2021-09-15 Nr. AB-18843-3-61-3-00549-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1841-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00549-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

1.1. panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746307 „Dėl skirtos išmokų sumos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 2,34 ha plotą ir įpareigoti atsakovą išmokėti kompensacinę išmoką už visą viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00931 sertifikuotą plotą;

1.2. panaikinti Sprendimo dalį dėl 910,16 Eur susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte ir įpareigoti atsakovą išmokėti teisingą susietosios paramos dydį už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte dydį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir EKO taisyklės), 47.8 papunktį.

2. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, konstatuodamas, jog pareiškėjas nesilaikė reikalavimo per 5 metų laikotarpį įsėti įsėlį tame pačiame plote, ir dėl to skirdamas kompensacinę išmoką tik už 2,34 ha plotą (deklaruotas plotas – 204,38 ha), nepagrįstai neatsižvelgė į Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (toliau – ir EŽŪ taisyklės). Atsižvelgiant į EŽŪ taisyklių 38 punktą, pareiškėjas neprivalėjo įgyvendinti EKO taisyklių 26 punkte numatyto reikalavimo, kadangi jis kontroliniuose žemės sklypuose naudojo organines trąšas – mėšlą, pastarąją aplinkybę patvirtina VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. ekologinės gamybos tikrinimo protokolas Nr. PAG-K-19-00901 ir mėšlo dovanojimo sutartys. Be to, pareiškėjas teigė, kad Sprendime neteisingai apskaičiuota susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte, t. y. už 1 ha mokėtina suma turėjo būti 518 Eur, kaip tai numatyta EKO taisyklių 47.8 papunktyje (3,83 ha x 518 Eur = 1 983,94 Eur). Pareiškėjas tvirtino, jog jis visiškai užtikrino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) kompleksinius tikslus, todėl atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų atsisakyti išmokėti jam priklausančias kompensacines išmokas (paramą).

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas paaiškino nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunktyje įtvirtinto įsipareigojimo dėl šių taisyklių 26 punkte nurodytų augalų įsėlio. Atsižvelgiant į tai, parama jam skirta už 2,341 ha (200,41 ha (deklaruotas plotas) – 198,06 ha (plotas, kuriame nesilaikyta reikalavimų). Pažymėjo, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, o EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). EKO taisyklių 26 punkte neminima, jog įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintu ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip nurodyta EŽŪ taisyklių 38 punkte. Būtent EKO taisyklėse yra įtvirtintos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal priemonę. Atsakovas teigė, kad VšĮ „Ekoagros“ nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, nes būtent Agentūra yra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras. Be to, atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-657 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2019 m.“ patvirtinta, jog susietoji išmoka už vaisius ir uogas yra 237,64 Eur už 1 ha, todėl ši išmoka pareiškėjui apskaičiuota teisingai (3,83 ha x 237,64 Eur = 910,16 Eur).

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2014 m. balandžio 23 d. sutarties pagrindu VšĮ „Ekoagros“ atliko pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą. Ekologinės gamybos ūkio subjekto kasmetinis patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 9–11 d., ekologinės gamybos ūkio plotas – 204,38 ha. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (toliau – ir Paraiška) duomenys sutampa su realia situacija ūkyje. Buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad visuose pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio laukuose tręšimui naudotas mėšlas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, jog jis nevertina ir nepriima sprendimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, nes nėra tam kompetentingas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. Z. skundą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. pateikė Paraišką, kurioje nurodė deklaruotinus plotus (kontrolinius žemės sklypus), iš viso naudmenų, už kurias prašoma priteisti išmokas, plotas – 204,38 ha. Pareiškėjas prie skilties „Dalyvavimas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programos priemones“ „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodė konkrečius kontrolinius žemės sklypus, t. y. plotus, už kuriuos prašoma paramos.

9. Pareiškėjas prie Paraiškos pridėjo VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. išduotą patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo bendrame ūkio plote (204,38 ha) auginami augalai (grikiai, žieminiai rugiai, avižos, obuoliai, avižos (2018 m. derliaus 10,17 t), grikiai (2018 m. derliaus 14,276 t)) apibrėžiami kaip ekologiški produktai. Pridėtame VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole užfiksuota, kad kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėjas augina žieminius rugius, grikius, avižas, obuolius, tręšimui naudota medžiaga 2018 m. rugsėjo mėn.–2019 balandžio mėn. buvo mėšlas.

10. Atsakovas 2020 m. sausio 14 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ skyrė 2,34 ha deklaruotai naudmenų daliai, už tokį plotą skiriama kompensacinės išmokos suma – 508,96 Eur, argumentuodamas tuo, jog pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo.

11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad EKO taisyklės nustato tinkamumo gauti paramą (kompensacinę išmoką) sąlygas ir reikalavimus, o viena iš sąlygų gauti kompensacinę išmoką – reikalavimas plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Kompensacinė išmokama mokama už EKO taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti Priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija yra pripažinta ir sertifikuota kaip ekologiška. EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę. Pareiškėjo akcentuojamos EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent pastarajam tikslui įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką, o ne kad jo ūkis, gamybos plotas ar gamybos produktas būtų pripažintas ekologiniu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pateiktą EKO taisyklių rengėjo, Žemės ūkio ministerijos, išaiškinimą, jog EŽŪ taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o EKO taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti, skundo teiginiai apie EŽŪ taisyklių 38 punkto taikymą pripažinti nepagrįstais. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis bent 1 metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų EKO taisyklių 2 priede, taigi atsakovas už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, pagrįstai neskyrė kompensacinės išmokos.

12. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjo deklaruotas plotas buvo sertifikuotas, nėra pagrindas nesilaikyti EKO taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui, be to, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl deklaruoto ir (ar) sertifikuoto ploto skirtumų, dėl kurių parama turėtų būti mažinama pagal EKO taisyklių 40 punktą. Teismas laikė nepagrįsta pareiškėjo poziciją, jog jo deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, todėl atsakovas pagal tai (vadovaudamasis šiais duomenimis) išmoka (turi išmokėti) išmokas. Pareiškėjo pateiktas VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. išduotas patvirtinamasis dokumentas, skirtas ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, nepatvirtina, kad pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13, 26 punktuose. Žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal EKO taisyklių nuostatas, nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įvykdyti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Teismas pabrėžė, kad būtent Agentūra yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 2 p.), toks pats įpareigojimas Agentūrai įtvirtintas ir žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte. Būtent Agentūra administruoja ir Priemonę (EKO taisyklių 35 p.).

13. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama Sprendimo dalis dėl kompensacinės išmokos už 2,34 ha plotą išmokėjimo priimta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo ją panaikinti. Atitinkamai, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą šioje dalyje išmokėti pareiškėjui kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. patvirtinamajame dokumente Nr. SER-K-19-00931 sertifikuotą plotą.

14. Teismas akcentavo, kad susietųjų išmokų dydžius už 2019 metus nustato ne EKO taisyklių 47.8 papunktis, o atskiras žemės ūkio ministro įsakymas. Pareiškėjas, pildydamas Paraišką, lentelėje „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus“ nurodė deklaruojamas naudmenas: OBS 3,38 ha. Tokios naudmenos OBS (obelų sodai) priskirtos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Administravimo ir kontrolės taisyklės), 2 priede V grupei „Daugiamečiai sodiniai“. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 3D-657 2.1 papunktį, už naudmenų plotus, priskirtus I–VI grupėms, mokėtina susietoji išmoka už vaisius ir uogas – 237,64 Eur už ha. Taigi už pareiškėjo deklaruotus plotus mokėtina 237,64 Eur suma už vieną ha, o už bendrą deklaruotą 3,83 ha plotą – 910,16 Eur suma. Teismas konstatavo, jog skundo reikalavimas panaikinti Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui išmokėta 910,16 Eur susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte, nepagrįstas, o susietosios paramos dydis apskaičiuotas teisingai. Atitinkamai, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjo nurodomą didesnį susietosios paramos dydį už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte.

III. 15. Pareiškėjas V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą.

16. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde ir patikslintame skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo manantis, jog Žemės ūkio ministerijos pozicija dėl EKO taisyklių ir EŽŪ taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje nesvarbi, byloje yra kilęs minėtų teisės aktų nesuderinamumo klausimas. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos 2020 m. balandžio 27 d. pasiūlymuose / pastabose buvo nurodyta, kad daugelis asociacijai priklausančių ūkininkų, kurie pastaraisiais metais įsėjo daugiametes žoles, vis tiek gavo sankcijas, nes daugiametės žolės dėl sausros arba nesudygo, arba sudygusios išdžiūvo.

Pateiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministro pasirašytas atsakymas atskleidžia, kad Agentūra ir teismas be pagrindo prioretizuoja EKO taisykles, nepaisant to, kad tiek EKO taisyklių 26 punktu, tiek EŽŪ taisyklių 37–38 punktais siekiama to paties tikslo. Agentūros ir teismo pozicija, kad negalimi jokie kiti natūralių biologinių dirvožemio savybių atkūrimo būdai, yra absoliučiai neteisinga. Tai patvirtina ir Žemės ūkio ministerijos teiginiai, kad turi būti įgyvendinama sėjomaina pagal EŽŪ taisyklių 37–38 punktus arba užtikrinama augalų kaita pagal EKO taisyklių 26 punktą.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas netenkino jo prašymo į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir vėliau nepaisė ministerijos išaiškinimams analogiškų pareiškėjo paaiškinimų. Pareiškėjas akcentuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendime byloje Graikijos Respublika prieš Europos Komisiją, bylos Nr. C-797/18, pateiktus išaiškinimus, 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 nuostatas, Europos Sąjungos politiką dėl ekologinio ūkininkavimo ir ekologinės produkcijos gamybos ir tiekimo bendrai rinkai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui buvo pateikti įrodymai apie organinių trąšų – mėšlo – naudingumą dirvožemiui, t. y. VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ 2020 m. balandžio 15 d. raštą, patvirtinantį, jog negalima daryti skirtumo tarp minėtų organinių trąšų ir daugiamečių žolių įsėlio naudingumo dirvožemiui. Daugiametės žolės ne visuomet gali pateisinti lūkesčius, pavyzdžiui, ne visos jos gali augti smėlingose, rūgščiose dirvose, o pastaruosius trejus metus ir klimatas buvo sudėtingas (2017, 2018 ir 2019 metais Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremalią situaciją visoje šalyje).

Vis pareiškėjo deklaruoti ir sertifikuoti kontroliniai sklypai yra pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja itin nederlingas dirvožemis, tai užfiksuota ir Paraiškoje. Nepaisant to, pareiškėjas sugebėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi visų ekologinio ūkininkavimo reikalavimų, jis visiškai įvykdė visus prisiimtus įsipareigojimus pagal EKO taisykles. Teismas taip pat ignoravo Žemės ūkio ministerijos 2017 metais pateiktus išaiškinimus (2017 m. spalio 2 d., 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. raštai) apie tai, kaip reikia administruoti tiesioginių išmokų skyrimą ekstremalių situacijų metu (be kita ko, formaliai netaikyti EKO taisyklių reikalavimų, atsižvelgti į nepalankią meteorologinę situaciją).

Ekstremaliajai situacijai tęsiantis, šiais išaiškinimais turėjo būti vadovaujamasi ir 2018 bei 2019 metais. Pareiškėjas taip pat apžvelgia teismų praktiką, susijusią su teisingumo principu.

17. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo apskaičiuoto kompensacinės išmokos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Pastebėtina, kad pirminį skundą kaip pareiškėjai pateikė keli asmenys, ginčydami Sprendimą ir kitus panašaus turinio Agentūros sprendimus: UAB „Sanginas“, kooperatyvas „Vilniaus grikiai“, V. Z., K. Z. ir G. Z.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi skundo reikalavimus išskyrė į atskiras bylas, laikydamas, jog pagal kiekvieno iš reikalavimų tikslinga pradėti atskirą bylą.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2411-281/2020 atmetė UAB „Sanginas“ skundą dėl Agentūros 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746169 „Dėl skirtos išmokų sumos“ dalies dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 1,31 ha plotą panaikinimo ir įpareigojimo Agentūrai šioje dalyje išmokėti kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamame dokumente Nr. SER-K-19-00771 sertifikuotą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė UAB „Sanginas“ apeliacinį skundą (grindžiamą labai panašiais argumentais kaip ir apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje) ir 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą.

23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-2563-281/2020 kooperatyvo „Vilniaus grikiai“ skundą pripažino nepaduotu, kadangi minėtas kooperatyvas pateikė pareiškimą dėl skundo atsiėmimo.

24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2565-281/2020 atmetė K. Z. skundą dėl Agentūros 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746280 „Dėl skirtos išmokos sumos“ dalies dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 1,22 ha plotą panaikinimo ir įpareigojimo Agentūrai šioje dalyje išmokėti Kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 12 d. patvirtinamame dokumente Nr. SER-K-19-00856 sertifikuotą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė K. Z. apeliacinį skundą (grindžiamą labai panašiais argumentais kaip ir apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje) ir 2020 m. liepos 2 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2566-281/2020 atmetė G. Z. skundą dėl Agentūros 2020 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. BR6-3746192 „Dėl skirtos išmokos sumos“ dalies dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ išmokėjimo už 1,65 ha plotą panaikinimo ir įpareigojimo Agentūrai šioje dalyje išmokėti Kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. patvirtinamame dokumente Nr. SER-K-19-00947 sertifikuotą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė G. Z. apeliacinį skundą (grindžiamą labai panašiais argumentais kaip ir apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje) ir 2020 m. liepos 2 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą.

26. Šiame kontekste paminėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); taigi tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3280-968/2020). Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ir anksčiau minėtose bylose tiek ginčijamų administracinių aktų turinys, tiek skundų ir apeliacinių skundų argumentai yra labai panašūs, pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių būtų būtina nukrypti nuo anksčiau suformuotos teismų praktikos, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutartyse išdėstyta pozicija.

27. Ginčijamas Sprendimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunkčio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 30 d.) reikalavimo, pagal kurį jis įsipareigojo plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus šių taisyklių 26 punkte.

28. Pagal EKO taisyklių 26 punktą, kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai; pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį; parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai jos bus auginamos ir deklaruojamos paramai gauti; daugiametes žoles galima įsėti į pasėlį arba sėti einamaisiais metais, tačiau tokiu atveju sėja turi būti atliekama ne vėliau kaip iki liepos 10 d. EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai, kurie laikytini daugiamečių žolių įsėliu. Kai nesilaikoma EKO taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (EKO taisyklių 54.4 p.).

29. Pareiškėjui parama pagal Priemonę už javus paskirta už 2,341 ha plotą, nes nustatyta, kad 198,06 ha plote nesilaikyta daugiamečio žolių įsėlio reikalavimų (pagal VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokolą, kontrolinių žemės sklypų, kuriuose pareiškėjas augina žieminius rugius, grikius, avižas, tręšimui 2018 m. rugsėjo – 2019 m. balandžio mėn. naudotas mėšlas).

30. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ne EKO taisyklių nuostatos, o EŽŪ taisyklių 38 punkto nuostatos, nustatančios, jog šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per 5 metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu).

31. EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyta, kad sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš nurodytų priemonių, nurodytų šio punkto 1–2 papunkčiuose.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, akcentuoja, jog atsakovas ir teismas nepagrįstai teikė pirmenybę EKO taisyklėms, nors tiek EKO taisyklių 26 punktu, tiek EŽŪ taisyklių 37–38 punktais siekiama to paties tikslo – atkurti natūralias biologines dirvožemio, kaip pagrindinio agrosistemos komponento, savybes, pagal Lietuvos kaimo plėtros priemonę deklaruotuose laukuose gali būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita. Pareiškėjas, vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatomis, teigia, kad jis užtikrino šiuo reglamentu siekiamų tikslų įgyvendinimą, dėl ko jo ekologinis ūkininkavimas ir buvo sertifikuotas pagal šį reglamentą kaip ekologinis.

33. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas deklaruotuose laukuose, už kuriuos neskirta kompensacinė išmoka pagal Priemonę, vienus metus neaugino augalų, nurodytų EKO taisyklių 2 priede, o augino žieminius rugius (RUŽ), grikius (GRI), avižas (AVI) bei tręšimui 2018 m. rugsėjo – 2019 m. balandžio mėn. naudojo mėšlą.

34. Įvertinus pareiškėjo teiktą Paraišką bei tai, kad būtent EKO taisyklės nustato sąlygas, kurias išpildžius yra mokamos išmokos, konstatuotina, kad atsakovas teisėtai Sprendimą grindė EKO taisyklių nuostatomis, o ne EŽŪ taisyklių nuostatomis.

35. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes (EKO taisyklių 2 priedas ir EKO taisyklių 47 ir 48 p.), o EŽŪ taisyklių 37 punkte nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus); norint ekologiškai ūkininkauti pakako įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti paramą pagal EKOV priemonę už javus –būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal EŽŪ taisyklių 3 punktą, šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, triušininkystės, akvakultūros gyvūnų, kultūrinių grybų ir elninių gyvūnų produktų gamybą, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą, t. y. šios taisyklės nenustato sąlygų, kurias įvykdžius mokama kompensacinė išmoka pagal Priemonę.

37. Pagal EKO taisykles, kompensacinė išmoka mokama už šiose taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti Priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažinta ir sertifikuota kaip ekologiška. EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę, todėl EŽŪ taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti.

38. Akcentuotina, kad pareiškėjo pateiktame EKO taisyklių rengėjos Žemės ūkio ministerijos išaiškinime nurodyta, jog EŽŪ taisyklių 37–38 punktuose nurodomi visi galimi sėjomainos būdai sertifikavimo įstaigos kontroliuojamose laukuose, o EKO taisyklių 26 punkto nuostatose nurodyti būtent reikalavimai kompensacinėms išmokoms gauti.

39. Nepripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai, kad vien dėl to, jog deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, atsakovas privalėjo išmokėti jam išmoką. Nors pareiškėjas pateikė duomenis, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo, kad pareiškėjo auginami augalai – grikiai, avižos, žieminiai rugiai – apibrėžiami kaip ekologiški produktai, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13 ir 26 punktuose.

40. Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo argumentų dėl VšĮ „Ekoagros“ įgaliojimų sertifikuoti ekologinius ūkius, tačiau, kaip byloje nurodė ir pati VšĮ „Ekoagros“, Agentūra yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 2 p.), toks pats įpareigojimas Agentūrai įtvirtintas ir žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte – už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra. Taigi būtent Agentūra administruoja ir Priemonę (EKO taisyklių 35 p.).

41. EŽŪ taisyklės priimtos įgyvendinant inter alia (be kita ko, įskaitant) Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas. Reglamente (EB) Nr. 834/2007 įtvirtintos nuostatos, susijusios su ekologinių produktų gamyba, platinimu, ženklinimu ir pan., tačiau jos visiškai nereglamentuoja paramos (išmokų, kompensacijų) klausimų, t. y. jos nėra skirtas paramos skyrimo ar neskyrimo taisyklių nustatymui.

42. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, su visais pakeitimais (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos parama kaimo plėtrai, finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, lėšomis. Juo nustatomi tikslai, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos kaimo plėtros prioritetai. Juo apibrėžiamas strateginis kaimo plėtros politikos kontekstas ir priemonės, kurios turi būti priimtos siekiant įgyvendinti kaimo plėtros politiką. Be to, juo nustatomos programavimo, bendradarbiavimo tinkle, valdymo, stebėsenos ir vertinimo taisyklės, grindžiamos bendra valstybių narių ir Komisijos atsakomybe, ir taisyklės, kuriomis užtikrinamas EŽŪFKP koordinavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis. Reglamento (ES) Nr. 1305/2003 II skyriuje detalizuoti uždaviniai, tikslai ir prioritetai, o 29 straipsnis skirtas ekologiniam ūkininkavimui. Šiame straipsnyje numatyta, jog pagal šią priemonę parama skiriama už žemės ūkio paskirties žemės hektarą ūkininkams arba ūkininkų grupėms, kurie savanoriškai įsipareigoja taikyti ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, apibrėžtus Reglamente (EB) Nr. 834/2007, arba juos išlaikyti ir kurie yra aktyvūs ūkininkai pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnį (1 d.). Išmokos skiriamos kasmet ir jomis kompensuojamos visos dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų patirtos papildomos išlaidos arba prarastos pajamos, arba jų dalis (4 d.).

43. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bylose, susijusiose su reglamentų, nustatančių paramos teikimą, taikymu, yra pasisakęs, jog nors dėl savo pobūdžio ir paskirties Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai turi tiesioginį poveikį nacionalinės teisės sistemose ir nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis įgyvendinimo priemonių, kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms patvirtinant įgyvendinimo priemones (žr., pvz., 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Ketelä, C‑592/11, EU:C:2012:673, 35 p.; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo Szatmári Malom, C‑135/13, EU:C:2014:327, 54 p.; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Občina Gorje, C‑111/15, EU:C:2016:532, 34 p., 2017 m. kovo 30 d. sprendimo József Lingurár, C-315/16, EU:C:2017:244; 17 p.).

44. Be to, neginčijama, kad valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu tai nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Sąjungos teisės akto, pobūdžio ir jei patikslina šiuo reglamentu joms suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Ketelä, C‑592/11, EU:C:2012:673, 36 p.; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo Szatmári Malom, C‑135/13, EU:C:2014:327, 55 p.; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Občina Gorje, C‑111/15, EU:C:2016:532, 35 p.; 2017 m. kovo 30 d. sprendimo József Lingurár, C-315/16, EU:C:2017:244, 18 p.)

45. Remiantis reikšmingomis Reglamento [Nr. 1698/2005] (kuris pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013) nuostatomis, aiškinamomis atsižvelgiant į jo tikslus, reikia nustatyti, ar pagal jas valstybėms narėms draudžiama, nurodoma arba leidžiama priimti tam tikras įgyvendinimo priemones, o pastaruoju atveju – visų pirma, ar atitinkama priemonė patenka į kiekvienai valstybei narei pripažįstamos diskrecijos sritį (žr., pvz., 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Ketelä, C‑592/11, EU:C:2012:673, 37 p.; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Občina Gorje, C‑111/15, EU:C:2016:532, 36 p.; 2017 m. kovo 30 d. sprendimo József Lingurár, C-315/16, EU:C:2017:244, 19 p.).

46. Įvertinus Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 preambulėje įtvirtintas nuostatas, siekiamus tikslus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog konkrečių programų, kurioms skiriamas finansavimas, detalizavimas paliekamas būtent valstybių narių diskrecijai. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 akcentuojama mokamų išmokų kompensacinė paskirtis, t. y. šios išmokos turi padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų patirtas papildomas išlaidas arba prarastas pajamas.

47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių sąlygų ir reikalavimų kompensacinei išmokai gauti, pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Šios išvados nepaneigia tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės teismui pateikti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai.

48. Pareiškėjas teismui nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, jog jis neįvykdė EKO taisyklių 22.13 papunkčio reikalavimo dėl susidariusios ekstremaliosios situacijos (nepalankios meteorologinės situacijos). Be to, pareiškėjo akcentuojamuose Žemės ūkio ministerijos raštuose iš esmės kalbama apie ūkininkų įsipareigojimus, susijusius su produkcijos užauginimu ir realizavimu, susidarius ekstremaliajai hidrometeorologinei situacijai 2017 metais, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas vienus metus turėjo auginti įsėlines kultūras, kurių paskirtis – ne produkcija, o dirvos gerinimas.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo įtraukti Žemės ūkio ministeriją į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

50. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą traukiamas asmuo, kurio teisėms ir pareigioms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Taigi asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą teismo turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į individualios bylos aplinkybes, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo numanomą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad šios bylos ginčo išsprendimas gali paveikti (tiesiogiai arba netiesiogiai) Žemės ūkio ministerijos materialiąsias subjektines teises ir pareigas, todėl darytina išvada, kad Žemės ūkio ministerija pagrįstai ir teisėtai nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos faktus ir juos kvalifikavo, išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių netenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė