2021-03-17 Nr. CB-2510-2-70-3-04803-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1322

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04803-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 5 d. gautu pareiškėjų D. K., L. Š., V. Š., G. T., D. P., Z. G. ir kitų kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai D. K., L. Š., V. Š., G. T., D. P., Z. G. ir kiti padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. V15-43, kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. M15-36, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde iš esmės teigiama, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatos, Generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo nuostatose nustatyta pareiga prokurorui atsisakant ginti viešąjį interesą nutarimą motyvuoti surinkta medžiaga, taip pat CPK 212 straipsnio nuostatos. Pareiškėjų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju tyrimas dėl viešojo intereso gynimo buvo atliktas formaliai. Prokuroras nesurinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo atsisakymą ginti viešąjį interesą, o vyr. prokurorė, neatlikusi išsamios pateiktos medžiagos analizės ir duomenų vertinimo, neturėdama specialistų išvadų, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutarimą.

Teismai pritarė prokuratūros išvadai, kad detaliuoju planu nėra nustatomi žemės servitutai, nors tokia nutarimo išvada negrindžiama teritorijų planavimą reguliuojančiais norminiais aktais (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsniu) ar nuorodomis į specialistų išvadas. Teismai pritarė ir vyr. prokurorės išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė - praėjęs ilgas laiko tarpas nuo teisinių santykių atsiradimo momento. Nepagrįstos išvados, kad nėra prieštaravimų tarp Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono priimtų administracinių aktų dėl Neries gatvės susisiekimo su Architektų gatve; kad nėra pagrindo taikyti servitutą, riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę.

Prokuratūra ir teismai nepagrįstai sprendė, kad papildoma medžiaga tyrimo metu gali būti nerenkama ir pareiškėjų pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai. Pareiškėjai prašo ne ginčyti dokumentus, o ginant viešąjį interesą kreiptis dėl neatlygintino servituto nustatymo grupei rajono-miesto riboje suformuoto mikrorajono gyventojų. Nesant specialistų išvadų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo, įforminant detaliajame plane nurodytus servitutus, dėl detaliųjų planų derinimo su bendraisiais ir specialiaisiais planais, faktiškai susisiekimo keliams esant privačiuose sklypuose, kuriems nenustatytas servitutas, tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatytos visos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės ir nesurinkti visi išvadoms padaryti reikalingi duomenys, apsiribota tik valstybinių institucijų raštais, kurie nepagrįsti ir kuriuose reiškiama nuomonė, ne specialistų išvados.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ir kitais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodyta daugiau pareiškėjų, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse nurodyta byloje dalyvaujančių asmenų. Pažymėtina, kad pagal CPK 342 straipsnio nuostatas kasacinį skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas