9b4a96fb-0deb-4b7d-aa58-e4a9e341f21f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1337-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03819-2019-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 41; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Kauno kultÅ«ros centro skundÄ atsakovei Centrinei projektų valdymo agentÅ«rai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, vieÅ¡oji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentÅ«ra“, dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra sprendimu Nr. IT01 nustatė, kad pareiÅ¡kėjas įgyvendindamas projektÄ Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-21-0010 ir nepagrįstai nustatydamas reikalavimÄ ypatingo statinio statybos darbų vadovui turėti ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovo atestatÄ , nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 47 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nenustatė su pirkimo objektu susijusių proporcingų reikalavimų, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos. Taip susiaurino tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, ratÄ , todėl pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 311 punktu bei Å¡ių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktais nutarė taikyti 5 procentų finansinę korekcijÄ nuo sutarties vertės.

2. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui skundÄ ir praÅ¡o panaikinti Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros (toliau – ir AgentÅ«ra, CPVA) sprendimÄ Nr. IT01 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovės sprendime iÅ¡dėstyta nuomone, kad VieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų (toliau – Pirkimo sÄ lygos) 97 punkto 2 lentelės 3 punkto 1 dalyje nurodytas kvalifikacijos reikalavimas (tiekėjui turėti ne mažiau kaip 1 (vienÄ ) kvalifikuotÄ vadovÄ , turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas bei vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės nei II kategorija) (toliau – ir Reikalavimas 1) nebuvo pagrįstas jokiu teisės aktu ir nebuvo bÅ«tinas norint tinkamai vykdyti sutartį.

PaaiÅ¡kina, kad vieÅ¡asis pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis VPÄ®, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei pareiÅ¡kėjo patvirtintomis Pirkimo sÄ lygomis, be kita ko, ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) bei atsakovės parengtas rekomendacijas. Atsakovės parengtuose kultÅ«ros objektų darbų tipiniuose pirkimo dokumentuose, patvirtintuose VÅ Ä® Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros direktoriaus 2014 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. 2014/20-2-40 (toliau – ir KOD rekomendacijos), aiÅ¡kiai nurodyta kultÅ«ros objektų darbų vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose nustatyti tokį kvalifikacijos reikalavimÄ :

„Turėti ne mažiau kaip vienÄ atestuotÄ statybos vadovÄ , turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (Jei bus atliekami tvarkomieji paveldosaugos darbai). Specialistas privalo turėti patirtį per paskutinius 3 metus bÅ«nant bent 1 nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objekto (I, II ar III kategorijos) statybos darbų vadovu. Pasirinkti atsižvelgiant į tai, kokiame objekte atliekami darbai, t. y. I, II ar III kategorijos“. Atsakovės parengtuose tipiniuose kultÅ«ros objektų darbų pirkimo dokumentuose nurodyta, jog pirkimo dokumentai turi bÅ«ti suderinti su perkančiosios organizacijos patvirtintomis ir atsakovės informacinėje sistemoje paskelbtomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis.

Atsakovės parengti tipiniai kultÅ«ros objekto darbų pirkimo dokumentai buvo vieÅ¡ai skelbiami atsakovės interneto puslapyje, kai buvo sudaromos Pirkimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas Pirkimo sÄ lygas paskelbė 2017 m. rugsėjo 25 d., o atsakovės patvirtintos taisyklės interneto puslapyje vėliausiai buvo skelbiamos iki 2017 m. gruodžio 7 d. VieÅ¡oji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentÅ«ra“, rengdama vieÅ¡ojo pirkimo dokumentus, vadovavosi nurodytomis rekomendacijomis. 2.2. Mano, kad atsakovė pažeidė esminius vieÅ¡ojo administravimo principus, nustatytus Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 3 straipsnio 2–5, 9, 12 ir 13 dalyse, bei konstitucinius teisėtų lÅ«kesčių, teisinės valstybės principus.

Atsakovė, sprendime konstatuodama, kad pirmas reikalavimas yra perteklinis, prieÅ¡tarauja pačios nustatytoms rekomendacijoms, nes pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi specifiniam vieÅ¡ojo pirkimo objektui bei užtikrina vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ apsaugoti nekilnojamÄ jį kultÅ«ros paveldÄ . 2.4. Pažymi, kad nei skelbiant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ (2017 m. rugsėjo 25 d. ), nei teikiant pasiÅ«lymus (2017 m. spalio16 d.) VÄ® Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – ir SPSC) nebuvo iÅ¡davęs nė vieno atestato, suteikiančio teisę vadovauti statybos darbams ypatinguose ar neypatinguose statiniuose (iÅ¡skyrus kultÅ«ros paveldo objektus ir kultÅ«ros paveldo statinius), esančiuose kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje, kaip reikalaujama Statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse bei STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos apraÅ¡as“.

Taigi, tiekėjams dalyvaujant vieÅ¡ajame pirkime, visi statybos vadovai turėjo tik tokius atestatus, kurie buvo iÅ¡duoti iki naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. 2.5. Mano, kad atsakovė, priimdama sprendimÄ , nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime. VieÅ¡ajame pirkime nebuvo gauta kitų tiekėjų pretenzijų ar kitokio pobÅ«džio reikalavimų dėl vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacinio reikalavimo keitimo, t. y. nebuvo gauta pretenzijų iÅ¡ tiekėjų, kurie, pagal naujÄ Statybos įstatymo redakcijÄ , turėjo bÅ«tent Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAÄ®) nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ atestatÄ .

VieÅ¡ajame pirkime dalyvavo trys tiekėjai, kurių pasiÅ«lymai atitiko Pirkimo sÄ lygose nustatytus minėtus reikalavimus, t. y. visi dalyviai turėjo pirmu reikalavimu nustatytÄ kvalifikacijÄ , vieÅ¡ajame pirkime dėl neatitikties Å¡iems reikalavimams nebuvo atmestas nė vienas pateiktas pasiÅ«lymas. 2.6. PareiÅ¡kėjas nesutinka su sprendime priimta iÅ¡vada, kad jo Pirkimo sÄ lygų 97 punkto 2 lentelės 3 punkto 2 dalyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „turėti ne mažiau nei 1 kvalifikuotÄ specialistÄ , turintį teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, specializacija: medinių konstrukcijų darbai (ne žemesnė kaip II kategorija); medžių apdailos ir stalių gaminių darbai (ne žemesnė kaip II kategorija); stogo dangų darbai (ne žemesnė kaip II kategorija)“ (toliau – ir Reikalavimas 2) nebuvo pagrįstas jokiu teisės aktu ir nebuvo bÅ«tinas siekiant tinkamai įgyvendinti sutartį, nes, įvertinus techninių projektų TP Nr. V79-16-06-01, TP_2014-11-07 ir kultÅ«ros paskirties (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų projekto Nr. 2013-11-13-TP-PDT informacijÄ , nustatyta, kad jokių paveldosaugos darbų, susijusių su medžio apdaila arba stogų dangos darbais, nėra numatyta. 2.7.

Teigia, kad atsakovė nėra kompetentinga teikti ekspertines išvadas dėl tvarkybos darbų priskyrimo tvarkomiesiems paveldosaugos darbams ir tvarkomiesiems statybos darbams. Sprendime pateikta subjektyvi jos nuomonė (neatlikus jokios nepriklausomos ekspertizės, neužklausus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuomonės), jog, atliekant tvarkybos darbus, absoliučiai negali būti veikiamos saugotinos vertybės ir vykdant Sutartį nereikalingi specialistai, turintys teisę atlikti paveldosaugos darbus.

PaaiÅ¡kina, kad NKPAÄ® 2 straipsnio 41 punkte nustatyta, jog vertingųjų savybių keitimas – tvarkybos darbai, veikiantys vertingÄ sias savybes (avarijos grėsmės paÅ¡alinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkÅ«rimas), taip parenkami ir atliekami pagal Å¡io įstatymo nustatytus reikalavimus, kad bÅ«tų maksimaliai iÅ¡saugotas autentiÅ¡kumas ir kultÅ«ros paveldo objektas ar vietovė bÅ«tų tinkami naudoti. 2.8. Mano, kad buvo planuojama atlikti pritaikymo tvarkybos darbus, kuriais bÅ«tų veikiamos vertingosios savybės: saugotini mediniai langai ir durys, saugotina medinė stogo konstrukcija.

Atliekant vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose numatytus tvarkybos darbus, bÅ«tų įvairiai veikiamos vertingosios savybės – stalių gaminių – saugotini mediniai langai ir durys, medinės palangės, grindų apvadai ir jų medžiagiÅ¡kumas, parketo danga, vietomis stogo konstrukcija, todėl tokie darbai priskiriami prie tvarkybos darbų, susijusių su medžio darbais arba medinėmis konstrukcijomis, arba tvarkyba minimaliai paveikiant (pažeidžiant) vertingÄ sias savybes ir bÅ«tent Å¡iuos atliekamus darbus privalo prižiÅ«rėti specialistas, turintis atitinkamÄ specializacijÄ .

Vykdant darbus, kuriais bent minimaliai bÅ«tų veikiamos saugotinos vertybės, privaloma pasitelkti tose srityje atestuotÄ paveldosaugos specialistÄ , taip įgyvendinant NKPAÄ® 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus bei maksimaliai užtikrinant saugotinų vertybių apsaugÄ . Todėl antru reikalavimu nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui turėti specialistus nėra nepagrįstai ribojantys tiekėjų konkurencijÄ ir yra proporcingi vieÅ¡ojo pirkimo objektui. 2.9. Atkreipia dėmesį, kad įtarimÄ apie pažeidimÄ dėl pareiÅ¡kėjo įgyvendinamo Projekto atsakovė užregistravo 2018 m. kovo 9 d., o galutinis sprendimas priimtas 2019 m. spalio 9 d., t. y. lygiai po metų ir septynių mėnesių, todėl akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d.

įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 305 punkte nustatytas imperatyvus sprendimų dėl pažeidimų priėmimo 30 kalendorinių dienų terminas gerokai praleistas ir tai laikytina pakankamu pagrindu panaikinti atsakovės skundžiamÄ sprendimÄ kaip akivaizdžiai neteisėtÄ . 2.10. Pažymi, kad, įgyvendinant ProjektÄ ir vykdant ginčijamÄ VieÅ¡Ä jį pirkimÄ , buvo įsigyti Kauno kultÅ«ros centro „Tautos namai“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir tvarkybos darbai.

Taigi, projekto tikslas ir uždaviniai pasiekti, projekto vykdytojo įsipareigojimai įgyvendinami tinkamai, o tai tik patvirtina, kad Projekto lėšos panaudojamos tinkamai ir pagal tikslinę jų paskirtį, todėl žala nei nacionaliniam, nei Bendrijos biudžetui nekonstatuotina (mano, kad atsakovė netyrė visų aplinkybių, ar galėjo atsirasti nacionalinio ar ES biudžeto nuostolių). PareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti baudžiamas už tinkamÄ pagal atsakovės vieÅ¡as rekomendacijas parengtÄ dokumentacijos patvirtinimÄ bei Pirkimo vykdymÄ taikant finansinę pataisÄ .

3. AgentÅ«ra nesutinka su pareiÅ¡kėjo pateiktu skundu, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja neturėjo teisinio pagrindo vadovautis KOD rekomendacijomis, nes Å¡ie dokumentai buvo parengti 2014 m., buvo skirti ne 2014–2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti ir projektams, kurie finansuojami 2014–2020 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšomis, netaikomi. Å ie dokumentai buvo 2009–2014 metų laikotarpio Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo programoje naudoti pavyzdiniai dokumentai, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjas nutarė vadovautis Å¡iais ne jam aktualios programos pavyzdiniais dokumentais.

Pažymi, kad pagal Å¡iÄ programÄ projektai galėjo bÅ«ti įgyvendinami iki 2017 m. balandžio 30 d. ir KOD rekomendacijos CPVA interneto svetainėje buvo skelbiamos iki projektų įgyvendinimo termino pabaigos. PareiÅ¡kėjo pirkimas buvo paskelbtas 2017 m. rugsėjo 25 d., taigi jo paskelbimo metu KOD rekomendacijos jau buvo neaktualios, o pareiÅ¡kėjo skunde pateiktos nuorodos yra neaktyvios ir neatidaro jokio dokumento. 3.1. Mano, kad tiek pareiÅ¡kėjas, rengdamas pirkimo dokumentus, tiek AgentÅ«ra, teikdama rekomendacijas ar priimdama sprendimus dėl iÅ¡laidų tinkamumo, privalo vadovautis aktualia teismų praktika.

Ginčo atveju specialieji teisės aktai yra Statybos įstatymas ir NKPAÄ®. Be to, rekomendacijos neturi privalomosios galios ir jos nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, o pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas atsakingas ir nuovokus, turėjo įvertinti, ar Å¡alutiniuose Å¡altiniuose nurodyta informacija jam aktuali, nesikerta ir neprieÅ¡tarauja įstatymais nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Kaip nurodyta VPÄ® 1 straipsnyje, bÅ«tent VPÄ® nustato viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarkÄ . 3.2.

Teigia, kad Sprendime nurodomos iÅ¡tirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti pirkinio dokumentai, vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų eiga, pateikti konkretÅ«s argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, įvertinti pareiÅ¡kėjo pateikti paaiÅ¡kinimai, nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiÅ¡kėjas pažeidė vykdydamas pirkimÄ , todėl administracinis aktas (sprendimas) yra iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai motyvuotas, atitinka kitus VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, o tai suponuoja ir atitiktį VAÄ® 3 straipsnio principams. 3.3.

Pažymi, kad pretenzijų nebuvimas neįrodo fakto, kad pirkimo dokumentų reikalavimai buvo tinkami, teisingi ir teisėti ir negali prilygti specialių žinių turinčio asmens tyrimui. Reikalavimas 1 įpareigoja vienÄ specialistÄ turėti du atestatus ir apriboja tiekėjų, kurie galėtų pasiÅ«lyti du specialistus su skirtingais atestatais (vienas specialistas su SPSC iÅ¡duotu atestatu, kitas specialistas su KultÅ«ros paveldo departamento iÅ¡duotu atestatu), galimybes dalyvauti pirkime. Jau vien dėl to, kad ne visi tiekėjai gali dalyvauti pirkime, reiÅ¡kia, kad konkurencija yra ribojama ir tai yra pakankamas konkurencijos ribojimo įrodymas.

Pažymi jog tai, kad pasiÅ«lymus pateikė trys tiekėjai, nėra pagrindas teigti, kad konkurencija buvo užtikrinta, kadangi konkurencija nebuvo atverta visai plačiajai rinkai ir tiekėjams, kurie realiai bÅ«tų galėję pateikti pasiÅ«lymus ir galbÅ«t laimėti pirkimÄ . 3.4. Atsakovė neneigia PAFT nurodyto termino ir to, kad Å¡is terminas buvo praleistas, tačiau pažymi, kad, pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , vėlesnis, nei PAFT numatytas pažeidimo atlikimas, pareiÅ¡kėjo teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. 3.5.

AgentÅ«ra pažymi, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi PAFT 311 punktu bei Å¡ių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti iÅ¡laidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ (toliau – Gairės), taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos finansinei korekcijai, pvz.: konkurso tipas, kitų tiekėjų, kurių pasiÅ«lymai galėjo bÅ«ti pripažinti laimėjusiais, skaičių, pažeistas VPÄ® normas, pareiÅ¡kėjo veiksmus. 3.6.

PareiÅ¡kėjas savo veiksmais (nustatydamas dviejų atestatų reikalavimÄ vienam specialistui ir reikalaudamas specialistų darbams, kurių Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta) apribojo sÄ Å¾iningÄ tiekėjų konkurencijÄ , nes nesudarė galimybių dalyvauti tiekėjams, kurie neturi vieno specialisto su dviem atestatais ar neturėjo specialistų darbams, kurie Pirkimo dokumentuose netgi nebuvo nenumatyti. PareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas VPÄ® straipsnių nuostatas, bet ir VPÄ® įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.

Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nurodoma, kad už pareiÅ¡kėjo padarytÄ pažeidimÄ galima taikyti 5, 10 arba 25 proc. finansinę korekcijÄ . Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes (apribota tiekėjų konkurencija; pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo principai; nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas; nustatyti neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai), kurios nurodytos Sprendime, buvo priimtas sprendimas taikyti 5 proc. finansinę korekcijÄ , kuri yra mažiausia ir proporcinga padarytam pažeidimui.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VÅ¡Ä® „Viešųjų pirkimų agentÅ«ra“ palaiko pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ reikalavimÄ . PaaiÅ¡kina, kad paslaugas Kauno kultÅ«ros centrui (užsakovui) suteikė maksimaliai rÅ«pestingai, profesionaliai, pagal savo kompetencijÄ panaudodama visus reikiamus įgÅ«džius, žinias, praktikÄ , atlikusi iÅ¡ankstinę rinkos analizę, pritaikydama VPT, AgentÅ«ros, kultÅ«ros paveldo specialistų pateiktas rekomendacijas ir nurodymus. Kauno kultÅ«ros centras, pasiraÅ¡ydamas suteiktų paslaugų aktÄ , patvirtino, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiÅ¡kai.

Trečiasis asmuo pagal Sutartį nėra prisiėmęs rizikos ir atsakomybės už tai, jog vieÅ¡ojo administravimo institucijos, formuojančios viešųjų pirkimų politikÄ (Å¡iuo konkrečiu atveju AgentÅ«ra ir VPT), nustato pažeidimus už jų pačių nurodymų (rekomendacijų) vykdymÄ , kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos be jokių vieÅ¡ai paskelbtų konsultacijų ir praneÅ¡imų po pirkimo pabaigos keičia savo vieÅ¡ai paskelbtÄ pozicijÄ dėl viešųjų pirkimų dokumentų reikalavimų, kurie galiojo pirkimo vykdymo metu.

Už vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų vykdymÄ atsakinga perkančioji organizacija, vieÅ¡ojo pirkimo dokumentus tvirtina ir vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras vykdo perkančiosios organizacijos paskirta vieÅ¡ojo pirkimo komisija (VPÄ® 20 straipsnis). Pažymi, kad paaiÅ¡kinimai apie vykdytÄ pirkimÄ AgentÅ«rai buvo teikti dar 2018 m. balandžio mėnesį ir tuo metu AgentÅ«ra jokių pažeidimų nenustatė. Tačiau praėjus daugiau kaip pusantrų metų AgentÅ«ra, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, pakeitė pozicijÄ , nors ji pati yra rekomendavusi naudoti minėtus kvalifikacinius reikalavimus savo rekomenduojamuose pirkimų dokumentuose. 4.1.

Viešųjų pirkimų agentÅ«ra sutinka su pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais, kad Pirkimo sÄ lygų 2 lentelės 3 punkto 1 dalyje kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirkimo sÄ lygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas neriboja tiekėjų konkurencijos, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir yra proporcingas pirkimo objektui. 4.2. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas tiesiogiai siejasi su vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi ir nėra perteklinis.

Å iuo atveju į pirkimu perkamus darbus įeina: pastato darbo projekto parengimo paslaugos, tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, atliekami kultÅ«ros paveldo statinyje ar jo teritorijoje, taikomieji tyrimai, remontai, restauravimas, kurie atliekami pagal tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir techninį projektÄ (unikalus objekto kodas kultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), todėl vadovauti tokiems darbams galėjo tik specialistai, kurie bÅ«tų atestuoti tiek pagal Statybos įstatymÄ , tiek NKPAÄ® ir kitus tvarkybÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Pažymi, kad Statybos įstatymas nustato reikalavimus tik statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims vadovaujantiems asmenims, tačiau nenustato specialiųjų (paveldosaugos) reikalavimų asmenims, einantiems statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas kultÅ«ros paveldo statiniuose. Kad Pirkime reikalingas tiek pagal Statybos įstatymÄ , tiek pagal NKPAÄ® atestuotas (sritis: vadovavimas tvarkybos darbams) darbų vadovas, iÅ¡ esmės neginčija ir atsakovė, tačiau ji nepagrįstai mano, kad kvalifikacinis reikalavimas, kad Å¡iems darbams vadovauti turi vienas specialistas, turintis du atestatus, neva yra neproporcingas.

Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas, kad Å¡iems darbams vadovauti turi vienas specialistas, nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Atsakovė neįrodė, kad minėtas reikalavimas bÅ«tų neteisėtas. 4.3. Teigia, kad atsakovė laikė reikalavimÄ pagrįstu, teisėtu ir proporcingu. Pati rekomendavo minėtÄ reikalavimÄ naudoti visiems paramÄ gaunantiems subjektams, pagal minėtus tipinius pirkimo dokumentus buvo rengiamos pirkimo sÄ lygos ir vykdomi pirkimai, todėl nesuprantama jos pozicija, kodėl dabar ginčija minėtÄ ir pačios rekomenduotÄ kvalifikacinį reikalavimÄ bei siekia taikyti sankcijÄ už jo panaudojimÄ . 4.4.

Mano, kad, tiekėjams dalyvaujant pirkime, visi statybos vadovai turėjo tik tokius atestatus, kurie buvo iÅ¡duoti iki naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo (t. y. turėjo SPCS iÅ¡duotÄ atestatÄ ir dar galiojantį KultÅ«ros paveldo departamento iÅ¡duotÄ atestatÄ ), todėl visi tiekėjai turėjo vienodas ir lygias teises dalyvauti pirkime. Atsakovė vadovaujasi tik prielaidomis ir nepateikė jokių argumentų, kad kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti pirkime (ar kad tokių apribotų dalyvauti Pirkime tiekėjų apskirtai bÅ«tų buvę). 4.5.

AgentÅ«ra visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad, neva įvertinus pirkimo dokumentus, juose nebuvo numatyta darbų, kuriems atlikti vertinti Pirkimo sÄ lygų 2 lentelės 3 punkto 2 dalyje nurodyti reikalavimai specialisto kvalifikacijai. Vykdant darbus, bent minimaliai bÅ«tų veikiami saugotini mediniai langai ir durys, stogo konstrukcija ir medžiagiÅ¡kumas, todėl tokie darbai priskirtini prie paveldosaugos darbų, susijusių su medžio darbais arba medinėmis konstrukcijomis, bei priskirtini prie paveldosaugos darbų, susijusių su stogo dangų darbais.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors VPÄ® konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, tai, įvertinusi pirkimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sÄ lygose nustatyti minimalÅ«s reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi bÅ«ti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų bÅ«ti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo KultÅ«ros ministerija praÅ¡o skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad kultÅ«ros vertybių apsauga yra vieÅ¡asis interesas, tačiau pažymi, kad KultÅ«ros ministerija nėra įgaliota atlikti projektų, finansuojamų iÅ¡ Europos SÄ jungos, valstybės ir kitų lėšų, vertinimÄ , atrankÄ ir kitas su projektų administravimu susijusias funkcijas. Å ios funkcijos, vadovaujantis vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 406, priskirtinos atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros kompetencijai. Pažeidimų tyrimÄ reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 25 skirsnio nuostatos.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas atsiliepime teigia, kad teisė vykdyti su nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo tvarkyba susijusiÄ veiklÄ nuo 2017 m. sausio 1 d. yra įtvirtinta NKPAÄ® 23(1) straipsnyje. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios NKPAÄ® 23(1) straipsnio redakcijos 1 dalį, atlikti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo tvarkybÄ (iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) ir paveldosaugos (specialiÄ jÄ ) ekspertizę turi teisę Å¡iame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatÄ (toliau – kvalifikacijos atestatas), ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto.

Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. Pagal to paties straipsnio 10 dalį, vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

Atestuojamos veiklos specializacijos pagal atestuojamos veiklos rūšis yra įtvirtintos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146, 7 punkte. Aprašo 7.3.8 punkte įtvirtinta vadovavimo tvarkybos darbams specializacija. Teismas k o n s t a t u o j a :

7. Byloje kilo ginčas dėl AgentÅ«ros 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo konstatuoti Viešųjų pirkimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 dalies pažeidimai, t. y. nustatė nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, kurie ribojo konkurencijÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, įgyvendindamas projektÄ â€žKauno kultÅ«ros centro infrastruktÅ«ros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-511-81-0003 (toliau – Projektas), atliko supaprastintÄ pirkimÄ (atviro konkurso bÅ«du) „Kauno kultÅ«ros centro „Tautos namai“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir tvarkybos darbai“ (toliau – Pirkimas, Konkursas), Pirkimo Nr. 347249. Pirkimas paskelbtas 2017 m. rugsėjo 25 d. Pirkimo sÄ lygas rengė vieÅ¡oji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentÅ«ra“.

PareiÅ¡kėjas ir vieÅ¡oji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentÅ«ra“ 2017 m. birželio 28 d. sudarė Paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VPA2017-06-28/1, kuria vieÅ¡oji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentÅ«ra“ įsipareigojo pagal pareiÅ¡kėjo užsakymÄ suteikti kultÅ«ros paskirties pastato Kaune tvarkybos darbų konkurso vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų parengimo paslaugÄ . VieÅ¡ajame pirkime dalyvavo trys tiekėjai, atmestų pasiÅ«lymų dėl ginčo sÄ lygų nebuvo.

Ä®vykdžius PirkimÄ , laimėtoja buvo pripažinta UAB „Infes“ (toliau – Laimėtojas) ir 2018 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjas su Laimėtoju sudarė pirkimo sutartį Nr. PS-05 (toliau – Sutartis). 8.1. PareiÅ¡kėjas 2018 m. vasario 7 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVPIS) priemonėmis pateikė AgentÅ«rai Pirkimo dokumentus patikrai. 8.2. Pirkimo dokumentuose nurodyta: Pirkimo sÄ lygų 2 lentelės ,,Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkto 1 dalyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad „Tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus:

1) ne mažiau kaip 1 (vienÄ ) kvalifikuotÄ statybos vadovÄ , turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas bei vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės nei II kategorija)“; Pirkimo sÄ lygų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkto 2 dalyje buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas „turėti ne mažiau kaip 1 kvalifikuotÄ specialistÄ , turintį teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, specializacija: / akmens mÅ«ro, natÅ«ralaus akmens, plytų mÅ«ro darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); / dekoratyvinės dangos, dekoratyvinio tinko, tinkuotų dažytų pavirÅ¡ių darbai (ne žemesnės kaip II kategorija): / medinių konstrukcijų darbai (ne žemesnės kaip 11 kategorija): / medžių apdailos ir stalių gaminių darbai (ne žemesnės kaip 11 kategorija); / taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas; / polichromijos ir sienų tapybos tyrimai (ne žemesnės kaip II kategorija); / stogo dangų darbai (ne žemesnės kaip II kategorija)“ (toliau – Reikalavimas 2). 8.4.

Ä®vertinusi nustatytÄ kvalifikacijos ReikalavimÄ 1, kad tas pats asmuo turi turėti teisę vadovauti ypatingo statinio statybos ir tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, AgentÅ«ra ginčo sprendime konstatavo, kad Reikalavimas Nr. 1 nebuvo pagrįstas jokiu teisės aktu, nebuvo bÅ«tinas siekiant tinkamai įgyvendinti sutartį, nes joks teisės aktas nenustato prievolės statybos darbų vadovui, be atestato, iÅ¡duoto SPSC pagal Statybos įstatymÄ ir kitus statybÄ reglamentuojančius teisės aktus, turėti ir KultÅ«ros paveldo departamento pagal NKPAÄ® ir kitus tvarkybÄ reglamentuojančius teisės aktus iÅ¡duotÄ atestatÄ .

Taip pat AgentÅ«ra nustatė, kad nebuvo numatyta darbų, tokių kaip medinių konstrukcijų, medžio apdailos ir stalių gaminių veikla, stogo dangos darbų ar paveldosaugos darbų, susijusių su stogo dangų darbais, kuriems atlikti Reikalavime 2 iÅ¡vardyti reikalavimai specialisto kvalifikacijai, todėl Reikalavimas 2 buvo nepagrįstas. 8.5. Atsakovė, atsižvelgusi į anksčiau pateiktÄ informacijÄ , Projekte 2018 m. kovo 9 d. užregistravo įtarimÄ apie pažeidimÄ Nr. 1101 ir pradėjo pažeidimo tyrimÄ . 2018 m. balandžio 17 d. pareiÅ¡kėjas pateikė atsakymÄ , kuriame nesutiko su iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.

Atlikusi pažeidimo tyrimÄ ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus, susiraÅ¡inėjimÄ , AgentÅ«ra priėmė sprendimÄ , kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nes nenustatė su Pirkimo objektu susijusių proporcingų kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos, taip pat pažeidė VPÄ® 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nustatė nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams.

Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 311 punktu bei Å¡ių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktais taikė pareiÅ¡kėjui 5 procentų finansinę korekcijÄ nuo sutarties vertės.

9. PareiÅ¡kėjo teigimu, pirkimo sÄ lygas rengė vadovaudamasis atsakovės parengtomis rekomendacijomis, mano, kad pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįsta, sprendimas priimtas pažeidžiant VAÄ® 3 straipsnio 2–5, 9, 12, 13 dalių reikalavimus.

10. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, tinkamai įvertinus ir išanalizavus visus turimus dokumentus.

11. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisykles, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti keliami reikalavimai, kildinami iÅ¡ specialiųjų teisės aktų, konstatuodamas, kad vieÅ¡ojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sÄ lygas reiÅ¡kia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga vieÅ¡ojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalavimai turi bÅ«ti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sÄ lygos.

Ginčo atveju specialieji teisės aktai yra Statybos įstatymas ir NKPAÄ®, o ne KOD rekomendacijos. PareiÅ¡kėjo Pirkimas paskelbtas 2017 m. rugsėjo 25 d., Å¡ios LAT teisės aiÅ¡kinimo taisyklės pareiÅ¡kėjui buvo žinomos, jis privalėjo jomis vadovautis nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, o atsakovė privalėjo jomis vadovautis priimdama sprendimÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

12. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Pagal VPÄ® 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimÄ , iÅ¡sirenka ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡ visų pateiktų, tačiau pasiÅ«lymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (VPÄ® 45 straipsnio 1 dalis).

Pagal VPÄ® 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti bÅ«tinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų atitiktį patvirtinantiems dokumentams ar informacijai. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi bÅ«ti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Tikrinant tiekėjų kvalifikacijÄ , pasirinktinai atsižvelgiama į jų:

1) teisę verstis atitinkama veikla;

2) finansinį ir ekonominį pajėgumÄ ;

3) techninį ir profesinį pajėgumÄ .

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo perkami statybos darbai vykdomi ypatingame statinyje (statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, 5 p. lentelės 21 p. nurodoma, kad ypatingi statiniai yra kultÅ«ros paveldo statiniai, įregistruoti KultÅ«ros vertybių registre), nes Kauno kultÅ«ros centro „Tautos namai“ pastatas yra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ ((duomenys neskelbtini)).

Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 ir 21 dalyse nurodyta, jog statybos darbams ypatingame statinyje, įskaitant kultÅ«ros paveldo statinį, turi teisę vadovauti tik nustatyta tvarka atestuoti vadovai (statinio statybos vadovas ir statinio statybos bendrųjų bei specialiųjų darbų vadovai). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, nustatyta, kad tiekėjo personalo ar jų vadovaujančio personalo iÅ¡silavinimo ir profesinės kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas „siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas, ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kurie yra tiesiogiai susiję (ar atsakingi) už konkrečios paslaugos suteikimÄ ar darbų atlikimÄ â€œ.

14. Pagal NKPAÄ® 2 straipsnio 37 dalies nuostatas, tvarkomieji statybos darbai – tai statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultÅ«ros paveldo statinyje ar jo teritorijoje.? To paties straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai – tai tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiÅ¡kumÄ . Kaip matyti iÅ¡ pateiktų NKPÄ® sÄ vokų, tvarkomieji paveldosaugos darbai nėra tapatÅ«s tvarkomiesiems statybos darbams, nes skiriasi tiek jų atlikimÄ reglamentuojantys teisės aktai, tiek pats darbų pobÅ«dis, jiems galinčių vadovauti asmenų atestavimas.

NKPAĮ 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomiesiems statybos darbams turi teisę aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas. Lietuvos Respublikos aplinkos ir kultūros ministrų 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-278/ĮV-232 buvo patvirtintos Darbų vadovų, vadovaujančių kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai atestavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis NKPAĮ 23 straipsnio 7 dalimi.

Å ių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad vadovauti kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomiesiems statybos darbams turi teisę specialistas, įgijęs Å¡iÄ teisę statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2004 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos apraÅ¡as. Statybos inžinieriaus diplomų, įgytų užsienio valstybėje, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. D1-610, nustatyta tvarka (pirkimo dienÄ galiojo STR 1.02.06:2012 Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601) (toliau – Specialistų atestavimo apraÅ¡as). NKPAÄ® 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams turi teisę kultÅ«ros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas.

Tokių specialistų atestavimo tvarka nustatyta Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiÄ jÄ ) ekspertizę, atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. Ä®V-146 (toliau – Specialistų atestavimo taisyklės).

15. Tačiau nei Specialistų atestavimo apraÅ¡as, nei Specialistų atestavimo taisyklės nenustato reikalavimo, jog kultÅ«ros paveldo statinyje, vykdant tvarkomuosius statybos darbus ar tvarkomuosius paveldosaugos darbus, Å¡iems darbams vadovauti privalo vienas specialistas, kuris bÅ«tų atestuotas tiek pagal Statybos įstatymÄ , tiek pagal NKPAÄ® ir kitus tvarkybÄ reglamentuojančius teisės aktus.

16. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573, kuris buvo priimtas 2016 m. birželio 30 d., 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „teisę eiti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse, 17 straipsnio 12 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas ypatinguosiuose statiniuose turi ir asmenys iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo NKPAÄ® Å¡iuo įstatymu keičiamo Statybos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamÄ veiklÄ .

Å i teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos“. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, statinio statybos darbų vadovų atestatai, iÅ¡duoti iki 2017 m. sausio 1 d., galioja iki atestate ar teisės pripažinimo dokumente nurodytos galiojimo pabaigos ir statybos darbų vadovas turi teisę vadovauti tvarkomiesiems statybos darbams kultÅ«ros paveldo statinyje ir jo teritorijoje neturėdamas nuo 2017 m. sausio 1 d. iÅ¡duoto kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę vadovauti tvarkomiesiems statybos darbams statiniuose, esančiuose kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultÅ«ros paveldo vietovėje, jei turi galiojantį kvalifikacijos atestatÄ , iÅ¡duotÄ iki 2017 m. sausio 1 d.

17. Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas nepagrindė, kodėl siÅ«lomas statinio statybos darbų vadovas privalo turėti du atskirus kvalifikacijos atestatus, iÅ¡duotus vadovaujantis Statybos įstatymo ir NKPAÄ® nustatyta tvarka, vadinasi, pareiÅ¡kėjas, nepagrįstai nustatydamas reikalavimÄ ypatingo statinio statybos darbų vadovui turėti ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovo atestatÄ , nesilaikė VPÄ® 47 straipsnio 1 dalies, t. y. nenustatė Pirkimo objektui proporcingų kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos. Taip susiaurino tiekėjų, galinčių dalyvauti Pirkime, ratÄ , pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus.

18. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti Pirkime. Teismo įsitikinimu, tai, kad pasiÅ«lymus pateikė trys tiekėjai, nėra pagrindas teigti, kad konkurencija buvo užtikrinta, nes konkurencija nebuvo atverta visai plačiajai rinkai ir tiekėjams, kurie realiai bÅ«tų galėję pateikti pasiÅ«lymus. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tikslas, įtvirtintas VPÄ® 1 straipsnio 1 dalyje, yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkinių ir projekto konkursų atlikimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus.

Vien tik Å¡ių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindÄ taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trÅ«kumai paprastai negali bÅ«ti laikomi mažareikÅ¡miais (LVAT administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Taigi perkančioji organizacija nesilaikė VPÄ® 47 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatė neproporcingus su pirkimo objektu susijusius reikalavimus, kurie dirbtinai apribojo konkurencijÄ , taip susiaurino tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, ratÄ , pažeidė 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus.

19. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad atsakovė PAFT 305 straipsnyje nustatytÄ terminÄ gerokai praleido, tačiau teismas pažymi, kad, pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , vėlesnis, nei PAFT nustatytas pažeidimo atlikimas pareiÅ¡kėjo teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. Å iame kontekste teismas paminėjo, kad LVAT yra nurodęs, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobÅ«džio, todėl Å¡io termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatyto termino, per kurį turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimÄ ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesÄ â€œ (LVAT administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013).

Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas gavęs sprendimÄ , jį apskundė teismui, t. y. tinkamai pasinaudojo teismine gynyba.

20. Pagal VPÄ® 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, perkančiosios organizacijos nustatyti minimalÅ«s kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, t. y. minimalus pajėgumo reikalavimas turi bÅ«ti susijęs su sutarties dalyku, jam proporcingas. Taigi norint nustatyti, ar Pirkimo dokumentų 2 lentelės 3 punkto 2 dalyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra susiję su atliekamais darbais, bÅ«tina įvertinti Pirkimo objektÄ . Teismui įvertinus pareiÅ¡kėjo pateiktus Pirkimo dokumentus, matyti, kad juose nebuvo numatyta atlikti tvarkomųjų paveldosaugos darbų, kurie bÅ«tų susiję su medinių konstrukcijų, medžio apdailos ir stalių gaminių bei stogo dangų darbais.

21. AgentÅ«ra pagrįstai vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 311 punktu bei Å¡ių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti iÅ¡laidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principo, kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), pagrįstai atsižvelgė į konkurso tipÄ (buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo, buvo nereikÅ¡mingas ES vidaus rinkai), nes dalyvavo trys tiekėjai, o atmestų pasiÅ«lymų ir pretenzijų nebuvo.

Todėl AgentÅ«ra nustačiusi įstatymų pažeidimus (VPÄ® 17 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis) turėjo teisinį pagrindÄ pareiÅ¡kėjui taikyti finansinę korekcijÄ .

22. Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties iÅ¡laidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumÄ ir proporcingumo principÄ , kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo pažeidimai susiję su vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis Europos SÄ jungos biudžetui turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgus į Å¡iuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumÄ , vienodÄ požiÅ«rį.

Kai asmuo nesilaiko Taisyklių, jis atgraso galimus konkurso dalyvius, o kai nesilaiko taisyklių ir sudaro sutartį ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo bÅ«ti sudaryta, t. y. sunkus pažeidimas. Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad už pareiÅ¡kėjo padarytÄ pažeidimÄ galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali svyruoti 5, 10 arba 25 proc. Atsižvelgusi į nustatytas pažeidimo aplinkybes (apribota tiekėjų konkurencija; pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo principai; nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas; nustatyti neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai), kurios konstatuotos ginčo sprendime, AgentÅ«ra pagrįstai ir teisėtai taikė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 5 proc. finansinę korekcijÄ , kuri yra mažiausia ir proporcinga padarytam pažeidimui.

23. Kadangi projekto finansavimÄ sudaro pareiÅ¡kėjos ir Europos SÄ jungos fondų lėšos, todėl, nustačius pažeidimÄ , kaip tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokamas nustatyto procento dydis tik nuo ES fondų lėšomis finansuojamos dalies, pareiÅ¡kėja turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimas nustatytas, ar ne. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma skaičiuojama nuo tinkamos finansuoti sutarties vertės. Bylos dokumentai patvirtina, kad sutarties vertė – 1 034 899,69 Eur, papildomų darbų, įsigytų pagal pagrindinę sutartį ir pripažintų tinkamais finansuoti, suma – 5 481,74 Eur, bendra tinkama finansuoti sutarties vertė – 1 040 381,43 Eur, todėl AgentÅ«ra pagrįstai taikė 5 proc. finansinę korekcijÄ , kuri sudaro 52 019,07 Eur.

24. Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pateiktus dokumentus, teismų praktikÄ , sprendžia, kad AgentÅ«ros sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti remiantis pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas, negali bÅ«ti mažinamas, sprendime aiÅ¡kiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais kokias VPÄ® nuostatas pareiÅ¡kėjas pažeidė.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (VAÄ® 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT sprendimai? administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

26. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad AgentÅ«ra iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros sprendimas Nr. IT01 (pažeidimo unikalus kodas (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų patenkinti remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, taigi skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Teismui netenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimų, nėra pagrindo patenkinti jo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo vieÅ¡oji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentÅ«ra“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2 643 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia bÅ«tina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiÅ¡kėjo reikÅ¡ti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo Å¡alies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo Å¡alies pozicijÄ palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo Å¡alies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos ir kt.

Teismui nepatenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimų nėra pagrindo patenkinti ir trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes vieÅ¡oji įstaiga „Viešųjų pirkimų agentÅ«ra“ palaikė pareiÅ¡kėjo pozicijÄ , atmetus skundÄ nebuvo apgintos jos teisės.

29. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Kauno kultÅ«ros centro skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas