9b4e9c79-26db-40b6-8a75-c85202b9bb06 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-817-298/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26113-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.3.; 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vimai Žebrauskienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajam J. B., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, nukentėjusiajam V.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B. (J. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, nevedęs, teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 4 dalyje, nustatė: J. B. vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2021 m. liepos 31 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mercedes Benz E220“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir užvažiavo ant namo kieme už automobilio buvusio pėsčiojo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kurį automobiliu sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajam V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101 punktų reikalavimus, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 4 dalyje.

J. B., apklausiamas teisme, kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir galine automobilio dalimi užvažiavo ant tėvo V. B.. Norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 92), jis juos patvirtino (b. l. 147). Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais: Nukentėjusiojo V. B. (V. B.) parodymais teisme, kur jis parodė, kad viskas buvo kaip papasakojo sÅ«nus, visi buvo automobilyje. Už automobilio galinės dalies stovėjo gultas, skirtas degintis. Staiga automobilis pradėjo važiuoti atbulas ir jį sužalojo. Po įvykio jo sveikata normali, neturi sÅ«nui pretenzijų dėl įvykio. Gyvena kartu su sÅ«numi (b. l. 147). Kaltinamojo J. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. dienÄ buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Namuose buvo ir jo tėvas V. B.. Pas juos atvažiavo jo draugai K. B. (K. B.) ir A. M. (A. M.). Jie visi vartojo alkoholį, jis asmeniškai išgėrė apie 0,5 litro 40 laipsnių stiprumo degtinės. Jo tėvas V. B. kartu su jais vartojo alkoholį. Jie visi sėdėjo kieme prie K. B. automobilio ,,Mercedes Benz“, kurio valstybinių numerių nežino. Po kurio laiko jo tėvas nuėjo ir atsigulė ant sulankstomos lovos, kuri stovėjo kieme už automobilio ,,Mercedes Benz“ galinės dalies. Vėliau A.

M. įlipo į minėtÄ automobilį ir atsisėdo į priekinę keleivio vietÄ , o jis įlipo į automobilį ir atsisėdo į vairuotojo vietÄ , jungė muzikÄ . Po to į automobilį įlipo ir ant galinės sėdynės atsisėdo K. B.. Automobilio užvedimo raktelis buvo įkiÅ¡tas į užvedimo spynelę. Norėdamas važiuoti į parduotuvę, jis įjungė automobilio variklį, perjungė pavarų svirtį, tačiau automobilis pavažiavo ne į priekį, o atgal. Mano, kad neteisingai perjungė pavarų svirtį.

Nors automobilį sustabdė, tačiau automobilis, judėdamas atbulas, užvažiavo ant gulto, kur gulėjo jo tėvas. IÅ¡ pradžių tėvas sakė, kad jam viskas gerai, jokios pagalbos nereikia, tačiau dar tÄ patį vakarÄ tėvas pasakė, kad jaučiasi blogai, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Medikams nieko nesakė, kad jis vairavo, nes automobilis buvo ne jo. Atvažiavę medikai tėvÄ iÅ¡vežė į ligoninę. KitÄ dienÄ pas jį į namus atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie, jį ir kartu buvusį K.

B. patikrino alkotesteriu, jiems abiems nustatė girtumÄ , nors tÄ dienÄ jie alkoholio nebevartojo. Po kelių dienų jam paskambino jo sesuo O. E., kuri gyvena Anglijoje, ir pasakė, kad žino, jog automobiliu tėvÄ pervažiavo K. B., o ne jis, t. y. policijoje jis kaltę prisiėmė už K. B.. Jis su seserimi nesiginčijo ir sutiko su tuo, kÄ ji sakė. Jis žinojo, kad sesers santykiai su K. B. buvo blogi, nes jie ankščiau draugavo, o paskui nedraugiÅ¡kai iÅ¡siskyrė. Niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Labai gailisi, kad neblaivus atsisėdo prie vairo ir kad dėl to buvo sužalotas jo tėvas (b. l. 92). Nukentėjusiojo V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. vakare (tikslaus laiko neprisimena), jis buvo savo namų kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur tvarkė agurkus, o šalia stovėjo automobilis ,,Mercedes Benz“. Šiuo automobiliu pas juos atvažiavo sūnaus J. B. draugai K. B. ir A. M., Jie vis trys išgėrė alkoholio ir buvo neblaivūs. Po to jie susėdo į automobilį ,,Mercedes Benz“.

Prie vairo atsisėdo jo sūnus J. B., ant priekinės keleivio sėdynės atsisėdo A. M., o ant galinės sėdynės atsisėdo K. B.. Žinojo, kad vaikinai tuo metu niekur neketino važiuoti, todėl nekreipė dėmesio į tai, kad buvo įjungtas automobilio variklis ir jie klausėsi muzikos. Paskui netikėtai automobilis pajudėjo atbulas ir užvažiavo ant jo, t. y. kliudė jį sėdintį, ir kažkokiu būdu užspaudė jo krūtinę, nes kojos ir rankos nenukentėjo. Automobilis ant jo neužvažiavo, automobilis galėjo jį kliudyti dešiniuoju galiniu kampu.

Jis su automobilyje sėdėjusiais vaikinais nekalbėjo, todėl nežino, ar vaikinai matė, kad jis ten sėdėjo. Vėliau sÅ«nus J. B. paaiÅ¡kino, kad variklį jis įjungė, bet niekur neketino važiuoti, o pavarÄ Ä¯jungė netyčia, kai tik automobilis pajudėjo, iÅ¡kart sustabdė. Jis buvo iÅ¡gėręs alkoholio, bet nedaug. Ä®vykio metu buvo sužalotas, tačiau savo sÅ«nui J. B. pretenzijų neturi ir sutinka su juo taikytis. Jam padaryta tik fizinė žala (b. l. 33-34). Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialisto J.

M. P. iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad apžiÅ«rėjus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), RVU ligoninės medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. B. nustatyti sužalojimai - iÅ¡ilginis krÅ«tinkaulio ir deÅ¡iniojo raktikaulio, ir dvideÅ¡imties (nuo 1 iki X abiejų pusių) Å¡onkaulių lūžiai bei stuburo krÅ«tinės Xl-o. XIl-o, juosmens I-ojo slankstelių lūžiai, plaučių sumuÅ¡imas, kraujas ir oras abiejose krÅ«tinplėvės ertmėse bei tarpuplautyje, oras krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuose audiniuose, kairio peties ir deÅ¡inės blauzdos bei čiurnos odos nubrozdinimai.

Tai sukėlė Å«mų gyvybei pavojingÄ Å¡irdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumÄ , ir komplikavosi plaučių uždegimu bei Å«mia mažakraujyste. Sužalojimas dėl sunkios užsitęsusios gyvybei pavojingos bÅ«klės atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti sumuÅ¡ant ir suspaudžiant krÅ«tinės lÄ stÄ tarp kietų bukų daiktų, galiniai pervažiuojant automobilio ratu (b. l. 27-28). Liudytojo K. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. po pietų automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas savo draugÄ J. B.. Su jais dar buvo A. M.. Jie visi trys gėrė alų ir degtinę. Paskui jis įlipo į automobilį ir atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, J. B. atsisėdo ant vairuotojo sėdynės, o A. M. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Neprisimena, kur tuo metu buvo automobilio užvedimo raktelis. Sėdint automobilyje, jis užsnÅ«do. Prabudo nuo J. B. ir A. M. riksmų, jie dėl kažko barėsi. Po to pamatė, kad J.

B. įjungė atbulinę pavarÄ ir automobilis pavažiavo 2-3 metrus atbulas. Tuo metu pajuto, kaip galinis deÅ¡inysis automobilio ratas pakilo į viršų ir nusileido žemyn, tik tada J. B. sustabdė automobilį, o jis iÅ¡traukė užvedimo raktelį. Nežino, kada J. B. įjungė variklį ir kaip paėmė raktelį, kuris galėjo bÅ«ti jo kiÅ¡enėje ar automobilio salone. Jis J. B. vairuoti neleido ir raktelio nedavė. Sustabdžius automobilį, jie iÅ¡lipo ir pamatė, kad prie automobilio deÅ¡iniojo galinio rato gulėjo J.

B. tėvas V. B., kuris atsikėlė ir nuėjo namo. Suprato, kad automobilis užvažiavo ant V. B.. Paskui V. B. pasakė, kad blogai jaučiasi ir reikia pagalbos, todėl J. B. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Jis paskambino savo pažįstamam E. L. ir paprašė parvairuoti jo automobilį ir parvežti jį namo. Jis žinojo, kad J. B. neturėjo teisės vairuoti. Paskui J. B. jam sakė, kad norėjo nuvažiuoti į KaniÅ«kų kaimÄ pas draugÄ (b. l. 42-43). Liudytojo A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. liepos 31 d. jis buvo J.

B. namų kieme, esančiame Naujakiemio kaime. Kartu buvo K. B., kuris atvažiavo automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie, sėdėdami kieme, gėrė alkoholinius gėrimus, jis gėrė degtinę. Paskui J. B. atsisėdo į minėto automobilio vairuotojo vietÄ , automobilio užvedimo raktelis buvo spynelėje. K. B. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, jis stovėjo prie automobilio priekinių durelių, kur sėdėjo K. B., ir kurios buvo atidarytos. J. B. norėjo važiuoti pas savo draugÄ Ä¯ KaniÅ«kus, o K.

B. neleido ir sakė, kad niekas niekur nevažiuos. Po to J. B. staiga įjungė variklį, perjungė pavarÄ ir porÄ metrų pavažiavo atbulas. Automobilis pavažiavo atbulas ir kliudė už automobilio galinės dalies ant gulto gulėjusį J. B. tėvÄ V. B., kuris jau atvažiavus buvo neblaivus. PrieÅ¡ automobiliui pajudant atgal jis V. B. nematė. Matė, kad už automobilio galinės dalies stovėjo gultas, kuris gal per pusmetrį buvo iÅ¡sikišęs iÅ¡ už automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono ir per veidrodėlį turėjo matytis.

Kai automobilis pajudėjo atbulas, K. B. pasuko raktelį ir iÅ¡jungė variklį, todėl automobilis sustojo. Tada jie iÅ¡lipo ir nuėjo žiÅ«rėti, kas atsitiko V. B.. Å is buvo sÄ moningas, bet nieko nekalbėjo, nedejavo. Jis ir K. B. iÅ¡kart išėjo namo. KitÄ dienÄ K. B. jam pasakojo, kad kalbėjo su J. B. ir Å¡is jam sakė, kad tėvas atsikėlė ir nuėjo namo, tik paskui pasiskundė bloga savijauta ir J. B. jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ä®vykio metu kieme jie buvo keturiese: jis, K.

B., J. B. ir V. B.. Kitų, galėjusių matyti įvykį žmonių, nebuvo (b. l. 46-47). Eksperimento protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad siekiant nustatyti, ar gali automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėti tik įjungus pavarÄ , tačiau vairuotojui neatliekant kitų veiksmų, buvo atliktas eksperimentas. Eksperimento metu nustatyta, jog įjungus variklį, tačiau nenuspaudus stabdžio pedalo, automatinės pavažų dėžės pavarų perjungimo svirties iÅ¡ stovėjimo padėties „P“ perjungti neįmanoma (b. l. 52-53).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad J.

B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir užvažiavo ant namo kieme už automobilio buvusio pėsčiojo V.

B., kurį automobiliu sužalojo, V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . J. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto iÅ¡vada ir kita bylos medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J.

B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ neatsargų apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnis), į kaltinamojo asmenybę: teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 98-99), baustas administracine tvarka (b. l. 101-102), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

IÅ¡dėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ ir prokuroro siÅ«lomÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jos dydį parenkant artimÄ sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, į tai, kad jis teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, į tai, kad nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju ir neturi jam pretenzijų, manytina, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl to bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis).

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas bei baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , taip pat į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė turi bÅ«ti mažinama vienu trečdaliu. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. B. įvertina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė neturėdamas Å¡ios teisės, vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie J. B. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, dėl jo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V.

B. sveikata. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui- 5 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 8 d. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 96)– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iÅ¡ kaltinamojo J.

B. priteisti 126,40 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (b. l. 160). BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, ar teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situacijÄ vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju bÅ«tinumÄ kaltinamajam skirti gynėjÄ numatė BPK 51 straipsnio 2 dalimi 3 punktas, kuriame įtvirtinta jog nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas.

Taigi įstatymui numatant privalomÄ gynėjo dalyvavimÄ nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiÅ¡kia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ J. B. nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ . Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014; 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

Remiantis tuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltinamojo netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas, nusprendžia: J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, J. B. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 8 d.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 23 d. Nr. APD-2022-07289 praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis