2022-06-08 Nr. AB-15174-4-69-3-00330-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-501-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00330-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. A. K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. A. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. M. A. K. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S12 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti advokato Pauliaus Vinklerio pateiktą skundą su prašymu atnaujinti terminą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė Paulius Vinkleris. Prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato Pauliaus Vinklerio su Migracijos departamentu, bei techninės specifikacijos matyti, kad sudaryta sutartis dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų išreiškęs valią skųsti minėtą sprendimą, o, antra, kad šis advokatas paskirtas atstovauti šiam konkrečiam asmeniui arba su pareiškėju būtų sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo bei prašymo atnaujinti terminą, byloje nėra. Teismas priėjo prie išvados, kad skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą su prašymu atnaujinti terminą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas)).

Be to, teismas pažymėjo, jog ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog užsakymas teikti pareiškėjui skundo parengimo paslaugas buvo gautas (jis teikiamas teismui). Prieglobsčio prašytojams tokios paslaugos, t. y. nemokamos valstybės garantuojamos teisinės paslaugos teikiamos tik esant prieglobsčio prašytojo prašymui, kadangi jos apmokamos valstybės lėšomis. Taip pat teismui pateikta advokato sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, jog advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėjas priklauso šiai asmenų grupei. Jei teismui šių duomenų, patvirtinti advokato įgaliojimams nepakako, teismas galėjo ir turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jie visiškai gali būti pašalinami.

Pareiškėjas nurodo kad pagal ABTĮ 37 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pagal kurią ši pagalba prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Aplinkybė, kad pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, leidžia daryti išvadą, jog jis žyminio mokesčio sumokėti negali, todėl nuo šio mokesčio sumokėjimo atleistinas. Tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė termino trūkumams pašalinti ir tuo iš esmės neleido pareiškėjui pateikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nenustačius termino trūkumams pašalinti, iš esmės vilkinamas skundo priėmimas, bylos nagrinėjimas, procesas ir pareiškėjui aktualaus apgyvendinimo klausimo sprendimas. Teismo veiksmai nedelsiant ir neįsigilinus į skundą bei bylos esmę atsisakyti priimti teikiamą skundą yra nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymi, kad skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, jis buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Teismui elektroniniu paštu pateiktas skundas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, gali būti priimtas ir nagrinėjamas, laikytina, kad teismui pateiktas skundo originalas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos nutartyje išdėstytus argumentus aptartu aspektu, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra patikslinta, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai iš bylos galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, tokį skundą teismas turėtų atsisakyti priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2022).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys advokato teisę atstovauti pareiškėjui, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taip pat jeigu pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. A. K. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius