2026-01-19 Nr. BB-371-1-01-1-14082-2025-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4349/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14082-2025-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama asmens, kuriam byla nutraukta, I. N. (I. N.) kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu asmuo, kuriam byla nutraukta, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo I. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išieškota konfiskuotino turto (automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalis.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 2 dalies, 67 straipsnio 1 dalies ir 72 straipsnio 1– 5 dalių nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio reikalavimų.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė išsamios analizės, kuria būtų įvertintas konfiskuojamos transporto priemonės vertės santykis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kasatoriaus patirtos pasekmės, turto reikšmė kasatoriaus ir jo šeimos pragyvenimui, turtinė padėtis ir įsipareigojimai. Skundžiamu nuosprendžiu teismas turto konfiskavimą laikė automatiškai taikytina baudžiamojo poveikio priemone, nors kasacinio teismo praktikoje aiškinama, jog teismas nėra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti priemonės proporcingumą ir būtinumą. Kasaciniame skunde nurodomos kasatoriaus ir jo šeimos asmeninės aplinkybės, kuriomis grindžiamas transporto priemonės būtinumas. Kasatorius tvirtina, kad BK 72 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma taip, tarsi visas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas automobilis priklausytų tik kasatoriui, todėl nepagrįstai nebuvo aiškintasi dėl BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų išimčių, kuomet gali būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. Teismas nesilaikė BPK reikalavimų dėl tinkamo ir išsamaus sprendimo motyvavimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirtingą turto konfiskavimo klausimo (BK 72 straipsnis) nuostatų taikymą byloje lėmė netinkamai pirmosios instancijos teismo įvertinta aplinkybė, kad I. N. sutuoktinė buvo laikyta trečiuoju asmeniu BK 72 straipsnio 4 dalies prasme. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada ginčijama kasaciniame skunde pateikiant savą bendrosios jungtinės nuosavybės ir konfiskuotino turto priklausymą sutuoktiniams dalimis aiškinimą, kuris akivaizdžiai neatitinka tame pačiame apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytos nuoseklios kasacinio teismo praktikos. Netinkamo įstatymo taikymo, kaip kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindo, motyvavimas dėstant tik savą įstatymo normos turinio aiškinimą, ignoruojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškintą įstatymo normos turinį, akivaizdžiai nukrypstant nuo ilgalaikės suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos, nepateikiant tam reikšmingų teisinių argumentų, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindo, nurodyto BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kasacinį skundą atsisakoma priimti, kai šis aiškiai neatitinka BPK nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl pareigos apeliacinės instancijos teismui įvertinti ir pasisakyti apie turto konfiskavimo tikslingumą, kai byloje nėra galimas BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas dėl imperatyvios nuostatos konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 3 dalis), nėra aktualūs, todėl taip pat nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti asmens, kuriam byla nutraukta, I. N. (I. N.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Alenas Piesliakas