2020-05-20 Nr. AB-10072-3-61-3-01339-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-535-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01339-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 3R-107(AG-63/01-2018); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. sausio 8 d. sprendime Nr. R2-29 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2018 m. sausio 4 d. sprendime Nr. (12-l)-D8-47 „Dėl nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ išdėstytą atsisakymą tenkinti jos 2017 m. gruodžio 5 d. prašymą inicijuoti Ignalinos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (toliau – ir Schema) tikslinimą bei miškų inventorizacijos klaidų ištaisymą; 3) įpareigoti Tarnybą, kaip valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir derinimą atliekantį rengėją, atlikti (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos patikrinimą / apžiūrą vietoje bei teikti Aplinkos ministerijai, kaip valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir tikslinimą organizuojančiam rengimo organizatoriui, ištaisyti klaidas bei Aplinkos ministerijai inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimą, išbraukiant (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją iš valstybinių miškų kadastro, kaip neatitinkančią miško / miško žemės sąvokos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatos.

2. Pareiškėja nurodė, kad Komisija, kaip ir atsakovai savo sprendimuose, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.2 ir 15 punktų nuostatas. Aprašo 15 punkte numatyta, kad schemų rengėjas gavęs prašymą, sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo. Tačiau toks schemų rengėjo sprendimas – savo nuožiūra priimti sprendimą neatlikti patikrinimo vietoje, negali būti absoliutus. Šiam sprendimui priimti reikalingas tam tikrų faktinių bei teisinių aplinkybių ir konkrečios situacijos ištyrimas. Viešojo administravimo institucijos turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų, o savo sprendimus, priimtus remiantis diskrecijos teise, turi pagrįsti objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais. Vien informacijos bei dokumentų, pateiktų prie prašymo atsakovams ir skundo Komisijai, išnagrinėjimas sudarė pagrindą atlikti realų situacijos tyrimą.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija ((duomenys neskelbtini)) akivaizdžiai neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytos miško sąvokos bei 2 straipsnio 19 dalyje nurodytos miško žemės sąvokos apibrėžimų. Tačiau dėl to, kad šis neatitikimas (klaida) būtų ištaisytas, reikėjo atlikti patikrinimą vietoje, kas nebuvo padaryta. Iš prie prašymo pridėtų Miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmento bei Miškų valstybės kadastro atributinės duomenų bazės fragmento – taksoraščio matyti, kad ši (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija nėra miškas. Teritorija yra miškas, tik jeigu pagal faktinę padėtį atitinka miško sąvokos kriterijus. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (toliau – ir Instrukcija), 2.2.6 punkto nuostatomis, ginčo teritorija negali būti priskirta miškų plotams, kadangi ją sudaro miško masyve įsiterpusios didesnio nei 1 ha ploto žemės ūkio naudmenos.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iki (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos priskyrimo valstybiniam miškui, čia buvo asmens ūkio žemė. Tai patvirtina Utenos apskrities Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijos Strigailiškio kadastro vietovės žemės reformos projektas 1999–2000 m. Šiame projekte, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, pažymėtas asmens ūkis sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. teritorija buvo skirta žemės ūkio veiklai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina antstolės S. K. 2018 m. balandžio 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0056/18/1 (toliau – ir Protokolas) su pridedama medžiaga.

5. Komisija savo sprendime, kaip ir atsakovai priimtuose sprendimuose, nevertinio aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos priskyrimas II B grupės rekreacinių miškų pogrupiui neatitinka Miškų priskyrimo miško grupėms tvarkos aprašo (eil. Nr. 7 – rekreaciniai miško sklypai), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“, imperatyvių normatyvų „<...> rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 ha miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga (poilsiavietėmis, lauko baldais, maudyklėmis, pavėsinėmis, dekoratyviniais akcentais ir panašiai<...>“. Nėra jokių faktinių duomenų, kad šioje teritorijoje kada nors buvo ar yra atitinkama rekreacinė įranga ir infrastruktūra.

6. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Tarnyba nurodė, kad ginčo teritorija Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruota valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Ignalinos miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) miško sklypu, miško laukyme; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ priskirta II B grupės rekreacinių miško sklypų pogrupiui. Nagrinėjama ginčo teritorija yra ne laisva, o paimta visuomenės poreikiams, valstybinės reikšmės miškams, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruota 2003 m., įsteigus kadastrą.

8. Tarnybos vertinimu, pareiškėjos nurodomas klaidos taisymo pagrindas bei jos apimtis paneigia, jog ginčo atveju buvo padaryta klaida ir kad ji gali būti taisoma Aprašo 13.2 punkte nurodyta tvarka. Remdamasis administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, atsakovas darė išvadą, jog Aprašo 13.2 punkte nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių. Tuo tarpu pareiškėjos prašymas, susijęs su Schemos ribų pakeitimu, turi būti vertinamas kaip esminis Schemos, kaip specialiojo plano rodiklio, pakeitimas, kadangi keičiant ribas būtų pakeistas valstybinės reikšmės miško plotas. Tokia situacija į Aprašo 13.2 punkto reguliavimą nepatenka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015).

9. Pagrindu Aplinkos ministerijai inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (norminiu teises aktu) patvirtintos Schemos patikslinimą galėtų būti atitinkamų institucijų pateikta informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai. Vadovaujantis Aprašu, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę teikti pasiūlymus Schemos rengėjui (Tarnybai). Tačiau Aprašas nenumato Aplinkos ministerijos pareigos inicijuoti Schemos patikslinimą pagal fizinių asmenų prašymus. Taigi pareiškėjos prašymas Aplinkos ministerijai nebuvo pagrindas inicijuoti Schemos patikslinimą. Ministerija galėtų Schemos patikslinimą inicijuoti tik gavusi Aprašo 14 punkte nurodytų institucijų pasiūlymus su juos pagrindžiančiais dokumentais. Šiuo atveju tokių dokumentų Aplinkos ministerija negavo.

10. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, palaikė atsakovo Tarnybos poziciją, nurodydamas iš esmės panašius argumentus, ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Papildomai Aplinkos ministerija paaiškino, kad ginčo teritorijos didesnė dalis Ignalinos miškų ūkio Vaišniūnų girininkijos 1985 metų miškotvarkos plane pažymėta miško laukyme ((duomenys neskelbtini)) ir poilsio aikšte ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdama į Miškų įstatymo nuostatas ir į tai, kad ginčo teritorija nuo 1985 metų inventorizuota miško žeme, ginčo teritorijoje nėra inventorizacijos klaidos, Aplinkos ministerija manė, kad nėra pagrindo inicijuoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo dėl pareiškėjos nurodomos tariamos miškų inventorizacijos klaidos ginčo teritorijoje. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktas Protokolas nepatvirtina pareiškėjos teiginių, kad ginčo teritorija inventorizuota neteisingai. Antstolė užfiksavo faktines aplinkybes, bet nevertino ir negalėjo vertinti ginčo teritorijos atitikimo miško / miško žemės reikalavimams. Antstolės užfiksuota faktinė padėtis nepaneigia ginčo teritorijos inventorizacijos teisingumo, o tik patvirtina ginčo teritorijos inventorizuotos miško laukyme teisingumą. Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad ne ministerijos, o Tarnybos kompetencijai priskirta nagrinėti prašymus dėl miškų inventorizavimo klaidos, todėl manė, kad Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 4 d. raštas Nr. (12-l)-D8-47 yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjai teisių ir pareigų (ši bylos dalis turėtų būti nutraukta).

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašė pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

13. NŽT pažymėjo, jog Aprašo 13.4 punkte nurodomas vienas iš atvejų, kada NŽT kreipimusi, pateikiant pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas, gali būti tikslinama valstybinių miškų plotų schema. NŽT žinoma, kad pareiškėjai žemės sklypas gali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, o ne natūra, todėl skyrius negali kreiptis dėl patikslinimo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjos A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kelia ginčą dėl žemės sklypo, kuris Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas VĮ Ignalinos miškų urėdijos, Vaišniūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) miško sklypu, miško laukyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ teritorija priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ – II B grupės rekreacinių miško sklypų pogrupiui. NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-977 „Dėl Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijos Strigailiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suformuotas valstybinės reikšmės miško žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patikėjimo teise perduotas VĮ Ignalinos miškų urėdijai.

16. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Tarnybą, Aplinkos ministeriją ir NŽT, prašydama pakeisti šio žemės sklypo statusą ir ištaisyti galiojančioje valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje miškų inventorizacijos ar Schemos rengimo klaidas, patikslinti ginčo sklypą vietoje ir siūlyti Aplinkos ministerijai išbraukti sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Prašyme pareiškėja nurodė, jog ji yra pretendentė susigrąžinti žemę Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijos Strigailiškio kadastro vietovėje. NŽT 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr.1SS-2973-(7.22E) pareiškėjos prašymą dėl Schemos patikslinimo persiuntė nagrinėti Tarnybai.

17. Tarnyba byloje ginčijamu 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. R2-29 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“ pareiškėją informavo apie ginčo teritorijos priskyrimą II B grupės rekreacinių miško sklypų pogrupiui, Aprašo 13 punkte nustatytą valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo tvarką, nurodydama, jog inicijuoti Schemos tikslinimą pagal kompetenciją gali tik Aplinkos ministerija, iš NŽT gavusi Apraše nurodytus dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas. Aplinkos ministerija ginčijamu 2018 m. sausio 4 d. raštu Nr.(12-1)-D8-47 „Dėl nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ nurodė, jog Schemos tikslinimą galės inicijuoti tik iš NŽT gavusi Apraše nurodytus dokumentus. Nesutikdama su minėtais raštais, pareiškėja su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 3R-107(AG-63/01-2018) jį atmetė.

18. Teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl Tarnybos, Aplinkos ministerijos bei Komisijos sprendimų, kuriais nebuvo patenkintas pareiškėjos prašymas ištaisyti galiojančioje Schemoje miškų inventorizacijos ar rengimo klaidas ir patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, teisėtumo ir pagrįstumo bei Tarnybos įpareigojimo atlikti ginčo teritorijos patikrinimą ir inicijuoti Schemos pakeitimą, ištaisant klaidas. Taip pat byloje spręstina dėl Aplinkos ministerijos įpareigojimo inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimą, išbraukiant ginčo teritoriją iš valstybinių miškų kadastro.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčija jai pateiktus Tarnybos ir Aplinkos ministerijos atsakymus į 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškėjos prašymą. Vertindamos pareiškėjos prašymą, Tarnyba ir Aplinkos ministerija vadovavosi Aprašo 13 punkto nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai numato galimybę tikslinti miškų plotų schemas, Aprašo 13 punktas nustato atvejus, kada šie patikslinimai atliekami, o 14 punkte nurodytos institucijos, turinčios teisę šiuos patikslinimus inicijuoti, taip pat nurodyti pateiktini dokumentai. Priimdama ginčijamą raštą, Tarnyba nurodė, jog Schemos tikslinimą pagal kompetenciją gali atlikti tik Aplinkos ministerija, iš NŽT gavusi Apraše nurodytus dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas. Atitinkamai Aplinkos ministerija nurodė, jog Schemos tikslinimą galės inicijuoti tik iš NŽT gavusi Apraše nurodytus dokumentus. Šios Tarnybos ir Aplinkos ministerijos nurodytos nuostatos atitiko Aprašo 13.4 ir 14.2 punktus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja atsakovams adresuotame prašyme nurodė, jog yra pretendentė susigrąžinti žemę Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijos Strigailiškio kadastro vietovėje, tačiau nenurodė, jog nuosavybės teisės atkuriamos ne grąžinant žemę natūra, o suteikiant lygiavertį turėtam žemės sklypą. Įvertinus šią pareiškėjos netiksliai prašyme nurodytą informaciją, tiek Tarnyba, tiek Aplinkos ministerija raštuose teikė informaciją apie Aprašo 13.4 punkte nurodomą su nuosavybės teisių atkūrimu natūra susijusį tikslinimo atvejį ir pagrįstai nurodė, jog schemos gali būti tikslinamos NŽT ministerijai pateikus Apraše nurodytus dokumentus.

20. Teismas vadovavosi Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog (duomenys neskelbtini) miško sklypas nelaikytinas mišku. Kaip jau buvo minėta, ginčo sklypas registruotas kaip miško laukymė (Komisijos byla, b. l. 53; b. l. 78). Vadovaudamasis Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi ir Instrukcijos 2.1.4.5 punktu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju valstybinės žemės plotai buvo suteikiami būtent laikinam naudojimui.

21. Nors, pareiškėjos teigimu, Protokolas patvirtina, kad ginčo sklypas neatitinka Instrukcijoje pateikiamos miško laukymės sąvokos, su šiais pareiškėjos teiginiais teismas nesutiko. Teismas akcentavo, kad Protokole yra konstatuota tik tai (tą patvirtina ir pridedamos fotonuotraukos), jog visame sklype auga žolė, sklype nėra medžių kelmų, poilsiaviečių, lauko baldų, pavėsinių. Kaip matyti iš šių aplinkybių, ginčo sklypas visiškai atitinka Instrukcijos 2.1.4.5 punkte pateikiamą miško laukymės apibrėžimą, kadangi minėta laukymė yra miško masyve ((duomenys neskelbtini)), joje nėra sumedėjusios augalijos (matomi pavieniai medžiai). Pareiškėjos prašymu NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus pateikti duomenys, jog laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. bei 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. (b. l. 109–120) asmenims buvo suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), Ignalinos seniūnijoje, Ignalinos savivaldybėje, nepatvirtina pareiškėjos teiginių apie ginčo teritorijos priskyrimą ne miško žemei, kadangi pagal teisės aktuose pateikiamą apibrėžimą, miško laukymė gali būti dirvonuojanti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėms.

22. Dėl pareiškėjos teiginio, jog teritorija negali būti priskirta miškų plotams, kadangi ją sudaro miško masyve įsiterpusios didesnio nei 1 ha ploto žemės ūkio naudmenos, teismas pažymėjo, jog pareiškėjos minimame Instrukcijos 2.2.6 punkte kalbama apie ne miško žemei priskiriamas žemės ūkio naudmenas, o ginčo sklypas yra inventorizuotas kaip miško žemė, t. y. miško laukymė, kurios dydis teisės aktuose nėra apibrėžiamas. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjos argumentai, kad ginčo žemė negali būti laikoma mišku, nes neatitinka Miškų įstatymo, Aprašo ir Instrukcijos nuostatų atmestini kaip nepagrįsti.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog Tarnyba ir Aplinkos ministerija atsakymus į pareiškėjos prašymą pateikė tinkamai taikydamos Aprašo 13.2, 13.4 ir 14.1 ir 14.2 punktų nuostatas ir tinkamai įvertinusios pateiktus faktinius duomenis. Dėl pareiškėjos argumento, jog Tarnyba nepagrįstai priėmė sprendimą neatilikti patikrinimo vietoje, teismas pažymėjo, jog Aprašo 15 punktas suteikia teisę schemų rengėjui gavus prašymą spręsti dėl duomenų patikslinimo vietoje tikslingumo. Kadangi sprendimui priimti Tarnybai pakako jos turimų ir pareiškėjos pateiktų duomenų, teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog gavus prašymą tikslinti schemos duomenis visais atvejai patikrinimas vietoje yra būtinas.

24. Teismas pažymėjo, kas ginčijami sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl vertinti kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

25. Teismas vadovavosi Aprašo 14 ir 15 punktais ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta valstybinės sklypinės inventorizacijos ir / arba Schemos rengimo klaidų, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą inicijuoti Schemos pakeitimą, o Aplinkos ministeriją įpareigoti inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimą, išbraukiant (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją iš valstybinių miškų kadastro, atmestas kaip nepagrįstas.

III. 26. Pareiškėja A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi išimtinai atsakovų skundžiamuose sprendimuose nurodytais argumentais ir teisės normų (Aprašo nuostatų) aiškinimu. Pagal Aprašo 15 punktą dėl schemų tikslinimo į schemų rengėją gali kreiptis bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, todėl teismo aiškinimas, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas, nes jį teikia ne Aprašo 13 punkte numatytas subjektas, nepagrįstas. Pareiškėja pasinaudojo Aprašo 15 punkte numatyta teise, tačiau Tarnyba, kaip stipresnioji ginčo šalis, nesąžiningai naudojosi savo diskrecijos teise, spręsdama dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo.

26.2. Kad ginčo teritorija klaidingai registruota Miškų valstybės kadastre miško laukyme, patvirtino ir atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) miško sklypo didesnė dalis Ignalinos miškų ūkio Vaišniūnų girininkijos 1985 metų miškotvarkos plane pažymėta miško laukyme, o (duomenys neskelbtini) miško sklypo – poilsio aikšte. Tačiau atsakovas sąmoningai nutylėjo dėl (duomenys neskelbtini) sklypo, kuris pažymėtas kaip ariamoji žemės ir kuris sudaro didžiąją dalį ginčo sklypo ploto. Taigi didelė dalis ginčo sklypo negalėjo būti registruota kaip miško laukymė, kadangi tai buvo ariama žemės ūkio paskirties žemė. Gretimame miško kvartalo sklype, pažymėtame (duomenys neskelbtini), Ignalinos miškų ūkio Vaišniūnų girininkijos 1985 metų miškotvarkos plane ariamos žemės pažymėtos „bangele“ ir yra atkurtos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams, be kita ko, ir pareiškėjai.

26.3. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A-1007-261/2015, ir pažymi, kad Aprašo 13.2 punkte nėra nurodytas klaidos apibrėžimas, todėl turėtų būti remiamasi VAĮ 35 straipsniu ir ištaisyta Schemos rengimo klaida – neatitikimas Ignalinos miškų ūkio Vaišniūnų girininkijos 1985 metų miškotvarkos plano ir vėlesnių ginčo teritorijos inventorizacijų.

26.4. Teismas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ginčo teritorijos priskyrimas II B grupės rekreacinių miškų pogrupiui neatitinka Miškų priskyrimo miško grupėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“, imperatyvių normatyvų „<...> rekreaciniam naudojimui suformuoti iki 50 ha miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga (poilsiavietėmis, lauko baldais, maudyklėmis, pavėsinėmis, dekoratyviniais akcentais ir panašiai<...>“. Teismas dėl šio argumento išvis nepasisakė.

27. Atsakovas Tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Tarnyba pažymi, kad ginčo teritorija nėra laisva, bet yra paimta visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės miškams). Tarnybos vertinimu, pareiškėjos nurodomas klaidos taisymo pagrindas ir jos apimtis paneigia, jog ginčo atveju buvo padaryta klaida ir kad ji gali būti taisoma Aprašo 13.2 punkte nurodyta tvarka. Pareiškėjos prašymas, susijęs su Schemos ribų pakeitimu, vertintinas kaip esminis Schemos pakeitimas, kadangi keičiant ribas būtų pakeistas valstybinės reikšmės miško plotas. Tokia situacija į Aprašo 13.2 punkto reguliavimą nepatenka.

29. Tarnyba vadovaujasi Aprašo 2, 3, 13, 14, 15 punktais ir akcentuoja, kad pagrindu Aplinkos ministerijai inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Schemos patikslinimą galėtų būti atitinkamų institucijų pateikta informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę teikti siūlymus Schemos rengėjui, tačiau Aprašas nenumato Aplinkos ministerijos pareigos inicijuoti Schemos patikslinimą pagal tokius prašymus. Ministerija Schemos patikslinimą galėtų inicijuoti tik gavusi Aprašo 14 punkte numatytus institucijų pasiūlymus ir juos pagrindžiančius dokumentus, tačiau tokių nagrinėjamu atveju negavo.

30. Atsakovas Aplinkos ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Aplinkos ministerija akcentuoja, kad Tarnybai yra priskirta kompetencija nagrinėti fizinių asmenų prašymus dėl tariamos / galimos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos. Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir atsakė, kad miškų inventorizacijos ar Schemos rengimo klaidų nenustatyta. Tuo tarpu Aplinkos ministerija pareiškėją informavo, kad gali inicijuoti Schemos tikslinimą tik gavusi iš NŽT Apraše nustatytus dokumentus apie pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ir miško valdas.

32. Aplinkos ministerija pažymi, kad ginčo teritorijos didesnė dalis Ignalinos miškų ūkio Vaišniūnų girininkijos 1985 metų miškotvarkos plane pažymėta miško laukyme ((duomenys neskelbtini) miško sklypas) ir poilsio aikšte ((duomenys neskelbtini) miško sklypas). Atsižvelgdama į Miškų įstatymo nuostatas ir į tai, kad ginčo teritorija nuo 1985 metų inventorizuota miško žeme, ginčo teritorijoje nėra inventorizacijos klaidos, Aplinkos ministerija mano, kad nėra pagrindo inicijuoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo dėl pareiškėjos nurodomos tariamos miškų inventorizacijos klaidos. Akcentuoja, kad ginčo teritorijos priskyrimas II B grupės rekreacinių miškų pogrupiui nėra susijęs su ginčo nagrinėjamoje byloje dalyku ir nedaro įtakos bylos baigčiai.

33. Aplinkos ministerija pažymi, kad ne ministerijos, o Tarnybos kompetencijai priskirta nagrinėti prašymus dėl miškų inventorizavimo klaidos, todėl mano, kad Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 4 d. raštas Nr. (12-l)-D8-47 yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjai teisių ir pareigų (ši bylos dalis turėtų būti nutraukta).

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. NŽT pažymi, kad ginčo sklypas niekada nebuvo priskiriamas žemės ūkio paskirties žemei, buvo inventorizuojamas kaip miškų ūkio paskirties sklypas ir priklausė Ignalinos miškų ūkiui. Ginčo sklypas nebuvo žymimas sutartiniu ženklu „bangelė“, o pažymėtas „trikampiu“, kas reiškia, jog jis priskiriamas laukymei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Tikrinamoje administracinėje byloje esanti medžiaga leidžia spręsti, kad pareiškėja (apeliantė) siekia nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) kaime, Ignalinos seniūnijoje, Ignalinos rajone, esančią žemę, kuri priskirta miško žemei (b. l. 86–87).

37. Ginčo žemės (teritorijos) priskyrimas miško žemei abejonių nekelia (žr. nutarties 7 ir 15 p.).

38. Siekiant nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę natūra, būtinas jos teisinio statuso pa(si)keitimas, dėl ko pareiškėja ir kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Tarnybą bei NŽT, siūlydama ištaisyti Schemą, išbraukti pretenduojamą atgauti nuosavybėn teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų (b. l. 87), bet jai buvo pateikti Tarnybos ir Aplinkos ministerijos neigiami atsakymai, kuriuos ir apskundė (b. l. 7–8; nutarties 1 p.).

39. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu (nutarties 14 p.), apeliantė tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino bei taikė Aprašo 13 ir 15 punktus (nutarties 26.1 p.), neatsižvelgė į jau suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutarties 26.3 p.), visiškai nepasisakė dėl ginčo teritorijos priskyrimo II B grupės rekreacinių miškų pogrupiui neatitikimo Miškų priskyrimo miško grupėms tvarkos aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (nutarties 26.4 p.), nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip buvo pažymėta ginčo žemė (nutarties 26.2 p.).

40. Aprašo 3 punkte pasisakyta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Šis sprendimas skelbiamas vietos spaudoje, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo interneto tinklalapiuose. Taigi Aplinkos ministerijai iš tikro yra suteikta teisė organizuoti schemų tikslinimą, tačiau tik Apraše numatytais atvejais (Aprašo 13 p.).

41. Aprašo 13 punkte pateiktas tų atvejų išsamus sąrašas, t. y. kada galimas schemų tikslinimas, tačiau apeliaciniame skunde tiksliai nenurodoma, kokios Aprašo 13 punkte esančios nuostatos pagrindu, siekta Schemos tikslinimo. Pavyzdžiui, pažymima, kad ginčo žemė negalėjo būti registruota kaip miško žemė, nes istoriškai susiklostė, kad ji buvo naudojama kaip dirbama. Toks schemų tikslinimo pagrindas Aprašo 13 punkte neįtvirtintas, todėl Aplinkos ministerija akivaizdu dėl to neturėjo teisinio pagrindo pradėti organizuoti Schemos tikslinimą, kurios rengimas ir derinimas būtų atliekamas Tarnybos.

42. Aprašo 15 punkte buvo įtvirtinta, kad prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, bet turinčios civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

43. Pareiškėjos teisė pasinaudoti Aprašo 15 punkte įtvirtinta galimybe nekvestionuotina. Bet, kreipiantis į rengėją (Tarnybą), teisėjų kolegijos vertinimu, fizinis asmuo, kuris siekia ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas, turėtų pateikti tokias klaidas patvirtinančius faktinius duomenis, kurių pagrindu Tarnyba (rengėjas) galėtų spręsti dėl atitinkamos korektūros.

44. Pateikto prašymo (b. l. 86–87) pagrindu Tarnybai nekilo pareiga spręsti klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlikti patikrinimus vietoje, patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikti informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Pareiškėja, kreipdamasi į Tarnybą, prie prašymo pridėjo tik (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypo vaizdus, ištrauką iš Ignalinos miškų urėdijos Vaišniūnų girininkijos taksoraščio su planu. Prašyme išdėstyti paaiškinimai bei su juo pateikti dokumentai buvo nepakankami Tarnybai pradėti teisės aktuose numatytą procedūrą (Aprašo 15 p.).

45. Teisėjų kolegijos nuomone, fiziniam asmeniui siekiant realizuoti Aprašo 15 punkte numatytą teisę, kyla ir pareiga – jis turi aiškiai bei konkrečiai nurodyti, kokioje galiojančioje valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje pastebėta valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaida (os), bei pateikti, jo požiūriu, tai patvirtinančius įrodymus. Bendro pobūdžio teiginiai Tarnybai neturėtų suponuoti Aprašo 15 punkte įtvirtintos prievolės – spręsti klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, galbūt atlikti patikrinimus vietoje, o konstatavus klaidą, patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikti informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

46. Aprašo 15 punkte įtvirtinta fizinio asmens teisė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai (apeliantei), siekiančiai nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę, pagal tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos jos 2017 m. gruodžio 5 d. prašyme, yra neatsiejama nuo Aprašo 13.2 punkte įtvirtinto atvejo. Jei vis dėlto nuosavybės teisių atkūrimo procesui galėjo būti užkirstas kelias atitinkamos schemos rengimo metu, 2017 m. gruodžio 5 d. prašymo bei prie jo pridėtų dokumentų neužteko. Nebuvo nurodyta jokių faktinių teisiškai reikšmingų indikacijų, leidusių bent atsirasti prielaidai, kad konkrečios miškų schemos sudarymo ar jos rengimo metu, per klaidą, ginčo žemės sklypas buvo priskirtas miško žemei, ir ta klaida turi būti ištaisyta Aprašo 13.2 punkte nurodytu pagrindu.

47. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 5 d. prašyme siūlė ištaisyti galiojančioje valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidą (Aprašo 15 p.), ir Aplinkos ministerijai išbraukti šį sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų, kas atitiktų Aprašo 13.2 punktą, bet taip ir nepagrindė, kokios faktinės aplinkybės turėtų lemti palankų jai sprendimą.

48. Dėl išdėstytų priežasčių nebelieka teisinės prasmės pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (žr. nutarties 39 p.), todėl apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius