2021-10-20 Nr. AB-21841-3-64-3-00086-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2268-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00086-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. B., E. Š., I. Š., N. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 31SD-8792-(14.31.104.) (toliau – ir Sprendimas, 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė atsakovui prašymą panaikinti 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 31SK-587-(14.31.110.) (toliau – ir 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas) motyvuodama tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 21 (toliau – ir Aktas) buvo suklastotas. Akte buvo suklastoti K. B. ir E. Š. parašai, kuriais jie turėjo išreikšti sutikimą su matininko G. A. pažymėta žemės sklypus skiriančia riba. Tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir priimti sprendimą dėl 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo panaikinimo, nes nenustatė tam reikalingo teisinio pagrindo. Akto suklastojimo fakto konstatavimas yra pakankamas tam, kad ir 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą būtų galima laikyti neteisėtu. Šiuo konkrečiu atveju Akte įrašyti asmenų parašai buvo suklastoti, taip suklastojant ir patį dokumentą, t. y. Aktą. Taigi du iš penkių suinteresuotų asmenų neišreiškė savo sutikimo su Aktu bei 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatoma žemės sklypus skiriančia riba, o tai buvo būtina 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo priėmimui. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad Akto suklastojimo faktas leidžia spręsti ne tik apie Akto, t. y. 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo objekto, suklastojimą baudžiamosios teisės prasme, bet ir apie tai, kad Aktu nebuvo suderinta visų suinteresuotų asmenų valia, todėl 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu jis negalėjo būti tvirtinamas. Galimybė kaip nors kitaip subraižyti Aktą nėra šios bylos tyrimo dalykas ir kriterijus, pagal kurį būtų galima vertinti 2018 m. gegužės 2 d sprendimo teisėtumą. Matininkas pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, už ką jam buvo taikyta drausminė atsakomybė. Todėl jo darbo rezultatas, t. y. Aktas, yra neteisėtas, nepaisant Akte užfiksuotos siūlomos ribos racionalumo. Pareiškėja nurodė, kad sutinka su atsakovo pozicija, jog ji turi teisę inicijuoti naują žemės sklypų ribų nustatymo procedūrą. Tačiau pareiškėja pareigos inicijuoti minėtą procesą neturi, nes, visų pirma, reikalinga šalinti teisės pažeidimus.

3. Atsakovo NŽT Šiaulių skyriaus atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad atsisakė naikinti 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą dėl to, jog neturi įgaliojimų ir teisės pagal žemės sklypo savininko prašymą naikinti sprendimą, pagal kurį Nekilnojamojo turto kadastre privataus žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir įregistruoti duomenys Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja niekada nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) ribos ar kiti žemės sklypo kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyti neteisingai. Pati pareiškėja neginčija 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo ir neprašo jį panaikinti. Ne NŽT, o tik teismas gali įvertinti ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl gretimų žemės sklypų dalies savininkų parašų klastojimo ir pripažinti pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenis neteisėtais ar juos panaikinti. Pareiškėja, sužinojusi, kad jos užsakymu matininko G. A. parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje, kurią ji pateikė NŽT ir VĮ Registrų centrui, yra Aktas, kuriame suklastoti kviestinių asmenų parašai, turi teisę inicijuoti naujus jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėjos ginčijamas Sprendimas yra išsamus ir teisingas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad tai, jog matininkas perdavė užsakovams Aktą, kad šie patys surinktų besiribojančių žemės sklypų savininkų parašus ir nenustatyti suinteresuoti asmenys suklastojo besiribojančio žemės sklypo bendraturčių E. Š. ir K. B. parašus, nereiškia, kad matininkas žemės sklypo kadastro duomenis (žemės sklypo plotą, žemės sklypo ploto naudmenų sudėtį, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, specialiąsias sąlygas ir kitus duomenis) nustatė neteisingai ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas galima nustatyti kaip nors kitaip, nei nustatė matininkas. 2018 m. pareiškėjai matininkas G. A. pasiūlė du variantus kadastro duomenų bylos parengimo procedūrai užbaigti: rašyti naują prašymą ir visus darbus atlikti nuo pradžių arba tęsti kviestinių asmenų parašų rinkimą ant Akto. Pirma, kaip matyti iš paties pareiškėjos skundo, ji atlikti naujų matavimų neketina, ir, antra, pareiškėja į E. Š. nesikreipė ir jos parašo ant Akto neprašė.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl NŽT Šiaulių skyriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendime nurodyta, kad tai, jog matininkas perdavė užsakovams Aktą, kad šie patys susirinktų besiribojančių žemės sklypų savininkų parašus ir nenustatyti suinteresuoti asmenys suklastojo besiribojančios žemės sklypo bendraturčių E. Š. ir K. B. parašus, nereiškia, kad matininkas žemės ploto kadastro duomenis nustatė neteisingai ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas galima nustatyti kaip nors kitaip, nei nustatė matininkas. Sprendime taip pat akcentuojama, kad vertinant matininko veiksmus, ikiteisminio tyrimo institucija NŽT Šiaulių skyriui pateikė duomenis, jog 2018 m. žiemą matininkas G. A. pareiškėjai, jos broliui pasiūlė du variantus kadastro duomenų bylos parengimo procedūrai parengti: 1) rašyti naują prašymą dėl kadastro duomenų nustatymo ir visus darbus atlikti nuo pradžių; arba 2) tęsti kviestinių asmenų parašų rinkimą ant Akto. Sprendime pažymima, kad nuginčijus NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą, galiotų 1992 m. sklypo ribos, nustatytos Šiaulių miesto vietinėje koordinačių sistemoje, o žemės sklypo plane daugumos pažymėtų pastatų faktiškai nėra. Kartu pareiškėjai paaiškinta, kad NŽT Šiaulių skyrius neturi teisinio pagrindo panaikinti priimtą 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą, tačiau gali pakeisti, esant pateiktai naujai žemės sklypo kadastro duomenų bylai.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjos prašymo panaikinti 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą neturėjo teisės tenkinti. Atsakovo veiksmai negalėtų būti laikytini skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų taisymu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio 1 dalyje. Teisės aktai nesuteikia NŽT teisės panaikinti savo priimtą sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų keitimo, todėl atsakovo Sprendimas atsisakyti panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

10. Teismas pabrėžė, kad Sprendimu ne tik buvo išsamiai paaiškinta, kodėl atsakovas negali tenkinti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. prašymo, kartu pareiškėjai buvo išaiškinti galimi susiklosčiusios situacijos sprendimo būdai, nurodytas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, taigi Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus Sprendimą netenkintinas, kadangi skundžiamo akto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė.

III. 11. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nenurodė ir neišaiškino jai, jog pagal taikomą teisinį reglamentavimą neturi kompetencijos spręsti klausimus dėl savo paties priimtų administracinių aktų teisėtumo ir jų panaikinimo. Jeigu tai ir buvo galima numanyti iš viso Sprendimo konteksto, tai dar nereiškia, jog VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas viešojo administravimo subjektas atliko tinkamai. Sprendimas turėjo būti aiškus, įvardinant vienintelį atsisakymo tenkinti prašymą argumentą, o ne siūlant kreiptis į matininką ir pateikti naują žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsakovo išvedžiojimai tik suklaidino pareiškėją. Sprendimas faktiškai nebuvo motyvuojamas tuo argumentu, kurį nurodė pirmosios instancijos teismas. Teismas sprendimą grindė vieninteliu argumentu, t. y. atsakovo kompetencijos ribomis, nors pats atsakovas Sprendimo tuo nemotyvavo. Dėl argumentų, dėl kurių pagrįstumo vyko ginčas su atsakovu, teismas net nepasisakė. Todėl šioje byloje teismas neatskleidė ginčo esmės, nepasisakė dėl pareiškėjos išsakytų motyvų pagrįstumo ar jų nepagrįstumo ir nemotyvavo savo išvados dėl Sprendimo turinio atitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Tad byla turi būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog NŽT Šiaulių skyrius neturėjo atlikti administravimo veiksmų (neturėjo panaikinti sprendimo, kuriuo patvirtinti pareiškėjos Žemės sklypo kadastro duomenys), nes būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką administracinėse bylose.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti atlyginti iš pareiškėjos visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą. Pažymi, kad jai nėra aišku, ko apskritai pareiškėja savo apeliaciniu skundu reikalauja ir kodėl nesutinka su priimtu teismo sprendimu. Neaišku, ar yra skundžiamas pats atsakovo Sprendimas kaip neteisėtas, ar pareiškėjai netinka tik jo formuluotė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 31SD-8792-(14.31.104.), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. prašymą.

18. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 31SK-587-(14.31.110.), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatant šio žemės sklypo ribas, konfigūraciją ir kt. Šį prašymą pareiškėja grindė tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 21 buvo suklastoti trečiųjų suinteresuotų asmenų K. B. ir E. Š. parašai, kuriais jie turėjo išreikšti sutikimą su matininko G. A. pažymėta žemės sklypus skiriančia riba.

19. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakymą tenkinti šį pareiškėjos prašymą iš esmės grindžia tuo, kad jam teisės aktais nėra suteikta kompetencija panaikinti savo priimtus sprendimus bei kad pareiškėja, manydama, jog jos žemės sklypo kadastro duomenys yra neteisingi, gali inicijuoti pakartotinę žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūrą.

20. Pareiškėja nesutikimą su šiuo atsakovo Sprendimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nepakankamai ir netinkamai motyvuotas bei pan. Šių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų pobūdis ir apimtis apsprendžia ir bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. gruodžio 16 d. Turto pardavimo iš viešųjų varžytynių aktu Nr. 0071/1700579. Iš minėto NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo matyti, kad šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūrą inicijavo pati pareiškėja, kuri Akte sutiko su žemės sklypo ribomis, konfigūracija ir kt. Byloje nustatyta ir tai, kad matininkas, rengęs kadastro duomenų bylą, perdavė užsakovams Aktą, kad šie patys surinktų besiribojančių žemės sklypų savininkų parašus. Byloje duomenų, kas suklastojo besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių E. Š. ir K. B. parašus, nėra.

22. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nėra pateikta ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys yra neteisingi, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pan. Kaip minėta, pareiškėjos reikalavimas atsakovui pačiam panaikinti savo 2018 m. gegužės 2 d. priimtą sprendimą grindžiamas tik tuo, jog Akte yra suklastoti E. Š. ir K. B. parašai.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Š. ir K. B. parašų suklastojimo faktas, visų pirma, yra susijęs su šių asmenų subjektinių teisių pažeidimu, kuris nebūtinai turi būti susijęs ir su pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostatas pareiga įrodyti savo subjektinių teisių pažeidimo faktą tenka asmeniui, kuris kreipiasi į teismą teisminės gynybos.

24. Tai lemia, kad pareiškėja, neteikdama tokio pobūdžio įrodymų, neįrodo ir aplinkybės, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu, patvirtinus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, buvo pažeistos jos subjektinės teisės.

25. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad byloje nėra įrodytas faktinis pagrindas, kuris sudarytų prielaidas pagrįstai manyti, jog yra sąlygos NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą, kiek tai susiję su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis, pripažinti nepagrįstu ir (ar) neteisėtu.

26. Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki 2020 m. spalio 31 d. galioję teisės aktai, kurie reglamentuoja nagrinėjamą teisinį santykį, nenumato galimybės atsakovui panaikinti savo priimtą 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I502-6/2012, 2012 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016, 2017 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017 ir kt.). Teisės aktų, kurie būtų suteikę atsakovui tokią teisę ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, pareiškėja taip pat nenurodė.

27. Apibendrinus darytina išvada, kad tiek atsakovas ginčijamu 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. prašymą, kuriuo prašoma pačiam atsakovui panaikinti savo priimtą 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą. Toks klausimas galėtų būti bylos nagrinėjimo dalyku, jei pareiškėja teismine tvarka ginčytų atsakovo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

28. Priešingai nei teigia pareiškėja, atsakovo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jame yra nurodyti tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, kurie yra pakankami priimti tokio pobūdžio sprendimą.

29. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, tenkinamas trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. prašymas dėl bylos vedimo išlaidų priteisimo iš pareiškėjos (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

30. Į bylą pateikti trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. dokumentai patvirtina, kad ji patyrė 225 Eur teismo išlaidų, iš kurių 75 Eur išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme ir 150 Eur išlaidos – apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį, todėl priteistinos pilnai iš pareiškėjos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

E. Š. priteisti iš I. P. 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) teismo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė