9b56373b-0cd3-4850-b7d5-bc31bec239b2 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

    Administracinė byla Nr. I-1836-257/2016 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00588-2016-6               Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2.; 3.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 8 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S. (A. S.),nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ Â atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas A. S. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (54 b. l.).

Skunde (2 b. l.) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjas A. S. skunde (2–4 b. l.) nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam buvo draudžiama 24 valandas turėti asmeninį kompiuterį ir juo naudotis, buvo draudžiami ilgalaikiai, trumpalaikiai pasimatymai, dėl to nutrÅ«ko jo socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais, giminės ir draugai neturėjo teisės jam perduoti maistÄ iÅ¡ laisvės, jam nei karto nebuvo leista iÅ¡vykti į namus.

Pasivaikščiojimai vyko kartÄ ir po vienÄ valandÄ per dienÄ . Kalint tokiomis sÄ lygomis jis patyrė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala jo sveikatai. PraÅ¡o jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo 8430 Eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (52 b. l.). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (45–49 b. l.) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2016-03-11 pažymos Nr. 69/06-9382 „Dėl A. S.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai laikotarpiais nuo 2014-06-25 iki 2014-07-10 (16 dienų), nuo 2014-10-16 iki 2014-11-02 (17 dienų), nuo 2015-11-03 iki 2015-11-17 (18 dienų) ir nuo 2016-01-12 iki 2016-01-27 (16 dienų) kamerose:

Nr. 66 su 3–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,53 iki 2,83 m2, Nr. 83 su 2–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 11,5 iki 3,84 m2, Nr. 106 su 2–4 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 11,7 iki 5,87 m2, Nr. 99 su 3–4 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,41 iki 4,06 m2, Nr. 46 su 3–5 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,11 iki 3,67 m2.PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 2,83 m2  iki 6,25 m2, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui tik 6 dienas kameroje Nr. 66 gyvenamasis plotas buvo mažesnis nei nustatyta, o visas kitas jo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

Dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2015-11-13 atliko kameros Nr. 106 patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2015-11-17 patikrinimo akte Nr. EP-521). Nustatyta, kad kameroje oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apÅ¡vieta atitiko nustatytas higienos normas, tačiau kameroje ant lubų vizualiai matėsi pelėsis ir drėgmės dėmės.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN134:2015“ „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl nepakankamo Å¡viesos patekimo į patalpas, drėgmės ar Å¡alčio, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl nepakankamo dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , Å¡alčio ar drėgmės, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2014-09-25 atliko periodinį patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406), nurodė, jog gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus.Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimus.

Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

             Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais.

Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos Å¡viesos lempos, ir dirbtinė naktinė Å¡viesa. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje kamerose įrengti elektros instaliacijos kiÅ¡tukiniai lizdai pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ , įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir kiemelių įrengimo Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema.Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv.m iki 22,44 kv.m.

Pažymėtina, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pareiškėjas nurodo, kad vaikščioti kiemeliuose neįmanoma, nes vienu metu juose būna daug žmonių. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, todėl pareiškėjo teiginiai, kad vienu metu vaikšto per daug asmenų, neturi jokio teisinio pagrindo, nes pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Atsižvelgiant į visa tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pasivaikščiojimų trukmės yra nepagrįsti.Ä®vertinus patikrinimų medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl per trumpos pasivaikščiojimo trukmės neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o prieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus.

Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų ir trumpalaikių iÅ¡vykų į namus PareiÅ¡kėjas skundžia, kad jam Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, dėl ko buvo sutrikę jo socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais.Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas A. S. jo kalinimo laikotarpiu su praÅ¡ymais suteikti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nesikreipė ir ilgalaikio pasimatymo įstaigoje neturėjo.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtaisiais laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (1 p.); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kė norÄ atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 p); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (3 p.); nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ , – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 p.).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto.

Pastarųjų teisės normų formuluotės rodo, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1,2, 3 ir 4 punktus nuteistiesiems priskirtiniems asmenims tardymo izoliatoriuose nėra numatytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-526/2014 pažymėjo: „suimtieji (nuteistieji) tardymo izoliatoriuose laikomi tam tikru tikslu (kaip minėta, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dėl bylų nagrinėjimo teisme) ir tik tam tikrÄ neilgÄ laiko tarpÄ , todėl jie negali bÅ«ti palyginamoje situacijoje su nuteistaisiais, kurie laikomi pataisos namuose, kadangi jų kalinimo tvarka ir aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi.“ Minėtoje nutartyje taip pat akcentuota:

“pareiÅ¡kėjui jo buvimo tardymo izoliatoriuose metu buvo suteikta galimybė į trumpalaikius pasimatymus, nors ir ribojant juos, tačiau suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, o ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimÄ ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens (pareiÅ¡kėjo) buvimo tardymo izoliatoriuje laikÄ , <…> vertintina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo nežmoniÅ¡kai ar žeminančiai elgiamasi, todėl nėra ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kartu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančių nacionalinių teisės aktų nuostatų (BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo) pažeidimo“.Pastebėtina ir tai, kad, pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas, kaliniams turi bÅ«ti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali bÅ«ti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti (Å¡ių taisyklių 22.4 punktas).

                          Iš išdėstytų teisės normų turinio ir pastarųjų praktinio taikymo teismų praktikos darytina išvada, kad pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje neturi teisinio pagrindo, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos neteikiami.                           Atsakovas pažymi, kad iš išdėstytų teisės normų turinio ir pastarųjų praktinio taikymo teismų praktikos darytina išvada, kad pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje neturi teisinio pagrindo, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos neteikiami.

Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje užfiksuota, kad Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu. Å is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi bÅ«ti pateikiamas motyvuotas sprendimas.                       Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XI skyriuje nustatyta Suimtųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka. 61 punkte nurodyta, kad suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniam sutikimui.

RaÅ¡ytinis sutikimas turi bÅ«ti patvirtintas atitinkamai prokuratÅ«ros ar teismo herbiniu antspaudu ir registruotas jį iÅ¡davusioje institucijoje. 63 punktas numato, kad asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biure raÅ¡o praÅ¡ymÄ suteikti pasimatymÄ . PraÅ¡ymÄ kartu su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu Å¡is asmuo įteikia biuro darbuotojui.

             Trumpalaikių pasimatymų suteikimas/nesuteikimas nepriklauso nuo Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos, o nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytinio sutikimo bei nuo asmens, atvykusio pasimatyti su suimtuoju, raÅ¡ytinio praÅ¡ymo suteikti pasimatymÄ .             Atsakovas pažymi, kad trumpalaikiai pasimatymai su artimaisiais yra suimtųjų teisė, o ne pareiga, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad suimtieji patys nesinaudoja jiems suteiktomis teisėmis.

IÅ¡ A. S. apskaitos kortelės matyti, kad jo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu trumpalaikių pasimatymų jam suteikta nebuvo.Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnyje yra numatyta suimtųjų teisė į trumpalaikę iÅ¡vykÄ už tardymo izoliatoriaus ribų, kuri detaliau yra reglamentuota Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Atsakovas pažymi, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse suimtajam gali bÅ«ti leista iÅ¡vykti esant tam tikriems pagrindams ir esant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 22016-03-09 pažymos Nr. 61/04-570 matyti, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl pasimatymų suteikimo, išvykų į namus ar kompiuterių naudojimo į įstaigos direktorių nesikreipė. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl trumpalaikių išvykų nesuteikimo yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo. Dėl suimtųjų teisės į maisto siuntas             Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų teisės gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus bei visa su tuo susijusi tvarka organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis. Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, avalynės siuntinį ir neribotÄ kiekį smulkiųjų paketų su spauda.Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 55 punkte numatyta, kad priimant perduodamÄ siuntinį ar smulkųjį paketÄ su spauda, juos atneÅ¡usio asmens akivaizdoje patikrinama, ar juose nėra daiktų, kurių perdavimo Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato.

Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme, grÄ Å¾inami asmeniui, atneÅ¡usiam siuntinį ar smulkųjį paketÄ su spauda, ir apie tai nurodoma PraÅ¡yme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketÄ su spauda. 60 punkte pažymėta, kad suimtųjų gauti siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda apskaitomi Suimtojo pasimatymų, gautų paÅ¡to bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje.Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, XV skyriumi, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir bÅ«tiniausių jiems reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartÄ per 10 dienų, tačiau teisės aktuose nėra numatyta galimybė asmenims, esantiems tarymo izoliatoriuose, maisto produktų gauti iÅ¡ laisvės. Dėl teisės naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo grotuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuteriniu žaidimų aparatais             Šiaulių tardymo izoliatoriuje televizorių, radijo imtuvų, kompiuterių, kompiuterinių žaidimų aparatų ir kitų daiktų priėmimo ir naudojimosi tvarka organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. IX-994 patvirtintu Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis.             PareiÅ¡kėjas savo skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje neleidžiama turėti kompiuterių. Atsakovas pabrėžia, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nurodyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.              Atsakovas pažymi, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punktas nustato, kad: „Suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriaus, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperraÅ¡omais kompaktiniais diskais, kitomis 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (iÅ¡skyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raÅ¡tu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės.Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatomis, nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo apskaitos kortelės matyti, kad jo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu 2015-11-14 jam buvo perduotas tik vienas siuntinys su rÅ«bais.

Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neskundžia fakto, kad jam negalėjo bÅ«ti perduodamas ar jis neturėjo galimybės įsigyti kompiuterio, jis skundžia naudojimosi kompiuteriu trukmę, t. y. kad jis negalėjo naudotis kompiuteriu 24 val. per parÄ . Pažymi, kad vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarke, įstaigoje numatytas laisvalaikio ir asmeninių kompiuterių naudojimosi laikas, t. y. nuo 18.00 val. iki 19.30 val. ir nuo 20.00 val. iki 21.30 val.

Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jo darbÄ reglamentuojančiomis normomis.Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo A.

S. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų Byloje yra pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2016-03-11 pažyma Nr. 69/06-9382 „Dėl A. S.“ (9–11 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2014-06-25 iki 2016-01-27 (73 dienas, 2014 m. –39 dienas, 2015 m. – 18 dienų, 2016 m. – 16 dienų). PareiÅ¡kėjas nurodytu laiku buvo laikomas 67 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 1 dienÄ buvo laikomas, kai pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 5 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija iÅ¡ dalies pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę (labai nežymiai) bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. atsakovas iÅ¡ dalies neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, yra vieÅ¡ai paskelbtas teisės aktas ir bÅ«tent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimÄ . Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas             PareiÅ¡kėjas skunde konkrečių nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų kamerose, kuriose buvo, neiÅ¡sakė.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-521 (patikrinimas atliktas 2015 m. lapkričio 13 d., 38–39 b. l.) nurodė, kad buvo patikrinta kamera Nr. 106, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-11-02 iki 2015-11-09 ir konstatavo, jog oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 reikalavimus, tačiau kameroje ant lubų vizualiai matėsi pelėsis ir drėgmės dėmės.Paminėtame patikrinimo akte nurodyta, kad nebuvo nagrinėti faktai dėl laikino sulaikymo, karantino kamerų – šioms patalpoms HN 134:2015 netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr.EP-447 (31–37 b. l.) konstatuota, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos 105 apgyvendinimo kameros, 5 drausmės izoliatoriai, 9 laikino sulaikymo kameros, 11 priėmimo paskirstymo kamerų, 2 ilgalaikių pasimatymų kambariai, trumpalaikių pasimatymų patalpa su pertvaromis, 21 pasivaikščiojimo kiemelis, iÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos. Veikia 2 duÅ¡o patalpos po 8 prausimosi vietas, 2 dezinfekcijos kameros, skalbykla, daiktų sandėlis, įrengta sporto salė, 2 mokymo klasės.Laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore l val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos, rekomendavus medikams 2 kartus po 1 val.

– nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze, psoriaze (įraÅ¡oma asmens sveikatos kortelėje). KartÄ per savaitę sudaroma galimybė praustis duÅ¡e (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (vedamas registracijos žurnalas). Sudaroma galimybė laikomiems asmenims mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos.             Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius.

MaistÄ tiekia UAB „Pontem“. MaistÄ Ä¯ kameras iÅ¡dalina nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. Kamerose naudojami asmeniniai arba Å TI iÅ¡duoti indai ir stalo įrankiai. Asmenų, sergančių plaučių tuberkulioze, indai dezinfekuojami biocidu „Haz tabs“. Nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje, valo ir tvarko bendro naudojimo patalpas ir ten esantį inventorių, drausmės izoliatorius, laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kameras, sanitarinės Å¡varyklos, skalbyklos patalpas. 2015-10-05 duomenimis, dirbančiųjų buvo 29.

Jų sveikata dėl plaučių tuberkuliozės patikrinta, pateikti privalomųjų higienos įgÅ«džių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių pažymėjimai. Kirpykla neveikė.             GyvenamÄ sias patalpas valo ten laikomi asmenys, Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprÅ«pinami. Gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo tvarkos apraÅ¡as parengtas (Å TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-205, 2015-09-16). Atliekas, neÅ¡varius skalbinius iÅ¡ kamerų surenka ir Å¡varius iÅ¡dalina nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje (pagal nustatyta grafikÄ ).Patalpų, įrangos dezinfekcijai naudojamų priemonių („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; dezinfekcijÄ atliekanti darbuotoja asmens apsaugos priemones turi.

Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Kameros Nr.

33. Nr. 36 periodiÅ¡kai privalomai dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2,5 proc. tirpalu (laikomi plaučių tuberkulioze sergantys asmenys). Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, duÅ¡inių kiemelių). Yra fiksuojami asmenų atsisakymai, kurie pageidauja kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ l proc. tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytÄ planÄ , atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra.

Dezinfekcijai naudojamas preparatas „Hit killer“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra (atliekama pagal asmenų praÅ¡ymus). Profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija) atlieka darbuotoja, turinti atestacijos, kvalifikacijos pažymėjimus (UAB „Saugotyra“, 2011 m. iÅ¡klausė 160 val. dezinfekuotojo programÄ ).MinkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra. Sanitarinėje Å¡varykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110°C temperatÅ«ra iÅ¡laikoma 50 min.

Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas vedamas.Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius buvo Å¡varus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, Å¡varÅ«s lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus, iÅ¡duotas inventorius pažymimas asmeninės sÄ skaitos kortelėje. Skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus.

Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).Dušinių patalpų sienos ir grindys dengtos plytelėmis, nuolydis į vandens nutekėjimo angas yra, prausimosi vietose patiesti guminiai kilimėliai. Dušinių patalpose paviršiai lygūs, be plyšių, lengvai valomi, dezinfekuojami, pelėsio vizualiai nesimatė, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, patikrinimo metu įjungta nebuvo. Kasdien dušinių patalpos valomos ir paviršiai dezinfekuojami „Mikrobac forte“ 2 proc. tirpalu (vykdoma registracija).

Daugkartinio naudojimo reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Laikomi asmenys naudoja individualias priemones ir reikmenis (plauÅ¡ines, rankÅ¡luosčius, muilÄ ). Kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal finansines galimybes ir turimus žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius. Å TI remonto darbai vykdomi pagal sudaryta planÄ 2015 metams.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 26–29 b. l.) konstatuota, kad laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore 1 val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.); geriamasis vanduo tiekiamas.

KartÄ per savaitę sudaroma galimybė praustis duÅ¡e (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (vedamas registravimo žurnalas). Sudaroma galimybė suimtiesiems mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos: rengiamos 2 mokymo klasės.Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. MaistÄ tiekia UAB „Pontem“. MaistÄ Ä¯ kameras iÅ¡dalina suimtieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje.

Kamerose naudojami asmeniniai indai ir stalo įrankiai. Ä®staigos patalpų valymo dezinfekcijos planas paruoÅ¡tas 2014–2015 metams, patvirtintas įstaigos direktoriaus pavaduotojo 2014-09-22 įsakymu Nr. 20/01-2341. Pagrindinis patalpų valymas numatytas kas mėnesį; gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo registras vedamas. Bendro naudojimo patalpas, kietÄ jį inventorių valo suimtieji, dirbantys Å«kio skyriuje; dezinfekcijÄ atlieka darbuotoja, turinti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimÄ . Dezinfekcijai naudojamų priemonių („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; asmens apsaugos priemones darbuotoja turi.

Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, persirengimo patalpų, duÅ¡inių, kiemelių). Yra fiksuojami suimtųjų atsisakymai, kurių kamerose sanitarinių renginių dezinfekcijos „Sokrena“ 1 % tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytÄ planÄ , atlikti darbai registruojami; naudojamas preparatas „Nomado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Ilgalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari, vėdinama per langÄ , patalynė, rankÅ¡luosčiai naudojami asmeniniai:

Å¡iltas ir Å¡altas vanduo tiekiamas, valymo inventorius, priemonės yra. Trumpalaikių pasimatymų patalpa Å¡vari. Å iukÅ¡liadėžės yra. IÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. Ä®staigos teritorija tvarkinga. Kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms. Tikrinimo metu buvo remontuojamos kameros Nr. 21, 22, 98.Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. GyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda iÅ¡duodama asmenims papraÅ¡ius.

Tikrinimo metu iÅ¡duodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (Å¡epečiai, skudurai, dubenys). Atliekas, neÅ¡varius skalbinius iÅ¡ kamerų surenka ir Å¡varius iÅ¡dalina nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. MinkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra, sanitarinėje Å¡varykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 0 C temperatÅ«ra iÅ¡laikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas. Daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius buvo Å¡varus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas.

Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus, iÅ¡duotas inventorius pažymimas asmeninės sÄ skaitos kortelėje. Skalbykloje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. NeÅ¡varÅ«s skalbiniai surenkami į maiÅ¡us, Å¡varÅ«s – pakuojami į maiÅ¡us, laikomi lentynose. Kirpykloje rankų higienos priemonių (skystas muilas, dezinfekcijos priemonė „Sterillium“ dozatoriuose), vienkartinių rankÅ¡luosčių, atliekų surinkimo talpykla yra.

Naudojami vienkartiniai apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Kirpykloje ir skalbykloje dirba Å«kio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji, kurių sveikata patikrinta Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. kovo 14 d. pažymoje Nr.62/08-175 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje” (17 b.l.) nurodoma, kokiais teisės aktais remiantis ir kaip įrengiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apÅ¡vietimas, galimybė gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro – svarbÅ«s teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gy­venamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apÅ¡vietimu, pažeidimai gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.

Paprastai Å¡is aspektas vertinamas kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad kai kuriais atvejais Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu buvo nustatyti aukščiau minimi HN 76:2010 pažeidimai, tačiau pažeidimai neesminiai ir trumpalaikiai. Dėl pasivaikščiojimo trukmės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimai vyko kartÄ ir po vienÄ valandÄ per dienÄ .Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji.              Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (26–29 b. l.) nurodoma, kad laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore 1 val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.).

Pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Ä®staigos teritorija tvarkinga. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d., 31–37 b. l.) konstatuota, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore l val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos, rekomendavus medikams 2 kartus po 1 val. – nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze, psoriaze (įraÅ¡oma asmens sveikatos kortelėje).Nurodytas aplinkybes patvirtina Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2010-08-16 įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir IV-ojo aukÅ¡to pasivaikščiojimo kiemelių schema (40–41 b. l.).

PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis nuostatoms, nurodo, kad Å¡is komitetas Antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.             Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Ä®vertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo ir trukmės reikalavimus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės atmestini. Dėl teisės naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo grotuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, jų patikrinimo ir grÄ Å¾inimo PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam buvo draudžiama 24 valandas turėti asmeninį kompiuterį ir juo naudotis.

LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperraÅ¡omais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenoms ir patalyne (iÅ¡skyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę). PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl draudimo 24 valandas turėti asmeninį kompiuterį ir juo naudotis yra bendro pobÅ«džio, teiginiai abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo leista naudotis kokiu nors konkrečiu prietaisu, jam nebuvo perduotas konkrečių asmenų atneÅ¡tas kompiuteris ar kitoks aparatas, kokius nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl tokių aplinkybių ir kada jis patyrė, todėl tokie abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai nelaikytini pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

Juo labiau, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintÄ Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, įstaigoje numatytas laisvalaikio ir asmeninių kompiuterių naudojimosi laikas, t.y. nuo 18.00 val. iki 19.30 val. ir nuo 20.00 val. iki 21.30 val. (42–44 b. l.). Dėl maisto perdavimo PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti maistÄ iÅ¡ laisvės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ .

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d., 31–37 b. l.) konstatuota, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. MaistÄ tiekia UAB „Pontem“. MaistÄ Ä¯ kameras iÅ¡dalina nuteistieji, dirbantys Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje. Kamerose naudojami asmeniniai arba Å TI iÅ¡duoti indai ir stalo įrankiai. Asmenų, sergančių plaučių tuberkulioze, indai dezinfekuojami biocidu „Haz tabs“.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų teisės gauti paÅ¡to ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus bei visa su tuo susijusi tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, avalynės siuntinį ir neribotÄ kiekį smulkiųjų paketų su spauda.Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 55 punkte numatyta, kad priimant perduodamÄ siuntinį ar smulkųjį paketÄ su spauda, juos atneÅ¡usio asmens akivaizdoje patikrinama, ar juose nėra daiktų, kurių perdavimo Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato.

Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme, grÄ Å¾inami asmeniui, atneÅ¡usiam siuntinį ar smulkųjį paketÄ su spauda, ir apie tai nurodoma PraÅ¡yme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketÄ su spauda. Taisyklių 60 punkte pažymėta, kad suimtųjų gauti siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda apskaitomi Suimtojo pasimatymų, gautų paÅ¡to bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje.Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnį bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, XV skyrių, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir bÅ«tiniausių jiems reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartÄ per 10 dienų, tačiau teisės aktuose nėra numatyta galimybė asmenims, esantiems tarymo izoliatoriuose, maisto produktų gauti iÅ¡ laisvės.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo apskaitos kortelės matyti, kad jo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu 2015-11-14 jam buvo perduotas tik vienas siuntinys su rÅ«bais (18–21 b. l.). IÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų galima spręsti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius užtikrina, kad bÅ«tų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad pareiškėjo pretenzijos dėl to, jog giminės ir draugai negalėdavo perduoti pakankamo maisto kiekio, yra bendro pobūdžio, teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam neleido perduoti maisto. Dėl ilgalaikių, trumpalaikių pasimatymų suteikimo ar išvykų į namus Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad buvo draudžiami ilgalaikiai, trumpalaikiai pasimatymai, dėl to nutrūko jo socialiniai ryšiai su artimaisiais, jam nei karto nebuvo leista išvykti į namus.Pagal Bausmių vykdymo kodekso bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme asmenys turi teisę į trumpalaikius, o ne ilgalaikius pasimatymus, o ilgalaikiai pasimatymai suteikiami tik nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę pataisos namuose, nepilnamečių pataisos namuose, kalėjimuose, atvirosiose kolonijose.

Kadangi paprastai tardymo izoliatoriuose paliekami asmenys tam tikram neilgam laikui (ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dėl bylų nagrinėjimo teisme), tik trumpalaikių pasimatymų tokiems asmenims galimybė taip pat negali bÅ«ti laikoma neproporcinga asmens teisės į privatų gyvenimÄ ribojimo priemone (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. Nutartis administracinėje byloje Nr. A261-526/2014).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, paliktiems atlikti Å«kio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais.

Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Pastarųjų teisės normų formuluotės rodo, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1,2, 3 ir 4 punktus nuteistiesiems priskirtiniems asmenims tardymo izoliatoriuose nėra numatytas. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas, kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti (Taisyklių 22.4 punktas).

                          Taigi, pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje nepagrįsta, nes Å iaulių tardymo izoliatoriuje ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos neteikiami.                           Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje užfiksuota, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas.                       Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XI skyriuje nustatyta Suimtųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka, kurios 61 punkte nurodyta, kad suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui.

RaÅ¡ytinis sutikimas turi bÅ«ti patvirtintas atitinkamai prokuratÅ«ros ar teismo herbiniu antspaudu ir registruotas jį iÅ¡davusioje institucijoje. 63 punktas numato, kad asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biure raÅ¡o praÅ¡ymÄ suteikti pasimatymÄ . PraÅ¡ymÄ kartu su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu Å¡is asmuo įteikia biuro darbuotojui.

             Taigi, trumpalaikių pasimatymų suteikimas/nesuteikimas nepriklauso nuo Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos, o nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytinio sutikimo bei nuo asmens, atvykusio pasimatyti su suimtuoju, raÅ¡ytinio praÅ¡ymo suteikti pasimatymÄ .             Trumpalaikiai pasimatymai su artimaisiais yra suimtųjų teisė, o ne pareiga, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A.

S. apskaitos kortelės (18–21 b. l.) matyti, kad jo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu trumpalaikių pasimatymų jam suteikta nebuvo.Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnyje yra numatyta suimtųjų teisė į trumpalaikę iÅ¡vykÄ už tardymo izoliatoriaus ribų, kuri detaliau yra reglamentuota Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal nustatytÄ tvarkÄ tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse suimtajam gali bÅ«ti leista iÅ¡vykti esant tam tikriems pagrindams ir esant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-03-09 pažymos Nr. 61/04-570 (12 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais dėl pasimatymų suteikimo, iÅ¡vykų į namus ar kompiuterių naudojimo į įstaigos direktorių nesikreipė.Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ , kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tam, jog bÅ«tų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, netinkamas elgesys (nepriimtinos kalinimo sÄ lygos) turi pasiekti minimalų sunkumo laipsnį, kuris priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip pažeidimo trukmė, fizinis ir psichinis poveikis nukentėjusiajam, o tam tikrais atvejais – asmens lyties, amžiaus ir sveikatos bÅ«klės (žr., pvz., 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, 100–101 paragrafai).

Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiÅ¡kėjui jo buvimo tardymo izoliatoriuje metu buvo suteikta galimybė į trumpalaikius pasimatymus [...], suteikiant minimalius priimtinus kontaktus, (tačiau pareiÅ¡kėjas pats tokia teise nesinaudojo), o ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimÄ ribojimo priemone [...], vertintina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nebuvo kankinamas, su juo nebuvo nežmoniÅ¡kai ar žeminančiai elgiamasi, todėl nėra ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kartu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančių nacionalinių teisės aktų nuostatų (BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo) pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-526/2014).Å iuo atveju neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su pareiÅ¡kėjui ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų ar su iÅ¡vykomis į namus nesuteikimu, nenustatyta.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kalint tokiomis sÄ lygomis jis patyrė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala jo sveikatai. Susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡o (56–74 b.l.) įraÅ¡ais matyti, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas skundėsi epilepsijos priepuoliais, kurie prasidėjo 1997 m. be aiÅ¡kios priežasties. Vartojant alkoholį priepuolių nebÅ«davo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad serga lėtiniu bronchitu, kelis kartus patyrė galvos traumÄ , žalingi įpročiai: rÅ«kymas, alkoholis – 3 mėnesius gėrė kasdien.

Yra įraÅ¡as: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, alkoholinė epilepsija. PareiÅ¡kėjas keletÄ kartų skundėsi nemiga, nurodė, kad 3 mėnesius vartojo heroinÄ (62 b. l.), nutraukė prieÅ¡ 5 dienas, buvo narkotikų perdozavimas (65 b. l.), dgn: Narkomanija, lėtinis hepatitas (68, 72 b. l.). Ä® visus pareiÅ¡kėjo nusiskundimus buvo reaguojama, tačiau jokių įrašų dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų, depresijos, kÄ akcentavo pareiÅ¡kėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir subjektyvūs. Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundu dėl pareigūnų veiksmų, tačiau administracinė procedūra buvo nutraukta (12–15 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrÄ neturtinę žalÄ , tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastÄ bei intensyvumÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ 73 dienų tik 1 dienÄ buvo laikomas, kai pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 5 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma (labai nežymiai), nėra nustatyta galimų esminių kalinimo sÄ lygų pažeidimų, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. S. (A. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. S. teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė