2017-12-12 Nr. AB-23206-3-62-3-01821-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1053-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01821-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties ir 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. B., V. I., Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) pripažinti nepagrįstu pareiškėjos S. J. šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo; 2) priteisti pareiškėjos S. J. naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikė patikslintus skundus, kuriuos Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2017 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti.

2017 m. lapkričio 7 d. buvo gautas pareiškėjos atskirasis skundas, kuriuo ji prašė atnaujinti praleistą terminą atskirojo skundo padavimui, panaikinti skundžiamos 2017 m. spalio 19 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus, kuriais atsisakoma priimti pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. patikslintus skundus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi, vadovaudamasis ABT 96 straipsnio 2 dalimi, ištaisė 2017 m. spalio 19 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties rezoliucinės dalies trečioje dalyje „ Pareiškėjos S. J. 2017 m. rugsėjo 7 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais pareiškėjos S. J. šeimos 2007 m. balandžio 20 d. ir 2007 m. vasario 15 d. įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, bei į šios apskaitos duomenų bazę „dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo“, bei pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtu neveikimu duomenų apie pareiškėjos šeimos 2007 m. balandžio 20 d. ir 2007 m. vasario 15 d. įrašymą į minėtą apskaitą „dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo“ nepanaikinimą iš minėtos apskaitos bei duomenų bazės nuo įrašymo iki šiol, atsisakytina priimti.“ nurodytą datą „2017 m. rugsėjo 7 d.“, kaip rašymo apsirikimą į „2017 m. rugsėjo 12 d.“.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 201 m. lapkričio 7 d. atskirąjį skundą.

Teismas pažymėjo, kad iš Teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog pareiškėjos S. J. atstovui advokatui D. Varnui Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis buvo išsiųsta 2017 m. spalio 24 d. Kadangi 2017 m. spalio 24 d. buvo antradienis t. y. darbo diena, yra laikoma jog pareiškėjos atstovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2017 m. spalio 25 d. Vertindamas šias aplinkybes, teismas nurodė, kad paskutinė diena pateikti teismui atskirąjį skundą buvo 2017 m. lapkričio 2 d. Tačiau pareiškėjos S. J. atstovas advokatas Dominykas Varnas elektroninių ryšių priemonėmis Kauno apygardos administraciniam teismui atskirąjį skundą pateikė 2017 m. lapkričio 7 d., t. y. praleidus nustatytą terminą.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. S. J. atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti grindė tuo, kad iš atsakovo atsiliepimo bei teismo nutarties neišsamumo analizės tik vėliau suprato, jog skundžiamoje teismo nutartyje yra padaryta esminė teisės normos taikymo klaida bei neišspręstas dar vieno reikalavimo priėmimo nagrinėti klausimas bei visiškai neanalizuotas ABTĮ 17 straipsnio santykis su 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. patikslintų skundų reikalavimais bei nėra pasisakyta dėl jo taikymo negalimumo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią atskirojo skundo pateikimą teismui, uždelsė paduoti atskirąjį skundą ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pareiškėja nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl teismas pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja S. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 7 d. atskirąjį skundą nagrinėti.

Pareiškėjos nuomone, ištaisyta teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis yra priimta tik dėl atskirojo skundo gavimo. Iki tol teismas bylą nagrinėjo toliau ir priėmė dvi 2017 m. spalio 23 d. nutartis dėl uždarų posėdžių ir gautų dokumentų nesuskaitmeninimo. Iki 2017 m. lapkričio 7 d. atskirojo skundo pateikimo 2017 m. spalio 19 d. nutartis nebuvo taisoma ir/ar ištaisyta. Dėl to, pareiškėjos teigimu, 2017 m. spalio 19 d. nutartis teismas taisyti negalėjo iki 2017 m. lapkričio 7 d. atskirojo skundo išnagrinėjimo, nes tokiu būdu buvo pabloginta pareiškėjos padėtis. 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties, ištaisančios 2017 m. spalio 19 d. teismo nutartį, priėmimas anksčiau už 2017 m. lapkričio 7 d. atskirojo skundo išnagrinėjimą esmingai pablogina pareiškėjos padėtį, nes skundo padavimo metu jokių ištaisymų nutartyje nebuvo. Be to, teisės aktai nenumato teismo nutartyse padarytų rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo.

Pareiškėja teigia, kad skundžiama 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi nepagrįstai atsisakyta priimti 2017 m. lapkričio 7 d. atskirąjį skundą nagrinėti. Pareiškėja pažymi, kad skundžiamoje 2017 m. lapkričio 9 d. nutartyje visiškai nepasisakome dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. patikslinto skundo priėmimo klausimas nėra išspręstas. Pareiškėja neskundė nepriimtos nutarties dėl jos 2017 m. rugsėjo 12 d. patikslinto skundo nepriėmimo nagrinėti. Tačiau supainiojant 2017 m. spalio 19 d. nutarties turinio bei priėmimo ir įsiteisėjimo datas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi, buvo iš esmės pabloginta pareiškėjos padėtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį ir 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo nutartyje ištaisė klaidas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.

Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad ABTĮ 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas iki kol sprendimas neįvykdytas ir tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio bei realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą. Šio instituto pagalba negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keičia sprendimo turinį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. procesiniam sprendimui esant neįvykdytam ir šioje nutartyje pastebėjus aiškų rašymo apsirikimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 96 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai priėmė nutartį ištaisyti rašymo apsirikimą nutarties rezoliucinėje dalyje įrašą „2017 m. rugsėjo 7 d.“ pakeičiant į „2017 m. rugsėjo 12 d.“.

Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, taisant rašymo apsirikimus negali būti pakeičiamas paties procesinio sprendimo turinys ir esmė. Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo rašymo apsirikimo ištaisymą reglamentuojančias teisės normas taikyti ne pagal jų paskirtį. Pareiškėja šiuo atveju nepagrindė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo iš esmės pabloginta jos padėtis.

Nagrinėdama pareiškėjo argumentą, kad terminas atskirajam skundui paduoti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 152 str. 2 d.).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis pareiškėjos atstovui advokatui D. Varnui buvo išsiųsta 2017 m. spalio 24 d., kuri buvo pridėta prie Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d., šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties įteikimo pareiškėjui diena laikytina po jos išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2017 m. spalio 25 d. (ABTĮ 74 str. 8 d.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties buvo paduotas 2017 m. lapkričio 7 d.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir įvertinusi nurodytą ABTĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad terminas atskirajam skundui paduoti jo padavimo momentu (2017 m. lapkričio 7 d.) buvo pasibaigęs, nes paskutinė atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties padavimo diena yra 2017 m. lapkričio 2 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi padarė teisingą išvadą, jog atskirąjį skundą pareiškėja teismui 2017 m. lapkričio 7 d. įteikė praleidusi įstatyme nustatytą 7 kalendorinių dienų apskundimo terminą.

Praleisto atskirojo skundo padavimo termino (ne)atnaujinimo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.). Taigi praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, jis gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tačiau jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, atskirąjį skundą atsisakoma priimti.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-502/2017, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-756-438/2017, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-602/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-525/2017). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-813-438/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-715-261/2016, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-44-520/2016, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., 2004 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentą, kad buvo iš esmės pabloginta pareiškėjos padėtis. Pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjos atstovui buvo išsiųsta ABTĮ nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą, todėl pareiškėja, būdama atidi, rūpestinga ir sąžininga, turėjo laiku pateikti atskirąjį skundą. Taigi, pareiškėja nagrinėjamu atveju pati pasirinko savo elgesio variantą (delsė paduoti atskirąjį skundą), todėl atskirojo skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jai atskirąjį skundą pateikti laiku. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs turimus duomenis, pagrįstai netenkino pareiškėjos S. J. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jos atskirąjį skundą.

Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjos atskirojo skundo tenkinti, todėl jis atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m lapkričio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. nutartys paliekamos nepakeistos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė