9b45dd10-6445-4b2f-9b83-e0ff6e1c617a · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinės bylos numeris: 2A-696-258/2014Teisminio proceso numeris: 2-68-3-09306-2013-3                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 45.1;121.14;121.18;121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ apeliacinį skunda dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Danske bank a/s Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečias asmuo R.

P..          Teisėjų kolegija          n u s t a t ė : I. Ginčo esmė           IeÅ¡kovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ 27 970,65 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , 1 149,48 EUR palÅ«kanų nuo priteistinos draudimo iÅ¡mokos sumos už 250 dienų (nuo prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimo dienos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo), 6 procentų palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas.

          Nurodė, kad ieÅ¡kovas, veikiantis Danske Bank A/S vardu (ankstesnis pavadinimas - AB „Sampo bankas“), su R. P. 2007 m. spalio 3 d., sudarė kredito sutartį Nr. BPVRK400702132. Jos paskirtis - butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti, kredito suma – 76 749,31 EUR. Trečiasis asmuo, siekdamas užtikrinti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ , 2007 m. spalio 9 d., su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ banko naudai sudarė bÅ«sto kredito draudimo sutartį Nr. BPD 038276.

Ja atsakovas įsipareigojo atsitikus draudžiamajam įvykiui - trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti palÅ«kanas - iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ . Trečiajam asmeniui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieÅ¡kovas 2010 m. rugpjūčio 15 d., vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį, o 2010 m. rugsėjo 3 d., kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Atsakovas 2010 m. spalio 5 d., iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 75 619,59 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudarė 75 254,57 EUR negrÄ Å¾into kredito ir 365,02 EUR pagal kredito sutartį mokėtinų palÅ«kanų už 3 mėnesius.

IeÅ¡kovas 2011 m. rugsėjo 20 d. gavo trečiojo asmens ieÅ¡kinį dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties atnaujinimo. Atsakovas 2011 m. spalio 7 d. ir 2012 m. sausio 9 d., atsiliepimuose nurodė, kad atnaujinus kredito sutartį draudimo apsauga pagal draudimo sutartį galios ta pačia apimtimi ir sÄ lygomis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d., sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-803/2012 trečiojo asmens ieÅ¡kinys buvo patenkintas, kredito sutarties Å¡alys buvo grÄ Å¾intos į padėtį, buvusiÄ iki kredito sutarties nutraukimo.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atsakovui 7 252,75 EUR draudimo iÅ¡mokÄ . Trečiajam asmeniui, po jam palankaus teismo sprendimo, toliau nevykdant kredito sutarties, ieÅ¡kovas 2012 m. kovo 20 d. raÅ¡tu Nr. dnk1203038 kreipėsi į trečiÄ jį asmenį, reikalaudamas padengti susidariusį įsiskolinimÄ pagal kredito sutartį. IeÅ¡kovas 2012 m. balandžio 25 raÅ¡tu Nr. dnk 1204207 nustatė trečiajam asmeniui papildomÄ terminÄ iki 2012 m. gegužės 26 d., kredito sutarties pažeidimui paÅ¡alinti, tačiau ir per jį kredito sutarties pažeidimas nebuvo paÅ¡alintas, todėl ieÅ¡kovas pakartotinai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį nuo 2012 m. gegužės 26 d.

IeÅ¡kovas 2012 m. birželio 8 d., kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Tačiau atsakovas pateiktame atsakyme nurodė, kad draudimo apsauga pagal draudimo sutartį nebegalioja. Gavus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ byloje numeris 2-21-803/2012, kuriame nurodyta, jog pripažinus sutarties nutraukimÄ tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens neteisėtu trečiojo asmens naudai, sutartis turi bÅ«ti vykdoma pagal jos sÄ lygas, o draudimo apsauga galioja pilna apimtimi.

Gavęs minėtÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovas pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ . Pateiktame atsakyme buvo nurodoma, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs draudimo sutartyje nustatytÄ ilgesnį kaip 300 dienų terminÄ kredito sutarties pažeidimui iÅ¡taisyti. IeÅ¡kovo teigimu, draudiminis įvykis buvo įvykęs kadangi trečiasis asmuo nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2010 m. birželio 15 d., todėl ieÅ¡kovas įgijo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ .         Atsakovas UAB „BÅ«sto paskolų draudimas” prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d., sprendimu (civilinė byla Nr. 2-21-803/2012) pripažinus ieÅ¡kovo veiksmus dėl kredito sutarties nutraukimo su trečiuoju asmeniu neteisėtais ir atstačius kredito sutarties galiojimÄ bei atsižvelgus į ieÅ¡kovo darbuotojo teiginius, jog sprendimas nebus skundžiamas apeliacine tvarka atsakovo bendrovė 2012 m. kovo 5 d., raÅ¡tu numeris SB-1154 kreipėsi į bankÄ informuodama, kad draudėjo R. P. atžvilgiu draudiminė apsauga pagal 2007 m. spalio 9 d., draudimo liudijimÄ Nr. BPD 038276 galios 2007 m. spalio 9 d., draudimo sutartyje nurodytomis sÄ lygomis, bankui pateikus bendrovei kreditavimo sutarties pakeitimÄ dėl sutarties atnaujinimo.

IeÅ¡kovas 2012 m. vasario 1 d., teismo sprendime nurodytÄ sÄ lygÄ grÄ Å¾inti draudikui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykdė ir tokiu veiksmu patvirtino, jog sutinka su 2012 m. vasario 1 d., sprendime bei bendrovės raÅ¡te nurodytomis sÄ lygomis. Å iuo atveju teisingai vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d., sprendimÄ , bankas, siekdamas, kad draudimo apsauga galiotų, privalėjo draudikui ne tik atsakyti, bet ir pateikti kreditavimo sutarties pakeitimÄ , kadangi kreditavimo sutarties grÄ Å¾inimo mokėjimo atidėjimas turėjo bÅ«ti ilgesnis nei dvylika mėnesių, t. y. 536 kalendorinės dienos, skaičiuojant nuo neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo (2010-08-15) iki 2012 m. vasario 1 d., sprendimo priėmimo dienos.

Pagal 2012 m. balandžio 24 d., banko draudikui teikiamas ataskaitas dėl draudėjų, kurie vėluoja vykdyti prievolę daugiau kaip 30 dienų, bankas buvo nurodęs, kad draudėjas vėluoja vykdyti prievolę 680 dienų ir jo skola pagal 2007 m. spalio 3 d., Kreditavimo sutartį Nr. BPVRK400702132 sudaro 15 450,42 Lt. Bankas kredito gavėjui skaičiavo ne tik kredito įmokas, bet ir palÅ«kanas bei delspinigius nuo jo pirmo pažeidimo dienos, t. y. nuo 2010-06-15 iki 2012-02-01 sprendimo priėmimo. Tokiais veiksmais ieÅ¡kovas pripažino, kad atsakovo sprendimas nemokėti draudimo iÅ¡mokos, ieÅ¡kovui pažeidus Taisyklių Nr. 004 7.2 punktÄ yra teisingas ir sÄ Å¾iningas.

SumÄ bankas reikalavo padengti iki 2012 m. balandžio 21 d. Banko nustatytas neprotingai trumpas terminas padengti susidariusį įsiskolinimÄ (5 316,53 EUR, 105 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmoka), juolab, kad 2012-02-01 teismo sprendimu ieÅ¡kovo veiksmai nutraukiant kreditavimo sutartį buvo pripažinti neteisėtais. Bankas, nors ir pats raÅ¡tiÅ¡kai siÅ«lė kredito gavėjui tartis dėl tolimesnio kredito sutarties vykdymo, tačiau suvokdamas, kad hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertė, palyginus su 2007 m., kuomet kredito gavėjui buvo suteiktas kreditas, yra sumažėjusi, o realizavus jį priverstine tvarka, bankas neatgautų visų kredito gavėjui suteiktų kredito lėšų, elgdamasis neprofesionaliai ir nedalykiÅ¡kai siekė gauti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ bei pagal 2010 m. gegužės 20 d., sutartį priklausančias palÅ«kanas iÅ¡ bendrovės. 2012-06-25 raÅ¡tu Nr. SB-2956 draudikas, atsakydamas į banko PraneÅ¡imÄ apie draudžiamÄ jį įvykį ir paraiÅ¡kÄ draudimo iÅ¡mokai gauti, informavo, kad bankas iki Å¡iol nėra pateikęs dokumentų (kreditavimo sutarties pakeitimo dėl sutarties atnaujinimo), kuriais bÅ«tų atstatyta draudiminė apsauga pagal 2007 m. spalio 9 d., draudimo liudijimÄ Nr. BPD 038276, todėl draudiminė apsauga nėra atstatyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui iÅ¡ atsakovo UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ priteista 27 970,65 EUR draudimo iÅ¡moka, 145,60 EUR palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (28 116,25 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-03-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 5 207,12 Lt (penki tÅ«kstančiai du Å¡imtai septyni litai 12 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ atsakovo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas” valstybės naudai priteisti 29,00 Lt iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad draudėjui R. P. nevykdant prievolės grÄ Å¾inti bankui bÅ«sto kreditÄ ir sumokėti palÅ«kanas kredito sutartyje numatytais terminais ir prievolės neįvykdžius per papildomÄ teminÄ ir negražinus paskolos draudiminis įvykis įvyko. Teismo nuomone, pagal UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ taisyklių numeris 004 nuostatas (1 p., 4 p., 6., 7.1, 7.2 p., 7.3 p., 8 p., 11-12 p.) atsakovas nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes draudimo iÅ¡mokÄ buvo atsisakyta iÅ¡mokėti formaliu pagrindu, o praleistas 300 dienų terminas (taisyklių 7.2 p.) taisyklėse nebuvo numatytas kaip nedraudiminis įvykis (taisyklių 8-9 p.) (CK 6.193 str.).

MinėtÄ terminÄ , teismas vertino tik kaip tam tikrÄ taisyklėse numatytÄ sÄ lygÄ norint gauti draudiminę iÅ¡mokÄ . TÄ teismo nuomone, patvirtino ir Draudimo taisyklių 54.1, 55 punktų nuostatos. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju, minėtas termino virÅ¡ijimas neturėjo jokios esminės įtakos tinkamų draudiko prievolių vykdymui, o draudikas neįrodė, kad dėl paminėto sutarties sÄ lygos pažeidimo jam bÅ«tų kilę tam tikri nuostoliai. Draudikui neįrodžius, kad termino virÅ¡ijimas turėjo įtakos draudžiamajam įvykiui ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo mažinti mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydžio (Draudimo įstatymo 96 str. 6 d.).

Teismas nesutiko su atsakovo aiÅ¡kinimais dėl pareigos ieÅ¡kovui pateikti kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ dėl sutarties atnaujinimo, nes teismui taikius restitucijÄ , pagal 2010 m. gegužės 20 d. sutarties Bendrųjų nuostatų 2.3 punktÄ , nebuvo numatyta ieÅ¡kovo pareiga gauti UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sutikimÄ dėl kredito sÄ lygų pakeitimo, nes jos apskritai nebuvo keičiamos, o teismas 2012 m. vasario 1 d., sprendimu tik pripažino kreditavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir pritaikė restitucijÄ .

Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtino ir teismo 2012 m. spalio 11 d., nutartis dėl teismo 2012 m. vasario 1 d., sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Teismo vertinimu, tik tuo atveju, jeigu R. P. norėjo keisti kredito sutarties sÄ lygas, jis turėjo kreiptis į bankÄ , o bankui keičiant kredito sutarties sÄ lygas bÅ«tų buvę reikalinga gauti UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sutikimÄ , jeigu atitinkamas pakeitimas atitiktų Bendradarbiavimo sutarties 2.3 punkto sÄ lygas (CK 6.997 str. 1 d.). Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju, atsakovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžiamas tik formaliu pagrindu (žr. taip pat Bendradarbiavimo sutarties 2.7. p.), gi taisyklėse numatytų nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡as yra baigtinis, jis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai.

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies ieÅ¡kovui buvo priteistos palÅ«kanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.) o bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio nuostatas.                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Atsakovas UAB ,,BÅ«sto paskolų draudimas“ (toliau –apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas netinkamai aiÅ¡kino draudiminio įvykio sÄ vokÄ teigdamas, jog draudžiamasis įvykis apibrėžiamas tik Draudimo taisyklių 6 punktu ir sistemiÅ¡kai neanalizavo draudžiamojo įvykio sÄ lygų taip, kaip tai numato draudimo taisyklių III skyriaus 6-7 punktai.

Å io skyriaus nuostatos sudaro visumÄ sÄ lygų kurios turi bÅ«ti konstatuotos norint įvykį pripažinti draudžiamuoju. Apelianto manymu, jis neturėjo pareigos nurodyti įvykių, kurie nepatenka į draudžiamųjų įvykių apibrėžtį ir mano, kad teismas nepagrįstai vertino, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos įvykį pripažinti draudžiamuoju (draudimo taisyklių 6 p.,7p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p.). Apelianto teigimu, draudikas neturėjo įrodinėti Draudimo įstatymo 96 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, kurios draudžiamojo įvykio atveju atleistų jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, nes įvykiui nepatenkant į draudimo įvykių apibrėžtį numatytÄ taisyklėse draudikui nekylÄ pareiga tokio įvykio įrodinėti, todėl teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatas bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias įstatymo normas (CPK 185 str.).

Apelianto manymu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vertino, jog draudimo taisyklių 7.2 punkte nustatytas 300 kalendorinių dienų terminas nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes Å¡is terminas yra naikinamasis ir jam suėjus iÅ¡nyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga (CK 1.117 str.). Nagrinėjamu atveju, minėtas terminas draudimo taisyklėse buvo apibrėžtas vienareikÅ¡miÅ¡kai, o pabaigos terminas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas. Minėtas 300 dienų terminas yra optimalus ir objektyviai pakankamas bankui (ieÅ¡kovui) įsitikinti kredito gavėjo nemokumu, o praneÅ¡imo bendrovei terminÄ reglamentuoja draudimo taisyklių 7.3 punktas.

Be to, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pats pripažino, jog minėtÄ terminÄ yra praleidęs. Dėl nurodyto apeliantas mano, jog priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo atsižvelgta į lingvistinį sutarties sÄ lygų suvokimÄ , bet ir į sutarties sÄ lygų ryšį, sutarties tikslus ir kt. Teismas nepagrindė teiginio, jog ,,tokios aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ â€œ ir neįvertino to, kad draudikas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ne dėl to, kad kreditavimo sutartis buvo pripažinta nutraukta neteisėtai, o dėl to, kad nebuvo draudžiamojo įvykio.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad terminas virÅ¡ytas dėl paties ieÅ¡kovo (banko) kaltės, t.y. bÅ«tent jo veiksmai lėmė, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Apelianto manymu, skundžiamame teismo sprendime 300 dienų termino virÅ¡ijimÄ teismas klaidingai sieja su apelianto pasisakymais dėl draudimo apsaugos galiojimo tiek civilinės bylos numeris 2-21-803/2012 nagrinėjimo metu, tiek 2012 m kovo 5 d., raÅ¡te ieÅ¡kovui numeris SB-1154. Pabrėžia, kad apeliantas visÄ laikÄ akcentavo, jog ieÅ¡kovui atnaujinus bÅ«sto kreditavimo sutartį, draudimo apsauga pagal 2007 m. spalio 9 d. draudimo liudijimÄ numeris 038276 galios draudimo sutartyje nurodytomis sÄ lygomis.

Tai reiÅ¡kia, kad draudimo apsauga gali bÅ«ti teikiama tik draudimo sutartyje nurodomomis sÄ lygomis ir tik įvykus draudžiamajam įvykiui (DÄ® 2 str.11 d.). Apelianto teigimu, 2010 m. gegužės 20 d. sutarties 2.7 punkte nurodoma, kad bendrovė (apeliantas) neatsisakys iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad bankas praleido bendrovės informavimo, kreipimosi į bendrovę terminus, taip pat dėl to, kad kredito gavėjas (draudėjas) pažeidė reikalavimÄ apdrausti įkeičiamÄ turtÄ ne mažesne kaip negrÄ Å¾into bÅ«sto kredito dydžio draudimo suma ar laiku neapmokėjo draudimo įmokos ar atliko kitus formalius pažeidimus, nustatytus draudimo taisyklėse ar bendradarbiavimo sutartyje.

IeÅ¡kovo nustatytas terminas nuo pirmo bÅ«sto kreditavimo sutarties pažeidimo iki galutinio termino jam paÅ¡alinti sudarė 712 dienų ir virÅ¡ijo sutarties 7.2 punkte nustatytÄ maksimalų 300 Dienų terminÄ . Todėl jį virÅ¡ijus du kartus nei buvo susitarta tokio pažeidimo negalima laikyti formaliu. Pažymi, jog sutarties 2.1 punkte Å¡alys susitarė ,,draudimo sutartyje nurodytais bÅ«dais pakeisti draudimo iÅ¡mokų pagal draudimo sutartis <...>, mokėjimo terminus ir tvarkÄ â€œ. Draudimo sutartimi susitariančiosios Å¡alys nesiekė pakeisti draudimo taisyklėse nustatytų draudžiamųjų įvykių sÄ lygų, draudimo taisyklėse ir bendradarbiavimo sutartyse nustatytų draudimo iÅ¡mokų nemokėjimo ar mažinimo atvejų.

Sutartimi buvo pakeista tik iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo bankui tvarka ir terminai Todėl sudarant 2010 m. gegužės 20 d. sutartį susitariančios Å¡alys neturėjo siekio praplėsti draudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡o ar siekio dėl didesnės draudimo rizikos bendrovei prisiėmimo, nei ji buvo prisiimta sudarant draudimo sutartį su draudėju. Dėl Å¡ios priežasties teigia, jog toks sutarties ir draudžiamojo įvykio plečiamasis aiÅ¡kinimas neatitiktų draudimo teisės doktrinos. Apeliantas mano, jog priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika civilinėse byloje numeris: 3K-3-521/2004, 3K-3-516/2006 ir to pasėkoje padarė klaidingas iÅ¡vadas nagrinėtoje byloje.

IeÅ¡kovas, Danske bank veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialÄ , atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad pagal Draudimo sutarties 4 ir 6 punktus draudikas prisiėmė draudimo rizikÄ kuri siejama iÅ¡imtinai su draudėjo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti kredito sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanas kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, nevykdymu ar netinkamu vykdymu.

Taisyklių 8 punktas aiÅ¡kiai atskiria draudiminius ir nedraudiminius įvykius ir apibrėžia sÄ lygas kurioms esant draudiminė apsauga yra taikoma. Draudimo numatytos draudiminės apsaugos galiojimo ir jos netaikymo sÄ lygos glaudžiai susijusios su taisyklių 54 punktu numatančiu, kad esant Å¡iems pažeidimams ,,Draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos ar jÄ mažinti. Vienas iÅ¡ taisyklių 54 punkto nurodytų pažeidimų ir yra taisyklių 7-ojo punkte numatytų reikalavimų nesilaikymas.

Tokiu būdu teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog taisyklių 7.2 punkte numatyto maksimalaus 300 dienų termino įsiskolinimui padengti viršijimas nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmokos. Ieškovas sutinka su teismo išvada, jog įvykus draudiminiam įvykiui draudikas turi įrodyti aplinkybes atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo (DĮ 96 str.). Kadangi įvykis nebuvo pripažintas nedraudžiamuoju, todėl apeliantas siekdamas išvengti draudimo išmokos mokėjimo turėjo įrodyti aplinkybes atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo.

Å ios nuostatos yra perkeltos ir į draudimo taisyklių 54.1 punktÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, apie pareigÄ draudikui įrodyti aplinkybes atleidžiančias jį nuo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažinti. IeÅ¡kovas sutinka su teismo iÅ¡vada dėl taisyklių 7.2 punkto aiÅ¡kinimo, nes priėmus teismo sprendimÄ , kredito sutarties galiojimas buvo atstatytas ir jokie papildomi veiksmai Å¡iam faktui įtvirtinti nebuvo reikalingi. Apelianto atstovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiÅ¡kinti priežasčių dėl kurių iki Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo jis su draudėju nesudarė 2010 m. gegužės 20 d. bendradarbiavimo sutartyje numatyto mokėjimų draudimo susitarimo, pagal kurį apeliantas padengtų visÄ susidariusį draudėjo įsiskolinimÄ pagal kredito sutartį ir vykdytų ž draudėjÄ kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dar 12 mėnesių.

Todėl mano, jog apeliantui šiurkščiai pažeidus bendradarbiavimo sutarties 4.4 punktÄ , teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžiamas tik formaliu pagrindu. Taip pat sutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl Bendradarbiavimo sutarties 2.7 punkto aiÅ¡kinimo ir atmeta apelianto argumentus dėl teismo klaidingai aiÅ¡kintos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos civilinėse bylose numeris 3K-3-521/2004, 3K-3-516/2006, nes Å¡ios nutartys yra cituojamos ir paties apelianto skunde ir pažymi, kad minėtose nutartyse nurodytos taisyklės Lietuvos Aukščiausiojo teismo buvo pripažintos universaliomis visoms draudimo rÅ«Å¡ims.

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).         Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo (draudėjo) reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo (draudiko) yra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas nepagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atmetė ieÅ¡kinį.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.           Apeliacinis skundas atmestinas.           Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino draudiminio įvykio sÄ vokÄ teigdamas, jog draudžiamasis įvykis apibrėžiamas tik Draudimo taisyklių 6 punktu ir sistemiÅ¡kai neanalizavo draudžiamojo įvykio sÄ lygų taip, kaip tai numato draudimo taisyklių III skyriaus 6-7 punktai.        Teisėjų kolegija pažymi, kad draudikas visuomet prisiima santykinę draudimo rizikÄ , tačiau negali prisiimti nekontroliuojamos rizikos.

Draudikas turi teisę draudimo taisyklėse nustatyti prisiimamos draudimo rizikos apimtį, eliminuodamas įsipareigojimÄ kompensuoti tokius draudėjo ar naudos gavėjo nuostolius, kurių atsiradimo rizikos draudikas sudaroma draudimo sutartimi neprisiima. Vienas iÅ¡ rizikos mažinimo bÅ«dų – nedraudžiamųjų įvykių nurodymas draudimo taisyklėse. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau Å¡alys yra susitarusios, kad Å¡is įvykis dėl konkrečių aplinkybių nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ .

Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio.         Vertinant ar apeliantas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, svarbu nustatyti ar įvykęs įvykis atitinka nedraudiminio įvykio apibrėžimÄ , numatytÄ BÅ«sto kreditų draudimo taisyklių (toliau –Taisyklės) Nr. 004 8 punkte. Kaip nustatyta Taisyklių 6 punkte draudžiamuoju įvykiu yra laikomas draudėjo prievolės grÄ Å¾inti bankui bÅ«sto kreditÄ ir (ar) sumokėti palÅ«kanas neįvykdymas bÅ«sto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

Vadinasi, sudarydamas draudimo sutartį su ieÅ¡kovu, apeliantas prisiėmė draudimo rizikÄ susijusiÄ su kredito sutarties įvykdymu joje nustatytais terminais ir tvarka.          Bylos medžiaga tvirtina, jog R. P. nevykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimu atnaujintos kredito sutarties, todėl ieÅ¡kovas 2012 m. kovo 20 d. raÅ¡tu numeris 1203038, pareikalavo iÅ¡ R. P. iki 2012 m. balandžio 21 d. sumokėti susidariusius įsiskolinimus su tai dienai paskaičiuotomis palÅ«kanomis ir delspinigiais.

Iki nurodyto termino R. P. nepadengus įsiskolinimo pagal sutartį dėl tolesnio sutarties vykdymo sÄ lygų inicijuos sutarties nutraukimÄ ir pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (b.l. 45). IeÅ¡kovas 2012 m. balandžio 25 d. raÅ¡te nurodė, kad Robertui pliurai per papildomÄ terminÄ nepaÅ¡alinus sutarties pažeidimo bus laikoma, jog sutartis nutraukta nuo 2012 m. gegužės 26 d. be atskiro įspėjimo (b.l. 46).        Taisyklių 8 punkte Å¡alys susitarė dėl įvykių abiejų Å¡alių laikomų nedraudiminiais: bÅ«sto kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytÄ bÅ«sto kreditavimo sutartyje; draudėjas kredito negrÄ Å¾ina kredito bankui dėl karo agresijos, prieÅ¡iÅ¡kų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobÅ«džio veiksmų, pilietinio karo, maiÅ¡to, revoliucijos, sukilimo, vidaus neramumų, pasiekusių sukilimo, karinės ir neteisėtos jėgos panaudojimo mastÄ , ir kt; draudėjo ar kito asmens, užtikrinančio draudėjo prievolę bankui pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį, nekilnojamasis turtas nebuvo įkeistas pagal reikalavimus nustatytus šių taisyklių 31-35 punktuose (b.l. 19).          Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju įvyko Taisyklių 6 punkte numatytas draudiminis įvykis, nes R.

P. padaryti kredito sutarties pažeidimai, tinkamai ir laiku nevykdytos kredito sutarties sÄ lygos, grÄ Å¾inti kreditÄ dalimis bei sumokėti tai kredito daliai tenkančias palÅ«kanas, sÄ lygojo pakartotinį kredito sutarties nutraukimÄ . Todėl prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas Å¡is įvykis atitiko Taisyklių 6 punkte numatytÄ draudiminį įvykį. VirÅ¡ aptartos ginčo Å¡alių nedraudiminių įvykių sÄ lygos taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys Taisyklėse aiÅ¡kiai numatė ieÅ¡kovo pareigų pažeidimus, kurie laikomi nedraudiminiais įvykiais ir kuriems įvykus apeliantas yra atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.

Å is sÄ raÅ¡as yra baigtinis bei negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantas tik formaliai pagrindais atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, nes byloje nagrinėjamas įvykis nepatenka į Å¡alių numatytÄ nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡Ä .          Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas sistemiÅ¡kai neanalizavo draudžiamojo įvykio sÄ lygų taip, kaip tai numato draudimo taisyklių III skyriaus 6-7 punktai.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apelianto argumentu. Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė taisyklių III skyriaus 7.1 ir 7.2 punktus ir juos iÅ¡analizavo Å¡ios bylos kontekste. Aptartose nedraudiminiuose įvykiuose nėra numatyta jog maksimalaus 300 dienų termino įsiskolinimui padengti virÅ¡ijimas (Taisyklių 7.2 p.), laikomas nedraudiminiu įvykiu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡alims nesusitarus dėl minėto atvejo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju maksimalaus 300 dienų termino virÅ¡ijimas nesudarė pagrindo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

          Be to, teisėjų kolegijos nuomone yra bÅ«tina įvertinti ar minėtas 300 dienų terminas aplamai buvo praleistas.         Bylos duomenys tvirtina, jog praneÅ¡ime apie draudžiamÄ jį įvykį nurodyta, kad pirmo pažeidimo terminas mokėti eilinės įmokas data – 2010 m. birželio 15 d., o terminas paÅ¡alinti sutarties pažeidimus buvo nustatytas iki 2012 m. gegužės 26 d., kredito sutarties nutraukimo data 2012 m. gegužės 26 d. (b.l. 109).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimu, atnaujinus 2007 metų spalio 3 d. kredito sutarties galiojimÄ ir R. P. toliau nevykdant kredito sutarties sÄ lygų ji nutraukta 2012 m. gegužės 26 d. (b.l. 45-46).          Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui atstačius kredito sutarties galiojimÄ , tuo pačiu liko galioti ir draudiminė apsauga, tačiau po sutarties atstatymo, R. P. toliau darant sutartinius pažeidimus, pirminiai pažeidimai skaičiuotini ne nuo pradinės sutarties nutraukimo, o nuo atnaujintos sutarties sÄ lygų nevykdymo ir kredito sutarties nutraukimo 2012 m. gegužės 26 d., nes pagal pirmiau nutrauktÄ kredito sutartį ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino apeliantui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tokiu bÅ«du iki kredito sutarties atnaujinimo santykiai tarp Å¡alių laikytini pasibaigusiais tinkamu prievolės įvykdymu. Teisėjų kolegija mano, jog atnaujinus sutartį ir jos R.

P. nevykdant, teismui ta pačia apimtimi iÅ¡saugojus iki pirminio sutarties nutraukimo galiojusias ieÅ¡kovo ir apelianto teises ir pareigas, sutarties pažeidimo terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. gegužės 26 d., nes A. P. pradėtas teisminis procesas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sÄ lygojo kredito sutarties nutraukimo pripažinimÄ neteisėtu ir ieÅ¡kovo įpareigojimÄ grÄ Å¾inti draudiminę iÅ¡mokÄ bei visiÅ¡kai nepriklausė nuo ieÅ¡kovo valios.          Apeliantas taip pat teigia, jog jam nekyla pareiga įrodinėti kokiais kitais draudimo sutartyje ar taisyklėse nustatytais pagrindais atsisakyta mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o kartu nekyla pareiga įrodyti aplinkybių, atleidžiančių nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.

Su Å¡iuo argumentu, kaip aplamai prieÅ¡taraujančių draudimo teisinių santykių esmei, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalis reikalauja, kad draudikas įrodytų aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas atsisakydamas mokėti arba sumažinamas draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos atsiradusios dėl pažeidimo dydį.

Minėtos įstatymo nuostatos perkeltos ir į Taisyklių 54.1 punktÄ numatantį apelianto galimybę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažinti esant Taisyklių 7 punkto pažeidimams. Taisyklių 55 punktas numato, kad apeliantas, priimdamas sprendimÄ mažinti draudimo iÅ¡mokÄ ar jos nemokėti paaiÅ¡kina tokio sprendimo priežastis. Kitaip tariant jis turi pagrįsti (įrodyti) atsisakymo iÅ¡mokėti ar sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindÄ . Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog Taisyklių 7 punkte numatytas terminas priežastiniu ryÅ¡iu nėra susijęs su draudžiamu įvykiu t.y. apelianto pareiga grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti palÅ«kanas ieÅ¡kovui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiradimu.

Kadangi apeliantas neįrodė, kad dėl pirmos minėto sutarties sÄ lygos pažeidimo (7 p.) jis patyręs nuostolių, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo mažinti iÅ¡mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydžio.      Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika civilinėse bylose numeris3K-3-521/2004, 3K-3-516/2006, nes Å¡iose nutartyse nurodoma, jog jos gali bÅ«ti taikomos sprendžiant visų draudimo rÅ«Å¡ių bylas.     Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamojo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija      n u t a r i a:      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Teisėjai                                                                  Alvydas Barkauskas                                                                  Andrutė Kalinauskienė                                                                  Rita Kisielienė