2018-05-03 Nr. AB-8776-3-61-3-01007-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-356-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01007-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sabina LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalies netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sabina LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Uždaroji akcinė bendrovė „Sabina LT“ (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. kovo 23 d. pateikė skundą (I t., b. l. 1–25), prašydama teismo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo pripažinti negaliojančiais viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Žaliasis taškas“ išduoti atliekų sutvarkymą patvirtinantys įrodymai bei pareiškėjui išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Sprendimas lemia įstatymo nustatyto mokesčio nepriemokos padengimą. Tai patvirtina ir Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštas Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 (toliau – Raštas), kuriuo įtvirtinama pareiškėjo pareiga iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui priklausančią mokėti mokestinę sumą. Pažodinis šios pareigos neįtvirtinimas Sprendime nepaneigia tokios pareigos egzistavimo. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamos sankcijos įvykdymas sukeltų pareiškėjui negrįžtamas pasekmes, nes pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas mokesčius gali perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Todėl, pareiškėjui patikslinus deklaraciją už 2013 m. bei sumokėjus mokestį, o vėliau teismams panaikinus Sprendimą, pareiškėjas nebeturės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius, todėl teismo sprendimas gali tapti iš dalies neįvykdomas, o pareiškėjas patirtų negrįžtamas pasekmes.

Pareiškėjas paaiškino, kad jei jam kiltų pareiga beveik 31 000 Eur siekiančią mokestinę prievolę įvykdyti nedelsiant, tai sukeltų rimtą grėsmę tolimesnei pareiškėjo veiklai, neapibrėžtam laikotarpiui išbalansuotų pareiškėjo finansinius srautus bei padarytų esminės žalos galutiniams pareiškėjo pardavinėjamų produktų vartotojams – kūdikiams. Be to, pasak pareiškėjo, teisinėje valstybėje netoleruotina, kad akivaizdžiai neteisėtas administracinis aktas sukeltų netgi menkiausias neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas nurodė, kad jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės atitinka teisingumo ir protingumo principus, jų pritaikymas nepadarytų jokios žalos nei valstybei, nei bet kuriems tretiesiems asmenims, niekaip nepažeistų viešojo intereso. Be to, pasak pareiškėjo, iš Sprendimo kylanti pareiga įvykdyti mokestinę prievolę šiuo metu yra derybinėje stadijoje, ginčo šalims siekiant taikaus ir sankcionavimo išvengiančio susitarimo, todėl pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, jos atitiktų faktinius šalių ketinimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (I t., b. l. 180–181).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ginčijama Sprendimo dalis nesukuria pareiškėjui jo nurodytų neigiamų pasekmių, nes minėtu Sprendimu jam nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Teismas nenustatė, kad dėl ginčijamos Sprendimo dalies galiojimo iš esmės tiesiogiai pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriktų ūkinė veikla. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo įvardijamos grėsmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų Vilniaus RAAD vykdomų administracinių procedūrų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl netenkino pareiškėjo prašymo laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sabina LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir išspręsti šį klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (I t., b. l. 185–194).

Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad tai, jog ginčijamas Sprendimas sukelia pareiškėjui tiesiogines ir neišvengiamas mokestines pasekmes, įrodo Vilniaus RAAD iš karto po Sprendimo priėmimo pareiškėjui išsiųstas Raštas, kuriuo nurodoma iki 2018 m. balandžio 20 d. patikslinti mokestines deklaracijas bei į biudžetą sumokėti pareiškėjui priklausančią mokėti mokestinę sumą. Be to, tai, kad teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl minėto Sprendimo, taip pat įrodo, kad Sprendimas sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes.

Pasak pareiškėjo, teismas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, neanalizavo pareiškėjo finansinės padėties, taip pat nevertino kitų aplinkybių, kurias pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-727/2012 tokiais atvejais būtina įvertinti. Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai ignoravo pareiškėjo argumentus, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas yra būtinas siekiant laikinai sureguliuoti susiklosčiusią padėtį. Be to, teismas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad Sprendimo pagrindu paskaičiuotas ir į biudžetas sumokėtas mokestis už 2013 m. negalėtų būti susigrąžintas galutiniu teismo sprendimu panaikinus Sprendimą (teismo sprendimas būtų iš dalies neįvykdomas), teismas taip pat nevertino pareiškėjo argumentų, kad Sprendimo galiojimo sustabdymas yra proporcingas ir atitinkantis viešąjį interesą, o Sprendimo neteisėtumo požymiai yra faktinis pagrindas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pasak pareiškėjo, teismo nutartis yra naikintina taip pat ir dėl to, kad yra be motyvų, šabloninė. Tokia nutartimi, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas pamatinis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą (II t., b. l. 107–112).

Vilniaus RAAD pažymi, kad pareiškėjo pareiga apskaičiuoti (deklaruoti) ir sumokėti mokestį kilo ne iš Sprendimo, o iš Vilniaus RAAD 2015 ir 2016 metais priimtų sprendimų, kuriais buvo panaikinti BUAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimais buvo paskirstyti gamintojams (importuotojams), taip pat ir pareiškėjui. Apie šią pareigą pareiškėjui buvo žinoma anksčiau, todėl Vilniaus RAAD Raštu tik priminė apie tai pareiškėjui, nurodydamas protingą terminą, kad mokesčių administratorius galėtų planuoti mokestinius patikrinimus.

Vilniaus RAAD paaiškina, kad pareiga sumokėti mokesčių administratoriaus paskaičiuotą mokestį pareiškėjui atsiras tik atlikus mokestinį patikrinimą. Vilniaus RAAD nurodo, kad tenkinus pareiškėjo prašymą, būtų pažeistas viešas interesas, nes valstybės institucijoms būtų apribotos galimybės apskaičiuoti atitinkamus mokesčius dėl nustatytų senaties terminų (MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra naikinamasis ir nestabdomas). Vilniaus RAAD paaiškina, kad BUAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo panaikinti už 2013–2015 metus, todėl atlikti mokestinius patikrinimus (apskaičiuoti mokestį) būtina iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sustabdžius Sprendimo galiojimą, Vilniaus RAAD prarastų galimybę laiku atlikti patikrinimus, o teritorinės mokesčių inspekcijos netektų galimybės pagal Vilniaus RAAD sprendimą dėl mokestinio patikrinimo akto patvirtinimo (reikiamo mokėti mokesčio apskaičiavimo) išieškoti mokesčius į valstybės biudžetą.

Vilniaus RAAD taip pat paaiškina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su paskaičiuotu mokesčiu, turės galimybę skųsti teismui Vilniaus RAAD sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, o mokestinis ginčas minėto sprendimo vykdymą sustabdys pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį. Be to, pareiškėjas galės kreiptis į teritorinę mokesčių inspekciją su prašymu sustabdyti tokio sprendimo vykdymą nesikreipiant į teismą. Vilniaus RAAD nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog dėl MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų jis nebegalės atgauti išieškoto mokesčio. Vilniaus RAAD pastebi, kad pagal MAĮ 111 straipsnį, nepagrįstai išieškotos sumos grąžinamos mokesčių mokėtojams per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad ginčijama Sprendimo dalimi jis yra įpareigojamas patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 m., apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius, t. y., kad šia Sprendimo dalimi yra apsprendžiama jo, kaip mokesčio mokėtojo, mokestinių prievolių apimtis. Skundžiama Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis nesukelia pareiškėjui jo nurodytų pasekmių. Sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl Sprendimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriktų ūkinė veikla.

Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mokesčių mokėtojui netikslinant (atsisakius patikslinti) deklaraciją, mokesčių administratorius, siekdamas paneigti mokesčio mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenų teisingumą, privalo atlikti mokestinį patikrinimą ir priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuoti mokesčius (pvz., žr. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-602/2017). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs vertinimą dėl mokesčio administratoriaus veiksmų, kai mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas netinkamai užpildo deklaraciją (žr. pvz., 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1563/2012; 2017 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-33-438/2017 ir kt.), kuris suponuoja, kad ir tokiais atvejais yra atliekamas mokestinis patikrinimas, užbaigiamas sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame apskaičiuojami ir nurodomi sumokėti mokesčiai.

Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomi neigiami padariniai, reikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kils/gali kilti iš kitų būsimų Vilniaus RAAD vykdomų administracinių procedūrų.

Ginčijama Sprendimo dalis, apskritai, pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes ji turi tiesioginę įtaką kitiems institucijų administraciniams veiksmams – mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui ir pan., tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų (šiuo atveju – mokestinio ginčo) lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (LVAT 2008 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sabina LT“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė