9b4cbe41-11aa-4187-b6e8-e088440e10e5 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-30-440/2021 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00907-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. sausio 4 d. Šiauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „KP Logistic“, V.

K. transporto įmonės ir V. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 27 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1587-476/2020 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams V. K. , V. K. transporto įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „KP Logistic“, trečiajam asmeniui H. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė:  I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ bendraatsakovių V. K. transporto įmonės (subsidiariai su bendraatsakoviu V. K.) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KP Logistic“ 22 208,67 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 547,34 Eur iÅ¡laidas už pateiktų į bylÄ vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. liepos 23 d. dėl H. S., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. H. S. buvo samdomas V. K. transporto įmonės ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dienÄ UAB „KP Logistic“ buvo transporto priemonės DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ .

3. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF105.460, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDÄ® reikalaujamÄ draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Lietuva ir kitos Europos SÄ jungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimÄ . Jei eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras administruoja žalÄ ir jÄ atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalÄ nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas iÅ¡laidas žalÄ sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

4. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra pasirašęs Biurų tarybos Vidaus nuostatus. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, atlyginęs eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui, reikalavimus 22208,67 Eur sumai. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ 22 208,67 Eur sumÄ .

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio nuostatuose yra įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, Å¡iuo atveju – V. K. transporto įmonės arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį – Å¡iuo atveju – UAB „KP Logistic“.

IeÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į bendraatsakovus, reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ , tačiau bendraatsakovai reikalaujamos sumos nesumokėjo.

5. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminariu sprendimu tenkino ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iÅ¡ atsakovų V. K. transporto įmonės (subsidiariai su bendraatsakoviu V. K.) ir UAB „KP Logistic“ 22 208,67 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2019 m. rugsėjo 24 d. – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „KP Logistic“ 398,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡ atsakovo V. K. transporto įmonės (subsidiariai su bendraatsakoviu V. K.) – 398,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 250,00 Eur žyminio mokesčio permokÄ .

6. Atsakovai V. K. transporto įmonė, V. K., UAB „KP Logistic“ pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose iš dalies sutiko su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu.

7. Nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovas atsakovams pateikė pretenzijÄ , kuria prašė iÅ¡ atsakovų priteisti 12 028,34 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovai su Å¡iuo ieÅ¡kovo reikalavimu sutiko, tačiau dėl sunkios finansinės situacijos atsakovai neturėjo galimybės atlyginti ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos. 2019 m. kovo 12 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovams pakartotinę pretenzijÄ dėl 12 028,34 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. 2019 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovas pateikė dar vienÄ pretenzijÄ , kuria reikalavo jau 22 208,67 Eur žalos atlyginimo, tačiau jokių argumentų ar paaiÅ¡kinimų, pagrindžiančių minėtÄ sumÄ nepateikė. 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovas pateikė dar dvi pretenzijas su nepagrįstu reikalavimu dėl 22 208,67 Eur žalos atlyginimo, tačiau taip pat nenurodė kodėl reikalaujama suma iÅ¡augo beveik dvigubai.

Atsakovai sutinka atlyginti 12 028,34 Eur padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo nepagrįstai padvigubintu reikalavimu atlyginti 22 208,67 Eur žalÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsniu, 178 straipsniu bei suformuluota teismų praktika, ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimo pagrindu, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių atsakovų atsakomybę už ieÅ¡kinyje nurodytÄ padvigubintÄ sumÄ .

Ieškovas nevykdo CPK jam nustatytos įrodinėjimo pareigos, nepateikia jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškinys turi būti atmestas vien dėl šios priežasties.

8. Atsiliepime į atsakovų prieÅ¡taravimus ieÅ¡kovas prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pareikÅ¡ti bendraatsakovių prieÅ¡taravimai yra nekonkretÅ«s ir nepagrįsti. IeÅ¡kovo reikalavimas bendraatsakoviams yra pagrįstas iÅ¡imtinai kompetentingo subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtÄ Å¾alÄ .

Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgiant naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , negalima ignoruoti rungimosi principo. IeÅ¡kovas teismui pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindÄ pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimÄ Vokietijoje, tuo tarpu, bendraatsakoviai apsiriboja vien tik nepagrįstomis abejonėmis ir kritika. Eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro iÅ¡imtinę kompetencijÄ bei jo pateikto teisės aiÅ¡kinimo svarbÄ savo nutartyse ne kartÄ yra pripažinęs kasacinis teismas.

9. Pažymėjo, nors nei eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui, nei ieÅ¡kovui nėra nustatyta pareiga informuoti transporto priemonės valdytojÄ apie kitoje valstybėje vykdomÄ Å¾alos administravimo procedÅ«rÄ , Å¡iuo atveju bendraatsakoviai buvo informuoti apie Vokietijoje vykstantį eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , t. y. jiems buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese bei juo domėtis, tiek teikti savo paaiÅ¡kinimus, tačiau bendraatsakoviai nesiėmė aktyvių ir, tokiomis aplinkybėmis – protingų veiksmų, siekiant operatyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes bei atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ . Toks bendraatsakovių elgesys vertintinas kaip jų pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo vertinti bendraatsakovių prieÅ¡taravimų regresinio ieÅ¡kinio byloje.

10. Trečiasis asmuo H. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2020 m. rugpjūčio 27 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistÄ preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. IeÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „KP Logistic“ 414,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡ atsakovės V. K. transporto įmonės, subsidiariai su atsakovu V. K., 414,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 250,00 Eur žyminio mokesčio permokÄ . Valstybei priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „KP Logistic“, ir V. K. transporto įmonės, subsidiariai su atsakovu V. K., iÅ¡ kiekvieno po 6,68 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

12. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 23 d. Vokietijoje dėl atsakovės V. K. transporto įmonės samdomo darbuotojo H. S., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Žala trečiajam asmeniui buvo padaryta nedrausta transporto priemone DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininke autoįvykio metu buvo atsakovas UAB „KP Logistic“. Už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2, 3 dalys).

Atsakovė UAB „KP Logistic“ autoįvykio metu buvo neįvykdžiusi įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jai nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio savininkas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Perduodama neapdraustÄ automobilį naudoti, atsakovė pažeidė įstatymo draudžiamÄ jÄ normÄ ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus.

13. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paminėti kalti atsakovės UAB „KP Logistic“ veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovui atsiradusia pareiga kompensuoti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui. Jeigu atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bÅ«tų apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieÅ¡kovui nebÅ«tų atsiradusi pareiga atlyginti autoįvykio metu padarytÄ Å¾alÄ trečiajam asmeniui.

14. IeÅ¡kovas, sumokėjęs iÅ¡mokas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, pagal TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalį, turi teisę reikalauti, grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (Å¡iuo atveju V. K. transporto įmonės) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju UAB „KP Logistic“).

15. Teismas nustatė, kad 22 208,67 Eur praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį sudaro: 19 076,47 Eur draudimo iÅ¡moka, kuriÄ sudaro 12 677,56 Eur transporto priemonės remonto iÅ¡laidos, 3 200 Eur iÅ¡moka už negalėjimÄ naudotis transporto priemone, 2 000 Eur už transporto priemonės prekinės vertės netekimÄ , 1 100,51 Eur teisininkų kontoros iÅ¡laidos už atstovavimÄ Å¾alos atlyginimo procese, 73 Eur taksi iÅ¡laidos, 25 Eur vienkartinis mokestis už bylos užvedimÄ , 270,73 Eur kitos (iÅ¡orės) iÅ¡laidos, kurias patyrė ne tiesiogiai nukentėjęs asmuo, o žalÄ administravęs Vokietijos biuro paskirtas agentas AVUS bylos administravimo metu (Å¡ios iÅ¡laidos susideda: 29,75 Eur mokestis už oficialų policijos dokumentų gavimÄ , 35,70 Eur techninės ekspertizės iÅ¡laidos, 35,70 Eur už papildomÄ techninę ekspertizę, 169,58 Eur už techninės ekspertizės, kuria buvo siekiama įvertinti kitus nuostolius automobiliui dėl įvykio) 2861,47 Eur žalos administravimo mokestis (15 procentų nuo 19 076,47 Eur draudimo iÅ¡mokos).

16. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reikalavimo faktinis pagrindas yra tinkamai pagrįstas užsienio teise bei jos taikymo praktika, pateikti sprendimai bei teisės aktai aktualÅ«s Å¡iai bylai, bÅ«tent jais ir buvo grindžiamas eismo įvykio metu padarytos žalos apskaičiavimas. Atsakovai ginčydami žalos dydį nepateikė teismui jokių įrodymų apie kitokį užsienio teisės turinį, taip pat nepateikė į bylÄ kitų įrodymų dėl žalos bei jos dydžio. Atsakovai tik deklaratyviai teigė, kad praÅ¡omos priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, tačiau savo argumentų raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nepagrindė.

17. Teismas nesutikdamas su atsakovų argumentais, jog advokatų pagalbos iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos tik įvykus teisminiam procesui, pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi teisę savo reikalus tvarkyti pats ar per atstovÄ , nepaisant fakto, kad žalos atlyginimas vyksta ikiteisminėje stadijoje. Advokatų darbo užmokestis tvarkant kito asmens reikalus ne teisme yra reglamentuojamas Vokietijos advokatų darbo užmokesčio įstatyme ir nors atsakovai šį savo argumentÄ grindžia CPK nuostatomis, žala buvo skaičiuojama bÅ«tent pagal Vokietijoje galiojančius teisės aktus, kurie ieÅ¡kovo ir buvo pateikti į bylÄ . Atsakovai ginčydami Å¡ias iÅ¡laidas į bylÄ nepateikė tai paneigiančių įrodymų.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovų ginčijama kompensacija už automobilio vertės sumažėjimÄ yra numatyta Vokietijos civilinio kodekso 249 straipsnyje, o jos dydis yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. LogiÅ¡ka ir tai, kad automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje, vertė krenta, o nustačius už tai atsakingÄ asmenį, Å¡is privalo tai atlyginti, kad bÅ«tų kompensuoti praradimai. Eksperto apskaičiuoto 2 000 Eur nuvertėjimo teismas neturi pagrindo vertinti kaip nepagrįsto, nes jis nustatytas pagal Vokietijoje galiojančius teisės aktus ir konstatuotas Vokietijos nacionalinio draudikų biuro dokumentais, kurie turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

19. Teismas atmesdamas atsakovų argumentus, kad žala už automobilio prastovÄ yra tik hipotetinė, nes byloje nepateikti duomenys apie tai, kad nukentėjusioji nuomojosi kitÄ automobilį ir dėl to patyrė iÅ¡laidų, pažymėjo, jog į atlygintinÄ Å¾alÄ pagal Vokietijos civilinį kodeksÄ Ä¯skaičiuojamas ir laikotarpis, kai apgadintu automobiliu nebuvo galima naudotis. Nėra ginčo dėl fakto, kad nukentėjusioji apgadintu automobiliu negalėjo naudotis tol, kol jis buvo remontuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. spalio 4 d., taigi ji turi teisę į Å¡ių nuostolių atlyginimÄ .

Eksperto nustatyto 3 200 Eur už 64 prastovos dienas mokesčio teismas taip pat neturi pagrindo kvestionuoti kaip per didelio, nes jis nustatytas pagal Vokietijoje galiojančius teisės aktus bei rinkos kainas. Nors atsakovas į bylÄ ir pateikė kelių automobilių nuomos kainas, iÅ¡ ko matyti, kad automobilio Opel Mokka už 64 parų nuomos laikotarpį kaina 1 370,12 Eur, o automobilio Opel Crossland X nuoma už tÄ patį laikotarpį kaina 1 354,06 Eur, tačiau automobilio prastova bei automobilio nuoma yra skirtingi dalykai.

Be to, ekspertas įvertinus automobilio markę, modelį, pagaminimo datÄ , nustatė, kad nukentėjusiosios automobilis priklauso F grupei, kurios tarifas už dienÄ yra 50 Eur. Ä® kuriÄ grupę patenka automobiliai Opel Crossland X ir Opel Mokka iÅ¡ atsakovų pateiktų įrodymų nėra aiÅ¡ku, be to Å¡ių automobilių modelis skiriasi nuo eksperto vertinto automobilio modelio, galimai skiriasi ir pagaminimo data, todėl Å¡ie atsakovų pateikti įrodymai atmestini kaip nepagrįsti.

20. Pažymėjo, kad atsakovams buvo suteikta teisė dėl įvykio pateikti savo paaiÅ¡kinimus vykstančiame žalos administravimo procese, nes atsakovai 2018 m. rugpjūčio 7 d. praneÅ¡imu buvo informuoti apie Vokietijoje vykstantį 2018 m. liepos 23 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ . Atsakovai, žinodami apie vykstantį žalos administravimo procesÄ , galėjo juo domėtis bei teikti savo paaiÅ¡kinimus, tačiau buvo pasyvÅ«s ir minėtu procesu nesidomėjo bei neteikė savo paaiÅ¡kinimų.

21. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir įrodė, kad iÅ¡moka Vokietijoje eismo įvykio metu žalÄ patyrusiam asmeniui buvo iÅ¡mokėta pagal Vokietijos teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems asmenims, privalomÄ jį draudimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pagrįstai sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 22 208,67 Eur sumÄ ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 22. Apeliaciniu skundu atsakovai V. K. transporto įmonė, V. K. ir UAB „KP Logistic“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , paÅ¡alinti iÅ¡ bylos atsakovus V. K. transporto įmonę ir V. K. ir jų atžvilgiu bylÄ nutraukti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 22.1.

Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovo reikalavimo faktinis pagrindas yra tinkamai pagrįstas užsienio teise bei jos taikymo praktika. Teismas, priimtame sprendime nenurodė ir nepacitavo ieškovo tariamai pateikto Vokietijos teisės turinio, kuriame būtų nurodyta, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginamos ir kitos išvestinės, hipotetinės išlaidos, pvz. negalėjimas naudotis automobiliu, už kurį ieškovas reikalauja 3 200 Eur iš, nors nukentėjusioji pakaitinio automobilio net nesinuomojo ir tokių išlaidų nepatyrė.

Teismas nenurodė, kas yra pateikta Vokietijos motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ir kokias ginčijamas aplinkybes patvirtina ar paneigia Å¡is įstatymas. Pateiktuose į bylÄ Vokietijos teisės aktuose nekalbama apie negalėjimÄ naudotis automobiliu ir apie advokatų iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y. nekalbama apie hipotetinių nuostolių atlyginimÄ , o tik apie realiai patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurias atsakovai viso proceso metu neginčijo ir sutiko sumokėti. 22.2.

Teismas sprendime deklaratyviai nurodė, jog į atlygintinÄ Å¾alÄ pagal Vokietijos civilinį kodeksÄ Ä¯skaičiuojamas ir laikotarpis, kai apgadintu automobiliu nebuvo galima naudotis, tačiau nepateikė jokių Å¡iÄ pozicijÄ pagrindžiančių įstatymo normų ar Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos, kadangi tokio Vokietijos teisės turinio nepateikė pats ieÅ¡kovas. Teismas priimdamas sprendimÄ pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovo pozicija yra pagrįsta, ar pateiktas Vokietijos teisės turinys yra susijęs su ginčijamais klausimais ir nepagrįstai suteikė prioritetÄ ieÅ¡kovo pozicijai, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo ir visiÅ¡kai nevertino atsakovų pozicijos. 22.3.

Atsakovai viso proceso metu sutiko atlyginti bÅ«tent tÄ Å¾alÄ , kuri kilo dėl atsakovų vairuotojo kaltės. Vokietijos civilinio kodekso 249 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, įpareigotas atlyginti žalÄ , privalo atkurti tokiÄ bÅ«klę, kokia bÅ«tų, jei nebÅ«tų įvykusios žalos atlyginimo prievolę sÄ lygojančios aplinkybės. Atsakovams kyla pareiga atlyginti tuos nuostolius, dėl kurių sukėlimo yra atsakingi bÅ«tent atsakovai. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. 22.4.

Dėl galimybės naudotis automobiliu praradimo į bylÄ buvo pateikta tik eksperto iÅ¡vada, pagal kuriÄ nurodoma, jog neva kiekvienos dienos galimybės naudotis automobiliu praradimas įvertintas 50 Eur. Å iÄ sumÄ padauginus iÅ¡ 64 dienų, kurias automobilis buvo remontuojamas, susidaro 3 200 Eur suma. Tačiau į bylÄ nepateikti jokie dokumentai, kad nukentėjusioji nuomojosi kitÄ automobilį, juo važinėjo ir taip realiai patyrė žalÄ , kuomet negalėjo naudotis savo automobiliu, kol Å¡is buvo remonto dirbtuvėse.

Eksperto iÅ¡vada, jog negalėjimas naudotis automobiliu yra vertinamas 50 Eur per dienÄ , nereiÅ¡kia, jog bÅ«tent tokie nuostoliai ir atsirado. Eksperto iÅ¡vada tik nurodo, jog tokie nuostoliai galėtų bÅ«ti patirti, jeigu nukentėjusiajai bÅ«tų reikėję nuomotis pakaitinį automobilį. Taip pat, vien eksperto iÅ¡vada, kurioje nurodyta pinigų suma už negalėjimÄ naudotis automobiliu dar nereiÅ¡kia, jog Å¡i suma privalo bÅ«ti atlyginta. Ä® bylÄ nebuvo pateiktas jokia įstatymo norma ar teismų praktika, kurioje bÅ«tų nurodoma, jog tokie nuostoliai pagal Vokietijos įstatymus yra priteisiami nukentėjusiajam asmeniui.

Galimai nukentėjusiajai automobilis nebuvo reikalingas tuo metu, kai jis buvo remonto dirbtuvėse, galimai nukentėjusioji buvo iÅ¡vykusi ir jai pakaitinis automobilis taip pat nebuvo reikalingas. 22.5. Nukentėjusiosios automobilis priklauso „MINI SUV“ grupei. AnalogiÅ¡kos automobilių grupės nuoma, įvertinus automobilio pagaminimo metus, komplektacijÄ , automobilių nuomos paslaugas teikiančios įmonės Vokietijoje 64 dienų laikotarpiui įkainoja nuo 1340 Eur iki 1 370 Eur. Pateikta eksperto iÅ¡vada yra nepagrįsta ne tik dėl to, kad Å¡ių nuostolių nukentėjusioji apskritai nepatyrė ir jie yra tik hipotetiniai, bet ir dėl to, jog analogiÅ¡kos klasės automobilio nuoma Vokietijoje siekia beveik tris kartus mažiau nei nurodyta eksperto iÅ¡vadoje. 22.6.

Apie Vokietijoje vykstantį eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ atsakovai nebuvo informuoti. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. praneÅ¡imas buvo parengtas ir pasiraÅ¡ytas, tačiau nėra jokių duomenų, kad minėtas praneÅ¡imas bÅ«tų iÅ¡siųstas atsakovams ar vienam iÅ¡ atsakovų, ar kad atsakovai jį bÅ«tų gavę. Atsižvelgiant į tai, teismas, priimdamas sprendimÄ pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ apie atsakovų aktyvumÄ Å¾alos administravimo procese, nesant Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. 22.7.

Atsakingas asmuo už transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimÄ yra transporto priemonės savininkė UAB „KP Logistic“. Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti sprendimÄ , vienintelė UAB „KP Logistic“ turėtų bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimÄ . Atsakovas V. K., kaip fizinis asmuo, niekaip nėra susijęs su Å¡ia byla. IeÅ¡kovas teikdamas ieÅ¡kinį nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kia kiekvieno iÅ¡ atsakovų atsakomybė, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes ir nepagrįstai patenkino ieÅ¡kinį visų atsakovų atžvilgiu solidariai.

Atsižvelgiant į tai, kad V. K. transporto įmonė ir pats V. K. kaip fizinis asmuo nėra atsakingi už tai, jog transporto priemonė buvo neapdrausta privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o iÅ¡ bylos paÅ¡alinti atsakovus V. K. transporto įmonę bei V. K. ir jų atžvilgiu bylÄ nutraukti.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 23.1. Apeliantai neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2018 m. liepos 23 d. eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalis). NežiÅ«rint į tai, apeliantams, kurie yra tarpusavyje susiję asmenys, buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau jie buvo pasyvÅ«s ir nerÅ«pestingi bei eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese nedalyvavo. 23.2.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018 yra konstatavęs, kad tik „...tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras <...> pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl <...> žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neisiÄ savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje“.

Å iuo atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas apeliantams padarė iÅ¡imtį – vertino jų prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti. 23.3. IeÅ¡kovas bendradarbiaudamas su Vokietijos nacionaliniu draudikų biuru, pateikė visus savo reikalavimÄ ir apeliantų civilinės atsakomybės kilimÄ pagrindžiančius įrodymus. Taip pat, atsižvelgdamas, kad ir į lakoniÅ¡kus apeliantų prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo, ieÅ¡kovas pateikė ir aktualų Vokietijos teisės turinį.

Apeliantai apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo pateiktų faktinį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų kėlimu, t. y. nepateikė kitokį Vokietijos teisės turinį, nei įrodinėjo ieÅ¡kovas, pagrindžiančių įrodymų. Pažymi, kad apeliantai apeliacinį skundÄ grindžia Lietuvos teisės nuostatomis, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti taikomos žalÄ administruojant Vokietijoje. 23.4. Nurodė, kad eismo įvykio, įvykusio 2018 m. liepos 23 d. Vokietijoje, metu buvo apgadinta nauja 2018 metų gamybos transporto priemonė Hyundai Kona 1.3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), už kurios žalÄ bei su žala susijusius nuostolius draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagal 2018 m. spalio 11 d. ir 2019 m. kovo 15 d. Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimus. IÅ¡ viso Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokėta 19 076,47 Eur iÅ¡moka nuostoliams dėl transporto priemonės atlyginti, 270,73 Eur kitos (iÅ¡orės) iÅ¡laidos bei 2 861,47 Eur žalos administravimo mokestis. IÅ¡ viso iÅ¡mokėta 22 208,67 Eur suma. 23.5. Transporto priemonės žala nėra vien tik transporto priemonės remonto iÅ¡laidos.

Vadovaujantis Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio teismo (BGH) sprendimu BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73, trečioji Å¡alis pagal Vokietijos Civilinio kodekso (vok. BGB) 249 straipsnį gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas iÅ¡laidas, o atsakinga už eismo įvykį Å¡alis turi atkurti iki eismo įvykio buvusiÄ transporto priemonės bÅ«klę. Prie transporto priemonės žalos pagal Vokietijos teisę yra priskaičiuojamos remonto iÅ¡laidos, pakaitinio automobilio nuomos iÅ¡laidos arba prastovos (negalėjimo naudotis automobiliu) iÅ¡laidos, prekinės vertės sumažėjimas, techninės ekspertizės iÅ¡laidos, teisininkų iÅ¡laidos, bendrosios iÅ¡laidos. 23.6.

Negalėjimas naudotis automobiliu įvertintas 3 200,00 Eur suma. Nukentėjęs asmuo negalėjo naudotis automobiliu 64 dienas (nuo automobilio remonto pradžios – 2018 m. rugpjūčio 2 d., iki automobilio atsiėmimo po remonto dienos – 2018 m. spalio 4 d. Ä®prasta praktika Vokietijoje yra tokia, kad ekspertas rengia ekspertizę dėl remonto kainos, prekinės vertės netekimo ir negalėjimo naudotis transporto priemone (prastovos remonto metu). Ä®vertindamas apgadinto automobilio grupę pagal jo markę, modelį, pagaminimo datÄ , ekspertas parengia iÅ¡vadÄ dėl taikomo tarifo už dienÄ .

Å iuo atveju įvertinta automobilio grupė F, tarifas už dienÄ 50 Eur, taigi iÅ¡ viso apskaičiuota 3200,00 Eur prastova (64 d. x 50 Eur). 23.7. Atsakovas painioja negalėjimÄ naudotis automobiliu ir pakaitinio automobilio nuomos iÅ¡laidas. Pastarosios atlyginamos pagal faktÄ , o negalėjimas naudotis automobiliu nustatomas eksperto, ir Å¡ios iÅ¡laidos atlyginamos vietoj pakaitinio automobilio nuomos iÅ¡laidų. Trečioji Å¡alis gali pareikÅ¡ti pretenzijÄ dėl negalėjimo naudotis transporto priemone pagal Vokietijos civilinio kodekso BGB 251 straipsnį.

Pagal pateiktÄ praktikÄ , Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio teismo sprendimo BGH 2013 m. vasario 15 d. VI ZR 363/11 iÅ¡traukÄ , reikalavimas atlyginti galimybės eksploatuoti automobilį netekimÄ , remiasi eksploatuoti netinkamos bÅ«klės trukme, t. y. remontui ar atkÅ«rimui reikalingo laiko trukme, įskaitant žalos nustatymo laikÄ ir, jei reikia, atitinkamo laiko, reikalingo apsvarstymui, trukme. 23.8. Vokietijoje įvykyje nukentėjęs asmuo turi teisę samdytis advokatų kontorÄ , kuri jį atstovautų nuostolių atlyginimo procese.

Byloje iÅ¡mokėtas teisininkų mokestis – 1 100,51 Eur, yra atlygintas pagal teisininkų kontoros Epperlein ir Weber raÅ¡tÄ . Teisininkų honoraras Vokietijoje yra grindžiamas įstatymu (Rechtsanwaltsvergütungsgesetz – RVG) ir priklauso nuo iÅ¡mokėtos sumos dydžio, bylos sudėtingumo. 23.9. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-347-302/2019, pažymėjo, kad tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas iÅ¡imtinę kompetencijÄ , apimančiÄ ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimÄ , administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis. 23.10.

Dėl apeliantų atsakomybės pažymėjo, kad ieÅ¡kovas sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (Å¡iuo atveju – V. K. transporto įmonės) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju – UAB „KP Logistic“), raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 22 208,67 Eur.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio ir CPK 673 straipsnio nuostatas, individualios įmonės savininkas (dalyvis) (šiuo atveju – V. K.) yra subsidiariai atsakingas už įmonės skolas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių 5. Byloje kilo ginčas dėl neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės savininko ir jos valdytojo atsakomybės bei žalos dydžio, įrodymų vertinimo.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl apeliantės V. K. transporto įmonės darbuotojo H. S., vykdant darbo pareigas, vairavusio transporto priemonę DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, 2018 m. liepos 23 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu transporto priemonė DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio dienÄ UAB atsakovė UAB „KP Logistic“ buvo transporto priemonės DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ .

7. Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais (paskelbtais Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu dėl direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo 2003/564 priedas, 1 papildymas) (toliau – Vidaus nuostatai), sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu, padarytÄ Å¾alÄ , remdamasis Vidaus nuostatų 5 straipsniu, 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡tu, pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo dėl eismo įvykio atlyginti 12 028,34 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro 10 402,51 kompensacija, 65,45 Eur iÅ¡orės paslaugos ir 1 560,38 Eur administravimo mokestis.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Vidaus nuostatų 5 straipsniu ir TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. gruodžio 4 d. lėšų pervedimo nurodymu Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui sumokėjo 12 028,34 Eur sumÄ . Taip pat Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras, galutinai sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu, padarytÄ Å¾alÄ , remdamasis Vidaus nuostatų 5 straipsniu, 2019 m. kovo 15 d. raÅ¡tu pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo dėl eismo įvykio atlyginti 10 180,33 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro 8 879,24 kompensacija ir 1 301,09 Eur administravimo mokestis.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Vidaus nuostatų 5 straipsniu ir TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. gegužės 13 d. lėšų pervedimo nurodymu Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui sumokėjo 10 180,33 Eur sumÄ . IÅ¡ viso ieÅ¡kovas dėl eismo įvykio Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui sumokėjo 22 208,67 Eur sumÄ .

8. Atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio metu atsakovei UAB „KP Logistic“ priklausanti transporto priemonė, kuriÄ atliekant darbo funkcijas valdė atsakovės V. K. transporto įmonės darbuotojas, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei remdamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovas 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. gegužės 23 d. pretenzijomis pareikalavo iÅ¡ atsakovo V. K. transporto įmonės ir 2019 m. gegužės 23 d., 2019 m. birželio 25 d. pretenzijomis pareikalavo iÅ¡ atsakovės UAB „KP Logistic“ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ 22 208,67 Eur sumÄ .

Atsakovai pretenzijose nurodytos sumos nustatytu terminu nesumokėjo. Dėl atsakovų atsakomybės 9. Atsakovai apeliaciniame skunde kelia atsakovų transporto priemonės valdytojos V. K. transporto įmonės ir įmonės savininko V. K. atsakomybės klausimÄ ir teigia, kad nagrinėjamu atveju turėtų atsakyti transporto priemonės savininkė UAB „KP Logistic“, kuri buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ .

10. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalÄ â€“ atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

11. TPVCAPDÄ® 4 straipsnyje įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Už draudimo sutarties sudarymÄ atsakingi asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovas atsakovų civilinę atsakomybę kildina bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios pareigos pažeidimo.

12. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ suponuoja dviejų skolininkų solidariÄ jÄ atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamÄ transporto priemonę.

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

13. Faktinio didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo ir valdymÄ jam neteisėtai perleidusio asmens veiksmai yra skirtingo pobÅ«džio, savarankiÅ¡ki, atlikti skirtingu laiku – faktinio valdytojo atsakomybė kildinama tiesiogiai iÅ¡ eismo įvykio sukėlimo, o valdymÄ perleidusio asmens – iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normose nustatytos pareigos pažeidimo, lemiančio perleidimo neteisėtumÄ .

14. Pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 17 dalyje pateiktÄ sÄ vokÄ transporto priemonės valdytoju, t. y. atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu, pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai Å¡alis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „KP Logistic“, bÅ«dama transporto priemonės savininke, leidusi atsakovei V. K. transporto įmonei naudoti transporto priemonę, neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ â€“ neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atsakovė V. K. transporto įmonė, žinodama, kad transporto priemonės savininkė atsakovė UAB „KP Logistic“ nėra sudariusi dėl perleistos naudoti transporto priemonės DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, leido transporto priemonę valdyti savo darbuotojui H.

S., dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Atsakovę V. K. transporto įmonę ir H. K. eismo įvykio metu siejo darbo teisiniai santykiai, todėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu pripažintina V. K. transporto įmonė. Pažymėtina, kad atsakovė V. K. transporto įmonė byloje neginčijo fakto, kad jai buvo žinoma aplinkybė, jog transporto priemonė DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos savininkės nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė valdė ir leido vairuoti transporto priemonę savo darbuotojui, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, žinodama, jog transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju draudimu, pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ transporto priemonės valdytojui nesinaudoti ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

16. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu žala buvo padarytÄ neapdrausta transporto priemone, todėl, vadovaujantis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovas turi teisę tiek iÅ¡ atsakovės UAB „KP Logistic“, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ir transporto priemonės valdytojos atsakovės V. K. transporto įmonės, atsakingos už žalos padarymÄ , reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, t. y. Å¡iuo atveju atsakoves UAB „KP Logistic“ ir V. K. transporto įmonę sieja solidari atsakomybė.

17. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė iÅ¡ solidarių skolininkų reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „KP Logistic“ ir V. K. transporto įmonė yra solidariai atsakingos už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja iÅ¡ abiejų atsakovių solidariai įvykdyti prievolę.

18. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – Individualių įmonių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimÄ turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis).

Ji turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiÅ¡kas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato CK, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys).

CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

19. Atsakovė V. K. transporto įmonė yra individuali įmonė ir ji laikoma neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. V. K. transporto įmonės savininkas ir vadovas nuo 2001 m. balandžio 13 d. yra atsakovas V. K.. Įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriumi pagal atsiradusias prievoles, atsakovui V. K. , kaip individualios įmonės savininkui, tenka subsidiari prievolė atsiskaityti už įmonės skolas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas V. K. yra subsidiariai atsakingas su atsakove V.

K. transporto įmone už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės V. K. transporto įmonės priteisti žalÄ subsidiariai su atsakovu V. K.. Dėl ieÅ¡kovo reikalaujamo atlyginti žalos dydžio pagrįstumo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo 20. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2017 m. birželio 15 d. prejudiciniame sprendime pažymėjo, kad nors ES draudikų biurai sutiko laikytis Vidaus nuostatų, ir tai buvo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo direktyvų įsigaliojimo sÄ lyga, Å¡ie nuostatai laikytini ne ES teisės Å¡altiniu, o žaliosios kortelės sistemos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog egzistuoja dvi tarpvalstybinį elementÄ turinčios sistemos, reguliuojančios kai kuriuos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo aspektus, todėl nacionalinis teismas kiekvienoje konkrečioje byloje turi įvertinti, pagal kuriÄ iÅ¡ sistemų yra reiÅ¡kiamas (atgręžtinis) reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kurių teisės aktų – ES motorinių transporto priemonių direktyvas įgyvendinančios nacionalinės teisės ar žaliosios kortelės sistemos – nuostatos yra aktualios byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 25 punktas).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, dėl kurio ieÅ¡kovo buvo praÅ¡oma atlyginti žalÄ , įvyko Vokietijoje. Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras veikia pagal žaliosios kortelės sistemÄ , taigi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras regresinį reikalavimÄ atsakovams dėl žalos atlyginimo, reiÅ¡kia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemÄ reguliuojančiais teisės aktais.

22. Remiantis Vidaus nuostatų 1 straipsniu, Å¡ių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui praneÅ¡ama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalÄ , ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneÅ¡a transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali bÅ«ti kaltinamas dėl Å¡ių veiksmų neatlikimo.

Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).

Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 28 punktas).

23. Eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis).

24. Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iÅ¡moka mokama, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos Respublikos draudikų biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis).

25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Biuras teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovų, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ .

Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro draudikų biurų regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Todėl tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51–52 punktai).

26. Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).

27. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovai, siekdami nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas).

Todėl tam tikra įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovui (Biurui), siekiančiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir turinčiam pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo. IeÅ¡kovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas).

28. IÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2018 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡to Dėl informacijos pateikimo Nr. S-10219-18-(5.10) nustatyta, kad atsakovė UAB „KP Logistic“ buvo informuota apie pradėtÄ Å¾alos administravimo bylÄ dėl 2018 m. liepos 23 d. įvykusio eismo įvykio, taip pat ieÅ¡kovas minėtame raÅ¡te prašė atsakovės pateikti informacijÄ dėl eismo įvykio ir įspėjo, kad nepateikus paaiÅ¡kinimo žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas atsakovei UAB „KP Logistic“ nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje atsakovės UAB „KP Logistic“ ir V. K. transporto įmonė neginčijo aplinkybės, jog joms buvo žinoma apie eismo įvykį, todėl tiek UAB „KP Logistic“ kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkė, tiek V. K. transporto įmonė, bÅ«dama tiesiogiai atsakinga už dėl jos darbuotojo kaltės įvykusį eismo įvykį, turėjo pareigÄ domėtis eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, teikti paaiÅ¡kinimus ir kitÄ informacijÄ susijusiÄ su eismo įvykiu.

Be to, TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta atsakingo už neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ asmens pareiga per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui. Byloje nėra duomenų, kad Å¡iÄ pareigÄ atsakovė UAB „KP Logistic“ bÅ«tų įvykdžiusi. Pažymėtina, kad atsakovės į bylÄ taip pat nepateikė įrodymų, kad jos, žinodamos apie eismo įvykį ir bÅ«damos aktyvios, bÅ«tų kreipusios į eismo įvykio metu nukentėjusį asmenį ir pasidomėjusios kilusia žala.

29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovėms buvo žinoma apie Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, be to atsakovei UAB „KP Logistic“ ieÅ¡kovas pasiÅ«lė dalyvauti žalos administravimo procese, tačiau atsakovės elgėsi nerÅ«pestingai ir pasyviai, nesidomėjo žalos administravimo procesu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovės žinodamos apie žalos administravimo procesÄ , galėjo juo domėtis bei teikti paaiÅ¡kinimus, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie Vokietijoje vykstantį eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ atsakovai nebuvo informuoti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. praneÅ¡imas nors ir buvo parengtas ir pasiraÅ¡ytas, tačiau nėra jokių duomenų, kad minėtas praneÅ¡imas bÅ«tų iÅ¡siųstas atsakovams ar vienam iÅ¡ atsakovų, ar kad atsakovai jį bÅ«tų gavę ir pan., atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nesudaro pagrindo apeliantų argumentus vertinti pagrįstai bei padaryti iÅ¡vadas, kad teismas, priimdamas sprendimÄ pažeidė įrodymų vertinimo taisykles padaręs iÅ¡vadÄ apie atsakovų aktyvumÄ Å¾alos administravimo procese.

30. Nagrinėjamu atveju, nežiūrint to, kad atsakovei UAB „KP Logistic“ buvo suteikta galimybė dalyvauti žalos administravimo procese, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prieštaravimus dėl žalos dydžio vertino regresinio ieškinio byloje.

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sÄ lygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sÄ lygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos SÄ jungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali bÅ«ti sumažinta, – jam tenka naÅ¡ta Europos SÄ jungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ .

32. Apeliantai teigia, kad ieÅ¡kovas nepateikė Vokietijos teisės aktų, kurie reglamentuotų iÅ¡vestinių, hipotetinių iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y. negalėjimo naudotis automobiliu ir advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ , be to teismas sprendime nenurodė teisės normų, kuriomis remiantis į atlygintinÄ Å¾alÄ Ä¯skaičiuotinas laikotarpis, kai apgadinta transporto priemone nebuvo galima naudotis.

33. Vokietijos kelių eismo įstatymo 7 straipsnyje numatyta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jei valdant motorinę transporto priemonę ar priekabÄ , kuri yra skirta tempti motorinę transporto priemonę, žūsta žmogus, sužalojamas žmogaus kÅ«nas ar sveikata arba sugadinamas materialinis objektas, valdytojas privalo atlyginti nukentėjusiajam dėl to kilusiÄ Å¾alÄ .

34. Iš ieškovo pateikto Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. VI ZR 37/11 nustatyta, kad Vokietijos teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiu atveju, jei žalos dėl eismo įvykio atlyginimo procese nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių telefono pokalbių, laiškų rašymo ar transporto išlaidų, paprastai nereikalaujama didesnio išdėstymo ir teismų praktika nukentėjusiajam pripažįsta fiksuoto tarifo išmokas, net jei susiję faktai konkrečiu atveju nėra įrodyti (minėto sprendimo 14 c punktas).

Vokietijos civilinio kodekso 249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo įpareigotas atlyginti žalÄ , privalo atkurti tokiÄ bÅ«klę, kokia bÅ«tų, jei nebÅ«tų įvykusios žalos atlyginimo prievolę sÄ lygojančios aplinkybės. Ä® bylÄ ieÅ¡kovo pateiktoje Vokietijos teismų praktikoje CK 1973-11-06 – VI ZR 1/73 nurodyta, kad žalos atlyginimo dydis nustatomas vadovaujantis Vokietijos civilinio kodekso 249 straipsniu – kaltininkui tenka prievolė kompensuoti nukentėjusiajam (nuomotojui) už pakaitinį automobilį sumokėtas sumas.

Taip pat Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendime Nr. VI ZR 363/11 konstatuota, kad reikalavimas atlyginimui dėl galimybės eksploatuoti transporto priemonę netekimo, remiasi transporto priemonės eksploatuoti netinkamos bÅ«klės trukme, t. y. transporto priemonės remontui ar atkÅ«rimui reikalinga laiko trukme, įskaitant žalos nustatymo laikÄ , ir jei reikia laiko, reikalingo apsvarstymui, trukme.

35. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas ir jei nukentėjęs nepateikia įrodymų apie išlaidas transportui, telefono pokalbiams, laiškų siuntimui, nukentėjusiajam šios išlaidos atlyginamos, paskaičiuojant fiksuoto tarifo išmokas, ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Taigi, pagal Vokietijos teisę prie transporto priemonės žalos yra priskaičiuojamos transporto priemonės remonto išlaidos, pakaitinio automobilio nuomos išlaidos arba negalėjimo naudotis automobiliu išlaidos, prekinės vertės sumažėjimas, techninės ekspertizės išlaidos, teisininkų išlaidos, bendrosios išlaidos.

Sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytomis aplinkybėmis, argumentais, kad pakaitinio automobilio nuomos iÅ¡laidos atlyginamos pagal faktÄ , o negalėjimas naudotis automobiliu nustatomas eksperto, ir Å¡ios iÅ¡laidos atlyginamos vietoje pakaitinio automobilio nuomos iÅ¡laidų. Å iuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad teismas visiÅ¡kai nesigilino kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovas grindžia aplinkybes dėl reikalaujamų nuostolių atlyginimo, nesiaiÅ¡kino kokie konkrečiai ieÅ¡kovo pateikti Vokietijos teisės turinio dokumentai Å¡ias aplinkybes įrodo, taip pat, kad teismas sprendime nepateikė argumentuotos pozicijos, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis buvo visiÅ¡kai patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys.

Teisėjų kolegijai nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus dėl teismo sprendimo motyvavimo.

36. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai sutiko atlyginti ieÅ¡kovei 12 028,34 Eur sumÄ , tačiau ginčija likusiÄ dalį reikalaujamos žalos atlyginimo, t. y. 10 180,33 Eur sumÄ . Tačiau nors ir sutiko su konkrečia suma, jos neatlygino, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visa apimtimi. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas nuostoliams dėl eismo įvykio atlyginti iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo 22 208,67 Eur sumÄ . Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras 2018 m. spalio 11 d. pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ atlyginti 12 028,34 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro 10 402,51 Eur iÅ¡moka nuostoliams dėl transporto priemonės atlyginti, 65,45 Eur kitos (iÅ¡orės iÅ¡laidos) ir 1 560,38 Eur žalos administravimo mokestis.

Taip pat Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras 2019 m. kovo 15 d. pateikė ieÅ¡kovui papildomÄ reikalavimÄ atlyginti 10 180,33 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro 8 879,24 Eur iÅ¡moka nuostoliams dėl transporto priemonės atlyginti (iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skirta 205,28 Eur kitų (iÅ¡orės) iÅ¡laidų suma) ir 1 301,09 Eur žalos administravimo mokestis.

37. IÅ¡ nukentėjusios Å¡alies draudimo bendrovės „ADAC AutoversicherungAG“ užsakymu atliktos 2018 m. liepos 25 d. ekspertizės ataskaitos nustatyta, kad ekspertas atlikęs teorinį turto vertinimÄ transporto priemonės remonto iÅ¡laidas įvertino 10 402,51 Eur suma. IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikros ataskaitos Nr. A09pk18252007 nustatyta, kad Vokietijos transporto priemonių draudikų biuro vardu administravimui vykdyti paskirto agento AVUS SSH Hamburg (toliau – AVUS) užsakymu, inžinierių biuras „ATM-expert Dipl.-Ing. Staisch GmbH“ (toliau – ATM) patikrino nukentėjusio asmens draudimo bendrovės parengtÄ teorinį vertinimÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡is vertinimas atitinka automobilio apgadinimus.

38. Nukentėjusiajam 2018 m. lapkričio 5 d. pateikus AVUS transporto priemonės remontÄ pagrindžiančius dokumentus, t. y. remonto įmonės „Kison“ 2018 m. spalio 29 d. remonto laikÄ patvirtinantis dokumentas, detalių sÄ raÅ¡as Nr. 1802019, 2018 m. spalio 5 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 201810031, 2018 m. spalio 30 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 201810293 ir AVUS užsakymu inžinierių biurui ATM 2018 m. lapkričio 27 d. parengus galutinę iÅ¡vadÄ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos transporto priemonei nustatyta, kad nukentėjęs asmuo iÅ¡ viso patyrė 12 677,56 Eur žalÄ , iÅ¡ kurios atėmus anksčiau iÅ¡mokėtÄ 10 4,02,51 Eur sumÄ , nukentėjusiajam papildomai buvo iÅ¡mokėta 2 275,05 Eur draudimo iÅ¡moka.

39. IÅ¡ 2018 m. spalio 25 d. patikros ataskaitos Nr. A09pk18252007-N1 dėl remonto dirbtuvių duomenų ir duomenų apie galimybę naudoti praradimÄ papildymo bei techninių duomenų ir 2018 m. spalio 29 d. remonto įmonės „Kison“ remonto laikÄ patvirtinančio dokumento nustatyta, kad nukentėjęs asmuo negalėjo naudotis automobiliu 64 dienas (nuo automobilio remonto pradžios – 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki automobilio atsiėmimo po remonto dienos – 2018 m. spalio 4 d.). Ekspertas, remdamasis 2018 m. liepos 25 d. eksperto ataskaita nustatė, kad apgadinta transporto priemonė, įvertinus jos markę, modelį, pagaminimo datÄ , patenka į F grupę, kurios tarifas už dienÄ yra 50 Eur.

Remiantis eksperto patikros ataskaita, negalėjimas nukentėjusiajam naudotis transporto priemone buvo įvertintas 3 200,00 Eur suma (64 prastovos dienos x 50 Eur). Apeliantų vertinimu į bylÄ nėra pateikti duomenys, jog nukentėjusioji nuomojosi pakaitinį automobilį ir juo naudojosi, todėl tai nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusioji patyrė 3 200 Eur nuostolių. Apeliantų vertinimu ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovų tokios nuostolių sumos regreso tvarka, kurios nukentėjusioji nepatyrė.

Atsižvelgiant į tai, kas jau išdėstyta šioje nutartyje, apeliantų argumentai nepagrįsti, o ieškovo pateikti duomenys nepaneigti.

40. Taip pat iÅ¡ 2018 m. spalio 25 d. patikros ataskaitos Nr. A09pk18252007-N1 dėl remonto dirbtuvių duomenų ir duomenų apie galimybę naudoti praradimÄ papildymo bei techninių duomenų ir transporto priemonės apraÅ¡ymo matyti, kad ekspertas remdamasis 2018 m. liepos 25 d. eksperto ataskaita bei tai, kad transporto priemonė „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra SUV klasės automobilis, kuriam pirmas leidimas eksploatuoti iÅ¡duotas 2018 m. liepos 10 d., nustatė, kad remiantis dokumentais transporto priemonės vertės sumažėjo 2 000 Eur suma.

41. Apeliantai nesutinka su nukentėjusiajai iÅ¡mokėta suma už patirtas iÅ¡laidas už suteiktas atstovavimo paslaugas žalos administravimo procese. IÅ¡ advokatų bendrijos „Epperlein ir Weber“ 2019 m. sausio 11 d, raÅ¡to nustatyta, kad nukentėjęs asmuo už advokato paslaugas patyrė 1 100,51 Eur iÅ¡laidas. IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto įstatymo Rechtsanwaltsvergütungsgesetz (Ä®statymas „Dėl advokatų honoraro“) nustatyta, kad Å¡iuo įstatymu yra grindžiamas teisininkų honoraras ir jis priklauso nuo iÅ¡mokėtos sumos dydžio, bylos sudėtingumo. Nagrinėjamu atveju, teisininkų honoraras paskaičiuotas, atsižvelgiant į 19 000 Eur objekto verte.

42. Iš 2018 m. liepos 23 d. mokėjimo už kelionę kvito nustatyta, kad nukentėjęs asmuo po eismo įvykio patyrė 73,40 Eur kelionės Taxi iš įvykio vietos Floh-Seligenthal iki Meiningen išlaidas.

43. IÅ¡ advokatų bendrijos „Epperlein ir Weber“ 2018 m. lapkričio 5 d. raÅ¡to nustatyta, kad nukentėjusiojo asmens praÅ¡ymu, buvo atlygintas 25 Eur bendrasis mokestis papildomoms eismo įvykio iÅ¡laidoms padengti (mokestis už bylos užvedimÄ ). Remiantis Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. VI ZR 37/11 3 punktu, Å¡is mokestis yra fiksuotas.

44. IeÅ¡kovas atsižvelgdamas į Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai) 5.1.2. punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ , Vokietijos transporto priemonių draudikų biuro paskirtam agentui AVUS atlygino bylos administravimo metu patirtas 270,73 Eur kitas (iÅ¡orės) iÅ¡laidas. Å ias iÅ¡laidas sudaro: 29,75 Eur mokestis už oficialių policijos dokumentų gavimÄ (2018 m. rugpjūčio 27 d. sÄ skaita Nr. 92423017); 35,70 Eur iÅ¡laidos už techninę ekspertizę (ATM 2018 m. rugpjūčio 29 d. sÄ skaita faktÅ«ra), kurias AVUS patyrė, siekdama įvertinti nukentėjusiojo asmens draudimo bendrovės parengtÄ teorinį vertinimÄ dėl transporto priemonės apgadinimo; 35,70 Eur iÅ¡laidos už papildomÄ techninę ekspertizę (ATM 2018 m. lapkričio 27 d. sÄ skaita faktÅ«ra), t. y. už atliktÄ transporto priemonės remontÄ vykdžiusios įmonės „Kison“ dokumentų analizę, siekiant įvertinti galutinę remonto kainÄ ; 169,58 Eur iÅ¡laidos už techninę ekspertizę (ATM 2018 m. spalio 24 d. sÄ skaita), kurios patirtos siekiant įvertinti kitus nuostolius transporto priemonei dėl įvykio, t. y. prekinės vertės netekimÄ ir prastovÄ .

45. Biurų tarybos Sprendimo Nr. 2 1 punkte patvirtintas mokėtinų administravimo mokesčių dydis, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos. Ieškovė, remdamasi Bendradarbiavimo nuostatais, Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui sumokėjo 2 861,47 Eur žalos administravimo mokestį, skaičiuojant 15 procentų nuo 19 076,47 Eur draudimo išmokos sumos (1 560,38 Eur žalos administravimo suma sumokėta 2018 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymu ir 1 301,09 Eur žalos administravimo suma sumokėta 2019 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymu).

46. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantai ir nurodė, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ bei, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepakankamai motyvavo teismo sprendimÄ , tačiau pažymėtina, kad atsakovai nesutikdami su ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, nepateikė savo argumentus patvirtinančių bei ieÅ¡kovo duomenis paneigiančių įrodymų, todėl įvertinus visumÄ byloje esančių duomenų, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad sprendimas priimtas neiÅ¡tyrus ir neįvertinus įrodymų bei padarius nepagrįstas iÅ¡vadas, t. y. apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo.

Kaip minėta, nors apeliantė ir ginčija praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo sumos (10 180,33 Eur) dalį, tačiau į bylÄ nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų paneigiančių ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalyje dėl 10 180,33 Eur žalos atlyginimo. Å iuo atveju spręstina, kad į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o iÅ¡ esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvų nėra tikslinga kartoti. Pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl bylos procesinės baigties 47. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

IÅ¡ pareikÅ¡tų prieÅ¡taravimų, į bylÄ teiktų duomenų bei konkrečiu atveju iÅ¡ apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdami, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantų apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantei nepriteistinos. IeÅ¡kovas neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 27 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims.  Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė