2025-11-19 Nr. AB-19775-3-65-3-00533-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1305-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00533-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai R. A. ir S. A. (toliau – ir pareiškėjai) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 21RE-492 (AG-498/03-2024) (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti Komisijai iš naujo nagrinėti 2024 m. birželio 7 d. skundo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. KT43-A-S36/2024 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-18/2024“ dalies panaikinimo“ priėmimo klausimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjų skundą nutraukė.

Teismas išanalizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2025 m. balandžio 25 d. nutartį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 3 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra ne Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, o Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą ir nurodė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis), todėl byla dėl šių reikalavimų nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio, todėl nesant materialiojo priimtino nagrinėti reikalavimo, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Teismas neišaiškino, į kokią instituciją turi kreiptis pareiškėjai, jei byla nenagrinėtina administracinio proceso tvarka, todėl pažeidė ABTĮ 104 straipsnio 1 dalį.

Teismas nepagrįstai atšaukė 2025 m. rugsėjo 18 d. 13.30 val. posėdį, be to, neišnagrinėjo pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų.

Skiriasi skundžiami sprendimai nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025. Be to, skundžiamu Konstitucinio Teismo nutarimu pareiškėjams buvo skirta bauda.

Teismas neteisingai nustatė bylos dalyką ir pagrindą.

Pareiškėjai prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai, atsakant į klausimus:

1) ar ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ji draudžia skųsti teismui Konstitucinio Teismo sprendimus, kurie priimti atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės, neprieštarauja Konstitucijos 106 straipsnio 4 daliai, 102 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsniui, 102 straipsnio 1 daliai, 105 straipsniui, 109 straipsnio 3 daliai, 106 straipsnio 7 daliai, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams;

2) ar ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek ji sutapatina „Konstitucinio Teismo teisėją“ su „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais“ bei draudžia skųsti teismui Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų sprendimus, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsniui, 102 straipsnio 1 daliai, 105 straipsniui, 106 straipsnio 4 daliai, 102 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, 106 straipsnio 7 daliai, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams;

3) ar Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, kuri nustato, kad: „Konstitucinis Teismas“ yra „Teismas“ („Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka“), neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsniui, 102 straipsniui, 105 straipsniui, 109 straipsnio 3 daliai, 106 straipsnio 4 ir 7 dalims, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams;

4) ar Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris nustato, kad: „Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu: <...> 2) prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui“, neprieštarauja Konstitucijos 106 straipsnio 7 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsniui, taip pat Konstitucijos 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, 102 straipsniui, 105 straipsniui, 106 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams.

Atsakovas Konstitucinis Teismas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, o pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniais ir neskundžiami. Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria nutraukta byla pagal pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl jų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025, pateiktus išaiškinimus pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti skundą dėl Konstitucinio Teismo sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.

Pareiškėjai atskirajame skunde, kvestionuodami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 pateiktus motyvus ir padarytas išvadas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinę bylą. Pareiškėjai taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydami panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti jų skundą dėl Konstitucinio Teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. KT43-A-S36/2024 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-18/2024“ panaikinimo, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

ABTĮ nustatyta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (ABTĮ 20 str. 3 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.).

Aiškinant šias ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui pasikreipus į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-520/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-492/2025; kt.).

Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra ne Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, o reikalavimas panaikinti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, analogiško pobūdžio byloje, 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025, nurodė, jog Konstitucinis Teismas yra savarankiška konstitucinės justicijos institucija, kuriai vienintelei pagal Konstituciją pavesta vykdyti konstitucinę teisminę kontrolę, be kita ko, spręsti dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo, ir kurios visi sprendimai, priimti vykdant konstitucinį teisingumą, yra galutiniai ir neskundžiami. Tokia išimtinė Konstitucinio Teismo jurisdikcija reiškia, kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas jokioje kitoje valstybės valdžios institucijoje, iš jų – ir administraciniuose teismuose. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta ir ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šiuo aspektu pažymėta, jog skundą, kuris nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, turi būti atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o tokį skundą priėmus nagrinėti – byla turi būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.). Nustačius, kad teisme pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo srityje ir kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas administraciniuose teismuose, akivaizdu, jog Komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025 yra galutinė ir neskundžiama, priimta vertinant analogiško pobūdžio pareiškėjų reikalavimus kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, todėl šį pareiškėjų atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas siekiamą ginčyti Konstitucinio Teismo sprendimą vertinti kitaip (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-602/2025).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra būtent Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti jų teiktą individualų konstitucinį skundą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 18 str. 1 d.), todėl pagrįstai ir teisėtai nutraukė administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.). Aplinkybė, jog siekiamu ginčyti sprendimu Konstitucinis Teismas pareiškėjams skyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nekeičia vertinimo, jog pareiškėjų keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bauda, skirta teismo, kurio procesiniai sprendimai yra galutiniai, t. y. pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nėra skundžiami, jokia tokių procesinių sprendimų apskundimo tvarka ir negali būti nurodoma.

Pareiškėjų atskirajame skunde reiškimas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties nurodytoms Konstitucijos nuostatoms nėra tenkinamas: Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.). Pareiškėjai pateiktame dokumente nenurodo jokių argumentų, dėl kurių kiltų pagrįstų abejonių dėl galimo ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto prieštaravimo Konstitucijai (jos nuostatoms). Pažymėtina, kad Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuo Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

Konstatavus, kad pareiškėjų skundas neturėjo būti priimtas administraciniame teisme kaip nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o jį priėmus – byla turėjo būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.), kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamo klausimo kontekste nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė