Legislator Case Law & Legislation
9b58f1eb-58da-4e23-ad5c-92399775abbb AI generated

9b58f1eb-58da-4e23-ad5c-92399775abbb · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 9b58f1eb-58da-4e23-ad5c-92399775abbb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2358-402/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00141-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.; 2.7; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,            dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokato padėjėjui Vidui Adomaičiui,            atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovams Algirdui Mikalauskui, Gražinai Urbonavičienei,           trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei JÅ«ratei Sutkutei-Ambrazienei,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų O.

Legislator headnote

AI generated

9b58f1eb-58da-4e23-ad5c-92399775abbb · Kauno apygardos administracinis teismas: Apsaugos nuo užliejimo priemonės nustatomos rajono lygmens bendrųjų, rajono ir vietovės lygmens specialiųjų planų sprendiniuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo" 125 punktu. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. gruodžio 8 d. iÅ¡davė planavimo sÄ lygas Nr. 1002 dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo keitimo, todėl minėti klausimai teisės aktų nustatyta tvarka galėtų bÅ«ti sprendžiami BP pakeitimo sprendiniuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2358-402/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00141-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.; 2.7; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,            dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokato padėjėjui Vidui Adomaičiui,            atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovams Algirdui Mikalauskui, Gražinai Urbonavičienei,           trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei JÅ«ratei Sutkutei-Ambrazienei,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų O.

Č. ir V. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsisakymo pritarti projekto sprendiniams ir,   n u s t a t ė:            PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o: atnaujinti terminÄ apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014-01-07 sprendimÄ Nr. lSS-(8.5)-26, jei teismas laikytų, kad terminas praleistas; panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. sausio 17 d. atsisakymÄ (sprendimÄ ) Nr.87/(PAV)-D2-153, kuriuo buvo atsisakyta pritarti UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui sprendiniams bei Nacionalinės žemės tarnybos pne Žemės Å«kio ministerijos 2014-01-07 sprendimÄ Nr.lSS-(8.5)-26, kuriuo buvo netenkintas pareiÅ¡kėjų skundas ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentÄ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡ naujo svarstyti klausimÄ dėl pritarimo UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui sprendiniams.           PareiÅ¡kėjai patikslintame skunde nurodė (b.l. 55-64 ), taip pat jų atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjai yra žemės sklypo, esančio Raudondvario kaime, Kauno raj. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės Å«kio, savininkai.

O. C. vardu 2010 m. rugsėjo 6 d. buvo įregistruotas Å«kis ir tuo pagrindu iÅ¡duotas Å«kininko Å«kio registravimo pažymėjimas.              UAB „GEOMA LT“ pagal pareiÅ¡kėjų užsakymÄ parengė kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui kurio sprendiniai 2013 m. sausio 3 d. buvo pateikti tvirtinimui Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentui (toliau tekste – KRAAD). PareiÅ¡kėjai 2013 m. sausio 17 d.

KRAAD raÅ¡tu Nr. 87/(PAV)-D2-153 buvo informuoti, kad KRAAD UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kio sodybos suformavimui Raudondvario k., Raudondavio sen., Kauno r. sprendimams nepritaria, kadangi planuojamas sklypas patenka į preliminarios potvynių grėsmės teritorijas, kurios gali bÅ«ti užtvindytos potvynio, kol sklypas patenka į potvynio metu užliejamas teritorijas ir neapsaugotas nuo potvynio, naujų pastatų statyba draudžiama, ir pagal Kauno rajono bendrÄ jį planÄ , planuojamas sklypas patenka į rekreacines teritorijas, kuriose draudžiama statyti statinius tam nenumatytose zonose.

              PareiÅ¡kėjai nesutinka su atsakovo iÅ¡vadomis. Teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. Dl-23 patvirtinta preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita, kuri nėra normatyvinis teisės aktas, o joje esantis žemėlapis nėra teritorijų planavimo dokumentas, vadovaujantis kuriuo bÅ«tų pagrindas teigti, jog pareiÅ¡kėjams priklausantis sklypas patenka į potvynio užliejamÄ teritorijÄ . Ataskaitoje parengtame žemėlapyje pažymėtos ne potvynio užliejamos teritorijos, o teritorijos, kurioms potvyniai potencialiai gali sukelti grėsmę.

Taigi, potvynio užliejama teritorija negali bÅ«ti tapatinama su teritorija, kuriai potvyniai potencialiai tik gali (o gal ir ne) sukelti grėsmę. Pažymėjo, jog statyba draudžiama potvynių užliejamuose teritorijose, potvynių užliejama teritorija turėtų bÅ«ti traktuojama tik tokia teritorija, kuri yra potvynio užliejama kasmet, bet ne kas deÅ¡imt, dvideÅ¡imt ar trisdeÅ¡imt metų. Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita yra patvirtinta praėjus dvejiems metams (2012 metais) po planavimo sÄ lygų (sÄ lygos iÅ¡duotos 2010 metų lapkričio mėnesį) kaimo plėtros žemėtvarkos projektui iÅ¡davimo (jas iÅ¡davė bÅ«tent KRAAD), todėl KRAAD nurodytas preliminarus potvynių grėsmės žemėlapis nėra ir negali bÅ«ti pakankamas pagrindas nepatvirtinti žemės sklypo Kauno r. sav., Raudondvario k, kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ .

Akcentuotina, kad planavimo sÄ lygos buvo iÅ¡duotos 2010 m. lapkričio mėn., t. y. po to, kai 2010 metų pavasarį ginčo sklype buvo pakilęs vanduo, taigi KRAAD galėjo bei turėjo numatyti, kad ginčo sklype yra galimas vandens pakilimas. Todėl atsakovas dar 2010 metais neturėjo iÅ¡duoti planavimo sÄ lygų, žinodamas, kad ginčo sklype galimas vandens pakilimas. Net ir tuo atveju, jei kiltų potvynis, nėra grėsmės, kad dėl jo kiltų neigiamos pasekmės, nes statiniui, esant pastatytam ant polių, iÅ¡ esmės yra eliminuojama bet kokia grėsmė tiek asmenų, tiek turto saugumui.

Taigi, Å«kininko Å«kio sodyba yra apsaugota nuo užliejimo ir tai yra numatyta specialiajame teritorijų planavimo dokumente.              Pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijoje patvirtintÄ bendrÄ jį planÄ , planuojama teritorija patenka į "Rekreacinės/bendro naudojimo teritorijas". Pagal Bendrojo plano AiÅ¡kinamojo raÅ¡to 18 lentelę "Rekreaciniai sklypai ir teritorijos", Raudondvaryje nagrinėjamoje vietoje yra nurodyta tik vienas rekreacinis sklypas, t.y. 0,25 ha neprivati teritorija, rezervuota Kauno rajono savivaldybei, o pateikto projekto teritorija nėra įtraukta į 18-tÄ lentelę.

Taigi, planuojama teritorija nepatenka į rekreacines teritorijas. Net jei ir laikyti, kad ginčo sklypas patenka į rekreacines teritorijas, pareiÅ¡kėjams priklausančio žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis - žemės Å«kio. Bendrojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta nuostata, kad rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti statinius tam nenumatytose zonose, tačiau „Žemės naudojimo ir apsaugos reglamento" brėžinyje paraÅ¡yta, kad bendrasis planas nepakeičia tikslinės žemės naudojimo paskirties ir neriboja žemės naudojimo pagal jos esamÄ paskirtį.

Jeigu VÄ® „Registrų centras" įregistruota tikslinė žemės naudojimo paskirtis skiriasi nuo pavaizduotos brėžinyje - vadovautis reikia registrų centro duomenimis.               NŽT nurodo, kad vakarinėje pusėje už 40 metrų žemės sklypas ribojasi su kitos paskirties žemės sklypais, iÅ¡ kurių jau yra du gyvenamieji namai (įregistruoti nekilnojamojo turto registre), o kituose žemės sklypuose, kurių skaičius virÅ¡ija keturis, numatomi statyti gyvenamieji namai arčiau kaip 150 m. atstumu nuo žemės sklypo, tačiau NŽT neatsižvelgė į tai, kad kitos paskirties žemės sklypai bei pareiÅ¡kėjams priklausantis žemės sklypas randasi skirtinguose gamtiniuose karkasuose, t. y. pareiÅ¡kėjų žemės sklypas yra gamtiniame karkase, kuriame grÄ Å¾inami ir gausinami kraÅ¡tovaizdžio natÅ«ralumÄ atkuriantys elementai, o kitos paskirties žemės sklypai - gamtiniame karkase, urbanizuotose teritorijose.

Nagrinėjamu atveju Å«kininko Å«kio statyba nepažeistų bei neprieÅ¡tarautų LR STÄ® 22 str. 5 d. bei Gamtinio karkaso nuostatoms, kuriose įtvirtintas draudimas statyti gyvenamuosius kvartalus. Ekspertas Gintautas TiÅ¡kus yra atlikęs bei pateikęs ekspertinę iÅ¡vadÄ , pagal kuria preliminarios potvynių grėsmės žemėlapis nėra pakankamas pagrindas nepatvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ir kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas neprieÅ¡tarauja Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

             Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ ir paaiÅ¡kino, kad UAB „Geoma" (projekto rengėja) parengtame kaimo plėtros žemėtvarkos projekte Å«kininko Å«kio sodybos formavimui, kurio sprendiniai 2013 m. sausio 3 d. atsakovui buvo pateikti derinimui, 5 puslapyje teigia, kad atsižvelgiant į galimÄ Nevėžio upės lygio pakilimÄ ir nagrinėjamos teritorijos užliejimÄ pagal 2008 m. balandžio 21 d. raÅ¡tu Nr. (9.39)-B7-428 pateiktÄ Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos hidrologinę analizę dėl aukščiausių vandens lygių ties Raudondvario km., Kauno raj. gyvenamasis namas yra suprojektuotas iÅ¡keliant jį ant polinių pamatų taip, kad gyvenamosios patalpos bÅ«tų virÅ¡ galimo užliejimo lygio, t.y. 25,50 m. altitudėje.

Apsaugos nuo užliejimo priemonės nustatomos rajono lygmens bendrųjų, rajono ir vietovės lygmens specialiųjų planų sprendiniuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo" 125 punktu. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. gruodžio 8 d. iÅ¡davė planavimo sÄ lygas Nr. 1002 dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo keitimo, todėl minėti klausimai teisės aktų nustatyta tvarka galėtų bÅ«ti sprendžiami BP pakeitimo sprendiniuose.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi specialiųjų planų sprendiniai turi neprieÅ¡tarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams. Tuo pačiu klausimu dėl gretimo sklypo, besiribojančio su Nevėžio upe, Aplinkos ministerija 2012-02-23 raÅ¡tu Nr. (18-2)-D8-l 714 buvo pateikusi dalykinę konsultacijÄ .

             Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pateiktame projekte nurodyta, kad pareiÅ¡kėjų nuosavybės teise valdomame žemės sklype Å«kininko sodybos ir kitos paskirties pastatams statyti parinkta teritorija sudaro 0,0273 ha plotÄ . Žemės sklypo rytinėje pusėje Å¡ios teritorijos riba suformuota 54,7 metrų atstumu nuo upės Nevėžio pakrantės Å¡laito briaunos.

              Rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Å«kininko sodybos vietai parinkti turi bÅ«ti vadovaujamasi Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 454 punkte (2008 m. rugsėjo 24 d. redakcija) nurodyta, kad Å«kininko sodybos teritorija ir plotas nustatomi atsižvelgiant į Å«kinės veiklos pobÅ«dį, nurodytÄ planavimo organizatoriaus praÅ¡yme, planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir teisės aktų, reglamentuojančių teritorijos planavimÄ statiniams iÅ¡dėstyti, nuostatas:

Statybos techninį reglamentÄ STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai", patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705. Statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, Organizacinį tvarkomÄ jį statybos techninį reglamentÄ STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka", patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 310, SpecialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343; PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 (toliau - Tvarkos apraÅ¡as).              Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad pareiÅ¡kėjų žemės sklypui yra nustatyta specialioji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lyga - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos.

Pagal Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau - Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos), 127.9 punktÄ , galiojusį iki 2013-01-01, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja pavirÅ¡inių vandens telkinių (iÅ¡skyrus Baltijos jÅ«rÄ ir KurÅ¡ių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus ir jame nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomas teritorijų prie pavirÅ¡inių vandens telkinių naudojimo sÄ lygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę.              Pagal Tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ upės pakrantės Å¡laitas - vagos arba slėnio Å¡laitas, jeigu jis nutolęs nuo kranto linijos ne toliau kaip 50 metrų bei yra 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 m aukščio (skirtumas tarp kranto linijos altitudės ir Å¡laito virÅ¡utinės briaunos altitudės).

Projekto sprendinių brėžinyje 50 metrų atstumas paimtas nuo upės Nevėžio pakrantės Å¡laito. Projekto rengėjas, parinkdamas teritorijas Å«kininko sodybai ir pagalbinio Å«kio statiniams, turėjo įvertinti ir atsižvelgti į numatomÄ vykdyti Å«kinę veiklÄ , planavimo sÄ lygose nurodytas sÄ lygas bei žemės sklypui nustatytas specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas. Å iuo atveju Å«kininko sodybos ir pagalbinio Å«kio pastatams statyti teritorija vandens telkinio (upės Nevėžis) apsaugos zonoje turi bÅ«ti formuojama 100 m. atstumu nuo vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Projekto sprendinių brėžinyje Å«kininko sodybos vietai parinkti teritorija suformuota 54,70 metrų atstumu nuo upės Nevėžis pakrantės Å¡laito briaunos. Gyvenamasis namas yra suprojektuotas iÅ¡keliant jį ant polinių pamatų taip, kad gyvenamosios patalpos bÅ«tų virÅ¡ galimo užliejamo lygio, t.y. 25,50 m altitudėje. Pagal Potvynių grėsmės teritorijų prie Nevėžio upės ties Raudondvario k., Kauno r. sav., žemėlapio, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-01-11 įsakymu Nr. Dl-23 „Dėl potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo", fragmentÄ Å¡i teritorija patenka į potvynio metu užliejamas teritorijas.

Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Hidrologijos skyriaus pateiktus preliminarius Nevėžio upės vandens lygių skaičiavimus ties projektuojamu žemės sklypu Raudondvario k., maksimalaus vandens lygio altitudės 1% tikimybės atveju - 25,28 m., 5% tikimybės atveju - 24,08 m. absoliutinis aukÅ¡tis virÅ¡ jÅ«ros lygio.            Pagal BendrÄ jį planÄ , nagrinėjama teritorija patenka į regiono lygmens gamtinį karkasÄ , kuriame turi bÅ«ti grÄ Å¾inami ir gausinami natÅ«ralÅ«s kraÅ¡tovaizdžio elementai, vystoma rekreacija, nenumatomas nei naujų urbanizuotų vietovių kÅ«rimas, nei priemonių Å¡ių teritorijų apsaugai nuo užliejimo įrengimas.

Veikla šiose teritorijose vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi ir Gamtinio karkaso nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. Dl-624 (toliau - Nuostatai). Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad žemės ūkio ir kitos - rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus - formuoti urbanizuotas teritorijas, sudarytas iš 5 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m.

Šis atstumas matuojamas nuo sodybos ar namų valdos pastato, esančio (arba nustatyta tvarka patvirtiname teritorijų planavimo dokumente numatyto) arčiausiai naujai planuojamo sklypo ribos. Iš projekto byloje esančios situacijos schemos matyti, kad 150 metrų atstumas nurodytas nuo suformuotos ūkininko sodybos vietai parinkti teritorijos ribos, tačiau ne nuo planuojamo žemės sklypo ribos. Vakarinėje pusėje už 40 metrų žemės sklypas ribojasi su kitos paskirties žemės sklypais, iš kurių jau yra du gyvenamieji namai (įregistruoti nekilnojamojo turto registre), o kituose žemės sklypuose, kurių skaičius viršija keturis, numatomi statyti gyvenamieji namai arčiau kaip 150 m atstumu nuo žemės sklypo, kurioje suformuota teritorija ūkininko sodybos vietai parinkti, ribos.

Taigi, projekto rengėjas nėra visapusiÅ¡kai įvertinęs situacijos, suformuojant teritorijÄ Å«kininko sodybos vietai parinkti, žemės sklype, kuriam taikomi Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai.           Skundas tenkintinas.          PareiÅ¡kėjai patikslintu skundu (b.l. 55-64) praÅ¡o atnaujinti terminÄ apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014-01-07 sprendimÄ Nr. lSS-(8.5)-26, jei teismas laikytų, kad terminas praleistas; panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. sausio 17 d. atsisakymÄ (sprendimÄ ) Nr. 87/(PAV)-D2-153, kuriuo buvo atsisakyta pritarti UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui sprendiniams bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014-01-07 sprendimÄ Nr lSS-(8.5)-26, kuriuo buvo netenkintas pareiÅ¡kėjų skundas ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentÄ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡ naujo svarstyti klausimÄ dėl pritarimo UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui sprendiniams.             Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje iÅ¡ esmės kilo dėl Kauno regiono Aplinko apsaugos departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos administracinių aktų, kuriais buvo atsisakyta pritarti UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui sprendiniams.                                Nagrinėjant bylÄ buvo iÅ¡keltas klausimas dėl praleisto termino skųsti 2014-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ (b.l. 15).

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerjos 2014-01-07 sprendimas Nr. lSS-(8.5.)-26 pareiÅ¡kėjams buvo įteiktas 2014-01-09 (apie įteikimÄ pareiÅ¡kėjai pasisako 2014-01-28 skunde).

PareiÅ¡kėjai praÅ¡o atnaujinti terminÄ skundui paduoti dėl minėto sprendimo, jeigu teismas laikys jį praleistu. IÅ¡nagrinėjus bylÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjai tiek pirminiame 2014-01-29 skunde, tiek ir patikslintame skunde analizuoja 2014-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ ir siekia savo teisių gynybos praÅ¡ydami panaikinti administracinius aktus, tačiau neįrašė minėto sprendimo į skundo reikalavimÄ , todėl vėliau patikslino skundÄ . Teismo nuomone, iÅ¡ pirmojo skundo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjai siekdami apginti savo teises skundžia ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ , todėl kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjai tinkamai gynė savo teises ir nepraleido termino Å¡iam sprendimui skųsti.            Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai O.

Č. ir V. Č. yra žemės sklypo, esančio Raudondvario kaime, Kauno raj. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės Å«kio, savininkai (bylos Nr. I-758-422/2013 lapas 17-18). O. C. vardu 2010 m. rugsėjo 6 d. buvo įregistruotas Å«kis ir tuo pagrindu iÅ¡duotas Å«kininko Å«kio registravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0143917 (bylos Nr. I-758-422/2013 lapas 19).          UAB „GEOMA LT“, pagal pareiÅ¡kėjų užsakymÄ parengė kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui, kurio sprendiniai 2013 m. sausio 3 d. buvo pateikti tvirtinimui (pritarimui) Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentui.

PareiÅ¡kėjai 2013 m. sausio 17 d. KRAAD raÅ¡tu Nr. 87/(PAV)-D2-153 buvo informuoti, kad KRAAD UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kio sodybos suformavimui Raudondvario k, Raudondavio sen., Kauno r. sprendimams nepritaria ir turi Å¡ias pastabas: pagal 2012 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymÄ Nr. Dl-23 patvirtintÄ Preliminarios potvynių grėsmės teritorijos žemėlapiu planuojamas sklypas patenka į preliminarios potvynių grėsmės teritorijas, kurios gali bÅ«ti užtvindytos potvynio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 3 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės mėn. 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo" XXIX skyriaus 127 punkto nuostatomis, kol sklypas patenka į potvynio metu užliejamas teritorijas ir neapsaugotas nuo potvynio, naujų pastatų statyba draudžiama, o to paties nutarimo XXIX skyriaus 125 punktu pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos juostų ir pakrantės apsaugos zonų tvarkymo reglamentai ir apsaugos nuo užliejimo priemonės nustatomos rajono lygmens bendrųjų, rajono ir vietovės lygmens specialiųjų planų sprendiniuose.

Vadovaujantis 2009 m. sausio 29 d. Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. TS-1 patvirtintu Kauno rajono bendruoju planu 2 (toliau - BP) planuojamas sklypas patenka į rekreacines teritorijas (tpl3), trumpalaikio poilsio statinių statybai (R2) (BP aiÅ¡kinamajame raÅ¡te „Raudondvario - Babtų rekreacinė zona (35,5 km2)). BP aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti statinius tam nenumatytose zonose. Vadovaujantis Nutarimo XXXIII skyriaus 134.2 punktu rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama: statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų, iÅ¡skyrus statybÄ esamose namų valdose (b.l. 19-20).           Pateiktame projekte nurodyta, kad pareiÅ¡kėjų nuosavybės teise valdomame žemės sklype Å«kininko sodybos ir kitos paskirties pastatams statyti parinkta teritorija sudaro 0,0273 ha plotÄ .

Žemės sklypo rytinėje pusėje Å¡ios teritorijos riba suformuota 54,7 metrų atstumu nuo upės Nevėžio pakrantės Å¡laito briaunos.          Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad pareiÅ¡kėjų žemės sklypui yra nustatyta specialioji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lyga - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Pagal Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652) (toliau - Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos), 127.9 punktÄ , galiojusį iki 2013-01-01, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).           Tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja pavirÅ¡inių vandens telkinių (iÅ¡skyrus Baltijos jÅ«rÄ ir KurÅ¡ių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus ir jame nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomas teritorijų prie pavirÅ¡inių vandens telkinių naudojimo sÄ lygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę.

Pagal Tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ upės pakrantės Å¡laitas - vagos arba slėnio Å¡laitas, jeigu jis nutolęs nuo kranto linijos ne toliau kaip 50 metrų bei yra 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 m aukščio (skirtumas tarp kranto linijos altitudės ir Å¡laito virÅ¡utinės briaunos altitudės). Projekto sprendinių brėžinyje 50 metrų atstumas paimtas nuo upės Nevėžio pakrantės Å¡laito.          Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar pagrįstai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. sausio 17 d. raÅ¡tu (sprendimu) Nr. 87/(PAV)-D2-153, atsisakė pritarti UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui sprendiniams bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2014-01-07 sprendimu Nr. lSS-(8.5)-26 netenkino pareiÅ¡kėjų skundo.

         Lietuvos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisinės gynybos garantija – asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, teisė kreiptis į teismÄ su skundu, praÅ¡ymu, pareiÅ¡kimu. Nors Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtino žmogaus galimybę kreiptis į teismÄ , tačiau tokia teisė nėra besÄ lyginė - ji realizuojama esant tam tikriems įstatymų įtvirtintiems pagrindams. Teismas konstatuoja, kad teisę kreiptis į administracinį teismÄ pagrinde reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ir – ABTÄ®) 5 straipsnis.

ABTÄ® 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 str. 1 d. skundÄ dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. IÅ¡vardintos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir, tuo pačiu, nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti - pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Darytina išvada, kad administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas - kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali tinkamai apginti pareiškėjų teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2 p. - 4 p. numatytų būdų (ABTĮ 57 str.).

Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ ABTÄ® 88 str. 1 p. pagrindu (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2006-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–1192/2006, 2009-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-712/2009 ir t.t.).          Atsakovas Å¡ioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobÅ«dį, turimus įgaliojimus priskirtinas vieÅ¡ojo administravimo subjektui, todėl savo veikoje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Iš to seka, jog atsakovas privalo užtikrinti, kad, atliekant viešojo administravimo veiksmus bei priimant sprendimus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 str. numatytų viešojo administravimo principų, tame tarpe ir objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs - atitikti faktines aplinkybes, kurias patvirtina surinktų ir objektyviai įvertintų įrodymų visuma.

Teismas, vertindamas vieÅ¡ojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumÄ , pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. LVAT nekartÄ pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus logiÅ¡kas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas, dėl neaiÅ¡kių iÅ¡vadų elgtis dviprasmiÅ¡kai (ABTÄ® 13 str., 20 str., 57 str.).

Å i teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTÄ® nustato imperatyviÄ pareigÄ patikrinti, ar nėra ABTÄ® 89 str. nurodytų pagrindų, kuriems esant vieÅ¡ojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t.t.) yra naikintinas (ABTÄ® 13 str., 20 str., 2010-11-24 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Teismas, įvertinęs atsakovo priimto individualaus administracinio akto dalies turinį (Akto 1 p.), taip pat įvertinęs jį atsakovo atsiliepimo bei atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo sprendimo (b.l.

19) atsakovas argumentus iÅ¡dėstė neaiÅ¡kiai, logiÅ¡kai neriÅ¡liai, iÅ¡ dalies dviprasmiÅ¡kai, jie nėra pakankamai argumentuoti. Visa tai pareiÅ¡kėjams sukelia teisiÅ¡kai neaiÅ¡kiÄ situacijÄ ir sudaro galimybę elgtis dviprasmiÅ¡kai (tuo pačiu metu negalint įvertinti, kuris jų elgesio modelis atitinka teisės normų reikalavimus, bei kaip teisėtu bÅ«du pasiekti norimo rezultato). Tai suponuoja pricipo valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lÅ«kesčių principo, bei pasitikėjimo vieÅ¡ojo administravimo institucijomis principo pažeidimus (ABTÄ® 57 str.).

Darydamas Å¡ias iÅ¡vadas teismas vertina tai, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo nėra galimybės suprasti ar iÅ¡ esmės galima statyba pareiÅ¡kėjų žemės sklype, ar ne, nes atsakovas nurodė, kad turi tik keletÄ pastabų ir nenurodė, kaip iÅ¡taisyti Å¡ias pastabas. Tačiau nagrinėjant ginÄÄ teisme, atsakovo atstovė jau kategoriÅ¡kai teigia, kad statyba draudžiama iÅ¡ esmės. To pasėkoje kyla pagrįstas klausimas – dėl kokių priežasčių (vertinant Institucijų veiklos tikslus, numatytus VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str., Konstitucijos nuostatose) buvo iÅ¡duotos planavimo sÄ lygos bei planavimo sÄ lygų sÄ vadas, nekonstatuota jokių esminių nukrypimų nuo minėtų dokumentų ir t.t..

Tačiau priimant ginčijamÄ AktÄ atsakovas neaiÅ¡ku kodėl jau kitaip ėmė traktuoti teisės aktų nuostatas. Be to, ginčijame Akte pažymėta, kad projekto sprendiniai prieÅ¡tarauja tos vietovės Bendrojo plano sprendiniams , nors Bendrasis planas Å¡iai teritorijai patvirtintas 2009 m., o planavimo sÄ lygos bei planavimo sÄ lygų sÄ vadas iÅ¡duotas 2010 m., t.y. jau esant patvirtintam BP. Ä®vertinus atsakovo argumentus dėl potvynio užliejamų teritorijų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie teiginiai nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis (pagrindiniai duomenys buvo renkami tik teismo posėdžio metu ir tik teismo iniciatyva) ir jie taip pat nesudaro pakankamo pagrindo pateikti atsakovui neigiamÄ iÅ¡vadÄ ateityje.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i atsakovo teisme iÅ¡sakyta iÅ¡vada (užliejamose teritorijose statyba draudžiama) yra taip pat nepakankama. Byloje pateikta eksperto iÅ¡vada (b.l. 29-35), kur daroma iÅ¡vada, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projekte įvykdyti KRAAD 2010-11-16 iÅ¡duotų planavimo sÄ lygų Nr. 942 reikalavimai ir statyba galima. Ä®vertinus ginčijamÄ aktÄ , VÄ® Registrų centro duomenis, Aplinkos apsaugos agentÅ«ros pateiktus žemėlapius, Bendrojo plano fragmentus matyti, kad teritorija, kurioje potvyniai gali pasikartoti kartÄ per 1000 metų apima ne tik ginčo sklypÄ , bet daug didesnę gyvenamÄ jÄ teritorijÄ su gyvenamaisiais namais ir kita infrastruktÅ«ra, į Å¡iÄ teritorijojÄ patenka didelė Kauno senamiesčio teritorija, Nemuno sala, kurioje pastatyta „Žalgirio“ arena, dalis Vilijampolės ir Marvelės rajonų kvartalų, kitos užstatytos Kauno miesto dalys.

Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad Å¡iuo metu iÅ¡ minėtų teritorijų evakuojami gyventojai ir t.t.. IÅ¡ to seka, kad ginčo sprendime iÅ¡dėstyti atsakovo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo nepritarti projekto sprendiniams (ABTÄ® 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.).           Žemės įstatymo 1 str. nurodyta, kad Å¡is įstatymas - reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikoje. Ä®gyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politikÄ , žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti Å«kinę veiklÄ iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ , gamtos ir kultÅ«ros paveldÄ , apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

            IÅ¡ Å¡ių teisės normų turinio, nustatytų aplinkybių bei iÅ¡ pareiÅ¡kėjų ginčijamo Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento atsakymo matyti, jog tai yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto suraÅ¡ytas dokumentas (sprendimas), kuriame nėra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių, nėra tinkamai ginčo dalykÄ reglamentuojančių teisės aktų analizės, visiÅ¡kai neanalizuotas faktas dėl atsakovo iÅ¡duotų Planavimo sÄ lygų ir jų iÅ¡pildymo ar neatitikimo paruoÅ¡tame Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte.

FaktiÅ¡kai atsakovo atsakyme (sprendime) iÅ¡vardinti teisės aktai (b.l. 19-20), draudžiantys statybÄ , tačiau nenurodyta jų sÄ saja su pareiÅ¡kėjams priklausančiu žemės sklypu ir paruoÅ¡tu Kaimo plėtros žemėtvarkos projektu. Nenurodyti aiÅ¡kÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymai (įpareigojimai pareiÅ¡kėjams), t. y. Å¡is dokumentas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl naikintinas.             BÅ«tent atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas sukelia pareiÅ¡kėjams teisines pasekmes, kadangi atsakovas nepritarė projekto sprendiniams, nes turėjo pastabų, ir kaip jau aukščiau nurodyta, pastabos sudarytos iÅ¡ teisės aktų iÅ¡vardinimo.

Atsakovas sprendimo nemotyvavo, nenurodė kokios sÄ vado sÄ lygos neiÅ¡pildytos, ir kokius veiksmus turi atlikti pareiÅ¡kėjas, kad iÅ¡pildytų atsakovo pastabas ir ruoÅ¡iamas projektas atitiktų atsakovo reikalavimus. Kauno RAAD iÅ¡duotose 2010 m. lapkričio 16 d. planavimo sÄ lygose Nr. 942 nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, t.y. 2009-01-29 Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. TS-1 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai.

Kaip jau buvo minėta, iÅ¡duodant planavimo sÄ lygas Bendrasis planas buvo jau patvirtintas ir atsakovas iÅ¡duodant planavimo sÄ lygas privalėjo įvertinti Bendrajame plane suplanuotas teritorijas ir nustatytus draudimus.           Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų skundÄ , kaip ikiteisminė institucija Å¡ios kategorijos bylose. NŽT pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė motyvus sutinkamai su galiojančiais teisės aktais, tačiau neanalizavo sÄ vado sÄ lygų iÅ¡davimo metu galiojančias ir ginčo dalykÄ reglamentuojančias teisės normas, taipogi nenurodė kokias sÄ lygas neiÅ¡pildė pareiÅ¡kėjai.

IÅ¡nagrinėjo skundÄ atsakovo priimto sprendimo kontekste.           Panaikinus ginčijamus sprendimus ir nagrinėjant parengtÄ kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui iÅ¡ naujo bÅ«tina atkreipti dėmėsį į sekančias aplinkybes ir ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas.          Teritorijų planavimo įstatymas (toliau tekste - TPÄ®) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimÄ , planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas Å¡iame procese (1 straipsnis.

Ä®statymo paskirtis ir taikymas). TPÄ® teritorijų planavimas apibrėžiamas, kaip - nustatyta procedÅ«ra teritorijos vystymo bendrai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sÄ lygoms nustatyti, žemės, miÅ¡ko vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktÅ«ros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (TPÄ® 2 straipsnio 39 dalis). Teritorijų planavimas yra ne laisvai vykdomas, o teisės aktais reglamentuotas procesas, kurio metu derinami valstybės, savivaldybės, žemės sklypo naudotojo ir visuomenės (suinteresuotų asmenų) interesai dėl planuojamo žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sÄ lygų.

BÅ«tina ir privaloma planavimo proceso sÄ lyga — teritorijų planavimas turi bÅ«ti vykdomas teritorijų planavimÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.        Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo (kaip ir planavimo sÄ lygos (sÄ lygų sÄ vadas)) yra administracinis teisės aktas, kuriuo sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos tiek planavimo organizatoriui, tiek ir dokumentÄ tvirtinančiai institucijai.         TPÄ® 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Kaimų teritorijose Å¡io straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu atveju ir kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal įstatymus žemės sklypus dalyti dalimis neleidžiama) ar sujungiami, kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (iÅ¡skyrus kitos paskirties žemę) ir kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, taip pat kai miestų ir kaimų teritorijose formuojami valstybinės žemės sklypai ar keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijose, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Žemės įstatymo ir Å¡io Ä®statymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.

Kaimų teritorijose statant Å«kininko sodybÄ ar pagalbinio Å«kio ir kitos paskirties (fermų, Å«kio, Å¡iltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko Å«kio įstatyme nurodytas Å¡ių pastatų statybos sÄ lygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Žemės įstatymo ir Å¡io įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.        Rengiamo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kaimo plėtros žemėtvarkos projekto tikslas - tik Å«kininko sodybos vietos parinkimas.

Vadovaujantis Ūkininko Å«kio įstatymo 11 straipsniu 2 dalimi - Leidimas statyti Å«kininko sodybÄ iÅ¡duodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Taigi, konkretÅ«s reikalavimai Å«kininko sodybos statiniams numatomi ne kaimo plėtros žemėtvarkos projekte, o vėliau rengiamame Å«kio statinių statybos projekte.         Atsakovo KRAAD Planavimo sÄ lygos Kauno rajono savivaldybės Raudondvario k. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti buvo iÅ¡duotos 2010-11-16, Nr. 942.

SÄ lygose nurodytas planavimo tikslas ir uždaviniai - kaimo plėtros žemėtvarkos projektas Å«kininko Å«kio sodybos vietai (4 sÄ lygų dalis).         Planavimo sÄ lygos/SÄ vadas yra administracinis teisės aktas, kuriuo buvo sukurtos atitinkamos teisės ir pareigos kaimo plėtros žemėtvarkos projekto organizatoriui.          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A-502-232-12 (LVAT 2012-04-05 sprendimas administracinėje byloje Nr.A-502-232-12), konstatavo, jog detaliojo teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu, iÅ¡davus planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , o Teritorijų planavimo įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimÄ , planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas Å¡iame procese, neaptaria planavimo sÄ lygų ir (ar) sÄ vado keitimo galimybės įpusėjus procesui, juo labiau nesuteikia teisės planavimo sÄ lygas ir (ar) sÄ vadÄ iÅ¡davusioms institucijoms tokiomis priemonėmis vienaÅ¡aliÅ¡kai koreguoti teisinių santykių (nagrinėjamu atveju tarp sÄ lygų iÅ¡davimo detaliajam planui ar specialiajam planui nėra skirtumo).        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A502-321/2011, konstatavo, kad Planavimo sÄ lygos yra reikÅ¡mingas planavimo procesui iki jis baigiamas, todėl dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų užtrukęs planavimas turėtų bÅ«ti baigiamas pagal tas pačias planavimo sÄ lygas.

Taigi, konstatavus nepritarimÄ derinti teritorijų planavimo dokumentÄ , atsakovas įpareigotinas šį dokumentÄ suderinti pagal tas pačias planavimo sÄ lygas teritorijų planavimo dokumentui rengti.         Dėl teisės aktų nuostatų galiojusių sÄ lygų iÅ¡davimo metu taikymo, teismas pažymi, jog Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymÄ , kurio:1 straipsnis, 4 straipsnio papildymas 2 dalimi Papildyti 4 straipsnį 2 dalimi ir visÄ straipsnį iÅ¡dėstyti taip:

„ 4 straipsnis. Ä®statymo įsigaliojimas1. Å is įstatymas, iÅ¡skyrus jo 2 ir 3 straipsnius, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.2. Iki 2004 m. gegužės 1d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (iÅ¡skyrus bendruosius planus), kuriems iÅ¡duotos planavimo sÄ lygos sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos vieÅ¡o svarstymo su visuomene procedÅ«ros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymÄ (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir kitus teritorijų planavimÄ reglamentavusius teisės aktus."           Šios nuostatos buvo pakartotos ir 2009 metų Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 13 straipsnyje:2.

Iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių yra iÅ¡duotos planavimo sÄ lygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos vieÅ¡o svarstymo su visuomene procedÅ«ros, baigiami rengti ir tvirtinami pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. sausio 1 d., ir kitus teritorijų planavimÄ reglamentavusius teisės aktus.          Darytina iÅ¡vada, jog Planavimo sÄ lygos/SÄ vadas yra administracinis teisės aktas, kuriuo buvo sukurtos atitinkamos teisės ir pareigos kaimo plėtros žemėtvarkos projekto organizatoriui.

           Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintos preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos tikslas - apibendrinti preliminarų potvynių rizikos įvertinimÄ kiekvienam upių baseinų rajonui arba tarpvalstybinio upių baseinų rajono daliai, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, remiantis turima ar iÅ¡ turimos gaunama informacija. Ataskaitos skyriuje IV yra pateiktas žemėlapis - nustatyti upių ruožai ir Baltijos jÅ«ros bei KurÅ¡ių marių priekrantės teritorijos, kuriose yra galimybė formuotis su potvyniais susijusiems ekstremaliems hidrologiniams reiÅ¡kiniams.

Tačiau Ataskaitos punkte 124. paraÅ¡yta, kad siekiant preliminariai identifikuoti teritorijas, kurioms potvyniai potencialiai gali kelti grėsmę, Å¡alia IV skyriuje iÅ¡skirtų vandens telkinių buvo nustatytos teritorijos, kurias gali užtvindyti potvyniai, galintys pasikartoti kartÄ per 1000 metų. Atkreiptinas dėmėsys, kad Ataskaitoje parengtame žemėlapyje pažymėtos ne potvynio užliejamos teritorijos, o teritorijos, kurioms potvyniai potencialiai gali kelti grėsmę.           Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 26 d.

įsakymo Nr. D1-466 „Statybos techninis reglamentas STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos" 9.13 punkte yra apibrėžta potvynio sÄ voka: potvynis (poplÅ«dis) - upės vandens režimo fazė, kasmet pasikartojanti tuo pačiu sezonu. Jai bÅ«dingi dideli debitai, ilgai besilaikantys aukÅ¡ti vandens lygiai. IÅ¡ apibrėžties akivaizdžiai suprantama, kad esmine potvynio sÄ lyga turi bÅ«ti ne periodinė (pasikartojanti kas kelis Å¡imtmečius ar deÅ¡imtmečius), o kasmet pasikartojanti tuo pačiu sezonu upės vandens režimo fazė.

Ūkininko sodybos statybos projektas sklype turi neprieÅ¡tarauti reikalavimams, numatytiems STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos".           Darytina iÅ¡vada, kad preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita patvirtinta praėjus dvejiems metams (2012 m.) po planavimo sÄ lygų (2010 m.) kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti iÅ¡davimo, atsakovo nurodytas preliminarus potvynių grėsmės žemėlapis nėra pakankamas pagrindas nepatvirtinti žemės sklypo Kauno r. sav, Raudondvario k. (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)) kaimo plėtros žemėtvarkos projekto.            Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr.21-617) 2 straipsnio 1 dalyje bendrasis planas apibrėžiamas kaip - teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje - Teritorijos tvarkymo reglamentas - bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniuose nustatyti teritorijos naudojimo prioritetai bei veiklos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma.

Ä®statymo 2 straipsnio 41 dalyje - Teritorijų planavimo dokumento sprendinys - raÅ¡tu arba grafiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktÅ«ros objektų iÅ¡dėstymo, naudojimo ir apsaugos sÄ lygas bei tvarkÄ .         Kauno rajono savivaldybės Raudondvario k. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane įvardintoje Rekreacinės/bendro naudojimo Teritorijoje ir Gamtinio karkaso/tausojančio žemės Å«kio teritorijoje.

Žemės naudojimo ir apsaugos reglamento priede (lentelė) Rekreacinės/bendro naudojimo teritorijoje yra nurodytos kitos paskirties žemės sklypų grupėje, tuo tarpu žemės sklypo Kauno r. sav. Raudondvario k. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės Å«kio. Žemės naudojimo ir apsaugos reglamento brėžinyje paraÅ¡yta, kad Bendrasis planas nepakeičia tikslinės žemės naudojimo paskirties ir neriboja žemės naudojimo pagal jos esamÄ paskirtį.

Jeigu VÄ® „Registrų centre" įregistruota tikslinė žemės naudojimo paskirtis skiriasi nuo pavaizduotos brėžinyje - vadovautis „Registrų centro duomenimis". AnalogiÅ¡ka nuostata įraÅ¡yta ir AiÅ¡kinamojo raÅ¡to skyriuje Bendrojo plano sprendinių privalomumas - Bendrajame plane nustatyti reglamentai neriboja galimybės žemę naudoti pagal jos esamÄ paskirtį. Å iuo atveju rengiamam kaimo plėtros žemėtvarkos projektui reikia taikyti bendrajame plane numatytÄ Gamtinio karkaso/tausojančio žemės Å«kio teritorijos reglamentÄ .              Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano Gamtinio karkaso brėžinyje žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kaimo plėtros žemėtvarkos projektas patenka į sutartiniais ženklais pažymėtÄ teritorijÄ , įvardintÄ kaip - Gamtinis karkasas urbanizuotose teritorijose, bei į teritorijÄ grÄ Å¾inami ir gausinami kraÅ¡tovaizdžio natÅ«ralumÄ atkuriantys elementai.

Saugomų teritorijų įstatyme ir Gamtinio karkaso nuostatuose ribojimai galioja visose gamtinio karkaso teritorijose, nepriklausomai nuo jų vietos karkaso struktūroje. Gamtinio karkaso nuostatų 15 dalyje numatyta, kad Gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus - formuoti urbanizuotas teritorijas, sudarytas iš 5 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m.

Å is atstumas matuojamas nuo sodybos ar namų valdos pastato, esančio (arba nustatyta tvarka patvirtintame teritorijų planavimo dokumente numatyto) arčiausiai naujai planuojamo sklypo ribos. Pažymėtina, kad 150 m atstumu nuo planuojamos sodybos vietos gamtiniame karkase, kur turi bÅ«ti grÄ Å¾inami ir gausinami natÅ«ralÅ«s kraÅ¡tovaizdžio elementai, yra įregistruoti du kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) sklypai, kuriuose nėra statinių, o kiti aplink planuojamÄ teritorijÄ esantys sklypai yra žemės Å«kio paskirties, kuriuose statinių taip pat nėra.

Ir nors NŽT savo sprendime nurodo, kad vakarinėje pusėje už 40 metrų žemės sklypas ribojasi su kitos paskirties žemės sklypais, iÅ¡ kurių jau yra du gyvenamieji namai (įregistruoti nekilnojamojo turto registre), o kituose žemės sklypuose, kurių skaičius virÅ¡ija keturis, numatomi statyti gyvenamieji namai arčiau kaip 150 m. atstumu nuo žemės sklypo, tačiau NŽT visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad kitos paskirties žemės sklypai bei pareiÅ¡kėjams priklausantis žemės sklypas randasi skirtinguose gamtiniuose karkasuose, t. y. pareiÅ¡kėjų žemės sklypas yra gamtiniame karkase, kuriame grÄ Å¾inami ir gausinami kraÅ¡tovaizdžio natÅ«ralumÄ atkuriantys elementai, o kitos paskirties žemės sklypai - gamtiniame karkase, urbanizuotose teritorijose.             Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinyje „Turizmas ir rekreacija“ ginčo žemės sklypas patenka į Rekreacines teritorijas tp 13 (tamsiai raudona spalva) R2 zonÄ , tačiau vadovaujantis bendrojo plano nuostatomis dėl galimybės žemę naudoti pagal jos esamÄ paskirtį (AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, Žemės naudojimo ir apsaugos reglamento brėžinys) rekreacinių teritorijų reglamentas planuojamam žemės sklypui nėra taikomas.

Taigi, planuojamam žemės sklypui turi bÅ«ti taikomas bendrajame plane numatytas Gamtinio karkaso/tausojančio žemės Å«kio teritorijos reglamentas. PareiÅ¡kėjai siekdami suformuoti Å«kininko Å«kio sodybÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nuosekliai vykdė institucijų nurodymus, paruošė kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ ir pagrįstai tikėjosi ir laukė teigiamo sprendimo, t.y. puoselėjo teisėtus lÅ«kesčius. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisėtų lÅ«kesčių apsauga yra neatsiejamas teisinės valstybės principo elementas.

Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigÄ laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Å is principas taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ (Konstitucinio Teismo inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Pagal oficialiÄ jÄ konstitucinę doktrinÄ vienas iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga.

Konstitucinis Teismas nurodė, jog viena vertus, pagal KonstitucijÄ santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami asmens lÅ«kesčiai, kurie kyla iÅ¡ pačios Konstitucijos ar iÅ¡ įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieÅ¡taraujančių Konstitucijai.           Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies todėl, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡o įpareigoti Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentÄ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡ naujo svarstyti klausimÄ dėl pritarimo UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui sprendiniams, tačiau teisės aktai suteikia atsakovui terminÄ tokiems klausimams spręsti – 15 darbo dienų, todėl toks terminas ir nustatytinas (LR Aplinkos ministro ir LR Žemės Å«kio ministro įsakymas „Dėl teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinim o“IV sk. 14 p.).                     Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui).

Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

                Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 d. 2 p. teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :           PareiÅ¡kėjų O. Č. ir V. Č. skundÄ tenkinti.          Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinko apsaugos departamento 2013 m. sausio 17 d. atsisakymÄ (sprendimÄ ) Nr.87/(PAV)-D2-153. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2014-01-07 sprendimÄ Nr.lSS-(8.5)-26.          Įpareigoti Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentÄ per 15 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡ naujo svarstyti klausimÄ dėl pritarimo UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto Å«kininko Å«kio sodybos suformavimui sprendiniams.                     Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                   Natalja Zelionkienė Kolegijos nariai:                                                                                                                Asta Urbonienė                                                                                                                        Gintaras Čekanauskas