areÅ¡tu, bausmę atlikęs; 2015-12-18 pagal LR BK 140 str. 1 d.; 145 str. 2 d; 140 str. 2 d, BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d.- galutinė subendrinta bausmė –laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį : nuo 22,00 val. iki 06,00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo, bei vadovaujantis LR BK 722 str.

Legislator headnote

AI generated

9b5c56b4-cf66-492c-848b-71f4fbcdc652 · Kėdainių rajono apylinkės teismas: Tuomet kaltinamasis buvo pastatytas prie spintos, jam uždėta antrankių apyrankė. Uždėjus jam antrankių apyrankę, jis sukdamasis tyčia spyrė jam į deÅ¡inės kojos Å¡launį. Nuo spyrio į kojÄ juto fizinį skausmÄ , buvo mėlynė, kurios dydis buvo užfiksuotas medikų. Nurodė, kad kaltinamasis jam spyrė į deÅ¡inės kojos Å¡launį virÅ¡ kelio, netyčia įspirti į tokį aukÅ¡tį neįmanoma. Asmuo buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Užpildęs įvykio medžiagÄ , maždaug po valandos jis kreipėsi į medikus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas L           Baudžiamoji byla Nr.1-19-336/2017    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39957-2016-5     Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5;               1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.27.1; 2.1.10.1;                                                     2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5;                                                                                     (S) KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 9 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui, gynėjui adv.

Antanui JaraÅ¡iui, nukentėjusiam L. T.vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių iÅ¡silavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), darbo biržoje buvo registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-03-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , teistas : 2015-03-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (3 nusikaltimai) 40 parų areÅ¡tu, bausmę atlikęs; 2015-12-18 pagal LR BK 140 str. 1 d.; 145 str. 2 d; 140 str. 2 d, BK 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d.- galutinė subendrinta bausmė –laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį : nuo 22,00 val. iki 06,00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo, bei vadovaujantis LR BK 722 str.

įpareigotas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs,          kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ Â numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 286 str. (2016-08-21 pasiprieÅ¡inimas Kauno a. VPK , VPS PB patruliams),n u s t a t ė :       Kaltinamasis A. N. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, elgėsi agresyviai, bandant sulaikyti prieÅ¡inosi valstybės tarnautojui, atliekančiam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas - uždėjus ant vienos rankos antrankius, spyrė vienÄ kartÄ Kauno a. vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių r. policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiajam patruliui L.

T. į kojÄ , tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukeldamas fizinį skausmÄ .          Kaltinamasis A. N. kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino. Nurodė, kad 2016-08-21 iÅ¡ patėvio, gyvenančio penktame aukÅ¡te, sužinojo, kad jo ieÅ¡ko sugyventinė R., prašė užeiti pas jÄ Ä¯ butÄ . Nurodė, kad jis buvo girtokas kai atėjo į sugyventinės butÄ . Sugyventinė ir jos sesuo buvo iÅ¡gėrusios, jos pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo.

Jokio konflikto su sugyventinės seserimi nebuvo, jis tiesiog jos paprašė išeiti, pasakė, kad jie su R. nori pabūti dviese. Nurodė, kad G. T. iš buto neišstūmė, tik paėmęs už parankės nuvedė iki durų, nes ji pati šlitinėjo. Nurodė, kad vaikai išėjo kartu su G. T., vyresnio sūnaus A. paprašė buto duris užrakinti, pasakė, kad jis su mama pabus vieni, o grįžęs iš lauko jis atrakins duris. Nurodė, kad jis nepamena už kiek laiko atvyko policija. Kai pareigūnai atvažiavo jis su K. dar gulėjo lovoje, abu susinervino, nesuprato dėl ko atvažiavo policija.

Policijos pareigÅ«nai reikalavo įleisti į butÄ . Nurodė, kad jis neatsimena, ar buvo priėjęs prie durų, ar iÅ¡ tolo rėkė, kokiÄ teisę jie turi, nes jis nėra nei paieÅ¡komas, nei kažkuo nusikaltęs, todėl pareigÅ«nai neturėjo teisės reikalauti patekti į butÄ . Nurodė, kad jo sugyventinė prie durų aiÅ¡kiai pasakė, kad viskas tvarkoje. Nurodė, kad jis net neturėjo galimybės įspirti pareigÅ«nui, nes pareigÅ«nas jam kambaryje užlaužė už nugaros rankÄ , jis buvo vedamas pasilenkęs, o tokioje padėtyje neįmanoma įspirti.

Nurodė, kad į pareigÅ«nę gal atsirėmė kai buvo vedamas. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padaręs nusikaltimÄ , tačiau jo kaltė padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ pilnai įrodyta byloje iÅ¡analizuotais įrodymais.                      Nukentėjęs L. T., Kėdainių r. PK vyr. patrulis parodė, kad 2016-08-21 dirbo su kolege K. B. oper. grupėje nuo 7 val. iki 19 val. Budinčio buvo praneÅ¡ta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje.

Kiek pamena, buvo praneÅ¡ta, kad asmuo smurtauja ir, kad bijoma dėl gyvybės, buvo nurodyta vykti nurodytu adresu. PraneÅ¡ime buvo minima apie nepilnamečius vaikus bute. Nurodė, kad jam žinoma, jog minėtu adresu ne kartÄ buvo kviesti policijos pareigÅ«nai, žino, kad buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje kaltinamojo atžvilgiu. Nuvykus nurodytu adresu, niekas į butÄ neįleido, todėl į butÄ buvo patekta gaisrininkų pagalba. Žinojo, kad bute yra žmonių, girdėjosi per duris vartojami keiksmažodžiai, girdėjosi, kad bute vyksta ginčas, konfliktas, moteris už durų liepė atrakinti duris, tačiau vyriÅ¡kis kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kė, kad niekas durų nerakins ir, kad jie, pareigÅ«nai, neturi teisės patekti į butÄ .

Konfliktas vyko kitame kambaryje, todėl aiÅ¡kiai suprasti visų žodžių nebuvo įmanoma. Po to bute nutilo ir girdėjosi tik kaltinamojo Å¡neka, iÅ¡ jo kalbos suprato, kad kaltinamasis neblaivus, nes asmuo bÅ«damas blaivus taip nesikeiktų. Nurodė, kad jie reikalavo atidaryti duris ir tai vyko labai ilgai, buvo įkalbinėjama duris atidaryti nuo 30 min. iki valandos laiko, kol atvažiavo gaisrininkai. Po to buvo paskambinta Kauno a. VPK budėtojui, su juo buvo pasitarta ir bendrai buvo nuspręsta, kad į butÄ reikia patekti, įsitikinti, ar yra saugu, kadangi prieÅ¡ tai buvo ne vienas smurto atvejis.

Nurodė, kad ne jis vienas sprendžia, ar vykti į įvykį, ar ne. Pagal statutÄ budintis yra virÅ¡esnis, jis ir iÅ¡kvietė gaisrininkus. Nurodė, kad budintis pasakė, kad bet kokiu bÅ«du reikia patekti į butÄ , bÅ«tina įsitikinti, ar žmonės yra sveiki. Nurodė, kad jeigu bÅ«tų geranoriÅ¡kai įleisti į butÄ , bÅ«tų įvertinę situacijÄ , įsitikinę, kad visi bute sveiki, ir bÅ«tų išėję iÅ¡ buto. Nurodė, kad prie buto durų su pranešėja bendravo dar iki įeinant į butÄ , kai dar buvo neiÅ¡laužtos buto durys.

Ji minėjo, kad buvo iÅ¡mesta iÅ¡ buto, bute kaltinamasis smurtauja, užsirakino, ir kad gresia realus pavojus to asmens sugyventinei, pranešėja isteriÅ¡kai sakė, kad sugyventinę nužudys. Pranešėja kaltinamÄ jį apibÅ«dino kaip labai agresyvų, teigė, kad jis grasinęs ir jai ne kartÄ , yra jai kažkÄ padaręs, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prievartos prieÅ¡ jÄ ir jos seserį. Nurodė, kad pranešėja buvo neblaivi, bet pranešėja sugebėjo, papasakojo visas aplinkybes, kaip jai tuo metu atrodė.

Nurodė, kad atvykę gaisrininkai iÅ¡laužė buto duris. Pirmas į butÄ Ä¯Ä—jo gaisrininkas, tačiau netrukus išėjo. Tuomet į butÄ užėjo jis ir K. B.. Asmens buvo papraÅ¡yta eiti kartu su jais į tarnybinį automobilį, nes tuo metu jo asmenybė pagal gimimo metus tiksliai nebuvo žinoma. Be to kai kurie gyventojai teigė, kad tas asmuo yra galimai paieÅ¡komas. Kaltinamasis kategoriÅ¡kai atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo neblaivus. Jam kategoriÅ¡kai atsisakius eiti į tarnybinį automobilį, jis pastÅ«mė kolegę, tuomet jie bandė kaltinamÄ jį sulaikyti.

Tuomet kaltinamasis buvo pastatytas prie spintos, jam uždėta antrankių apyrankė. Uždėjus jam antrankių apyrankę, jis sukdamasis tyčia spyrė jam į deÅ¡inės kojos Å¡launį. Nuo spyrio į kojÄ juto fizinį skausmÄ , buvo mėlynė, kurios dydis buvo užfiksuotas medikų. Nurodė, kad kaltinamasis jam spyrė į deÅ¡inės kojos Å¡launį virÅ¡ kelio, netyčia įspirti į tokį aukÅ¡tį neįmanoma. Asmuo buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Užpildęs įvykio medžiagÄ , maždaug po valandos jis kreipėsi į medikus.

Nurodė, kad byloje jis palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes buvo 12 dienų nedarbingas, nėjo į darbÄ , jautė fizinį skausmÄ , buvo fiziÅ¡kai nepajėgus. Tai pirmas kartas, kai atliekant darbines pareigas, jo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Policijos komisariate dirba pusantrų metų .Liudytojas E. R., ugniagesys – gelbėtojas Kėdainių PGT parodė, kad 2016-08-21 iÅ¡ bendrojo pagalbos centro gavo praneÅ¡imÄ , kad policijai reikia pagalbos iÅ¡laužti duris ir patekti į patalpas.

Tuomet jis, D. K., pamainos vadas S. M. ir vairuotojas S., apie 14 val. nuvyko nurodytu adresu. Nuvykus, juos pasitikę policijos pareigÅ«nai pasakė, kad reikia iÅ¡laužti buto duris, nes bute yra policijos ieÅ¡komas asmuo. Pamainos vadas liepė jiems iÅ¡laužti duris. Duris iÅ¡laužus į vidų nėjo, įleido policijos pareigÅ«nus. Kas vyko toliau nematė, susirinkę savo daiktus išėjo. Nurodė, kad per langÄ Ä¯ patalpas niekada nelipa dėl savo saugumo, tik jeigu vyksta gaisras tai lipa ir per langÄ , nes žino, kad vyksta gaisras, žmogus nesiprieÅ¡ins ir jį reikia gelbėti.

Nurodė, kad jų užduotis buvo tik iÅ¡laužti duris. BÅ«nant lauke prie maÅ¡inos, matė kaip policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivedė surakintÄ antrankiais žmogų. Jis vedamas nesiprieÅ¡ino, jo rankos buvo gale, surakintos antrankiais.   Liudytojas D. K., ugniagesys Kėdainių PGT nurodė, kad 2016-08-21, apie 14 val. pagal gautÄ bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imÄ vyko adresu (duomenys neskelbtini). Reikėjo padėti policijos pareigÅ«nams patekti į butÄ . Vyko jis, E. R., pamainos vadas S. M. ir vairuotojas S. Juos pasitikę policijos pareigÅ«nai paprašė iÅ¡laužti buto duris, kurios buvo užrakintos.

PrieÅ¡ laužiant duris policijos pareigÅ«nai ir jie žodžiu prašė atidaryti duris, kad nereikėtų jų laužti. KÄ sakė už durų buvęs asmuo, ar buvo koks triukÅ¡mas ir pan., negali pasakyti, nes nepamena. Tvirtina, kad nei policijos pareigÅ«nų, nei jų reikalavimui atrakinti duris, asmuo nepakluso. Duris iÅ¡laužus į buto vidų nėjo, įleido policijos pareigÅ«nus, o patys išėjo. Nurodė, kad kokia buvo durų laužimo priežastis nežino, su policijos pareigÅ«nais bendravo pamainos vadas, o jie tik vykdė pamainos vado įsakymus.

Liudytojas S. M. pamainos vadas Kėdainių PGT parodė, kad 2016-08-21, apie 14 val. pagal gautÄ bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imÄ vyko adresu (duomenys neskelbtini). Buvo praneÅ¡ta, kad policijai reikalinga pagalba patekti į butÄ , kuriame yra paieÅ¡komas asmuo. Atvykus į įvykio vietÄ juos pasitiko policijos ekipažas, parodė, kurias duris reikia iÅ¡laužti. Buto durys buvo iÅ¡laužtos, į vidų buvo įleisti policijos pareigÅ«nai. Nurodė, kad prieÅ¡ pradedant laužti duris, policijos pareigÅ«nai beldė į duris, bet niekas neįleido, nors girdėjosi, kad bute kažkas yra, buvo girdėti kažkoks triukÅ¡mas.

Neįsileidus į butÄ , jis davė komandÄ buto duris iÅ¡laužti. Nurodė, kad jis kaip pamainos vadas yra atsakingas už savo pareigÅ«nų darbų saugÄ . Buvo gauta tiksli informacija, kad bute esantis asmuo yra paieÅ¡komas, o tokiu atveju dėl saugumo yra numatyta per langus nelipti. Nurodė, kad iÅ¡laužus duris į butÄ jie nėjo, įleido policijos pareigÅ«nus, kas vyko bute jam nežinoma. Nurodė, kad bÅ«nant lauke prie automobilio, matė kaip policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivedė vyriÅ¡kį.

Ar jis vedamas prieÅ¡inosi nematė, nestebėjo. Liudytoja K. B., Kėdainių r. PK vyriaus. patrulė parodė, kad 2016-08-21 dirbo su patruliu L. T.. IÅ¡ Kauno a. VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie vykstantį smurtÄ artimoje aplinkoje, buvo nurodyta, kad bute yra vaikai. Nuvyko budėtojo nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė, už durų girdėjosi kalbant žmones, rėkimÄ . Pasitarus su Kauno a. VPK budėtoju, buvo nutarta bÅ«tinai patekti į butÄ , nes Å¡iuo adresu anksčiau buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, be to bute buvo nurodyta, jog yra mažamečių vaikų, todėl buvo iÅ¡kviesta ugniagesių tarnyba.

Viduje esančių žmonių buvo praÅ¡oma atidaryti buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, sakė „Tik pabandykit patekti į mano butÄ â€œ. Atvykę ugniagesiai nusprendė, kad į butÄ tikslinga patekti ne per langÄ , o pro duris. Patekus į butÄ , kaltinamojo buvo papraÅ¡yta pateikti savo duomenis, prisistatyti. Bute be kaltinamojo buvo ir jo žmona. Kaltinamasis pateikti savo duomenis, prisistatyti atsisakė, buvo agresyvus, gestikuliavo rankomis. Jo buvo papraÅ¡yta eiti iki maÅ¡inos, kad nustatyti jo asmenybę, tai daryti jis atsisakė, todėl buvo nuspręsta jam uždėti antrankius.

Tuo metu jis gestikuliavo rankomis ir spyrė kolegai į kojÄ , į kuriÄ kojÄ neatsimena, smulkiai yra suraÅ¡yta tarnybiniame praneÅ¡ime. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (1 t., b. l.50-51), jog dedant kaltinamajam antrankius jis vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę kojÄ Ä¯spyrė L. T.. Nurodė, kad prieÅ¡ spyrį kolegai į kojÄ , prieÅ¡ uždedant jam antrankius, kaltinamasis gestikuliuodamas rankomis jÄ netyčia pastÅ«mė. Po to kolega jai sakė, kad kaltinamasis jam įspyrė į kojÄ , skundėsi skausmu.

Nurodė, kad atvykus į įvykio vietÄ prie buto juos pasitiko, kaip suprato kaltinamojo žmonos ar sugyventinės sesuo, kuri ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ji buvo iÅ¡gėrusi, smarkiai susijaudinusi, sakė, kad jos seseriai gresia pavojus, prašė kuo greičiau atidaryti duris, sakė, jog tai vyksta ne pirmÄ kartÄ . Ji apibÅ«dino kaltinamÄ jį kaip agresyvų žmogų, sakė, kad jis smurtauja ne pirmÄ kartÄ .                           Liudytoja G. T., parodė, kad kaltinamasis jos sesers sugyventinis.

Nurodė, kad 2016-08-21 pas seserį bute jos abi vartojo alkoholį. Kaltinamojo bute nebuvo. Bute dar buvo keturi vaikai: 14 m. amžiaus dvyniai, A. 13 metų amžiaus ir A. 5 metų amžiaus, vaikai buvo kitame kambaryje. Begeriant sesuo paskambino kaltinamajam ir netrukus jis atėjo išgėręs. Tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, įvyko susistumdymas, kaltinamasis jos prašė išeiti iš buto, ji nenorėjo išeiti, nes butas yra sesers. Ji iš buto kaltinamojo buvo išstumta, bute liko vaikai.

Nurodė, kad sesuo paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , nes ji bijo viena pasilikti su kaltinamuoju, nes iÅ¡gėręs jis bÅ«na agresyvus. Nurodė, kad kai kaltinamasis jÄ stÅ«mė pro buto duris, tuomet sesuo jos paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . Nurodė, kad paskambinusi į policijÄ , pranešė, kad bute triukÅ¡mas, bute yra nepilnamečių vaikų ir, kad gali bÅ«ti naudojamas smurtas. Ä® policijÄ skambino kelis kartus. Nurodė, kad ji nesijautė girta. Atvykę pareigÅ«nai beldė į buto duris, bet niekas durų neatidarė.

Kas vyko toliau nežino, nematė, nes buvo savo bute. Nurodė, kad ji matė, kaip iÅ¡ buto išėjo vienas vaikas, tai A., o kiti trys vaikai liko bute. Nurodė, kad nematė kaip kaltinamasis pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams. Nurodė, kad ji telefonu kviesdama policijÄ sakė, kad kaltinamasis smurtauja, kad bute yra nepilnamečiai vaikai, ir kad jÄ stumdo, t. y. policijÄ kvietė ir dėl savęs. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (t. 1, b. l. 61-62), patvirtino, kad pareigÅ«nai prašė kaltinamojo atidaryti duris, perspėjo apie tris kartus, ji pati per užrakintas duris R. sakė, jog pas jÄ namuose yra atsarginiai raktai ir, kad ji atrakintų duris.

Nurodė, kad kviesdama pareigÅ«nus ji buvo įsitikinusi, kad tokia situacija bute yra iÅ¡ tiesų.           Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamasis sugyventinis, kartu gyvena apie 15 metų, turi keturis bendrus vaikus. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu kaltinamasis jos bute negyveno, nes tuo metu girtuokliavo ir, kad nebÅ«tų triukÅ¡mo buvo pats išėjęs gyventi kitur. Nurodė, kad 2016-08-21 ji pati ieÅ¡kojo kaltinamojo patėvio bute, tačiau nerado. Maždaug po 20-25 min. kaltinamasis atėjo pas jÄ Ä¯ butÄ .

Tuo metu ji su seserimi bute gėrė alkoholį, nebuvo stipriai apsvaigusios. Kaltinamajam atėjus į butÄ , sesuo su kaltinamuoju nekonfliktavo. Kai N. atėjo į butÄ , buvo dienos metas, lauke buvo karÅ¡ta, vaikai paklausė, ar gali eiti į laukÄ . Jie davė vaikams pinigų ir vaikai išėjo į laukÄ . Sesuo tikrai matė, kaip jie iÅ¡ buto išėjo į laukÄ . G. iÅ¡ buto išėjo pirmas, po to vėliau išėjo ir kiti trys vaikai. Jokio konflikto bute nebuvo, paprasčiausiai sesers buvo gražiai papraÅ¡yta iÅ¡eiti ir juos vienus palikti bute.

Nurodė, kad tuo metu vaikų jau bute nebuvo, jie jau buvo anksčiau išėję. IÅ¡ buto sesuo nebuvo iÅ¡stumta. Kodėl sesuo kvietė policijos pareigÅ«nus ji nežino. Nurodė, kad kai pradėjo belsti į duris, ji nuėjo paklausti kas atėjo, prisistatė policijos pareigÅ«nai, ji nustebo dėl ko atvyko pareigÅ«nai, nes bute nebuvo jokio triukÅ¡mo. Nurodė, kad ji pareigÅ«nams pasakė, kad jie neturi rakto, nes vaikas juos užrakino. Nurodė, kad pareigÅ«nai sakė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , yra smurtaujama.

Ji pasakė, kad niekas nesmurtauja. Tada pareigÅ«nai paprašė atidaryti duris. Nurodė, kad ji pati sužinojo, kad jie buvo bute vaikų užrakinti, tik tada, kai atvažiavo pareigÅ«nai. PareigÅ«nams atvažiavus, ji pradėjo ieÅ¡koti raktų, tačiau N. jai pasakė, kad raktÄ nuo buto padavė sÅ«nui A., kuris butÄ ir užrakino. SÅ«nus duris užrakino iÅ¡ lauko pusės. IeÅ¡kojo antro rakto, tačiau juos surado po kažkiek laiko senoje rankinėje, bet raktai jau nebuvo reikalingi, nes durys jau buvo iÅ¡laužtos.

Kai buvo iÅ¡laužtos durys, pareigÅ«nams užėjus į vidų, ji su N. sėdėjo ant sofos. PareigÅ«nai be jokios priežasties puolė N. Atsimena, tai kaip N. stovėjo prie spintos, o pareigÅ«nai jam norėjo uždėti antrankius. Ji buvo labai susinervinusi, buvo Å¡okas, isterija, ji dėl to visko neprisimena. Nurodė, kad neprisimena ar bute buvo policijos pareigÅ«nė. Atsimena tik vienÄ gaisrininkÄ . Nurodė, kad ji matė, kaip N. pareigÅ«nų buvo iÅ¡vestas iÅ¡ buto, kokiu tikslu iÅ¡vestas – nežino.

N. buvo vedamas užlaužtomis už nugaros rankomis, ar jį vedė du pareigÅ«nai, ar vienas pareigÅ«nas, neatsimena. Po to pareigÅ«nė jÄ apklausė, prašė jos duomenų. Nurodė, kad N. ji bijo tik iÅ¡gėrusio, jis iÅ¡gėręs tampa greičiau įkyrus, nei agresyvus.Liudytojas S. M. Kauno a. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus specialistas parodė, kad minėtÄ dienÄ jis dirbo. Nagrinėjamas įvykis buvo jo priežiÅ«roje. Nurodė, kad kiek prisimena, buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje.

PraneÅ¡ime buvo paminėta, kad yra agresyvus asmuo nepilnamečių, ar mažamečių vaikų atžvilgiu. Toks įvykis registre klasifikuojamas B kategorija, į kurį reikia skubiai, 20 min. bėgyje reaguoti. Buvo ieÅ¡komos pajėgos, kurios greičiausiai galėtų nuvykti į įvykio vietÄ , ir buvo jos pasiųstos. Nurodė, kad neprisimena, ar buvo gautas iÅ¡ pareigÅ«nų skambutis, jog jie negali įeiti į butÄ . Važiuodamas į teismÄ peržiÅ«rėjo įvykio informacijÄ , matė, kad buvo padarytas įraÅ¡as, jog į įvykio vietÄ buvo kviesti gelbėtojai – ugniagesiai.

Todėl iÅ¡ to įraÅ¡o galima suprasti, kad buvo problemos su patekimu į patalpÄ . Å is įraÅ¡as padarytas jo ranka, tačiau ar jis iÅ¡kvietė gelbėtojus, ar kolega, neprisimena. Nurodė, kad iÅ¡ bendros praktikos tokiais atvejais jie kviečia gelbėtojus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas vyksta tose patalpose. Kaip taisyklė, pradžioje bandoma pasižiÅ«rėti per langus, kad negadinti turto. Å iuo atveju, kiek suprato, to padaryti nebuvo galimybės, todėl buvo laužiamos durys, nes praneÅ¡imo pirminė informacija reikalavo pilnai jÄ patikrinti.

Nurodė, kad sprendimÄ dėl patekimo į butÄ , dažniausiai priima jų skyriaus, t. y. Kauno a. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Tuo metu juo buvo F. N. T. Greičiausiai Å¡iuo atveju nurodymÄ Ä¯eiti į butÄ davė budėtojas. Paties įvykio jis tikrai neprisimena, nes tai yra vienas iÅ¡ tÅ«kstančių darbo praktikoje. Nurodė, kad ugniagesiai yra kviečiami tuomet, kai nėra galimybės patekti į patalpas, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas iÅ¡ tikrųjų ten vyksta.

Nurodė, kad Å¡iuo atveju kvietė gelbėtojus arba jis, arba jo kolega, bet įraÅ¡as padarytas jo. Nurodė, kad jie dirba komandoje ir jeigu tuo metu jis dirbo su kitais įvykiais, tai gelbėtojus galėjo pakviesti ir kolega. Nurodė, kad susipažinęs su įvykio informacija, nematė, kad bÅ«tų praneÅ¡ta Kėdainių pareigÅ«nams, kad tas asmuo yra paieÅ¡komas. Pirminėje praneÅ¡imo informacijoje, kuriÄ jie gavo iÅ¡ bendrojo pagalbos centro, lyg buvo paminėta, kad tam asmeniui yra uždrausta lankytis tame bute.

Nurodė, kad gaunama labai trumpa, dviejų, trijų sakinių informacija, iÅ¡ kurios nenuvažiavus į vietÄ ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus, negali kažkÄ spręsti. Patvirtino, kad policijos pareigÅ«nai reagavo į praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, pačiame praneÅ¡ime buvo sakoma, kad tame bute kilusi kažkokia agresija mažamečių vaikų atžvilgiu, o tai buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti.        Liudytoja S. Ū., parodė, kad kaltinamasis – kaimynas. Nurodė, kad tikslios dienos nepamena, tačiau tÄ dienÄ buvo didelis sujudimas, atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir nuėjo prie buto Nr. 317.

Po to atvažiavo gaisrininkai. Policininkai pasakė, kad neįleidžia į butÄ , sakė apie kažkokį smurtÄ . Buvo du policijos pareigÅ«nai, viena iÅ¡ jų moteris. Koridoriuje stovėjo girta kaltinamojo sugyventinės sesuo, kuri pasakė, kad ji iÅ¡kvietė policijÄ , nes A. smurtauja prieÅ¡ vaikus, prieÅ¡ R. Tuomet ji pabeldė į buto duris ir pasakė: „Įleisk“. R. iÅ¡girdusi, iÅ¡ vidaus pasakė, jog ji neturinti raktų, jÄ užrakino vaikas A. Tuomet ji policijos pareigÅ«nams pasakė, kad reikia palaukti vaiko, kuris atėjęs atrakins duris, nereikia plėšti durų.

Kadangi vaiko nesulaukė, todėl pradėjo plėšti duris. IÅ¡plėšus buto duris, pareigÅ«nai iÅ¡sivedė kaltinamÄ jį, prispaudę prie sienos dėjo antrankius. Nurodė, kad kaltinamasis buvo pastatytas prie sienos, jam užlaužtos rankos, jis net nesiprieÅ¡ino. Antrankius dėjo policijos pareigÅ«nas, greičiausiai vaikinas, ji taip mano. Kaltinamajam antrankiai buvo dedami ne namuose, o koridoriuje. Kaltinamasis nesiprieÅ¡ino, tik sakė: „Atsargiau galva“. Jis tai sakė, kai jį buvo pastatę koridoriuje prie sienos ir norėjo jam uždėti antrankius.

Po to ji stebėjo koridoriuje, kaip pareigÅ«nai kaltinamÄ jį vedasi laiptais. Einant laiptais pareigÅ«nas ir kaltinamasis vos nenugriuvo, gal kojos jiems abiem susipainiojo. Matė iÅ¡ balkono kaip prie pareigÅ«nų automobilio kieme kaltinamasis koliojosi. Nurodė, kad į buto vidų nebuvo užėjusi, ji buvo prie pat buto durų. Butas yra dviejų kambarių. Nurodė, kad ji teismui telefonu sakė, kad nieko nematė, nieko nežino Å¡ioje byloje, dėl to taip sakė, nes nenorėjo, kad jÄ Ä¯trauktų į Å¡iÄ bylÄ , bei, kad jos darbovietė nesužinotų, jog kviečiama į teismÄ .

Nurodė, kad jos parodymai teisingi tie, kuriuos davė teisme. Nurodė, kad kaltinamasis į butÄ pareigÅ«nų neįleido, nes jis neturėjo raktų. Antrų raktų nuo buto jie negalėjo turėti, nes iÅ¡ vidaus, jeigu esi užrakintas, niekaip negali atsirakinti, nes tai kiniečių gamybos durys. R. irgi sakė, kad vaikas užrakino duris, pasiėmė raktus. IÅ¡ byloje esančio 2016-08-23 Kauno a.VPK Kėdainių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. I. tarnybinio praneÅ¡imo (1 t.; b. l. 6 ) matyti, kad 2016-08-21, apie 14,00 val., Kauno a.

VPK Kėdainių r. PK vyriausiesiems patruliams L. T. ir K. B., (duomenys neskelbtini), papraÅ¡ius A. N., eiti iki tarnybinio automobilio, pastarasis necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėjo pareigÅ«nus, atsisakė eiti su pareigÅ«nais į tarnybinį automobilį ir pastÅ«mė vyr. patrulę K. B.. Bandant sulaikyti A. N., jis aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams, muistėsi, sugriebė vyr. patruliui L. T. už tarnybinės uniformos, grasino susidorojimu. Vyr. patruliui L. T. dedant specialiÄ sias priemones, antrankius, A.

N. spyrė jam į kojÄ , tuo sukeldamas L. T. fizinį skausmÄ . Dėl patirtų sužalojimų L. T. kreipėsi į VšĮ „Kėdainių ligoninė“.   IÅ¡ byloje esančių Kauno a. VPK Kėdainių r. PK pareigÅ«nų K. B. ir L. T. tarnybinių praneÅ¡imų (1 t. b. l. 11-12, 13-14) matyti, kad pareigÅ«nai informavo apie tai, kad bute (duomenys neskelbtini) A. N. pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams, koliojo, stumdėsi, L. T. įspyrė į kojÄ .IÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G2475/2016(02) matyti, kad L.

T. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, padaryta kietu, buku daiktu, vieno ar daugiau  trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kiekvienas sužalojimas suteikia didesnį ar mažesnį fizinį skausmÄ (1 t., b. l.27); IÅ¡ byloje esančios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulių pareigybių apraÅ¡ymo ( 1 t., b. l. 35-36, 53-54) 1 d. 1 p. matyti, kad L.

T. ir K. B. yra statutiniai valstybės tarnautojai. IÅ¡ Kauno a. VPK Kėdainių rajono PK, policijos patrulių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnalo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad L. T. ir K. B. 2016-08-21 nuo 07,00 val. iki 19,00 val. vykdė tarnybines pareigas (1 t., b. l. 38-39);Iš byloje esančių liudytojos G. T. skambučių stenogramos, fiksuotos apžiÅ«ros protokole, esančių CD kompaktinėje plokÅ¡telėje  (1 t., b. l. 42 -47 ) matyti, kad G. T. bendruoju pagalbos skambučiu skambino tris kartus : 2016-08-21, 13,53 val., praneÅ¡a, kad jos sesers sugyventinis iÅ¡varė iÅ¡ namų vaikus; 2016-08-21 13,57 val., praneÅ¡ta, kad sesers sugyventinis gali bÅ«ti paieÅ¡komas; trečiÄ kartÄ skambino 2016-08-21 14,07 val. praneÅ¡ta, kad sesers bute smurtaujama tikrai, nes per sienÄ Â girdisi kaip smurtaujama, bute yra trys mažamečiai vaikai.             IÅ¡ byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-08-21, 15,18 val.

A. N. yra nustatytas 3,16 promilių girtumas (1 t., b. l.102);              Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto.

Smurtas prieÅ¡ valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį subjektÄ gali pasireikÅ¡ti tyčiniu smÅ«gių sudavimu, kankinimu, suriÅ¡imu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smÅ«giais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kiÅ¡enę ir nagais – veidÄ ), smÅ«giavimu taburete, nors smÅ«gio buvo iÅ¡vengta, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015).

Kasacinio teismo nutartyse, fizinis smurtas yra nuosekliai aiÅ¡kinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti.

Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).

Teismas iÅ¡analizavęs įrodymų visumÄ , t. y. kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo eigÄ , nusikalstamos veikos intensyvumÄ , padarinius, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis akivaizdžiai suvokė, kad prieÅ¡inasi, fizinį smurtÄ naudoja prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ , kad pareigÅ«nui bus padarytas sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas, ir norėjo taip veikti. BK 286 str. dispozicijoje nėra numatytas pasekmių atsiradimas, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis policijos pareigÅ«nui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtÄ , arba grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ .Teismas iÅ¡analizavęs įrodymų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pagrindo abejoti pareigÅ«nų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimÄ padariusius asmenis, parodymais, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad tiek nukentėjusysis L. T., tiek liudytojai K. B. ir S. M. apklausiami teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Byloje nenustatyta, kad pareigÅ«nai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo policijos pareigÅ«nų suinteresuotumo, Å¡aliÅ¡kumo, nepateikė ir pats kaltinamasis.

PareigÅ«nai L. T. ir K. B. viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieÅ¡taraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka raÅ¡ytinę nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , jas teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti E. R., D. K., S. M., G. T.. Teismas kritiÅ¡kai iÅ¡ dalies vertina liudytojų R. K. ir liudytojos S. Ū. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. R. K. yra kaltinamojo sugyventinė.

Ji suinteresuota padėti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybės ir bausmės už padarytÄ nusikaltimÄ , be to jos parodymai prieÅ¡tarauja kaltinamojo parodymams, jog jie pareigÅ«nų į butÄ neįsileido dėl to, kad sÅ«nus buvo juos užrakinęs ir jie neturėjo raktų, minėta liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sesers buvo papraÅ¡yta iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tuo metu jau bute vaikų nebuvo, jie buvo išėję anksčiau, t. y. patvirtino, kad durys nebuvo vaikų užrakintos. Gi liudytoja S. Ū. kaltinamojo kaimynė, ji taip pat suinteresuota padėti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybės ir bausmės. Jos parodymus, kad buto durys iÅ¡ vidaus neatsirakina, paneigė pati liudytoja kaltinamojo sugyventinė R.

K., kuri nurodė, kad ji ieÅ¡kojo antrojo rakto atrakinti duris, jį rado senoje rankinėje, tačiau durys jau buvo iÅ¡laužtos. Liudytoja G. T. parodė, kad ji seseriai sakė, kad ji ieÅ¡kotų nes turi namuose atsarginį raktÄ ir liepusi seseriai atrakinti duris. Be to liudytoja S. Ū. nepaneigė parodymų, kad kaltinamasis policijos pareigÅ«nų į butÄ neįsileido. Bei, kad bute buvo sužalotas nukentėjęs. Pagal Policijos įstatymo 22 str. policijos pareigÅ«nas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę: be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams asmenims priklausančias gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas.

Atsisakius paklusti, pareigÅ«nas turi teisę prievarta atidaryti patalpas; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar nusikalstamÄ veikÄ , įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiÅ«rai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Byloje nėra nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai minėto įvykio metu bÅ«tų veikę neteisėtai ar virÅ¡ydami savo įgaliojimus, Be to vienas iÅ¡ įrodymų patvirtinančių policijos pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ yra byloje esančios G. T. skambučių stenogramos, fiksuotos apžiÅ«ros protokole, esančių CD kompaktinėje plokÅ¡telėje  (1 t., b. l. 42 -47 ) iÅ¡ kurių matyti, kad G. T. bendruoju pagalbos skambučiu skambino tris kartus : 2016-08-21 13,53 val., praneÅ¡a, kad  jos sesers sugyventinis iÅ¡varė iÅ¡ namų vaikus; 2016-08-21 13,57 val., praneÅ¡ta, kad sesers sugyventinis gali bÅ«ti paieÅ¡komas; trečiÄ kartÄ skambino 2016-08-21 14,07 val. praneÅ¡ta, kad sesers bute smurtaujama tikrai, nes per sienÄ Â girdisi kaip smurtaujama, bute yra trys mažamečiai vaikai.

Tai patvirtino ir liudytojas Kauno a. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus specialistas S. M., kuris patvirtino, jog minėtas įvykis registre klasifikuojamas B kategorija, į kurį reikia skubiai, 20 min. bėgyje reaguoti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuota, kad jis pastÅ«mė Kauno a. vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių r. policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiÄ jÄ patrulę K. B.. Liudytoja K. B. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad kaltinamasis minėtus veiksmus atliko tyčia, prieÅ¡ingai ji parodė, kad kaltinamasis jÄ netyčia pastÅ«mė.

Kaltinamasis taip pat Å¡ioje dalyje kaltės nepripažįsta, byloje nesurinkta objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis minėtus veiksmus atliko tyčia, todėl Å¡i kaltinimo dalis - iÅ¡ kaltinamojo kaltinimo Å¡alintina. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo iÅ¡kelta gynybos versija, kad įvykio metu buvo sužalotas kaltinamasis policijos pareigÅ«nų, pateikta teismui 2016-08-30 specialisto iÅ¡vada kur kaltinamajam konstatuoti kÅ«no sužalojimai (1 t., b. l. 100), kurie galėjo bÅ«ti padaryti, pareigÅ«nams įveikiant kaltinamojo pasiprieÅ¡inimÄ teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams, tačiau minėta aplinkybė neÅ¡alina jo pačio veiksmų neteisėtumo ir atsakomybės už juos, bei nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis padarė nusikaltimÄ â€“ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui (policijos pareigÅ«nui), atlikusiam tarnybos pareigas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui atliekančiam tarnybines pareigas. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ pareigÅ«nÄ , L. T. - padarė jam nežymų sveikatos sužalojimÄ , sukėlė fizinį skausmÄ Byloje iÅ¡analizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 286 str.            Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.            Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį.

Jo padaryta nusikalstama veika nesunki ( BK 11 str.), sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 140 str. 145 str. (smurtavo prieš sugyventinę ir jos seserį G. T., 1 t., b.l.121-122, 123-124), bausmę atlikęs visiškai (2 t., b. l. 57), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 129-132,); dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2017-04-04 (2 t., b. l.56 ), darbo biržoje buvo registruotas (1 t., b. l. 134), iš byloje esančios VšĮ Kėdainių PSPC informacijos matyti, kad kaltinamasis nuo 2008-10-06 iki 2013-01-22 buvo Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį.

Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra įraÅ¡ytas (1 t., b. l. 138). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, civ. ieÅ¡kinio neatlygino. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. Lietuvos Respublikos BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra įstatyme numatytų sÄ lygų visumos. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ â€“ laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ Â veikÄ Â padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principÄ kaltinamajam už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis bausmę pagal 2015-12-18 nuosprendį atlikęs visiÅ¡kai, į probacijos tarnybÄ atvykdavo visuomet nustatytu laiku (3 t., b. l 57), dirba, charakterizuojamas teigiamai kaip kruopÅ¡tus, pareigingas, sÄ Å¾iningas darbuotojas, sugeba operatyviai atlikti svarbius darbus, kolektyve draugiÅ¡kas, imlus naujovėms ir pasiÅ«lymams (3 t., b. l. 56), prokuroras teisiamojo posėdžio metu praÅ¡o kaltinamajam taikyti BK 75 str. nuostatas. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. , teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principÄ , kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymÄ tikslinga skirti įpareigojimus kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo bÅ«dÄ , kurie turės didesnį efektÄ siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principÄ . Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: tęsti darbÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos Kėdainių rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat teismas mano, jog tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Â - 5 MGL, t. y. 188,30 Eur ( LR BK 67 str. 2 d. 6 p; BK 71str.), kuriÄ jis turi sumokėti per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjęs L. T. pareiÅ¡kė 1000 Eur sumai civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo fiziÅ¡kai nepajėgus, 12 dienų nedarbingas (1t., b. l. 32).Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalÄ pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda jÄ padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti pažeidus Å¡ias asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį ar fizinį skausmÄ , praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .Kaltinamasis dirba nuo 2017-04-04, neturi nekilnojamojo turto;

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ ( dvasinius iÅ¡gyvenimus ); turtinė žala nukentėjusiam nepadaryta.  Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigÄ užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrÄ , kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo Å¡altiniu.

Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusio sužalojimo dvasiniai sukrėtimai Å¡iuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiam patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjęs ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau nukentėjęs buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pagrįstÄ baimę dėl savo sveikatos .

        Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas, todėl neturi bÅ«ti vartojama sÄ voka - neturtinės žalos sumažinimas. Teismas nustato L. T. neturtinės žalos dydį –450 Eur, likusioje dalyje civ. ieÅ¡kinys atmestinas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis LR BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iÅ¡ kaltinamojo priteistina proceso iÅ¡laidos, -17,63 Eur ( paÅ¡to iÅ¡laidos), valstybės naudai.                  Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,     n u s p r e n d ė :

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ Â numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nubausti jį - laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Taikyti LR BK 75 str.1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymÄ atidėti vieniems (1) metams, įpareigoti nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos, Kėdainių rajono ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbÄ ; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Â - 5 MGL, t. y. 188,30 Eur ( LR BK 67 str. 2 d. 6 p; BK 71str.), kuriÄ jis turi sumokėti per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę Å¡ioje byloje raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.  Priteisti nukentėjusiam L. T. iÅ¡ nuteistojo A. N. 450,00 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.   Priteisti iš nuteistojo A.

N. proceso iÅ¡laidas (paÅ¡to iÅ¡laidas) – 17,63 Eur valstybei.                             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui.                    Teisėja                                                                                        Audra KriščiÅ«nienė  Â