2013-11-14 Nr. AB-8155-3-65-3-00287-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2106/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00287-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. B. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja G. B. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. kovo 20 d. reikalavimo Nr. REI-90-120320-00007 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Reikalavimas) įvykdymo terminą nuo nustatytojo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Prašyme (b. l. 2-5) pareiškėja paaiškino, kad Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 15 d. savavališkos statybos aktą, 2012 m. kovo 20 d. surašė jai Reikalavimą, kuriuo įpareigojo iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. savo lėšomis nugriauti pagalbinio ūkio pastatą su terasa, malkinę, bokštelį ir sutvarkyti statybvietę. Vėliau Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas sprendimu šio reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2012 m. lapkričio 20 d. Pareiškėja ėmėsi priemonių įteisinti savavališką statybą. Tvarkė žemės sklypo, kuriame yra statomas statinys, nuosavybės dokumentus, buvo parengtas žemės sklypo planas, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau jų derinimas su atsakingomis institucijomis užtruko. Šiuo metu žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Norint įteisinti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą, dar reikia parengti supaprastintą projektą, gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašytinį pritarimą bei suderinti jį su Teritorijų planavimo ir architektūros skyriumi. Visos šios priežastys susijusios su procedūromis, kurių trukmei pareiškėja negalėjo daryti jokios įtakos, todėl ji nesugebėjo nustatytu terminu įvykdyti Reikalavimo. Papildomai nurodė, kad jeigu teismas manytų, jog pareiškėja kreipėsi į teismą pasibaigus terminui, prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos kreipimąsi nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 41-44).

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos G. B. prašymą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 76-78).

Teismas nustatė, kad Inspekcijos specialistai, atlikę patikrinimą vietoje, išaiškino, kad G. B. savavališkai (neturėdama statybą leidžiančių dokumentų) pastatė pagalbinio ūkio pastatą. Nustačius pažeidimą, statytojai 2012 m. kovo 15 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-125. Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, išnagrinėjęs savavališkos statybos aktą, 2012 m. kovo 20 d. surašė pareiškėjai Reikalavimą, kuriuo nurodė iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. nugriauti pagalbinio ūkio pastatą su terasa, malkinę, bokštelį ir sutvarkyti statybvietę.

Statytojos prašymu Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. lapkričio 20 d. G. B., siekdama įteisinti savavališkas statybas pasibaigus nustatytam Reikalavimo įvykdymo terminui, 2012 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija, toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 37 punkto nuostatomis teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz., 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012).

Taigi asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Reikalavimo įvykdymo terminas, todėl jos prašymas netenkintas.

III. Pareiškėja G. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos prašymą tenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 80-82) paaiškinama, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, pirmasis terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra konkretus – 6 mėnesiai. Įstatymas nenurodo, jog šį terminą galima sutrumpinti. Teisės norma nurodo konkretų terminą, kuris ir turi būti įrašomas į reikalavimą pašalinti savavališkos statytos padarinius. Todėl pareiškėjai 6 mėnesių terminas pasibaigė 2012 m. rugsėjo 15 d., o ne 2012 m. rugpjūčio 15 d., kaip nurodyta Reikalavime. Galima teigti, jog šioje situacijoje buvo padaryta techninė / gramatinė klaida, kuri raštu neištaisyta, o tik žodžiu pareiškėja informuota, kad vėliau po vieno pratęsimo, jei ji pageidautų toliau pratęsti terminus, privalo ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 20 d. kreiptis į teismą. Šios aplinkybės ir argumentai leidžia teigti, jog pareiškėja nepraleido termino prašymui dėl Reikalavime nurodyto termino pratęsimo pateikti. Taigi nežiūrint į tai, jog Reikalavime yra nurodyta neteisinga data, turi būti vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, kurios imperatyviai nurodo, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti įvykdytas per 6 mėnesius. Be to, Panevėžio apygardos administracinis teismas visiškai nepasisakė dėl G. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 87-90) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai nustatė, jog asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą nėra pagrindo. Net ir esant Reikalavime nurodytam trumpesniam negu 6 mėnesiai terminui, pareiškėja turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, tai yra iki 2012 m. lapkričio 20 d. (iki sprendime dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo nurodytos datos).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

G. B. prašo teismą pratęsti terminą Reikalavimui, kuriuo ji ir bendraturtė V. B. J. įpareigotos nugriauti pagalbinio ūkio pastatą su terasa, malkinę, bokštelį ir sutvarkyti statybvietę, įvykdyti.

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Apibendrindamas minėtas nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013 konstatavo, kad bendras reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas yra 9 mėnesiai. Ilgesnio termino nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi.

Bylos duomenys rodo, kad Reikalavimas buvo surašytas 2012 m. kovo 20 d. Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2012 m. rugpjūčio 6 d. gavęs G. B. prašymą (reg. Nr. PRE-315) pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento (laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d. aktuali teisės akto redakcija) 38 punktu 2012 m. rugpjūčio 8 d. priėmė administracinį sprendimą Nr. RE-425 tenkinti pareiškėjos prašymą, t. y. pratęsė Reikalavimo įvykdymo terminą 3 mėnesiams, kadangi kitoks elgesio būdas šioje situacijoje nėra numatytas (b. l. 51-54). Todėl paskutine diena, kurią pareiškėja privalėjo atlikti įgaliotos institucijos pateiktame reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodytus veiksmus, laikytina 2012 m. gruodžio 20 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius į 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. RE-425 tekstą atsitiktinai ar neatsitiktinai įrašė vienu mėnesiu trumpesnį terminą (iki 2012 m. lapkričio 20 d.) Reikalavimui įvykdyti, negali būti aiškinama G. B. nenaudai, nes tokiu atveju būtų neleistinai susiaurintos Statybos įstatymo jai laiduojamos teisės.

Bylos medžiaga patvirtina apeliacinio skundo argumentus, jog dėl Reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui G. B. į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi 2012 m. gruodžio 20 d. (b. l. 38). Taigi minėtą prašymą pareiškėja padavė per devynis mėnesius nuo Reikalavimo pateikimo, t. y. nepasibaigus šiam terminui, todėl pirmosios instancijos teismui kilo pareiga įvertinti pareiškėjos įvardijamas priežastis, susijusias su atliekamomis savavališkos statybos įteisinimo procedūromis, kurių trukmei ji teigia negalinti daryti įtakos, ir remiantis motyvuotomis išvadomis iš esmės išspręsti termino pratęsimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad tikrinama byla nurodyta apimtimi nebuvo išnagrinėta pirmąja instancija, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus faktinius duomenis, dėl kurių iš esmės nepasisakė pirmosios instancijos teismas, būtų paneigta proceso šalių teisė į apeliaciją, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė