9b469ecb-ab2f-42ce-907f-8a36ab3fbd8b · Klaipėdos apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-58-462/2017Procesinis Nr. 1-01-1-12543-2016-7 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2017 m. birželio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus PreikÅ¡aitis,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui UÅ¡inskui,gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nukentėjusiojo L. T. atstovui advokatui D. P.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1995-07-16, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį,G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1995-05-29, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, nevedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), IĮ savininkas, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį,D.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1977-11-26, lietuvis, LR pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav., gyv. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. K., G. S., D. Å . pasinaudodami nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir iÅ¡naudojo nukentėjusįjį nusikalstamai veikai daryti:A. K., G. S., D.

Å ., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ iÅ¡naudoti L. T. įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ užsienyje, pasiskirstė vaidmenimis, t. y. A. K. užverbuos L. T., po to gaus galbÅ«t suklastotus dokumentus bei kartu su G. S. ir D. Å . pastarajam priklausančiu automobiliu iÅ¡gabens L. T. į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , kur nukentėjusysis sukčiavimo bÅ«du užvaldys automobilį. Vykdant iÅ¡ anksto aptartÄ planÄ A. K. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. kovo 4 d. internetu bei susitikęs Klaipėdos prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o 2016 m. kovo 4 d. atvykęs į L.

T. namus, adresu (duomenys neskelbtini), Å ilutė, pasinaudodamas nukentėjusiojo L. T. socialiai ir psichologiÅ¡kai pažeidžiama asmenybe bei žadėdamas 1 500 eurų, o L. T. atsisakius 3 000 eurų materialinio atlygio už sukčiavimo bÅ«du pasisavintÄ automobilį iÅ¡ automobilių nuoma užsiimančios įmonės Vokietijos Federacinėje Respublikoje bei pavartojęs psichologinį spaudimÄ , sakydamas, kad yra daug pinigų investavęs į L. T. kelionę, užverbavo L. T. vykti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ vykdyti nusikalstamÄ veikÄ .

Neturint kito priimtino pasirinkimo nukentėjusiajam sutikus, G. S., A. K. ir D. Å . 2016 m. kovo 5 d. pastarajam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡gabeno L. T. į Vokietijos Federacinę RespublikÄ . Kelionės metu A. K. perdavė nukentėjusiajam L. T. galbÅ«t suklastotus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ , kurie buvo iÅ¡duoti D. T. vardu, bei dvi banko korteles, iÅ¡duotas D. T., kad L. T. sukčiavimo bÅ«du, panaudodamas apgaulę ir pateikdamas melagingus asmens duomenis, iÅ¡nuomotų automobilį iÅ¡ automobilių nuoma užsiimančios įmonės ir jo negrÄ Å¾inęs parvarytų į LietuvÄ .

L. T. dėl jaučiamo psichologinio spaudimo ir grasinimų, kad jį sumuÅ¡, jeigu neiÅ¡nuomos automobilio bei paliks Vokietijos Federacinėje Respublikoje, vykdė A. K., G. S. ir D. Å . reikalavimÄ ir pateikdamas melagingus duomenis Berlyno Tegel oro uoste įsikÅ«rusioje automobilių nuomos bendrovėje, adresu (duomenys neskelbtini), Berlino mieste, Vokietijoje, ir vienoje iÅ¡ bendrovių (duomenys neskelbtini), Berlyno mieste, Vokietijoje, tikslesnis adresas tyrimo metu nenustatytas, mėgino iÅ¡nuomoti automobilį, tačiau automobilis jam nebuvo iÅ¡nuomotas dėl įmonėms kilusių įtarimų.Kaltinamasis A.

K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog su L. T. susipažino Anglijoje 2014 m. arba 2015 m. Pažįsta G. S., D. Å . nepažįsta. Internete rado skelbimÄ apie darbÄ Magdeburgo mieste, Vokietijoje. Kokioje internetinėje svetainėje rado skelbimÄ , nežino, neatsimena. Paskambino ir sutarė, kad atvažiuos į darbÄ . Kalbėjo angliÅ¡kai. Kartu į VokietijÄ važiavo kaltinamajame akte iÅ¡vardyti asmenys. L. T. važiavo įsidarbinti. Kur norėjo L. įsidarbinti, nežino, prašė nuvežti į BerlynÄ .

Pas L. T. buvo namuose. L. buvo suplanavęs tÄ kelionę, L. turėjo surasti vairuotojÄ , o paskui nebekėlė telefono ragelio. Tai nuvažiavo į namus paklausti, kokie planai. L. vairuotojo nesurado. Mieste susitiko G. S., pasiguodė, kad yra darbo pasiÅ«lymas, o nėra su kuo nuvažiuoti. G. S. užsiminė, kad važiuoja dėdė į LenkijÄ apsipirkti, gali paimti pakeleivius. Taip ir gavosi kelionė. Kokiu tikslu G. S. važiavo, nežino, gal padėti vairuoti. Važiuojant link Vokietijos jis skambino į gamyklÄ , bet jam niekas nekėlė ragelio.

Ä® gamyklÄ Magdeburgo mieste nebuvo nuvažiavęs, nes neturėjo gamyklos adreso, nežino, kÄ bÅ«tų reikėję dirbti. Berlyno oro uoste nebuvo. Ä® automobilių nuoma užsiimančias kompanijas nebuvo nuvažiavę. Jokių dokumentų T. nedavė. Nežino, kokioje vietoje Berlyne buvo sustoję. L. buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir kažkur dėl įsidarbinimo buvo nuėjęs. Kai grįžo, suprato, kad L. darbo negavo. Už kelionę mokėjo jis ir L.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausose paraÅ¡yta netiesa, nes tyrėja jo nesuprato ir klaidingai užrašė.

Jis jokio skėčio L. nedavė, jo pinigai T. banko kortelėje nebuvo, jis neliepė L. iÅ¡imti pinigus iÅ¡ bankomato Jurbarke.Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog mieste susitiko T.. Jau daug metų buvo jo nematęs. Vaikystėje kažkada teko futbolÄ Å¾aisti, taip ir pažinojo vienas kitÄ . TÄ kart susitiko, pakalbėjo. A. sakė, kad Anglijoje gyveno, dirbo. Dar sakė, kad su draugu norėjo iÅ¡važiuoti, o juos kažkas apgavo dėl važiavimo. Tada pasiÅ«lė A., kad dėdė D.

į LenkijÄ važinėja, apsipirkinėja, perka daiktus, įrankius visokius. Buvo kalbėjęs su D., kad ir jis važiuos, nes gimė vaikas, norėjo sauskelnių, drabužiukų pigiau nupirkti. Paskambino dėdei, paklausė, ar galėtų pavežti. A. sakė, kad bus dar kažkoks jo draugas. To draugo nepažinojo. Tas draugas – tai tas nukentėjusysis, kaip suprato. Pasakė, kad per porÄ savaičių iÅ¡vyks. Pasakė dienÄ , valandÄ . Atvažiavo su D., pasiėmė T., nuvažiavo į Å ilutę, sustojo prie kažkokių penkiaaukščių.

Ten buvo kažkokia parduotuvė. Tas jo draugas L. įsėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo į LenkijÄ . Jis su D. to L. nepažinojo, pirmÄ kartÄ gyvenime jį matė. Su juo bendrauti pradėjo kažkaip kelionės vidury, pabaigoje. Važiavo į LenkijÄ . IÅ¡ Lietuvos iÅ¡važiavo jau vakarop, jau saulė leidosi, gal 5–6 val. vakare, o gal apie 8 val., tiksliai neatsimena. Ryte buvo Lenkijoje, jau gale Lenkijos kažkur. A. pradėjo skambinėti kažkur, buvo minėjęs, kad į darbo pokalbį važiuos jisai ir tas draugas.

Vienas į vienÄ miestÄ Å¡nekėtis dėl darbo, kitas – į kitÄ miestÄ . Dabar supranta, kad A. į MagdeburgÄ , o L. – į BerlynÄ . Jie prašė, kad juos pavežtų. Galvojo, kad prie kelionės prisidės pinigėlių, tai sutiko pavežti. Atvažiavo į VokietijÄ . Pirma L. vežė Berlyne į kažkokį darbo pokalbį. Sustojo tokioje aikÅ¡telėje, bet neatsimena tų vietų, buvo pirmÄ kartÄ . L. greitai nuėjo ir parėjo. Paskui prašė, kad dar į kitÄ vietÄ nuvežtų.

L. sakė, kad iÅ¡ tos darbovietės jį ten nusiuntė į kažkokiÄ agentÅ«rÄ . Jis bent jau taip pasakojo. Visas tas vietas Berlyne, kur reikia važiuoti, parodė L.. Jis su D. nieko nežinojo. Paskui L. dar kartÄ paprašė nuvežti. Nuvežė kažkur. L. greitai nuėjo, gal už 10–15 min. vėl parėjo ir sakė, kad reikia rytojaus sulaukti. A. sakė, kad jam neatsiliepia darbdavys, todėl jis bet kokiu atveju turės sugrįžti. Jis su D. nelabai gilinosi, buvo suinteresuoti greičiau grįžti namo.

Važiavo į LenkijÄ , apsipirkinėjo, dar ir Vokietijoje D. įrankių pirko pardavimui, kad pragyvenimui prisidurtų. Jis vaikui drabužių, sauskelnių pigiau nusipirkti norėjo. L. pradėjo praÅ¡yti, kad reikia sulaukti ryto, nes jis nebesuspėjo, pokalbis buvo iÅ¡ ryto, prašė palaukti. Jie norėjo važiuoti namo. L. pradėjo labai praÅ¡yti. L. jam labai nepatiko nuo pat pradžių. L. prašė nupirkti alkoholio, tai alaus, tai sumuÅ¡tinių. Jis pirko alkoholį L., valgyti, nes L. neturėjo pinigų.

L. įžūliai elgdavosi. Kažkoks pasirodė labai įtartinas. Pradėjo L. taip primygtinai praÅ¡yti, tai tada pasakė, kad iki rytojaus iÅ¡lauks, bet rytoj nuveža L. ir atgal namo važiuoja. Taip ir buvo, rytojaus sulaukė vieÅ¡butyje, jo pavadinimo neatsimena. Tas vieÅ¡butis buvo mažyčiame miestelyje Å¡alia Vokietijos ir Lenkijos sienos. Ryte vėl vežė L.. L. vėl nuėjo, neilgai užtruko ir sugrįžo, pradėjo dar praÅ¡yti, kad nuvežtų pas kažkokį jo draugÄ turkÄ . Pasakė, kad jau viskas, nebegali laukti, važiuoja namo, yra vaikai, yra Å¡eima.

Berlyne oro uoste nebuvo. IÅ¡važiavo atgal į LietuvÄ . Lenkijoje dar buvo sustoję degalinėse, dar parduotuvėse apsipirko maisto, prisipildė degalų, grįžo į LietuvÄ . Lietuvoje buvo sustoję Jurbarke prie parduotuvės. L. vienas iÅ¡lipo, išėjo, grįžo labai greitai į maÅ¡inÄ ir viskas. D. parvežė namo, o paskui juos vežė namo.Kaltinamasis D. Å . kaltu neprisipažino ir parodė, jog dirbo pas Å«kininkÄ . Kartais nuvažiuodavo į LenkijÄ apsipirkti. SÅ«nėnas paklausė, kada važiuos į LenkijÄ .

Pasakė, kad Å¡iÄ savaitę. SÅ«nėnas paprašė du žmones nuvežti. Jis sutiko, nes pakeleiviai už kurÄ sumokėjo. Gavo iÅ¡ vaikinų 300 zlotų. Jis tų vaikinų nepažįsta, paprašė, nuvežė. Kur važiuoti, rodė navigacija. Kas suvedė į navigacijÄ adresus, nežino. VienÄ kartÄ , kai vairavo G., jis suvedė adresÄ . Kas diktavo adresÄ , negali pasakyti. Ar naudojosi kokiais nors užraÅ¡ais, negali pasakyti. Patvirtina, kad nepažįstamus vaikinus buvo nuvežę Berlyne į kelias vietas, bet oro uoste nebuvo.

Vokietijoje pirko įrankius. Negirdėjo pokalbio apie automobilių nuomos vietas. Važiuojant negirdėjo kalbų apie tai, kur nuomos maÅ¡inas, kaip parvairuos, kaip iÅ¡važiuos. Jis iÅ¡ viso su tais vaikinukais nebendravo. Nieko neieÅ¡kojo, kas susiję su automobilių nuoma. Negirdėjo, kad apie tai bÅ«tų kalbėjęs T..Nors kaltinamieji A. K., G. S. ir D. Å . kaltais neprisipažino, bet jų kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu.Kaltinamųjų A.

K., G. S., D. Å . parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybos taktikÄ . Kaltinamųjų parodymai prieÅ¡tarauja pačių kaltinamųjų parodymams teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, prieÅ¡tarauja normaliai gyvenimiÅ¡kai logikai.Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu pasakojo, jog važiavo įsidarbinti. SkelbimÄ susirado internete. Magdeburgo mieste darbas, fabriko darbuotojas, įrenginių operatorius. Jo teigimu reikėjo kažkÄ pakuoti. Ten darbas kažkokiame žuvies fabrike.

Buvo susiskambinęs su fabriku Vokietijoje, bet kaltinamasis negalėjo nurodyti gamyklos ar fabriko koordinates, nors kiti kaltinamieji teigė, jog keliavo pagal navigacijÄ , kurioje buvo įvestas adresas, bet nei vienas kaltinamasis negalėjo nurodyti kas turėjo adresÄ . Kaltinamasis A. K. teigia, kad buvo nuvažiavę į Magdeburgo miestÄ , o po to vežė L. T. į BerlynÄ . Kiti kaltinamieji parodė, jog į MagdeburgÄ nebuvo nuvažiavę, nes jau bÅ«nant Lenkijoje A. K. skambinosi dėl darbo ir niekas nekėlė telefono ir nereikėjo važiuoti į MagdeburgÄ .

A. K. parodė, jog už kelionę kartu su L. T. sumokėjo 200 eurų, kas atitinka apie 800 zlotų, bet nukentėjusysis pinigų neturėjo, nes kaip parodė G. S. nukentėjusysis prašė nupirkti valgyti ir iÅ¡gerti. PrieÅ¡ingai parodė kaltinamasis D. Å ., kad jam už kurÄ buvo sumokėta 300 Lenkijos zlotų. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. teigė, kad pinigus mokėjo už dyzelį, bet D. Å . automobilis varomas benzinu ir dujomis. A. K. parodymai dėl iÅ¡vykimo į VokietijÄ prieÅ¡tarauja kaltinamojo G.

S. parodymams. G. S. parodė, kad A. K. buvo pasakyta apie važiavimÄ Ä¯ VokietijÄ prieÅ¡ dvi savaites iki iÅ¡vykimo. Pagal A. K. parodymus, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai jis atėjo pas nukentėjusįjį L. T. į namus, kai pastarasis neva pasakė, kad neturi su kuo važiuoti, atsitiktinai mieste sutiko G. S. ir sekančiÄ dienÄ jie iÅ¡važiavo į VokietijÄ . Tai iÅ¡ esmės kaltinamųjų prieÅ¡taringi parodymai. Kaltinamųjų prieÅ¡taringi parodymai ir dėl pačios kelionės per LenkijÄ Ä¯ VokietijÄ , nes G.

S. aiÅ¡kino, kad tik pakeliui suprato, kad A. važiuoja į MagdeburgÄ , o L. - į BerlynÄ . Nurodė, kad pirma L. vežė į BerlynÄ . A. K. pasakojo, kad pirma nuvažiavo į MagdeburgÄ , nors realiai ten nebuvo nuvažiavę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis D. Å . ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad važiavo į VokietijÄ , nors nėra jokia nusikalstama veika važiuoti į VokietijÄ , LenkijÄ nusipirkti daiktų. Kitoje apklausoje teigė, kad važiavo trise, kad važiavo kažkoks Romas, kurio nepažįsta.

Nukentėjusysis nurodė, jog G. S. kelionės metu save vadino Romo vardu. Kaltinamieji G. S. ir D. Š. teigė, kad jų kelionės tikslas nusipirkti pigiau prekių. Bet G. S. nusipirko prekių už 300 Lenkijos zlotų, o D. Š. pardavimui 5 mažiukus raktų komplektus, šešiakampiams varžtams sukti, kaip pats teigė „tokius lievus“. Bet tokia kelionė finansiškai nenaudinga, nes kaltinamieji nuvažiavo 2 000 kilometrų, kad nusipirktų tokį nedidelį kiekį prekių, todėl kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, nepatvirtinantys jų kelionės tikslus.

Ä®rodyta, kad kaltinamųjų kelionės tikrasis tikslas buvo, kaip parodo nukentėjusysis L. T., daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ iÅ¡nuomoti automobilį ir jį parvaryti į LietuvÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. K., G. S., D. Å . patvirtino, jog su kaltinamuoju L. T. nesusipykę, nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių nukentėjusysis juos galėtų apkalbėti, todėl teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. T. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu parodymuose nurodytomis aplinkybėmis.2016 m. kovo 16 d. protokole - pareiÅ¡kime nukentėjusysis L.

T. nurodė, kad 2016-02-26 su juo per „FacebookÂ¢Ä â€œ susiekė A. K., kuris pasakė, kad reikia susitikti pakalbėti. Jis pasiÅ«lė piniginį atlygį už tai, kad L. T. iÅ¡varytų automobilį Vokietijoje iÅ¡ aikÅ¡telės. A. K. pasidarė L. T. dokumentines nuotraukas, skirtas suklastotam asmens dokumentui. Ä®tardamas, kad gali bÅ«ti įtrauktas į organizuotos grupės nusikalstamÄ veikÄ , L. T. parašė į e.policija.lt, kur nurodė, kad jį gali iÅ¡vežti į užsienį nusikalstamai veikai daryti arba parduoti.

Su L. T. susisiekė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrėjas R. G.. Jis patarė nekontaktuoti su A. K.. L. T. jam nebeatrašė į „FacebookÂ¢Ä â€œ, neatsiliepinėjo į jo skambučius. 2016-03-04 A. K. atvyko į L. T. namus, adresu (duomenys neskelbtini), Å ilutėje, ir įkalbinėjo jį važiuoti į VokietijÄ parvaryti automobilį. L. T. sakė, kad nenori to daryti ir negali, kadangi kitoje byloje buvo nukentėjusysis ir turėjo vykti į apklausÄ .

A. K. pasakė, kad yra padaryti suklastoti dokumentai L. T., už kuriuos jis sumokėjo 600 eurų, kad visus pinigus A. K. investavo į L. T. ir kad Å¡is negali atsisakyti. A. K. sakė, kad jie iÅ¡važiuotų 2016-03-05 ir grįžtų 2016-03-07 arba 2016-03-08. 2016-03-05 A. K. kartu su dar dviem asmenimis iÅ¡vežė L. T. į VokietijÄ , kad jis parvarytų iÅ¡nuomotÄ automobilį į LietuvÄ . Vokietijoje niekas jam automobilio neiÅ¡nuomojo, todėl vaikinai į LietuvÄ grįžo be automobilio. A. K. pasakė L.

T., kad su juo dar susisieks ir maždaug po dviejų savaičių jį iÅ¡veÅ¡ į NorvegijÄ arba IspanijÄ (t. 1, b. l. 1).Nukentėjusysis L. T. parodė, jog su A. susipažino Anglijoje. Grįžęs į LietuvÄ gavo iÅ¡ Airono žinutę, susisiekė per „FacebookÂ¢Ä â€œ. A. pasiÅ«lė susitikti. Galvojo, kad susitiks kaip draugai, bet A. paprašė pasidaryti dokumentines nuotraukas. Pasakė, kad neturi pinigų. A. sumokėjo, kad pasidarytų tas nuotraukas. A. klausė, ar reikia pinigų, pasakė, kad aiÅ¡ku, juk visiems reikia pinigų.

Tuo metu mokėsi, negalėjo legaliai dirbti, nes buvo tokia sutartis darbo biržoje. Jis pasiÅ«lė važiuoti iki Vokietijos, ten kažkokiÄ maÅ¡inÄ iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡varyti. Jis net nesuprato situacijos, nežinojo, ko ten reikia. AiÅ¡kino, kad nieko nelegalaus nėra. Jis nepasakė nei taip, nei ne. PasiÅ«lė didelę sumÄ pinigų. Buvo ne tik pinigai pasiÅ«lyti, bet buvo ir psichologinis spaudimas, net nėjo atsisakyti. Sakė, kad nenori į tokius reikalus kiÅ¡tis, nes suprato, kad didelė suma pinigų už ačiÅ« nebÅ«na.

Kai sako žmogui ne, o žmogus vis tiek įtikinėja, aiÅ¡kina, nepriima atsisakymo – tai suprato kaip psichologinį spaudimÄ . A. buvo nusiteikęs, kad bus taip, ir viskas. Galų gale išėjo taip, kad A. atvažiavo pas jį į namus. Spaudimas padidėjo, pasakė, kad kažkokie dokumentai padaryti, kažkokius pasus turi, kad, jei nesutinka su juo, tai skolingas lieka didžiulę sumÄ , kad jau daug žmonių yra įsikišę, kad visiems turi mokėti. Vos ne reketas iÅ¡eina, kad jis turi mokėti už tai, kad jie kažkokius dokumentus, kažkÄ padarė, nors apie tai nieko nesuprato.

Buvo palūžęs, bijojo, nekėlė A. ragelio, kaip jam buvo pasakyta. G. kriminalistas iÅ¡ Klaipėdos policijos sakė su jais nesusisiekti, nekalbėti, nekelti telefono. Kai A. atvyko į namus, iÅ¡ viso pasimetė. Mama jį įleido, nežino, kodėl nepažįstamÄ Å¾mogų įleido. IÅ¡ tiesų pajuto didelę baimę, nes prie Å¡eimos įeina toks žmogus, kuris verčiasi nelegaliomis veiklomis, net nežinojo, kaip elgtis. Bandė A. gražiai pasakyti „ne“, aiÅ¡kino, kad tuo metu buvo byla dėl pagrobimo, buvo pagrobtas iÅ¡ mokyklos.

A. tai nebuvo įdomu. Buvo grasinima, aiÅ¡kinama, kad lieka kažkokios skolos, neturėjo jokio pasirinkimo. Sutiko, nes A. K. nepriėmė ir jo sutikimo, kad lieka skolingas 600 eurų. A. K. paaiÅ¡kino, kad susisieks su juo. Tada jis pranešė kriminalistams, SMS laiÅ¡kÄ parašė. Išėjo taip, kad susiekė su policija ne darbo dienÄ , o savaitgalį, kai kriminalistai nedirba ir negalėjo jam padėti. Su juo susisiekė A. ir pasakė, kad už kelių valandų bus Å ilutėje, kad atvažiuos, o jis turi pasiruoÅ¡ti ir iÅ¡eiti, kad pasiimtų sumuÅ¡tinių, virdulį, pinigų.

Sakė, kad bÅ«tų pasipuošęs. Parašė ant popieriaus lapo, kad jei jam kažkas nutiktų, jei negrįš, kad žinotų, kur dingo, padėjo laiÅ¡kÄ ant palangės. Parašė A. K. vardÄ , pavardę vienintelio žmogaus, kurį pažinojo, kur susipažino, kad su juo galėtų bÅ«ti susiję. Kai grįžo iÅ¡ Vokietijos, to lapo nebebuvo, turbÅ«t per kratÄ buvo paimtas. Susitiko prie parduotuvės, kuri prie 3-ios vidurinės mokyklos. Jie buvo su „Golfu“ antru ar trečiu, neskiria maÅ¡inų, tik žino, kad senas „Golfas“ su Joker ženklu ant Å¡ono.

Jie buvo trise. Vienas prisistatė Romu, kaip dabar žino, tai buvo G. S., kitas prisistatė D., net nežinojo pavardės, ir A. buvo. Susėdo į maÅ¡inÄ , jie nieko iÅ¡ pradžių neaiÅ¡kino, sakė, kad kai iÅ¡važiuos iÅ¡ Lietuvos, tada paaiÅ¡kins. Bandė bÅ«ti pasitempęs, nepalūžti, apsimesti, kad nebijo, kad yra ramių nervų, bandė pajuokauti ir važiavo kartu su jais. PrieÅ¡ sienÄ su Lenkija jie, kažkuris iÅ¡ jų, bet dabar tikrai neatsimenu, kuris, davė į popierių suvyniotus kažkokius dokumentus, sakė įsikiÅ¡ti.

Liepė dokumentus į klynÄ Ä¯sikiÅ¡ti, po apatiniais, jei kas sustabdytų ar panaÅ¡iai. Dokumentai buvo D. T. vardu. Sakė, kad pinigus į kreditinę kortelę pervedė jų kompiuterininkas. KiekvienÄ maÅ¡inÄ pamatę sakė, kad gal čia seka, gal įskundė ir panaÅ¡iai. Kol privažiavo sienÄ , buvo Å¡iaip draugiÅ¡ki, paskui kažkaip pasikeitė. Pradėjo pasakoti istorijas, kad psichologiÅ¡kai palaužtų, sakė, kad pažįsta tokius, kurie vos ne nužudo, narkomanus su peiliais, nesveikų visokių, klausė, ar norėtų, kad užpultų, ir pan.

Jie norėjo, kad suprastų, kokie jie yra baisÅ«s. Dar aiÅ¡kino, kad nieko nebus, kad ne pirmÄ kartÄ taip daro su draugais. Kaip paskui paaiÅ¡kėjo, kad tai pirmas kartas, jie visÄ laikÄ melavo, keitė istorijas. Nuvažiavo į LenkijÄ , pradžioje kažkur sustojo pavalgyti. Kai jau pravažiavo Lenkijos sienÄ Ä¯ VokietijÄ , buvo iki galo paaiÅ¡kinta, kad iÅ¡ aikÅ¡telės maÅ¡inÄ reikės iÅ¡sinuomoti, iÅ¡varyti, kad čia yra tie dokumentai, banko kortelės, jose pinigai. Pasakė, kokias maÅ¡inų markes turės iÅ¡nuomoti.

Paskui dar po to gal savaitę laiko tos visos markės galvoje kartojosi, dar apie pusę metų negalėjo pamirÅ¡ti tų visų maÅ¡inų. Bijojo suklysti, nes tikrai spaudimas nemažas buvo, važiavo su nepažįstamais žmonėmis kažkur.Lenkijoje miegojo vieÅ¡butyje. VieÅ¡butyje A. atskirai pasikvietė į apačiÄ , pasikalbėjo, bandė atrodyti kaip draugas. Po to, kai vėl susitiko su visais, G. darė psichologinį spaudimÄ , rodė, kad A. ausį buvo nuplėšęs, sakė, kad tai jis tai padarė, didžiavosi tuo.

Kai nuvažiavo į VokietijÄ , neatsimena, į kokį miestÄ , nuvažiavo į oro uostÄ . Sakė, kad pasistatys maÅ¡inÄ toliau, o jis turi iÅ¡važiuoti su automobiliu. Davė kažkokį telefonÄ , liepė jiems paskambinti, kai iÅ¡važiuos. Nesuteikė visos informacijos, buvo toks jausmas, kad jie tai darė pirmÄ kartÄ . Jie net nežinojo, kad klaus jo gyvenamojo adreso. Jį aprengė, davė striukę, skėtį, batus, kurie buvo per maži, kojas žiauriai nuspaudė. Liepė tais rÅ«bais apsirengti, kad atrodytų stilingiau, liepė vaidinti, kad yra verslininkas, kad tėvai turtingi.

Tvarkė plaukus, visÄ kÅ«nÄ kvepino. Jau kai Lenkijos sienÄ pravažiavo, jie jam visÄ keliÄ aiÅ¡kino vis tÄ patį per tÄ patį, kad turi ten nueiti, sakyti, kad yra, net neatsimena, kas toksai, jau pamirÅ¡o tÄ vardÄ . Turėjo apsimesti tuo žmogumi, kad jam yra 26 ar 28 metai, kad turi 6 ar 8 metų staÅ¾Ä , kad iÅ¡ kažkur, jau neatsimena, iÅ¡ kur, atskrido, kad reikia iÅ¡sinuomoti maÅ¡inÄ , kad važiuos į OlandijÄ . Jie žinojo, kad jei pasakys, kad liks Vokietijoje, ta maÅ¡ina iÅ¡ karto bus sekama nuo tada, kai sienÄ pervažiuos.

Turėjo iÅ¡ karto perspėti, kad važiuos į užsienį, pvz., į OlandijÄ , kad kelioms dienoms, kad sutvarkytų GPS, kad galėtų važinėti po Europos Å¡alis. Turėjo imti kuo brangesnę maÅ¡inÄ , paaiÅ¡kino, kurios yra brangios, kurios pigios. Mažiausia maÅ¡inos vertė turėjo bÅ«ti 100 000 eurų. Labiausiai norėjo, kad iÅ¡nuomotų „Mercedes“, bet tokių nenuomojo, nes jos brangios, reikėjo iÅ¡ anksto užsisakyti. Liepė Å¡ypsotis, nors nuėjęs nervinosi. Jie kartu nėjo, nuvažiavo toliau, kad jų nepastebėtų kameros.

Kalbėjo su kažkokiu draugu telefonu, kad tikrai taip negali bÅ«ti, kad neiÅ¡nuomotų maÅ¡inos. Tas draugas tikrino banko duomenis, sumas, jiems praneÅ¡davo, informuodavo, kas vyksta su tais dokumentais. Kaip suprato, tai buvo tas žmogus, kieno buvo tie dokumentai.VienÄ kartÄ buvo pavykę iÅ¡sinuomoti maÅ¡inÄ , kai buvo pačiam pirmam oro uoste. Ä®lipo į kažkokiÄ â€žAudi“. Teisių neturi, nemokėjo net užvesti Å¡iuolaikiÅ¡kos maÅ¡inos. Ten net rakto nebuvo, davė pultelį. Buvo automatinė greičių dėžė.

Dabar jau žino, kad reikėjo stabdį iÅ¡mynus START mygtukÄ spausti ir bÅ«tų užsivedusi, bet tada tik tÄ mygtukÄ spaudė ir neužsivedė. Nemokėjo elgtis. Tada, matyt, suprato, kad kažkas ne taip, atbėgo, liepė atiduoti maÅ¡inÄ , pasakė, kad kažkas blogai su dokumentais. Nors pinigai buvo nuskaityti nuo sÄ skaitos, kaip paskui sužinojo. Grįžo į LenkijÄ , iÅ¡miegojo, paskui vėl važiavo į VokietijÄ .Gal kokius 2–3 kartus važiavo į LenkijÄ , atgal į VokietijÄ .

Vokietijoje iÅ¡bandė daug nuomos punktų. Kojas labai skaudėjo, negalėjo paeiti, bet nieko nesakė. MaÅ¡inoje bÅ«davo be batų. Paleisdavo kokio kilometro atstumu nuo nuomos punkto, kad jie galėtų saugiai bÅ«ti. Turėdavo eiti vienas, su tuščiais lagaminais, su skėčiu, kad atrodytų kaip iÅ¡ oro uosto. Tokius atstumas turėjo vaikščioti pirmyn, atgal. Galų gale niekas nepavyko, jie liepė prisižadėti, kad važiuos su jais į IspanijÄ . Norėjo iÅ¡ karto į IspanijÄ važiuoti, bet pasiskaičiavo, kad pinigų trÅ«ksta.

Sakė, kad važiuos vėliau į NorvegijÄ ar IspanijÄ . Jie sakė, kad į kitas Å¡alis vėl važiuos maÅ¡inų nuomotis su tais pačiais dokumentais, kad reikia sutvarkyti korteles, dokumentus, nes nesuprato, kodėl neiÅ¡nuomojo maÅ¡inų. Jau grįžtant į LietuvÄ jis apsimetė, kad viskas gerai, kad važiuos, darys, kÄ jie lieps, nors jau viskÄ buvo pranešęs policijai. Bijodamas dėl Å¡eimos sutiko, jei bÅ«tų pabėgęs, tai nebÅ«tų pavykę nieko įrodyti ir gal Å¡eima dar iki Å¡iol bÅ«tų reketuojama.

Ypač mama bijo po visų tų įvykių. Jis tiesiog palūžo, sutiko su viskuo, kÄ jie sakė, kad tik jie patikėtų. G. buvo tas žmogus, kuris vadovauja, bent jau taip jis vaidino. A. aiÅ¡kino, kad G. kažkada jam ausį buvo nuplėšęs, kad G. agresyvus, bandė įteigti, kad G. yra pavojingas ir jo reikia bijoti. Visi apsimetė, kad G. yra žiaurus. G. liepė A. duoti savo batus. A. davė ir rÅ«bus. G. davė savo laikrodį. Jie iÅ¡ anksto viskÄ buvo suplanavę, nes buvo paėmę lagaminÄ , skėtį, kad stilingiau atrodytų.

G. dažnai kreipėsi į Darių pagalbos tokiais klausimais: kÄ daryti, kaip aprengti ir pan. Dažniausiai G. jį užsipuldavo, kodėl neiÅ¡sinuomoja automobilio. KeletÄ kartų liepė A. sekti. A. kartu nėjo į vidų. A. ėjo iÅ¡ Å¡ono arba jį pareinantį pasitikdavo. G. A. sakė tikrinti, ar jis nueina iki automobilių nuomos punkto. G. jam grasino, sakė, kad jei sužinos, kad apgaudinėja, tai rankas, kojas iÅ¡sukinės, sakė kad Vokietijoje turi pažįstamų, kad dirbs visÄ gyvenimÄ .

Buvo ir toks grasinimas, kad yra dėdžių, kuriems tokie jauni berniukai gali patikti. Tikrai ne kažkas sulaukti tokių grasinimų iÅ¡ nepažįstamų žmonių. Buvo pagÄ sdinimų, kad turi bėgti ar daryti atsispaudimus. Ir turėjo bėgti, kitaip galėjo sudaužyti. Kaip pavyzdį trenkė A. į pilvÄ , nuo smÅ«gio A. susilenkė. PagÄ sdino, kad ir jam trenks, bet netrenkė. Tai vyko prieÅ¡ einant į tuos automobilių nuomos punktus, kai buvo sustoję degalinėje, į tualetÄ kai norėjo eiti praustis, kad atrodytų tvarkingai.

Jis turėjo iÅ¡važiuoti su iÅ¡nuomota maÅ¡ina tik iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės ir, kai kameros nebefilmuos, iÅ¡ karto su jais susisiekti. Tada jie privažiuos, ateis vairuotojas. Sakė, kad vairuos D. Å .. Ta stovėjimo aikÅ¡telė buvo antram aukÅ¡te ir kažkaip užsilenkia, paskui –užkardas. Net nežinojo, kaip ten reikia iÅ¡važiuoti. Galvojo, gal kaip nors iÅ¡važiuos. Jie sakė stengtis bent jau stipriai nesubraižyti maÅ¡inos iÅ¡važiuojant.Grįžus į LietuvÄ , sustojo Jurbarke, prie „Maxima“ parduotuvės. Nuėjo prie bankomato.

Jam liepė paimti visus pinigus. G. liepė užsidėti akinius, gobtuvÄ , paslėpti visÄ veidÄ ir paimti visus pinigus. IÅ¡ vieno karto visų pinigų paimti nepavyko, kokia tai buvo suma, dabar neatsimena, bet buvo nurodęs per apklausÄ . Per kelis kartus paėmė iÅ¡ to paties bankomato. Tuos paimtus pinigus padavė Gyčiui, jis ten kaip ir vadovavo. G. ėmė pinigus, G. liepė viskÄ daryti.Dar prieÅ¡ kelionę buvo įvykis, kad A. buvo sudavęs smÅ«gį į veidÄ . Bandė įkiÅ¡ti į aferÄ , kai vienas jo pažįstamas pirko iÅ¡ kito telefonÄ , tas padavė brokuotÄ , tai kitas iÅ¡ jo kompiuterį pavogė.

Jį dėl to apkaltino, kad pažįsta, kad kaltas, todėl turės sumokėti. A. buvo vienas iÅ¡ tų žmonių, kurie jį engė. Sakykim, eini per miestÄ ir koks 20 žmonių ant jo Å¡aukia „gaidys“ ir puola. Buvo sumuÅ¡tas, prarado kuprinę, dokumentus, pasÄ . Kai atsikėlė, A. buvo vienintelis iÅ¡ tų žmonių, kuris ten stovėjo ir klausė, ar viskas gerai. Dar buvo kitas kartas, kai jį norėjo užpulti keletas žmonių, tai A. trenkė jam į veidÄ ir su tais kitais susitarė, kad jie jo neliestų.

A. kaip ir apgynė jį, todėl pasijuto, kad kaip ir gali A. pasitikėti. A. daugiau taip draugiÅ¡kai su juo bendravo, dabar supranta, kokiu tikslu.Kai po tos kelionės grįžo, tai dar savaitę nėjo į mokyklÄ , vos neiÅ¡metė iÅ¡ mokyklos. Sužinojo, kad per žinias rodo apie tÄ pagrobimÄ , dar kitus dalykus. Sužinojo mokykla, užsipuolė, vos iÅ¡ mokyklos neiÅ¡metė. Mama bandė suprasti, bet irgi negalėjo nuraminti. Draugai žinojo, nes parašė žinutę, kad su tokiu žmogumi, kurį Anglijoje pažinojo, važiuos į VokietijÄ , nepaaiÅ¡kino, kodėl.

Parašė dėl visa ko, jei numirtų ar, kaip jie sakė, jei nužudys. Todėl, apsidrausdamas ir parašė. Todėl ir buvo blogai, bijojo su kuo nors bendrauti. Prie mamos bandė apsimesti kaip niekur nieko. Sunku buvo. Viskas buvo tragedija, net nebematė prasmės tokiuose dalykuose kaip pamokos. Labiausiai bijojo, kad Å¡eimÄ palies. Todėl viskÄ atvirai papasakojo policininkei tikėdamasis, kad padės. Kad numirs, tai buvo kaip ir savaime aiÅ¡ku. Jis ir dabar mano, kad kai baigsis tie teismai, jie kažkÄ padarys, nes tiek grasino.

Ir taip aiÅ¡ku, kad kažkÄ bandys padaryti. Stengiasi apie tai negalvoti.2016 m. balandžio 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolu nustatyta, jog L. T. iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų atpažino G. S. kaip asmenį, kuris jam buvo prisistatęs vardu Romas. Jis kartu su D. Å . ir A. K. iÅ¡vežė L. T. į VokietijÄ , kad su suklastotais dokumentais iÅ¡nuomotų automobilį. G. S. liepė Jurbarke iÅ¡gryninti pinigus iÅ¡ D. T. banko kortelės ir atiduoti jam (t. 1, b. l. 35–37).2016 m. gegužės 3 d.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolu nustatyta, jog L. T. iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų atpažino D. Å . kaip asmenį, kuris jam buvo prisistatęs vardu D.. Jis kartu su G. S. ir A. K. iÅ¡vežė L. T. į VokietijÄ . Darių kiti vadino čigonu. D. sakė, kad yra tik vairuotojas ir jam turi likti 500 eurų nuo parvaryto automobilio. D. turėjo bÅ«ti tas asmuo, kuris parvarys (parvairuos) iÅ¡nuomotÄ automobilį į LietuvÄ (t. 1, b. l. 42–45).Remiantis 2016 m. birželio 27 d. Daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, jog L.

T. atpažino laikrodį, paimtÄ kratos metu iÅ¡ G. S. gyvenamojo buto, kaip tÄ laikrodį, kurį jam buvo davęs G. S. Vokietijoje, siekdamas pagerinti L. T. įvaizdį (t. 1, b. l. 50–51).Remiantis 2016 m. gruodžio 13 d. Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo L. T. ir įtariamojo A. K. nustatyta, kad L. T. patvirtino savo parodymus, o A. K. teigė, kad D. T. yra jo draugas ir jis buvo pasiėmęs dvi D. T. banko korteles, kadangi jo banko sÄ skaita buvo užblokuota. Å iose kortelėse buvo A. K. pinigai. Grįžtant į LietuvÄ , Jurbarke, A.

K. liepė L. T. kortele iÅ¡ sÄ skaitos paimti pinigus, kadangi A. K. ėjo į tualetÄ . Grįžęs banko korteles grÄ Å¾ino D. T.. Vokietijoje buvo davęs D. T. banko korteles pasinaudoti L. T.. L. T. Vokietijoje buvo pats sugalvojęs iÅ¡sinuomoti automobilį, kadangi „Volkswagen Golf“ blogai veikė, todėl A. K. davė banko korteles automobilio nuomai. L. T. ėjo į 2–3 įmones nuomotis automobilio, tačiau jam neiÅ¡nuomojo. Automobilio vaikinams reikėjo Å¡iaip, pasivažinėjimui, po to jį bÅ«tų grÄ Å¾inę.

A. K. neprisimena, ar davė L. T. skėtį, telefonÄ , prieÅ¡ einant į įmonę. Su L. T. ir A. K. į VokietijÄ važiavo dar du asmenys: D. ir Romas, kuriuos A. K. pažinojo iÅ¡ matymo. Sutikęs RomÄ , jis jo klausė, gal žino, kas jį galėtų pavežti iki Vokietijos. Romas atsakė, kad žino žmogų, kuris važiuoja į LenkijÄ apsipirkti ir galėtų jį pavežti. Tas žmogus buvo D.. Jis nuvežė juos į VokietijÄ , buvo kartu dvi paras (t. 4, b. l. 66–70).Remiantis 2016 m. gruodžio 13 d.

Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo L. T. ir įtariamojo D. Š. nustatyta, jog L. T. patvirtino savo parodymus, o D. Š. neigė L. T. duodamus parodymas, sakydamas, kad L. T. nepažįsta ir su juo į užsienio valstybę nėra važiavęs (t. 4, b. l. 149–152).Nukentėjusiojo L. T. parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai.2016-09-21 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informavo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje gautas Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro pareigūnų pranešimas, kuriuo konstatuota, jog „CAPI LUX“ yra elektronikos prekių parduotuvė, įsikūrusi Berlyno Tegel oro uoste, ir neteikia transporto nuomos paslaugų.

Vokietijos teisėsaugos institucijų pareigūnai apklausė šešių minėtame oro uoste įsikūrusių automobilių nuomos bendrovių atstovus. Vienos iš jų darbuotojas paaiškino, kad 2016 m. kovo mėnesį asmuo, prisistatęs D. T. ir skambinęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bandė išsinuomoti automobilį BMW 530. Darbuotojui D. T. elgesys sukėlė nedetalizuojamų įtarimų, todėl automobilis nebuvo išnuomotas. Vokietijoje veikiančios bendrovės „Europcar“ atstovai policijos pareigūnams paaiškino, jog D.

T. susikÅ«rė profilį specialioje internetinėje svetainėje, kuriuo naudodamasis bandė iÅ¡sinuomoti automobilius keliuose Berlyno oro uostuose ir pagrindinėje stotyje. Visais atvejais jo elgesys nuomos bendrovių darbuotojams pasirodė agresyvus ir netinkamas, todėl transporto priemonės nebuvo iÅ¡nuomotos. Minėto profilio duomenų iÅ¡klotinė pridedama. Profilio iÅ¡klotinėje matyti D. T. asmens duomenys, adresas (duomenys neskelbtini), nurodytas asmens kodas, el. paÅ¡to adresas, gimimo data, vairuotojo pažymėjimo duomenys, atitinkantys tikrovę, iÅ¡skyrus gyvenamosios vietos adresÄ ir vairuotojo pažymėjimo numerį.

Taip pat pateikta informacija, jog G. S., gim. 1995-05-29, Vokietijoje buvo įtariamas dokumentų klastojimu, tačiau tikslesnės tyrimo aplinkybės nepateikiamos (t. 2, b. l. 18–22).2016-10-13 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateikta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiantis bankas. Bendrovė (duomenys neskelbtini) teikia automobilių nuomos paslaugas (t. 2, b. l. 25–26).Remiantis 2016 m. gegužės 1 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas D.

Š. priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio galinio kairės pusės sparno užklijuotas užrašas „Joker“. Taip pat užrašas „Joker“ užklijuotas ant galinio dešinės pusės sparno virš degalų įpylimo angos. Trečias užrašas „Joker“ užklijuotas po galiniu kairės pusės žibintu (t. 3, b. l. 1–8).2016 m. gegužės 31 d. Tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo ryšio telefonų skambučių išklotinių analizės ir kitų duomenų apie mobiliojo ryšio abonentinius numerius nustatymo pranešta, kad išanalizavus L.

T. mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines nustatyta, kad A. K. su L. T. laikotarpiu nuo 2016-02-26 22.35.08 val. iki 2016-03-05 18.44.14 val. bendravo naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Abu šie numeriai buvo naudojami su A. K. mobiliojo ryšio telefonu IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas 2016-05-18 kratos pas A. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, metu. Taip pat nustatyta, kad L.

T. mobiliojo ryÅ¡io telefonas, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2016-03-05 18.4.14 iki 2016-03-09 1.34.10 val. Lietuvos mobiliojo ryÅ¡io operatorių tinkluose neveikė. IÅ¡analizavus A. K. mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių iÅ¡klotines, nustatyta, kad nuo 2016-03-05 18.44.14 val. Å¡is telefono numeris Lietuvos mobiliojo ryÅ¡io operatorių tinkluose neveikė. Paskutinį kartÄ skambinta 2016-03-05 18.44.14 val. į L. T. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , abonentinis numeris (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, kad 2016-03-06 šis mobiliojo ryšio numeris veikė Vokietijos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose. 2016-05-18 kratos pas A. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, metu, buvo paimta SIM kortelė, numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiai kortelei priskirtas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, kad nuo 2016-03-05 19.50.31 val. iki 2016-03-09 19.21.54 val. šis telefono numeris Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose neveikė, tačiau 2016-03-06, 2016-03-07, 2016-03-08, šis telefonas veikė užsienio mobiliojo ryšio operatorių tinkluose ir palaikė ryšį su mobiliojo ryšio telefonais, abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad šis mobiliojo ryšio telefonas nuo 2016-03-05 20.52.24 iki 2016-03-09 16.01.54 val. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose neveikė, tačiau 2016-03-06, 2016-03-07, 2016-03-08 šis telefono numeris veikė užsienio mobiliojo ryšio operatorių tinkluose. Taip pat nustatyta, kad šis abonentinis numeris buvo naudotas ir A. K. mobiliojo ryšio telefone IMEI (duomenys neskelbtini). Išanalizavus D.

Å . mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių iÅ¡klotines nustatyta, kad Å¡is mobiliojo ryÅ¡io telefonas nuo 2016-03-05 21.16.11 val. iki 2016-03-09 14.08.00 val. Lietuvos mobiliojo ryÅ¡io operatorių tinkluose neveikė, tačiau 2016-03-06 ir 2016-03-07 Å¡is numeris veikė Lenkijos ir Vokietijos mobiliojo ryÅ¡io operatorių tinkluose. Fiksuota, kad 2016-03-06 iÅ¡ D. Å . mobiliojo ryÅ¡io telefono, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), į L. T. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo siųstos trys trumposios žinutės (SMS).

Klausantis L. T. pokalbių, vykstančių mobiliojo ryÅ¡io telefonu, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad L. T. 2016-03-31 19.1.28 val., 2016-03-31 19.17.40 val., 2016-04-03 18.34.25 val., 2016-04-03 18.34.43 val., 2016-04-07 14.53.49 val. mėginta skambinti iÅ¡ G. S. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Prisiskambinti nepavyko, nes L. T. 2016-03-21 vakare prarado savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir nuo to laiko abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo.

Tai patvirtina ir informacija, fiksuota G. S. mobiliojo ryšio telefono, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambučių išklotinėje (t. 3, b. l. 58–60).Remiantis 2016 m. gruodžio 21 d. Tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo ryšio telefonų skambučių išklotinių papildomos analizės nustatyta, kad iš D. Š. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2016-03-05 14.48 val. buvo skambinta G. S.. Abonentinis numeris jungėsi prie Tauragės miesto celių bokštų iki 2016-03-05 17.01 val.

Nuo 18.20 val. iki 19.07 val. fiksuota, kad abonentinis numeris jungėsi prie Šilutės miesto celių bokštų. 21.13 val. abonentinis numeris jungėsi prie Kalvarijos sav., Trakėnų k. celių bokšto, 21.16 val. – Marijampolės sav. Kuktų k. celių bokšto. Nuo 2016-03-06 06.47 val. iki 06.51 val. abonentinis numeris jungėsi prie Lenkijos Respublikos celių bokštų, o nuo 10.04 val. iki 22.08 val. prie Vokietijos Federacinės Respublikos celių bokštų. Nustatyta, kad būnant Vokietijoje, iš D.

Š. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos trys SMS žinutės L. T. ((duomenys neskelbtini)), siuntimo laikas 14.01 val., 22.01 val., 22.08 val. Nuo 2016-03-07 14.09 val. iki 14.56 val. fiksuota, kad D. Š. abonentinis numeris jungėsi prie Lenkijos celių bokštų, o nuo 15.03val. iki 16.08 val. – prie Vokietijos celių bokštų. 2016-03-09 14.08 val. numeris jungėsi prie Kalvarijos sav., Trakėnų k. celių bokšto, nuo 14.48 val. iki 14.56 val. – Marijampolės sav. celių bokštų, 15.16 val.

Šakių r., Lukšių k., 15.19 val. – Šakių r., Griškabūdžio k., 15.21 val. – Šakių r., Lukšių k., nuo 15.46 val. iki 15.55 val. Jurbarko, nuo 16.30 val. iki 16.43 val. – Tauragės miesto, nuo 17.31 val. iki 18.44 val. – Šilutės miesto, 18.56 val. Tauragės r. Lauksargių k. celių bokštų. G. S. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) 2016-03-05 nuo 20.01 val. iki 20.03 val. jungėsi prie Jurbarko r., Smalininkų sen., nuo 20.35 val. iki 20.43 val. – Jurbarko r., Griškabūdžio k., nuo 20.45 val. iki 20.52 val.

– Vilkaviškio r. Pilviškių sen., Juozūniškės k. celių bokštų. 2016-03-06 G. S. abonentinis numeris nuo 06.25 val. iki 06.43 val. jungėsi prie Lenkijos, nuo 09.49 val. iki 18.43 val. – Vokietijos, nuo 19.05 val. iki 20.00 val. – Lenkijos, nuo 20.07 iki 22.20 val. – Vokietijos valstybių celių bokštų. 2016-03-07 numeris nuo 09.10 val. iki 14.54 val. jungėsi prie Lenkijos celių bokštų. Nuo 2016-03-07 15.06 val. iki 2016-03-09 01.15 val. G. S. abonentinis numeris jungėsi prie Vokietijos celių bokštų. 2016-03-09 nuo 08.34 val. iki 10.10 val. numeris jungėsi prie Lenkijos celių bokštų, 16.01 val.

– Jurbarko r. Smalininkų k. celių bokštų, 19.19 val. – Tauragės miesto celių bokštų. A. K. mobiliojo ryšio telefonas, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 22.26 val. išsiuntė 1 SMS žinutę L. T. ((duomenys neskelbtini)) ir 22.27 val. gavo SMS žinutę nuo L. T.. 2016-03-05 iš A. K. telefono numerio L. T. išsiųsta 11 SMS žinučių ir gautos 5 SMS žinutės nuo jo. A. K. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) 2016-03-05 nuo 10.21 val. iki 17.57 val. jungėsi prie Tauragės, nuo 18.24 val. iki 18.53 val.

– Šilutės celių bokštų. Nuo 2016-03-06 08.28 val. iki 2016-03-07 12.44 val. numeris jungėsi prie Vokietijos celių bokštų. Nuo 2016-03-07 22.05 val. iki 2016-03-08 23.39 val. jungėsi prie Lenkijos celių bokštų. 2016-03-09 19.21 val. jungėsi prie Tauragės celių bokštų. A. K. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) prie užsienio valstybių mobiliojo ryšio tinklų operatorių nesijungė, tačiau užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2016-02-26 iki 2016-03-05 iš šio numerio buvo 13 kartų skambinta L.

T., siųstos 27 SMS žinutės L. T. ir gautos 13 SMS žinučių nuo L. T.. A. K. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-05 iki 2016-03-08 prie Lietuvos operatorių tinklų nesijungė, 2016-03-09 13.57 val. jungėsi prie Kalvarijos sen. Trakėnų k., nuo 14.30 val. iki 14.41 val. – Marijampolės r., nuo 15.16 val. iki 15.18 val. Šakių r. Lukšių k., 15.38 val. – Jurbarko r., 16.06 – Tauragės r. celių bokštų. L. T. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-05 18.44 iki 2016-03-09 16.34 val. prie Lietuvos mobiliojo ryšio tinklų operatorių nesijungė. 2016-03-09 nuo 16.34 val. numeris jungėsi prie Tauragės r., o nuo 17.30 val.

– Å ilutės celių bokÅ¡tų (t. 3, b. l. 64–66).Apibendrinant mobiliojo ryÅ¡io telefonų anksčiau paminėtų abonentinių numerių skambučių iÅ¡klotinių analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skambučių iÅ¡klotinėse fiksuoti duomenys patvirtina liudytojo L. T. parodymus, kad laikotarpiu nuo 2016-03-05 vakaro iki 2016-05-09 jis kartu su G. S., A. K. ir D. Å . buvo iÅ¡vykęs į VokietijÄ , taip pat kad nuo 2016-02-26 jis Lietuvoje palaikė ryÅ¡ius su A. K.. Liudytoja K. T. parodė, jog A.

K. vienÄ kartÄ buvo pas juos namuose. Ji įleido, nes sakė, kad yra sÅ«naus draugas, kad kartu dirbo užsienyje Anglijoje. Pakvietė L.. IÅ¡ pradžių kalbėjosi koridoriuje, paskui išėjo į balkonÄ . A. K. po kokių 5 minučių išėjo. SÅ«nus iÅ¡važiavo kitÄ dienÄ . Jokių daiktų nepasiėmė. Grįžusi iÅ¡ darbo nerado. Telefonu neatsiliepė. Kreipėsi į policijÄ , kai dingo sÅ«nus, kai negrįžo dvi paras. Nėra buvę, kad sÅ«nus iÅ¡važiuotų atsijungęs telefonÄ , nepasakęs jai.

SÅ«nus visada pasakydavo, kad pas draugÄ eina. Ji gavo iÅ¡ sÅ«naus žinutę, kad nesijaudintų, kad viskas gerai, kad yra gyvas, kad niekur nesikreiptų. Bet ji jau buvo paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ . Policijos pareigÅ«nai tyrinėjo, iÅ¡ kokio telefono ta žinutė paraÅ¡yta. Grįžęs sÅ«nus nieko daug nepasakojo. Papasakojo, kad buvo vežamas varyti maÅ¡inÄ iÅ¡ aikÅ¡telės ir parvaryti į LietuvÄ . Jis guodėsi, kad automobilio iÅ¡sinuomoti nepavyko, tai dabar gaus pinigus už dokumentus atiduoti.

L. vairuotojo teisių neturėjo. Pasakojo, kad turėjo jo vardu padarytus dokumentus, kad jį nori į užsienį išvežti vagystes daryti, kad užsidirbtų tuos pinigus, kuriuos jam išleido. Apsipyko, daugiau nekalbėjo. Sūnus iš kelionės grįžo depresuotas. Sūnui reikia psichologo pagalbos, nes yra spaudžiamas kitų kažkokių draugų. L. dar kitoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. Reikalaudavo išpirkos, kadangi mama verslininkė, L. turėdavo duoti pinigų. Jie buvo kaip draugai, paskui pagrobė sūnų, nuvilko firminius rūbus, sportinius batelius nuavė.

Ta byla jau pasibaigė.2016 m. balandžio 21 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolu nustatyta, kad K. T. iÅ¡ jai pateiktų nuotraukų atpažino A. K. kaip asmenį, kuris buvo atvykęs pas jÄ Ä¯ namus 2016-03-04 pasikalbėti su sÅ«numi L. T. (t. 1, b. l. 108–112).2016-04-04 Å ilutės r. PK pateikta K. T. pareiÅ¡kimo dėl L. T. paieÅ¡kos kopija apie tai, kad 2016-03-05 L. T. išėjo iÅ¡ namų ir negrįžo. Maždaug prieÅ¡ savaitę laiko sÅ«nus buvo pagrobtas Klaipėdoje.

Nuo to laiko jis buvo labai iÅ¡sigandęs, mamai beveik nieko nepasakojo. SÅ«nus iÅ¡eidamas 2016-03-05 sakė, kad važiuos su draugu prie vandens pakalbėti. 2016-03-04 pas L. T. buvo atvažiavęs tamsaus gymio pasportavęs vaikinas iÅ¡ Tauragės. 2016-03-06 žiÅ«rinėdama L. T. kompiuteryje žinutes, ji rado, jog paraÅ¡yta, kad jam yra padaryti dokumentai vykti į užsienį. Apie jokį vykimÄ Ä¯ užsienį jis K. T. nebuvo sakęs. K. T. bijo, kad L. T. į užsienį galėjo bÅ«ti iÅ¡vežtas per prievartÄ arba labai prigÄ sdintas.

L. T. neturėjo pinigų, asmenų, kurie jį finansuotų, nėra (t. 1, b. l. 117–121).Liudytoja J. T. parodė, jog jos sÅ«nus D. T. dabar dirba Suomijoje. Antrus metus jis dirba Suomijoje. Nežino kada grįš į LietuvÄ , nes keitėsi darbo vieta, ir dabar yra toks kaip bandomasis laikotarpis. Nieko nežino apie sÅ«naus dokumentus, jo asmens tapatybės kortelę, apie banko kortelę. Nieko neatsimena. JÄ apklausinėjo policija, bet dabar net neatsimena, kÄ ten Å¡nekėjo. SÅ«nus anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) apie metus laiko.

Niekada neklausė, koks buvo jo atlyginimas. Ir dabar nežino kiek sÅ«nus uždirba, niekada to neklausė. SÅ«nus gyveno kartu, savo atlyginimÄ skirdavo sau. Rodė jai vaizdo įraÅ¡Ä ir ji atpažino savo sÅ«nų prie bankomato.Liudytojas R. G. parodė, jog pažįsta L. T., nes pastarasis buvo kitame ikiteisminiame tyrime kaip nukentėjusysis. L. T. buvo pagrobtas Klaipėdoje, iÅ¡vežtas į Å ilutę, uždarytas bute. Jis tyrė šį įvykį. VienÄ penktadienį virÅ¡ininkas atnešė el. laiÅ¡kÄ , paraÅ¡ytÄ Ä¯ e.policija.lt.

Laiške buvo rašoma, kad jį nepažįstami asmenys planuoja išvežti kažkokiems darbams į užsienį. Tas laiškas nebuvo pasirašytas. Pavyko atsekti, kad laiškas buvo gautas iš L. T.. Jis paskambino L.. L. papasakojo, kad kažkokie jo pažįstami nori jį išvežti į užsienį daryti mašinų vagystes. Kadangi minėjo Tauragę, Šilutę, susisiekė su kolegomis, nes tai jau ne ta apskritis. Pasakė, kad žmogus kreipėsi tokiu reikalu. Jie paklausė, ar gali iki pirmadienio palaukti.

Jis susisiekė su Luku, pasakė, kad jei kas atvažiuos, kad skambintų jam, nesirodytų, o pirmadienį spręs kažkaip tÄ problemÄ . Išėjo taip, kad pirmadienį skambino L. pasitikslinti aplinkybes, kurie pareigÅ«nai galėtų pas jį atvažiuoti, pasikalbėti, bet L. telefonas buvo ar iÅ¡jungtas, ar kažkas panaÅ¡aus. Susisiekė su tyrėja, su L. mama. Mama paaiÅ¡kino, kad L. Å¡eÅ¡tadienį kažkur dingo. Buvo atvažiavęs kažkoks draugas, kažkÄ kalbėjosi ir dingo. Pasakė mamai, kad raÅ¡ytų policijai pareiÅ¡kimÄ dėl dingusio be žinios, nes gali bÅ«ti rimti dalykai.

Tai ir buvo padaryta. Buvo pradėtas tyrimas, nustatyta, kad paskutinė aktyvi L. buvimo vieta buvo Vokietijoje. Su mama bendravo kasdien, atrodo, trečiadienį L. mama pasakė, kad L. su ja susisiekė ir pasakė, kad grįš „ant dienų“. Kai grįžo, L. atvyko į policijÄ . Buvo persigandęs, nieko nenorėjo pasakoti. PaaiÅ¡kino, kad ten jokio nusikaltimo nebuvo. Paprašė L. paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . L. ir parašė. L. papasakojo, kaip buvo iÅ¡vežtas, kad Vokietijoje važinėjo po miestus, oro uostus, bandė nuomotis maÅ¡inas.

KažkÄ L. sakė apie padirbtus dokumentus, minėjo kažkokias korteles. Tie dokumentai ne tai kad padirbti, bet kažkokio panaÅ¡aus žmogaus. Atsimena, kad pavyko iÅ¡ karto nustatyti vaikinÄ iÅ¡ Tauragės, kurio vardas A.. L. sakė, kad iÅ¡važiavo su A. ir kitais vaikinais, nes bijojo. L. buvo labai iÅ¡sigandęs. Jis tÄ informacijÄ susirašė ir perdavė į Tauragę pareigÅ«nams iÅ¡ ONTB. Tauragės ONTB pareigÅ«nai sakė, kad žino tÄ situacijÄ , perėmė kontrolę. L. pasakė, kad su juo susisieks policijos pareigÅ«nai, ir jis turės su jais pasiÅ¡nekėti.

Kiek žino, buvo su juo susisiekta ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2016 m. gegužės 4 d. AB SEB bankas pateikė D. T. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä nuo 2016-02-01 iki 2016-03-16. Nustatyta, kad 2016-03-04 į Å¡iÄ sÄ skaitÄ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Tauragėje, yra įneÅ¡ama 2 500 eurų. 2016-03-05 iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos yra pervedami 400 eurų į J. T. sÄ skaitÄ , 2016-03-07 – 20 eurų. 2016-03-06 nuskaitoma 19,95 eurų Vokietijos įmonėje (duomenys neskelbtini), 20,00 eurų – įmonėje (duomenys neskelbtini), 493,35 eurų – įmonėje (duomenys neskelbtini) ir tÄ pačiÄ dienÄ ta pati suma pervedama atgal į D.

T. sÄ skaitÄ iÅ¡ Å¡ios įmonės, 2016-03-08 pervedami 30 eurų į J. T. banko sÄ skaitÄ , 2016-03-09 – 20 eurų, o 2016-03-09 Jurbarke, S. Dariaus ir S. Girėno g. yra paimami 50, 200, 500, 500, 200, 500, 20 eurų (t. 1, b. l. 178–189).2017 m. sausio 17 d. Tarnybiniu praneÅ¡imu apie tai, kad IP adresai 176.7.48.251 ir 217.244.199.208, iÅ¡ kurių buvo jungtasi 2016-03-07 15.44 val. ir 2016-03-08 13.08 val., yra administruojami Vokietijos bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 194, 197).2016-10-11 VÄ® „Regitra“ pateikta informacija apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-02-21 buvo iÅ¡duotas G.

A.. Šis vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre buvo paskelbtas negaliojančiu, kai asmeniui 2012-09-06 buvo išduotas kitas vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale (t. 2, b. l. 35).Remiantis 2016 m. gegužės 18 d. Kratos protokolu nustatyta, jog kratos, atliktos G. S. gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, metu iš G. S. paimtas aukso spalvos laikrodis (t. 2, b. l. 131–134).Remiantis 2016 m. liepos 13 d.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad kontrolės laikotarpiu A. K. telefonu bendravo su G. S.. Iš pokalbio turinio aišku, kad jie yra draugai, jų tarpusavio santykiai geri. 2016 m. gegužės mėn. abu planavo vykti į užsienį dirbti. Nenustatyta, kad A. K. būtų bendravęs su D. Š. (t. 3, b. l. 79).Remiantis 2016 m. liepos 14 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad L.

T. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡ G. S. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo bandyta skambinti tris kartus: 2016-03-31 19.17 val., 2016-04-03 18.34 val., 2016-04-07 14.53 val. Prisiskambinti nepavyko, nes L. T. nuo 2016-03-21 vakaro abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo (t. 3, b. l. 81).Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. paaiÅ¡kino, jog tuo laikotarpiu buvo davęs telefonÄ A. K. paskambinti. Kam skambino jis nežino.

Kaltinamasis A. K. patvirtino Å¡iÄ aplinkybę, jog jis skambino L. T. iÅ¡ G. S. priklausančio telefono.Remiantis 2016 m. liepos 14 d. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad kontrolės laikotarpiu G. S. naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonais, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. K. kontrolės laikotarpiu naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonais, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Kontrolės laikotarpiu G. S. bendraudavo su A. K.. Iš pokalbių turinio aišku, kad jie yra draugai, jų tarpusavio santykiai geri. 2016 m. gegužės mėnesį abu planavo vykti į užsienį dirbti. G. S. telefonu bendraudavo su D. Š.. Iš pokalbių turinio aišku, kad jie palaiko draugiškus santykius. D. Š. yra tikras G. S. dėdė (t. 3, b. l. 118).2017 m. sausio 17 d. Akistatos protokolu tarp liudytojo D. T. ir įtariamojo A. K. nustatyta, jog akistatos metu A. K. teigė, kad jis neturėjo jokių D.

T. banko kortelių, nors 2016-12-13 akistatos metu sakė, kad buvo pasiėmęs D. T. banko korteles ir kad ten įneÅ¡ti pinigai priklauso jam, tačiau taip pasakė nesupratęs tyrėjos klausimo. Teigė, kad L. T. galėjo bÅ«ti pats pasiėmęs D. T. banko korteles, tačiau to nematė. D. T. tvirtino, kad nežino, ar galėjo pas A. K. patekti jo banko kortelės. Pinigai, buvę banko sÄ skaitoje, priklausė jam. A. K. teigė neturėjęs prisijungimų prie D. T. elektroninės bankininkystės. PaaiÅ¡kinti, kaip prie D.

T. elektroninės bankininkystės buvo jungtasis per Vokietijos administruojamus IP adresus, nė vienas proceso dalyvis negalėjo (t. 3, b. l. 165–168).2017 m. sausio 17 d. pareiÅ¡kime D. T. nurodė, kad jis pretenzijų dėl 2016-03-05 jo dingusių banko kortelių ir 2016-03-09 iÅ¡ jo banko sÄ skaitos dingusių 2 500 eurų niekam nereiÅ¡kia ir atsisako raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (t. 3, b. l. 169).Prekyba žmonėmis – žmogaus pirkimas, pardavimas, kitoks įgijimas ar perleidimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje, kai Å¡ios alternatyvios veikos padaromos panaudojant bent vienÄ alternatyvių nukentėjusio asmens valiÄ palenkiančių bÅ«dų, t. y. fizinį smurtÄ , grasinimus, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, naudojantis nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, pavartojant apgaulę, priimant ar sumokant pinigus, gaunant ar suteikiant kitokiÄ naudÄ asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, ir jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, bÅ«tų iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti, neteisėtam įvaikinimui ar turint tikslÄ paimti nukentėjusio asmens organÄ , audinį ar lÄ stelę arba kitiems iÅ¡naudojimo tikslams.Kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valiÄ bent vienu iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo bÅ«dų.

Kitaip tariant, prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti bÅ«tina nustatyti straipsnio dispozicijoje numatytus požymius ir bent vienÄ nusikalstamÄ veiksmÄ (neveikimÄ ) – nukentėjusio asmens valios palenkimo bÅ«dÄ (prievartos elementÄ ). Prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pasekmių atsiradimas nebÅ«tinas. Prekybos žmonėmis nusikaltimas laikomas baigtu padarius vienÄ ar daugiau dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, o padarinių atsiradimas kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – tai kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kurį sudaro bendrininkai iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, padarinys. Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Ä®statyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ buvimÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet ir atsižvelgiama į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumÄ , jų suderintÄ atlikimÄ . Pagal teismų praktikÄ visi dėl bendrininkų veikos kilę padariniai inkriminuojami kiekvienam bendrininkui, neatsižvelgiant į kiekvieno vaidmenį, veiksmų pobÅ«dį bei intensyvumÄ ir indėlį į nusikaltimo padarymÄ , o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį.

Verbavimas – tai kito asmens lenkimas (įtikinėjimas, pažadai, siÅ«lymai, apgaulė ir kitokie aktyvÅ«s veiksmai) atlikti veiksmus (duoti sutikimÄ , pasiraÅ¡yti sutartį, vykti į užsienį ir t. t.), kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valiÄ ir jį įgyti savo ar kito asmens kontrolėn, kas leis vėliau tÄ Å¾mogų iÅ¡naudoti. Asmuo gali bÅ«ti verbuojamas slepiant arba neslepiant fakto, kad jis bus iÅ¡naudojamas. Pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu – tai padėtis, kai asmuo neturi kito priimtino pasirinkimo, todėl priima prekeivio žmonėmis sÄ lygas dėl sunkios materialinės padėties, dėl jaunystės (pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme pateiktÄ â€žjauno žmogaus“ sÄ vokÄ , jaunas žmogus – tai asmuo iki 29 metų), dėl menko iÅ¡silavinimo, socialinių įgÅ«džių stokos.

Kaltinamasis A. K. buvo pažįstamas su nukentėjusiuoju anksčiau, gyveno ir dirbo Anglijoje. Žinojo, jog nukentėjusysis už padarytas nusikalstamas veikas buvo deportuotas iÅ¡ Didžiosios Britanijos į LietuvÄ , bei žinojo, kad nukentėjusysis buvo pagrobtas, nedirbo, neturėjo piniginių lėšų. Kaltinamasis A. K. nukentėjusiajam siÅ«lė piniginį atlygį už tai, kad pastarasis kito asmens vardu Vokietijoje iÅ¡nuomos automobilį. Nukentėjusiajam atsisakius vykti, piniginį atlygį padidino dvigubai.

Nukentėjusiajam neatsiliepus į kaltinamojo skambučius atvyko į namus ir padarė psichologinį spaudimÄ nukentėjusiajam teikdamas, kad liks skoloje už paruoÅ¡tus dokumentus, kad me vienas A. K. yra susijęs su nukentėjusiojo gabenimu į VokietijÄ . Psichologinis spaudimas nukentėjusiajam buvo daromas visos kelionės metu, demonstruojant jėgos pranaÅ¡umÄ .Kad nukentėjusysis L. T. jautė psichologinį spaudimÄ iÅ¡ kaltinamojo A. K. įrodo ir 2016-09-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pateikta medžiaga Nr. 30-AP-1618.

Medžiagoje nurodyta tai, kad atliekant patikrinimÄ nustatyta, kad L. T. važiuoti į VokietijÄ siÅ«lė A. K.. L. T. A. K. pretenzijų neturi. Ä® e-policija.lt rašė, nes nežinojo, kaip jam pasielgti, reikėjo patarimo. RaÅ¡te e - policija.lt L. T. nurodė, kad jis yra veliamas į organizuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Asmuo jam yra padaręs suklastotÄ asmens dokumentÄ ir vairuotojo pažymėjimÄ . Rytoj ketina jį iÅ¡sivežti į VokietijÄ , į BerlynÄ su dar dviem vairuotojais. L. T. turėtų su netikru dokumentu iÅ¡nuomoti BMW X6 markės automobilį ir už tai gautų 1 000 eurų.

L. T. atsisakė, tačiau A. K. to nesuprato, sakė, kad tada L. T. lieka jam skolingas didelę pinigų sumÄ ir jį gaudys (t. 1, b. l. 77–80).IÅ¡ 2016-04-14 Å ilutės r. PK pateiktų L. T. susiraÅ¡inėjimo iÅ¡rašų matyti, kad L. T. per „FacebookÄ â€œ rašė savo draugui A. M., kad vyks į VokietijÄ , kad nėra kÄ daryti, nes jam padaryti dokumentai (t. 1, b. l. 124–148).Remiantis 2016-11-11 psichologo iÅ¡vada Nr. T 16/11 (01) nustatyta, kad L. T. gyvenimiÅ¡ka patirtis formavosi sudėtingų ir emociÅ¡kai skaudžių iÅ¡gyvenimų aplinkoje: tėvų skyrybos, konfliktiÅ¡ki mamos ir patėvio santykiai, asmeninės mamos ir patėvio problemos, emocinio artumo trÅ«kumas, nuolatinė „kova už teisybę“.

Å ilumos ir artimų tarpasmeninių santykių poreikis, poreikio bÅ«ti reikalingam ir svarbiam nepatenkinimas skatino vaikinÄ patį ieÅ¡koti sprendimų, tokiu bÅ«du kuriant tik individualiai reikÅ¡mingÄ ir labai trapų gyvenimiÅ¡kÄ scenarijų. Visa tai dar labiau sustiprino vaikino socialinį ir psichologinį pažeidžiamumÄ bei suformavo jam sÄ lygas patekti į sudėtingas ir neaiÅ¡kias gyvenimiÅ¡kas situacijas. L. T. – labai socialiai ir psichologiÅ¡kai pažeidžiama asmenybė. Akcentuotas nuolatinis nepasitenkinimas realia gyvenimo situacija, blogai organizuotas aktyvumas, įtampos ir vidinio chaoso iÅ¡gyvenimas.

Asmenybės raidoje nėra suformuoto galimo vaizdo kiekvienai konkrečiai gyvenimiÅ¡kai situacijai, nes nėra įgytos patirties Å¡eimos aplinkoje, todėl ryÅ¡ki vidinė disharmonija, nes bando suderinti prieÅ¡taringas tendencijas: iÅ¡ vienos pusės siekia įtikti, nenuvilti kitų, tačiau kartu iÅ¡ kitų laukia prieÅ¡iÅ¡kumo, grėsmės savo atžvilgiu, gausu idėjų apie aplinkinių prieÅ¡iÅ¡kumÄ , persekiojimo idėjų (t. 1, b. l. 156–157).Nukentėjusysis L. T. buvo paimtas iÅ¡ namų ir automobiliu „VW GOLF“, priklausančiu D.

Å . buvo iÅ¡ Lietuvos per LenkijÄ nugabentas į VokietijÄ . Kaltinamieji pripažįsta, kad kartu su nukentėjusiuoju automobiliu vyko per LenkijÄ Ä¯ VokietijÄ . Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamieji A. K., G. S., D. Å . veikdami bendrininkų grupe, pasiskirstę vaidmenimis, pasinaudodami nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, verbavo ir gabeno nukentėjusįjį per LenkijÄ Ä¯ VokietijÄ . Kaltinamųjų A. K., G. S., D. Å . nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, nes įrodyta, kad kaltinamieji pasinaudodami nukentėjusio L.

T. asmens pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir iÅ¡naudojo nukentėjusįjį nusikalstamai veikai daryti.2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismui nukentėjusysis L. T. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o iÅ¡ A. K., G. S., D. Å . 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ . Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji, pasinaudodami nukentėjusiojo pažeidžiamumu, iÅ¡gabeno į nukentėjusįjį užsienio valstybę, kurioje nukentėjusysis nieko nepažinojo.

Kelionė užtruko kelias dienas, visas Å¡ias dienas nukentėjusysis finansiÅ¡kai buvo priklausomas nuo kaltinamųjų, sistemingai patirdavo baimę ir stresÄ vykdant kaltinamųjų nurodymus, bei kaltinamiesiems naudojant prieÅ¡ nukentėjusįjį psichologinį smurtÄ . IeÅ¡kinys pagrįstas. Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtais įrodymais įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė žymiÄ moralinę žalÄ , todėl atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

Kaltinamųjų A. K., G. S., D. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamųjų A. K., G. S., D. Å . atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe ir iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.Teismas, skirdamas kaltinamiesiems A. K., G. S., D. Å . bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. K. teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Kaltinamasis G. S. teistas Jungtinėje Karalystėje, baustas administracine tvarka, dirbantis, augina mažametį vaikÄ . Kaltinamasis D. Å . neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis.Kaltinamieji A. K., G. S., D. Å . padarė tyčinę sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, todėl kaltinamiesiems skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis L.

T. neįvykdė kaltinamųjų nurodymÄ iÅ¡nuomoti automobilį ir nusikalstami kėslai (iÅ¡nuomotÄ automobilį atgabenti į LietuvÄ ) nebuvo įvykdyti, nors ir yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismui yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus bausmes mažesnes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu ketveriems (4) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 20 d.KardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistÄ .G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu ketveriems (4) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 20 d.KardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ , kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistÄ .- I D. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu ketveriems (4) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.KardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ , kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistÄ .L. T. iÅ¡ A. K., G. S., D. Å . priteisti 5 000 (penkis tÅ«kstančius) eurų solidariai padarytai neturtinei žalai atlyginti.Nuosprendis per 20 d. gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjas                                        Remigijus Preikšaitis