2015-11-03 Nr. AB-21268-3-62-3-00757-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1490-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00757-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 21. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 16-20) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pataisos namai) 2014 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. G9-340 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2S-2238.

Paaiškino, jog pareiškėjui Pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. G9-340 ir Pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 43/1-669 pagrindu skirta nuobauda – papeikimas – ir konfiskuotas 6 mėnesiams asmeninis pareiškėjo kompiuteris. Drausminė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui skirtas už tai, kad 2014 m. kovo 12 d. apie 13:30 val., patikrinus pareiškėjo asmeninį kompiuterį „ASUS“, nustatyta, kad pagal kompiuteryje esančius įrašus kompiuteris buvo įjungtas ne dienotvarkėje nustatytu laiku, t. y. 2014 m. kovo 2 d. 07:29 val. Patikrinimo metu taip pat rasta programinė įranga „Office 2007“, kuriai nepateiktas legalumo įrodymo dokumentas.

Pareiškėjas nesutiko su neteisėtu ir nepagrįstu ginčijamu nutarimu, kadangi nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo, pareiškėjo teikti paaiškinimai raštu ir žodžiu nebuvo tinkamai įvertinti, nors pareiga įrodyti režimo pažeidimą ir asmens kaltę tenka institucijai. Pareiškėjo nuomone, skiriant bei išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucijai paliekant galioti skirtą nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, o skirta nuobauda nėra adekvati galimai padaryto rėžimo pažeidimo sunkumui ir pobūdžiui. Pareiškėjas pratęsti programos „Microsoft Office 2007“ galiojimo neturėjo galimybių, nes programos atnaujinimui reikalingas interneto ryšys, kurio įkalinimo vietoje nėra. Atitinkamai, pareiškėjo veiksmuose nėra nusižengimo sudėties, kadangi ryte pats pareiškėjas numetė nuo stalo kompiuterį ir tik norėdamas patikrinti, ar veikia, jį trumpam įjungė 7:29 val. ir iš karto išjungė. Kompiuteriu nesinaudojo, todėl kompiuterio įjungimas ir išjungimas negali būti traktuojamas kaip naudojimasis daiktu. Pareiškėjo nuomone, atsakovo pateikta medžiaga, susijusi su kompiuterio įjungimu ir išjungimu, yra neinformatyvi, nėra aišku, ar tai būtent pareiškėjui priklausančio kompiuterio „ASUS“ įjungimo ir išjungimo duomenys. Nurodė, jog skirta nuobauda neadekvati nustatytiems pažeidimams, kurie yra tik formalaus pobūdžio. Kyla abejonių dėl pareigūnų, kurie atliko kompiuterio patikrinimą, specialių žinių informacinių technologijų srityje.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26-29) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog nuteistiesiems leidžiama naudotis kompiuteriais tik dienotvarkėje numatytu laisvalaikio metu. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų turimi daiktai turi būti nuolat tikrinami, kompiuteriai turi būti tik su legalia programine įranga. Nelegalios ir nelicencijuotos operacinės sistemos neturi būti. Prieš skiriant nuobaudą pareiškėjui jo pažeidimas buvo svarstomas drausmės komisijos posėdyje. Šias aplinkybes patvirtina 2014 m. kovo 14 d. Drausmės komisijos 3-joje valdyboje posėdžio protokolas Nr. 63-781. Drausmės komisija, kuri peržiūri medžiagą, išklauso nuteistąjį, tiria pažeidimo aplinkybes ir atlieka patariamąją funkciją, siūlė pareiškėjui už šį pažeidimą pareikšti papeikimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai, ji atitinka padarytą pažeidimą, yra švelniausia nuobauda, numatyta bausmių vykdymo įstatyme. Nuobaudos skyrimo terminas, tvarka ir sąlygos nepažeistos. Pareiškėjas su nutarimu supažindintas ir tai patvirtina jo parašas.

Dėl nuobaudos adekvatumo atsakovas teigė, jog papeikimas yra švelniausia nuobauda, o ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad kompiuterį buvo įjungęs siekdamas įsitikinti, ar jis veikia. Pabrėžė, jog teisės aktuose griežtai numatyta naudojimosi kompiuteriu tvarka, kompiuteris negali būti jungiamas ir juo naudojamasi kitu nei nustatyta laiku, nepriklausomai nuo to, koks yra naudojimosi kompiuteriu tikslas. Patikrinimus atliko pareigūnai, kurie turi teisę atlikti patikrinimą pagal jų pareigybės aprašymus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 84-87) pareiškėjo D. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijamu nutarimu nuobauda – papeikimas – pareiškėjui skirta už tai, kad patikrinus pareiškėjo asmeninį kompiuterį „Asus“ nustatyta, jog jis buvo įjungtas ne dienotvarkėje nustatytu metu – 2014 m. kovo 2 d. 7:29 val., tuo tarpu kai naudojimosi kompiuteriu laikas yra nuo 18:10 val. iki 21 val., programinei įrangai „Office 2007“ nepateikti legalumo dokumentai. Pareiškėjui nuobauda skirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 1731 punkto bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punkto reikalavimų pažeidimą.

Teismas pažymėjo, jog BVK (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 punktas). Taisyklių 1731 punkte (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) nustatyta, kad nuteistieji Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais (kompiuteriais) naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Detalizuojant Taisyklių nuostatas, Aprašo 15 punkte nustatyta, kad kompiuteriai turi būti tik su legalia programine įranga. Kompiuteriuose neturi būti naudojamos nelicencijuotos, nelegalios operacinės sistemos. Kompaktiniai diskai turi būti įrašyti, be įrašymo ar pakartotinio įrašymo ir perrašymo galimybių. Remiantis Aprašo 2 punktu, daiktų tikrinimo, peržiūrėjimo ir perklausymo tikslas – užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimą, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją. Kaip numatoma Aprašo 25 punkte, siekiant efektyviai užtikrinti draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimą, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų turimi daiktai turi būti nuolat tikrinami šio aprašo nustatyta tvarka.

Pažymėjo, jog nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys patvirtino, kad pareigūnams V. P. ir D. D. 2014 m. kovo 12 d. apie 13:30 val., atlikus pareiškėjo asmeninio kompiuterio patikrinimą, buvo nustatyta, kad kompiuteris buvo įjungtas ne dienotvarkėje nustatytu laiku, t. y. 2014 m. kovo 2 d. 7:29 val. Šias aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojai V. P. ir D. D.. Tai patvirtino ir kompiuterio sistemos įvykių žurnalo duomenys. Pareiškėjas neneigė fakto, kad kompiuteris buvo įjungtas. Įjungimo aplinkybės grindžiamos pareiškėjo noru įsitikinti, ar numestas nuo stalo kompiuteris veikia. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog kompiuteryje esančiai programinei įrangai „Office 2007“ yra pasibaigusi licencija. Šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės ir neginčijo, tik nurodė, jog atnaujinti programos neturėjo galimybių, kadangi tam reikalingas interneto ryšys, kurio įkalinimo vietoje nėra. Atitinkamai, teismas sprendė, jog iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių buvo akivaizdu, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 173 punkto reikalavimo naudotis kompiuteriu tik dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu, naudojo programinę įrangą „Office 2007“, kuriai yra pasibaigusi licencija, tuo savo veiksmais padarė pažeidimą, už kurį jam pagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad kompiuterį tikrinę darbuotojai neturi specialių žinių technologijų srityje. Teisme liudytojas D. D. patvirtino, jog turi Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą, sėkmingai yra išlaikęs visų modulių testus, o liudytojas V. P. turi techninį išsilavinimą. Liudytojai patvirtino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, numetęs kompiuterį ir siekdamas sužinoti ar jis veikia, nesikreipė į būrio viršininką dėl leidimo įjungti kompiuterį ne darbotvarkėje nustatytu laiku, tačiau pažeidė nustatytas taisykles.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad prieš skiriant nuobaudą nebuvo atliktas išsamus tyrimas, pareiškėjo pateikti paaiškinimai raštu ir žodžiu nebuvo tinkamai įvertinti, o įstaigos vadovas nesivadovavo BVK 143 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas pabrėžė, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjo pažeidimas buvo svarstomas Drausmės komisijoje, kuri sudaroma pataisos įstaigoje, remiantis Taisyklių nuostatomis ir yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Detali Drausmės komisijos sudarymo tvarka ir kompetencija nurodyta Taisyklėse. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis Drausmės komisija peržiūri medžiagą, išklauso nuteistąjį, tiria pažeidimo aplinkybes. Šios aplinkybės nustatytos ir patvirtintos 2014 m. kovo 14 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolu Nr. 63-781, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog neatliktas išsamus tyrimas ir nevertintas jo paaiškinimas, buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo motyvai, jog skirta nuobauda neadekvati galimai padarytų režimo pažeidimų sunkumui ir pobūdžiui, yra nepagrįsti. BVK 142 straipsnyje yra numatytos tokios nuobaudų rūšys: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; ir kt. Visos nuobaudos yra išdėstytos nuo švelniausios iki griežčiausios. Taigi pareiškėjui paskirta švelniausia nuobaudos rūšis, kuri teismo nuomone, yra adekvati padarytiems pažeidimams.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Pataisos namų 2014 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. G9-340 ir Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2S-2238. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas D. L. apeliaciniu skundu (b. l. 92-98) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pareiškėjui skirta nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo ir pobūdžio. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo, pareiškėjo teikti paaiškinimai raštu ir žodžiu nebuvo tinkamai įvertinti.

Nurodo, jog, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Šias nuostatas pažeidė Kalėjimų departamentas, Kauno apygardos administracinis teismas. Tuo pačiu pažeistos BVK 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes skiriant bei paliekant galioti pareiškėjui skirtą nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pažeidimų pobūdį ir aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė apie pareiškėjo paaiškinimą drausmės komisijai, rašytinį paaiškinimą įstaigos direktoriui, t. y. kad dar būdamas laisvėje, kompiuterį „ASUS” pareiškėjas pats pirko parduotuvėje su įdiegta legalia programine įranga, tame tarpe ir „Microsoft Office 2007”. Pareiškėjui 2013 m. lapkričio mėn. atvykus į Pataisos namų 3 valdybą atlikti paskirtos bausmės, minėtas kompiuteris įstaigos darbuotojų buvo patikrintas ir priimtas kaip tinkamas naudojimui, pažeidimų nebuvo nustatyta, nelegalios programinės įrangos neaptikta, o įranga buvo naudojama pagal nustatytas įstaigos vidines kompiuterių naudojimo taisykles. Šias pareiškėjo aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, kurie yra pateikti byloje – kompiuterio įsigijimo dokumentai.

Pažymi, jog programos „Microsoft Office 2007“ licencijos laikas pasibaigė pareiškėjo bausmės atlikimo metu, o kalėdamas ir dirbdamas licencijos prasitęsti neturėjo galimybių, kadangi šia programa pareiškėjas nesinaudoja, todėl nepasidomėjo ir licencijos galiojimo terminu. Be to, įkalinimo vietoje nėra interneto ryšio, o tam, kad programos „Microsoft Office 2007“ galiojimo laikas būtų pratęstas reikalingas internetas (esant interneto ryšiui programa atsinaujina automatiškai) arba specialiosios kompiuterinės žinios, kurių pareiškėjas neturi. Tokiu būdu neatsižvelgta, jog pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių atnaujinti programinės įrangos. Be to, dėl specialiųjų teisinių žinių trūkumo pareiškėjui taip pat nebuvo žinoma, kad kompiuteryje įdiegta programinė įranga yra demo (bandomosios) versijos, kuri galioja tik tam tikrą ribotą laiką, kadangi perkant kompiuterį jam apie tai nebuvo pasakyta.

Pabrėžia, jog teismas turėjo kritiškai įvertinti D. D. paaiškinimą, kad pareiškėjo kompiuteryje buvusi programinė įranga buvo bandomosios (demo) versijos ir jis tai turėjo suprasti. Tokia tvarka raštiškai nėra reglamentuota jokiuose įstaigos teisės aktuose. Be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas nei raštu, nei žodžiu, ką daryti tokiu atveju, kai pasibaigia legalios programinės įrangos galiojimas, šių duomenų nepateikė ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, jog be įsigijimo dokumentų ir legalios programinės įrangos, įkalinimo įstaigoje naudotis kompiuteriu apskritai nebūtų leidę naudotis.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovo pateikta rašytinė medžiaga, susijusi su kompiuterio įjungimu ir išjungimu, yra neinformatyvi ir neaiški, juose užfiksuotų duomenų negalėjo paaiškinti ir teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai V. P. ir D. D.. Be to, V. D. apklausiamas taip pat negalėjo paaiškinti, kiek laiko buvo naudotasi kompiuteriu, kokiomis programomis buvo naudotasi kompiuterio įjungimo metu. Šios abejonės ir prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti, apie juos nepasisakyta. Be to, teismas neįvertino to, kad atsakovas neįvykdė vieno iš pareiškėjo skundo reikalavimų, t. y. pateikti darbuotojo – apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto V. P. – atlikusio pareiškėjui priklausančio kompiuterio „ASUS” patikrą duomenis, kurie patvirtintų specialiųjų žinių turėjimą informacinių (IT) technologijų srityje. Pabrėžia, jog kompiuterio patikrinimo metu dalyvavęs V. P. apskritai neturi specialiųjų kompiuterinių žinių, tik techninį išsilavinimą, o V. D., nors ir turėdamas Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą, negalėjo paaiškinti nei kompiuterio įjungimo, nei išjungimo aplinkybių. Atitinkamai, pareigūnams, atliekantiems kompiuterių tikrinimą ir neturint pakankamai specialiųjų kompiuterinių žinių, turėjo būti kviečiami nepriklausomi specialistai, siekiant pašalinti bet kokias abejones, tačiau ši aplinkybė liko neįvertinta.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles visos abejonės turi būti sprendžiamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo ir pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu pažeidimų konstatavimu, netinkamai atliko tyrimą.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 110-112) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pataisos įstaigoje atlikto tyrimo dėl nuteistojo padaryto režimo pažeidimo ir remiasi pirmosios instancijos teismo pateiktais išaiškinimais. Pabrėžia, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę jis naudojosi teise turėti kompiuterį, tačiau apie pareigą, kad jo turimas ir naudojamas kompiuteris ir jame esanti programinė įranga atitiktų teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas pamiršo.

Pabrėžia, jog pareiškėjas neneigia paties kompiuterio įjungimo fakto, tačiau nurodo, kad nei pataisos įstaiga, nei Kalėjimų departamentas nesiaiškino kompiuterio įjungimo ir išjungimo aplinkybių. Atsakovo nuomone, kompiuterio įjungimas yra tas momentas, nuo kurio galima konstatuoti naudojimosi kompiuteriu faktą. Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nėra jo kaltės, tačiau akivaizdu, jog pareiškėjas žinodamas, jog kompiuterį įjungia dienotvarkėje tam, t. y. naudojimuisi kompiuteriu, neskirtu laiku ir taip daro pažeisdamas laisvės atėmimo bausmės režimo reikalavimus, padarė šį režimo pažeidimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 114-116) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi BVK 110 straipsniu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173(1) punktu ir nurodo, jog esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad pareiškėjas neturėjo teisės naudotis kompiuteriu ne dienotvarkėje nustatytų laiku. Mano, jog skirta nuobauda yra adekvati padaryto režimo pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui.

Pabrėžia, jog Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas, pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2014 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. G9-340, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2S-2238 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs pagrindo tenkinti pateiktą skundą ir naikinti pirmiau nurodytus skundžiamus aktus.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės pažymėdamas, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą, administracinėje byloje pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, visų pirma pažymi, jog administracinėje byloje ginčo nekyla dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad ginčijamu nutarimu nuobauda – papeikimas – pareiškėjui skirta už tai, kad kalinimo įstaigoje patikrinus pareiškėjo asmeninį kompiuterį „Asus“ nustatyta, jog jis buvo įjungtas ne dienotvarkėje nustatytu metu – 2014 m. kovo 2 d. 7:29 val., tuo tarpu kai naudojimosi kompiuteriu laikas yra nuo 18:10 val. iki 21 val., be to, programinei įrangai „Microsoft Office 2007“ nebuvo pateikti legalumo dokumentai. Atitinkamai, pareiškėjui nurodyta nuobauda skirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 1731 punkto, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punkto reikalavimų pažeidimą.

Vertinant pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą, pagrįstumą, pirmosios instancijos teismo išvadas pirmiausiai aptartinas ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su nuobaudų skyrimo tikslais, pagrindais.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog BVK (2013 m. sausio 1 d. redakcija) yra įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra traktuojama kaip viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat matyti, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Tai lemia, kad pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Taigi įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintos specialiosios taisyklės, kurių privalo laikytis nuteistieji. Minėtos įstatymo normos, kuri nustato specialiąsias nuteistųjų pareigas, konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie nustato konkrečias nuteistųjų elgesio taisykles (režimo reikalavimus). Atitinkamai, sprendžiant dėl nuobaudos nuteistajam paskyrimo už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, turi būti nustatyta ne tik tai, kokį bendrojo pobūdžio reikalavimą, nurodytą blanketinėje įstatymo normoje, pažeidė nuteistasis, o ir tai, kokių būtent BVK normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų konkrečias nuostatas jis pažeidė.

Pažymėtina ir tai, kad BVK 110 straipsnio nuostata yra specialioji, todėl ją aiškinant turi būti vadovaujamasi BVK bendrosiomis normomis, kuriose yra atskleistas santykiuose tarp nuteistųjų ir pataisos namų administracijos vyraujantis teisėtumo principas (5 str.) bei nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos (12 str.). BVK 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal BVK 12 straipsnio 1 dalį nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Minėtos nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos nustatytus reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad BVK 110 straipsnio 1 dalies numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-1732/2013).

Nurodytas teisinis reguliavimas lemia tai, kad, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus, kokių konkrečių įpareigojimų ir kokiomis aplinkybėmis buvo nesilaikyta, kokios būtent BVK normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų konkrečios nuostatos buvo pažeistos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog skundžiamame Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2014 m. kovo 14 d. nutarime Nr. G9-340 yra nurodyta, kad pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad patikrinus pareiškėjo asmeninį kompiuterį „Asus“ nustatyta, jog jis buvo įjungtas ne dienotvarkėje nustatytu metu – 2014 m. kovo 2 d. 7:29 val., tuo tarpu kai naudojimosi kompiuteriu laikas yra nuo 18:10 val. iki 21 val., be to, programinei įrangai „Microsoft Office 2007“ nebuvo pateikti legalumo dokumentai (b. l. 45). Atitinkamai, pareiškėjui nurodyta nuobauda skirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Taisyklių 1731 punkto, Aprašo (2013 m. gegužės 8 d. redakcija) 15 punkto reikalavimų pažeidimą, kuriame nustatyta, jog kompiuteriai turi būti tik su legalia programine įranga. Kompiuteriuose neturi būti naudojamos nelicencijuotos, nelegalios operacinės sistemos.

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 str. 1 d.). Taigi nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Šiuo atveju matyti, jog ginčijamas nutarimas atitinka pirmiau minėtas keliamas sąlygas, jame yra nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės (laikas, vieta, aplinkybės, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai) (b. l. 45). Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus šiuo atveju vertintina, ar surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, ar pagrįstai ji buvo skirta už numatytų pareigų, draudimų nesilaikymą ir siekiant aiškumo dėl nurodytų nusižengimų pasisakytina atskirai.

Kiek tai susiję su tuo, kad pareiškėjo kompiuteryje esančiai programinei įrangai „Microsoft Office 2007“ nebuvo pateikti legalumo dokumentai, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistųjų naudojimąsi kompiuteriais reglamentuoja BVK 96 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, be kita ko, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais kompiuteriais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 96 str. 2 d.).

Įgyvendinant minėtas BVK nuostatas, BVK 96 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, nuteistųjų teisė naudotis kompiuteriais numatyta Taisyklėse (2012 m. liepos 1 d. redakcija), kurių 173 punktas numato, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, be kita ko, kompiuteriais. Nuteistieji Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius (Taisyklių 1731 p.).

Iš esmės analogišką nuostatą numato ir Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 (2014 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas), 1 punktas. Kita vertus, yra suteikiama galimybė laisvės atėmimo vietos direktoriui ar jo įgaliotam pareigūnui nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą vadovaujantis Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijai) (1 p.).

Ginčui aktualus Taisyklių 1732 punktas taip pat numato, jog Taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, išskyrus nurodytus 173.16 punkte, turi būti ne galingesni kaip 2000 W, techniškai tvarkingi, atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis. Techniškai netvarkingi daiktai perduodami saugoti pataisos įstaigoje arba grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal nuteistojo rašytinį prašymą. Visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Taisyklių 174 punktas įtvirtina, jog Kalėjimų departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat Taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į BVK 1 priede pateiktą sąrašą. Kaip jau buvo minėta, Aprašo 15 punktas numato, jog kompiuteriai turi būti tik su legalia programine įranga. Kompiuteriuose neturi būti naudojamos nelicencijuotos, nelegalios operacinės sistemos.

Taigi iš nurodyto reguliavimo matyti, kad nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti, ji yra apribota tiek naudojimosi kompiuteriu trukme, tiek numatytais techniniais reikalavimais ir kalinimo įstaigoje turi būti laikomasi pirmiau nurodyto reguliavimo, kuris iš esmės gali būti vertinamas kaip pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonė (BVK 113 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą pažymi, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo kompiuteryje esančiai programinei įrangai „Microsoft Office 2007“ yra pasibaigusi licencija (b. l. 45). Prieš vertinant, ar buvo tokiais veiksmais pažeisti teisės aktų numatyti reikalavimai, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į pačių vertintų veiksmų pobūdį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčo nekyla dėl to, kad pareiškėjo kompiuteryje buvo įdiegta nurodytos programos bandomoji versija, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 78-82). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas šiuo atveju nepagrindė, kad, pasibaigus bandomosios versijos galiojimo laikui, ji savaime tapo nelicencijuota ir neteisėta, taip, be kita ko, pažeidžiant Aprašo 15 punktą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, iš viešai prieinamos „2007 Microsoft Office“ svetainės matyti, kad, neįvedus galiojančio produkto kodo ir nepratęsus bandomosios programos galiojimo, pati programinė įranga pereina į riboto funkcionalumo režimą ir daugelis funkcijų savaime neveikia (žr. viešai prieinama prieiga: https://support.office.com/lt-lt/article/%C4%AEveskite-%E2%80%9E2007-Office-sistemos programos-produkto-kod%C4%85-fabe03d9-fbc3-452e-8fd4-d1c2e661d518?ui=lt-LT&rs=lt-LT&ad=LT#bm1). Taigi šiuo atveju atsižvelgus į tai, kas buvo nurodyta pirmiau, darytina išvada, jog atsakovas atlikdamas tyrimą, administracinės bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kad, pasibaigus „Microsoft Office 2007“ bandomosios versijos galiojimui, ji tapo nelicencijuota, nelegali ir tokiu būdu jos fiziškai nepašalinus buvo, be kita ko, pažeistas Aprašo 15 punktas, buvo nesilaikyta kitų teisės aktų numatytų reikalavimų. Taigi šiame kontekste darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai konstatavo Aprašo 15 punkto pažeidimą.

Kiek tai susiję su pareiškėjo kompiuterio įjungimu nenustatytu laiku, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinėje byloje pateikti duomenys liudija, jog pareigūnams V. P. ir D. D. 2014 m. kovo 12 d., apie 13:30 val., atlikus pareiškėjo asmeninio kompiuterio patikrinimą, buvo nustatyta, kad kompiuteris buvo įjungtas ne dienotvarkėje nustatytu laiku, t. y. 2014 m. kovo 2 d. 7:29 val. (b. l. 45). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojai V. P. ir D. D. (b. l. 78-82). Tai patvirtina ir kompiuterio sistemos įvykių žurnalo duomenys (b. l. 51-52), be to, pareiškėjas neneigia paties fakto, kad kompiuteris buvo įjungtas, t. y. paties pažeidimo padarymo (b. l. 5-9). Taigi tokiais pareiškėjo veiksmais buvo pažeistas Taisyklių 1731 punktas, numatantis, jog nuteistieji Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą, ir atitinkamai BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Be to, šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų suteikta teisė ilgiau naudotis kompiuteriu kaip tai yra numatyta pagal Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijus.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad D. D. apklausiamas negalėjo paaiškinti, kiek laiko buvo naudotasi kompiuteriu, kokiomis programomis buvo naudotasi kompiuterio įjungimo metu, iš esmės nėra reikšmingi sprendžiant dėl paties pažeidimo padarymo. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad pareiškėjo kompiuteris buvo įjungtas teisės aktuose nenumatytu metu, o aplinkybės, ar ilgai kompiuteriu buvo naudojamasi, kokiomis programomis, sprendžiant dėl paties pažeidimo padarymo, nėra reikšmingos. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad pareiškėjo kompiuteris buvo įjungtas ir šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas (b. l. 5-9). Atitinkamai, dėl pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl kompiuterį tikrinusių asmenų žinių informatikos srityje nėra aktualūs ir atitinkamai šiuo aspektu plačiau nepasisakytina. Nurodytų aplinkybių kontekste taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pareigūnams, atliekantiems kompiuterių tikrinimą ir neturint pakankamai specialiųjų informatikos žinių, turėjo būti kviečiami nepriklausomi specialistai, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl pažeidimo padarymo (b. l. 92-98).

Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovu, kad pareiškėjo argumentai, liudytojų parodymai, jog kompiuteris buvo įjungtas siekiant įsitikinti, ar jis numestas nuo stalo veikia, taip pat savaime nepaneigia paties pažeidimo padarymo (b. l. 5-9, 54-56). Kompiuterio įjungimas yra tas momentas, nuo kurio galima konstatuoti naudojimosi kompiuteriu faktą. Šiuo atveju pareiškėjas žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad kompiuterį įjungia dienotvarkėje tam, t. y. naudojimuisi kompiuteriu, neskirtu laiku ir tai daro pažeisdamas laisvės atėmimo bausmės režimo reikalavimus (Taisyklių 1731 p., BVK 101 str. 1 d. 1 p.). Be to, net ir atsižvelgiant į tai, kad kompiuteris galimai buvo įjungtas darbotvarkėje nenumatytu metu siekiant išaiškinti, ar jis veikia, teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas, siekdamas išaiškinti šias aplinkybes, žinodamas jam taikomus draudimus, galėjo pasirinkti kitą elgesio modelį, pavyzdžiui, kreiptis į administraciją dėl kompiuterio įjungimo dienotvarkėje nenumatytu metu, siekiant išsiaiškinti, kad jis veikia ar sulaukti dienotvarkės numatyto laiko, kai bus galima naudotis kompiuteriais. Šiuo atveju administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, galimai numetęs kompiuterį ir siekdamas sužinoti ar jis veikia, vis dėlto būtų kreipęsis į būrio viršininką dėl leidimo įjungti kompiuterį ne darbotvarkėje nustatytu laiku (b. l. 5-9).

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir pabrėžia, kad prieš skiriant jam nuobaudą nebuvo atliktas išsamus tyrimas, jo pateikti paaiškinimai raštu ir žodžiu nebuvo tinkamai įvertinti, o kalinimo įstaigos vadovas nesivadovavo BVK 143 straipsnio 2 dalies nuostatomis, su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjo pažeidimas buvo svarstomas Drausmės komisijoje, kuri sudaroma pataisos įstaigoje remiantis Taisyklių nuostatomis ir yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija (b. l. 38-42). Vadovaujantis Taisyklių 236–246 punktų nuostatomis, Drausmės komisija peržiūri medžiagą, išklauso nuteistąjį, tiria pažeidimo aplinkybes. Šiuo atveju iš Drausmės komisijos posėdžio 2014 m. kovo 14 d. protokolo Nr. 63-781 (b. l. 38-42) matyti, jog toks Taisyklių reglamentuojamas vertinimas šiuo konkrečiu atveju ir buvo atliktas. Be to, kaip matyti, vertinant, ar pareiškėjas atliko režimo pažeidimus, buvo pateikti liudytojų, asmenų, kalėjusių kartu su pareiškėju, liudijimai (b. l. 54-56), pats pareiškėjas teikė paaiškinimą dėl nurodytų įvykių, aplinkybių (b. l. 48), taip pat buvo pateikti ir Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl pareiškėjo nešiojamojo kompiuterio atlikto patikrinimo (b. l. 49). Taigi, kaip matyti, tiriant ir vertinant nurodytą pažeidimą buvo surinkti visi reikšmingi duomenys, sprendžiant dėl galimo pareiškėjo pažeidimo padarymo, leidžiantys patvirtinti ar paneigti pareiškėjui inkriminuotus teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Tai, kad pareiškėjo netenkina atlikto tyrimo metu padarytos išvados ir jam skirta nuobauda, savaime neleidžia teigti, kad toks tyrimas buvo atliktas neišsamiai, įrodymai buvo rengiami neužtikrinant pareiškėjui teisės pateikti savo vertinimus. Pareiškėjas pateiktame skunde (b. l. 16-20), apeliaciniame skunde (b. l. 92-98) nepateikė įtikinamų argumentų, leidžiančių daryti priešingas išvadas dėl atlikto tyrimo neišsamumo.

Kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais, kad jam skirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, nes skiriant bei paliekant galioti pareiškėjui skirtą nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pažeidimų pobūdį ir aplinkybes (b. l. 92-98), teisėjų kolegija pastebi, jog BVK 143 straipsnio 2 dalis numato, jog, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Skiriant nuobaudas taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Būtent įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir detalią skyrimo tvarką, nuobaudų parinkimą nustato BVK, įskaitant ir pirmiau minėtą BVK 143 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuotas Taisyklių 1731 punkto pažeidimas, nes jis įjungė kompiuterį dienotvarkėje nenumatytu laiku, kai jam buvo žinomi numatyti taikomi draudimai ir atsakomybė už jų pažeidimus, todėl šiuo atveju spręstina dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos proporcingumo tik už šį padarytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą padarytą pažeidimą, į tai, kad pareiškėjas įjungė kompiuterį žinodamas, kad tokiu veikimu pažeidžia jam numatytus draudimus, o galimai numatęs kompiuterį ir siekdamas sužinoti ar jis veikia, nesikreipė į būrio viršininką dėl leidimo įjungti kompiuterį ne darbotvarkėje nustatytu laiku (b. l. 5-9), sprendžia, kad pareiškėjui pagrįstai už šį pažeidimą buvo skirta švelniausia BVK numatyta nuobauda – papeikimas (b. l. 45). Sprendžiant dėl šios nuobaudos skyrimo, be kita ko, atsižvelgtina į pirmiau nuteistųjų pareigų įtvirtinimu siektus tikslus, į pataisos įstaigose tinkamo režimo užtikrinimo svarbą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus motyvus, sprendžia, kad ginčijamu atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2014 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. G9-340 pareiškėjui nepagrįstai buvo inkriminuotas Aprašo 15 punkto pažeidimas. Vis dėlto atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 1731 punkto ir atitinkamai BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus jam paliktina skirta nuobauda – papeikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši skirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta atsakomybės priemone (b. l. 45). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčijamo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinys (b. l. 10, 106) leidžia konstatuoti, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas pažeidęs Aprašo 15 punktą, tačiau jis pagrįstai sprendė dėl pareiškėjo įvykdyto Taisyklių 1731 punkto ir atitinkamai BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimų. Taigi nurodyta skundžiamo sprendimo dalis yra pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis BVK, Taisyklių nuostatomis. Atitinkamai, atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad naikintinos skundžiamų sprendimų dalys, kuriomis pareiškėjui nepagrįstai buvo inkriminuoti Aprašo 15 punkto pažeidimai. Tačiau atsižvelgus į pirmiau pateiktus argumentus nėra pagrindo iš viso naikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą.

Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, vertina kaip nepagrįstus (b. l. 92-98). Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 47–471 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui (b. l. 78-82), taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo. Be to, apeliaciniame skunde argumentų dėl teismo nešališkumo pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, jų nepaaiškino, kad būtų galima plačiau juos įvertinti ir nustatyti, ar buvo galimai pažeistos pareiškėjo teisės. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą siejo su jį netenkinančiu priimtu teismo sprendimu (b. l. 92-98).

Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Atitinkamai, vien tik ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus traktavo pagal ABTĮ 57 straipsnį, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas, elgėsi šališkai vertindamas įrodymus, nesant kitų tai pagrindžiančių aplinkybių.

Taigi vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta šališkai.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos dokumentus: Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2014 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. G9-340 (b. l. 103), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2S-2238 (b. l. 106), Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2014 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 43/1-669 (b. l. 104-105), tačiau šie dokumentai jau yra pateikti į administracinę bylą, todėl jų papildomai prijungti prie administracinės bylos medžiagos nėra poreikio.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, iš dalies tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2014 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. G9-340, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2S-2238 dalis, kuriomis pareiškėjas buvo pripažintas padaręs pažeidimą, kad jo kompiuteryje esančiai programinei įrangai „Microsoft Office 2007“ nebuvo pateikti programinės įrangos legalumą patvirtinantys dokumentai. Likusios nurodytų sprendimų dalys paliktinos nepakeistos, paliekant galioti pareiškėjui skirtą nuobaudą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo D. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2014 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. G9-340, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2S-2238 dalis, kuriomis pareiškėjas D. L. buvo pripažintas padaręs pažeidimą, kad jo kompiuteryje esančiai programinei įrangai „Microsoft Office 2007“ nebuvo pateikti programinės įrangos legalumą patvirtinantys dokumentai. Likusias nurodytų sprendimų dalis palikti nepakeistas, paliekant galioti pareiškėjui skirtą nuobaudą“.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė