2019-06-19 Nr. AB-13084-3-61-3-03516-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1776-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03516-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Alytaus pataisos namai) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam kalint Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN), 2017 m. liepos 5 d. vyko bendrosios kratos, kurias vykdė Departamento suformuota prevencinė grupė, sudaryta iš visų įkalinimo įstaigų pareigūnų. Jo teigimu, šių kratų metu jis buvo pareigūnų stumdomas, spardomas, trankomas su skydais ir lazdomis ir pan., pareigūnai jį įžeidinėjo, liepė bėgioti iš vienos vietos į kitą. Pareiškėjo sužalojimus, patirtus kratos metu, užfiksavo gydytojas. Pareiškėjo nuomone, prevencinės grupės pareigūnai pažemino jo orumą, specialiąsias priemones naudojo be priežasties, sukėlė jam skausmą ir psichologines kančias. Tvirtino, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, konstatavo, kad nuteistieji kratos metu nesipriešino, todėl nebuvo pagrindo naudoti specialiąsias priemones prieš juos.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, jog nebuvo surašyta tarnybinių pranešimų apie specialiųjų priemonių naudojimą 2017 m. liepos 5 d. Alytaus PN vykusios kratos metu. 2017 m. liepos 10 d. Alytaus PN pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17 pagal nusikaltimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo nuomone, yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildino iš įvykio aplinkybių, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, šioje byloje atsakovo atstovu turėtų būti ne Departamentas, o Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), nes iš Seimo kontrolieriaus pažymos matyti, kad pareiškėjo skunde nurodomus neteisėtus veiksmus galbūt atliko Marijampolės PN ir Pravieniškių PN-AK pareigūnai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti.

6. Alytaus PN paaiškino, kad 2017 m. liepos 5 d. vyko krata, kurios metu prieš kai kuriuos nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės. Šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17 dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Pažymėjo, pareiškėjas turi teisę pateikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ikiteisminį tyrimą dėl ginčo dalyko atliekančiai institucijai. Be to, Alytaus PN vertinimu, pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos žalos dydis.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo A. T. skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad Alytaus PN 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 8-7119 kreipėsi į Departamentą, nurodydami, jog 2017 m. liepos 5 d. nuo 8.30 val. Alytaus PN Uždaroje zonoje bus atliekama bendroji planinė karta, ir prašydami Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnus užtikrinti vidaus tvarką kratos metu, užkardyti galimus nusikaltimus ir teisės pažeidimus.

9. Departamento direktorius 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-291, be kita ko, nurodė Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnams 2017 m. liepos 5 d. vykti į Alytaus PN atlikti kratas, užtikrinti vidaus tvarką kratų metu, užkardyti galimus nusikaltimus ir teisės pažeidimus.

10. 2017 m. liepos 5 d. Alytaus PN vyko krata. Alytaus PN atsiliepime į skundą pripažino, kad šios kratos metu prieš kai kuriuos nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės.

11. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registre 2017 m. liepos 5 d. yra įrašas, jog pareiškėjui nustatytas kairiojo peties sumušimas, žaizda su patinimu, riboti judesiai, uodegikaulio sumušimas, paraudimas nugaros srityje.

12. Teismas byloje nenustatė nė vieno Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 121 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo panaudoti specialiąsias priemones. Vadinasi, specialiosios pramonės Alytaus PN 2017 m. liepos 5 d. vykusios kratos metu panaudotos be teisėto pagrindo, o pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai šiuo atveju laikyti nustatytais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kratos metu patyrė sužalojimus. Atsakovas nepaneigė, kad pareiškėjas minėtus sužalojimus patyrė ne dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, taigi, visos viešosios atsakomybės sąlygos šiuo atveju laikytos nustatytomis.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, tačiau, nors nepagrįstas specialiųjų priemonių panaudojimas sukėlė jam skausmą, rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti jo skundą. Teismas, atsižvelgdamas į, be kita ko, anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, pareiškėjo patirtų sužalojimų pobūdį, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, nusprendė sumažinti pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 300 Eur.

14. Teismas pažymėjo, jog valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, taigi viešajai atsakomybei kilti, esant nurodytoms aplinkybėms, ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas), rezultatai įtakos neturės, todėl nėra pagrindo stabdyti bylą dėl nurodyto ikiteisminio tyrimo.

15. Teismas, išanalizavęs Kalėjimų departamento prevencinės grupės nuostatus, patvirtintus Departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-236, konstatavo, jog už Kalėjimų departamento prevencinės grupės veiklos kontrolę yra atsakingas Departamentas, todėl būtent ši įstaiga, o ne pataisos įstaigos, kurių pareigūnai dalyvavo Kalėjimų departamento prevencinės grupės veiksmuose, laikytina Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo A. T. skundą.

17. Atsakovo nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovo teigimu, nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju buvo panaudotos specialiosios priemonės. Teismas ne tik kad nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, bet ir neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo Nr. 02-0-00024-17 metu nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų. Be to, įrašai Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registre (2017 m. liepos 5 d. įrašas) savaime nesuponuoja, jog prieš pareiškėją būtent pataisos pareigūnai naudojo specialiąsias priemones, ir nepaneigia galimybės, kad pareiškėjas susižalojo pats arba paprašė kitų nuteistųjų jį sužaloti, siekdamas pasipelnyti iš valstybės. Atsakovas pažymi, jog teismas nepagrįstai laikė, jog Alytaus PN pripažįsta, kad 2017 m. liepos 5 d. vykusios kratos metu prieš kai kuriuos nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės, kadangi tokie abstraktūs Alytaus PN teiginiai nėra patvirtinti įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos galbūt netinkamai vykdant kratą Alytaus PN 2017 m. liepos 5 d., atlyginimo pareiškėjui.

19. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. Alytaus PN Uždarojoje zonoje buvo atliekama bendroji planinė krata, kurioje tvarkai užtikrinti, galimiems nusikaltimams ir teisės pažeidimams užkardyti buvo paskirti Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai (Alytaus PN 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. 8-7119, I t., b. l. 51; Departamento 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-291, I t., b. l. 50). Pareiškėjo teigimu, šios kratos metu Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai prieš jį netinkamai ir nepagrįstai panaudojo specialiąsias priemones (stumdė, trankė lazdomis ir skydais, spardė ir kt.), dėl ko jis patyrė fizinius sužalojimus ir neigiamus psichologinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurios atlyginimą (10 000 Eur) ir prašė priteisti.

20. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą (priteisė jam 300 Eur neturtinei žalai atlyginti), konstatavęs, jog 2017 m. liepos 5 d. vykusios kratos metu buvo panaudotos specialiosios priemonės, bet be teisėto pagrindo, o pareiškėjas kratos metu patyrė sužalojimus. Teismas tokias išvadas priėjo atsižvelgdamas į tai, kad Alytaus PN atsiliepime į skundą pripažino, jog kratos metu prieš kai kuriuos nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės, taip pat į 2017 m. liepos 5 d. įrašą apie pareiškėją Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registre (I t., b. l. 159).

21. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir mano, jog byloje esantys dokumentai neįrodo, kad 2017 m. liepos 5 d. kratos metu buvo panaudotos specialiosios priemonės bei kad pareiškėjo patirti sužalojimai atsirado būtent dėl Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų veiksmų.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos

23. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 26 d.), asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos (7.5 p.). Pagal šios instrukcijos 149 punktą, kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai; <...>; kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų; kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys.

Specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus laisvės atėmimo vietose nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 175 p.). Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai laisvės atėmimo vietose naudojami suimtųjų ir nuteistųjų teisėtvarkos pažeidimams bei nusikalstamoms veikoms užkardyti ar nutraukti, taip pat teisėtvarkos pažeidimų ir nusikaltimų prevenciniams tikslams pasiekti (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 178 p.).

Specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimo ypatumai, jų panaudojimo įforminimo tvarka yra išdėstyti Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 179–188 punktuose, be kita ko, nurodant, jog sprendimą panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus savarankiškai priima kiekvienas pareigūnas (182 p.); panaudoję specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus, pareigūnai laisvės atėmimo vietos direktoriui rašo tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodo, kada, kur, prieš ką, kokiomis aplinkybėmis specialiosios priemonės ar šaunamieji ginklai buvo panaudoti; <...> (185 p.); apie specialiųjų priemonių panaudojimą, jei dėl to buvo padaryta asmens kūno sužalojimų, apie vandensvaidžių, specialios paskirties dujų, šarvuočių ir kitos technikos panaudojimą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas nedelsdamas informuoja prokurorą; jei panaudojus specialiąsias priemones, buvo padaryta asmens kūno sužalojimų, nedelsdamas, informavęs laisvės atėmimo vietos direktorių arba jį pavaduojantį pareigūną, informuoti prokurorą gali laisvės atėmimo vietos direktoriaus budintysis padėjėjas (187 p.).

24. Antrankių, tramdomųjų marškinių ar surišimo priemonių, elektroimpulsinių prietaisų, lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei asmens apsaugai skirtų dujų panaudojimo pagrindai įtvirtinti Bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija; neteko galios 2017 m. rugsėjo 1 d.), tarp jų – kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus (1 d. 1 p.); kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga (1 d. 2 p.); kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą (1 d. 3 p.); kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką (1 d. 4 p.).

25. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

26. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad kratos atlikimo metu Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai veikė tinkamai, nepažeidė specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos ir sąlygų, tenka atsakovui.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo teiginius apie prieš jį nepagrįstai panaudotas specialiąsias priemones ir dėl to jam kilusią neturtinę žalą, kuri atlygintina pinigais. Pareiškėjo teiginių atitikimą tikrovei papildomai įrodo ir pirmosios instancijos teismui pateiktoje Seimo kontrolieriaus 2017 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-976 (I t., b. l. 21–38), priimtoje išnagrinėjus A.

A. skundą dėl jo atžvilgiu atliktų panašių pareiškėjo nurodytiesiems pareigūnų veiksmų 2017 m. liepos 5 d. kratos Alytaus PN atlikimo metu (pvz., kaukėti, juodai apsirengę asmenys visus einančius į kiemelius daužė lazdomis, skydais, kumščiais ir kojomis), konstatuoti faktai, kurių atsakovas (jo atstovas) neneigė, be kita ko, kad Alytaus PN 2017 m. birželio 25 d., 26 d., 29 d., 30 d. ir liepos 6 d., 9 d. buvo užfiksuota tik po vieną sužalojimus patyrusį nuteistąjį, tačiau po bendrosios kratos atlikimo (2017 m. liepos 5 d.) buvo užfiksuoti 32 sužalojimus patyrę nuteistieji, o gydytojas nurodė, jog buvo išrašytos 39 pažymos apie sužalojimus patyrusius nuteistuosius; gauti duomenys patvirtina, kad kratos metu nuteistieji nesipriešino ir vykdė Prevencinės grupės pareigūnų nurodymus, todėl nebuvo pagrindų prieš juos naudoti specialiąsias priemones; nepateikta duomenų, kad 2017 m. liepos 5 d.

Alytaus PN buvo kilusios masinės muštynės tarp nuteistųjų, taip pat kitų versijų, kaip skirtinguose lokaliniuose sektoriuose, skirtinguose aukštuose, skirtingose rakinamose kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji būtų galėję masiškai susižaloti ar būti sužaloti kitu, t. y. ne bendrosios kratos, metu. Pastarųjų duomenų nei atsakovas (jo atstovas Departamentas), nei trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus PN nepateikė ir teismui, o atsakovo pozicija, jog pareiškėjas susižalojo pats arba paprašė kitų nuteistųjų jį sužaloti, siekdamas, be kita ko, pasipelnyti iš valstybės, yra grindžiama tik abstrakčiais, teorinio pobūdžio samprotavimais, kurie atmestini.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybę, kad 2017 m. liepos 5 d. vykusios kratos metu prieš kai kuriuos nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės, pripažino ir Alytaus PN. Atsakovas savo poziciją, kad 2017 m. liepos 5 d. kratos Alytaus PN metu nebuvo panaudotos specialiosios priemonės, iš esmės grindžia tuo, kad nėra tarnybinių pranešimų apie tokių priemonių naudojimą, tačiau byloje esančių rašytinių duomenų visumoje tokie teiginiai yra atmestini, tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia ir byloje esantys Kalėjimų departamento prevencinės grupės skyrių tarnybiniai pranešimai bei pareigūnų paaiškinimai (I t., b. l. 73–79), kuriuose tvirtinama, jog 2017 m. liepos 5 d. kratos Alytaus PN metu specialiosios priemonės prieš nuteistuosius nebuvo panaudotos.

28. Dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-0-00024-17 (I t., b. l. 185–200; II t., b. l. 1–17) pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad šis nutarimas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, t. y. iki priimant skundžiamą 2018 m. kovo 13 d. teismo sprendimą. Iš 2018 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašo ir skundžiamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vykstantį ikiteisminį tyrimą, bet nusprendė nestabdyti bylos, nes, jo nuomone, ikiteisminio tyrimo rezultatai neturės įtakos bylos baigčiai.

Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (Piktnaudžiavimas: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų), o nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimas pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį (Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų), iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju administracinė byla galėjo būti teisingai išnagrinėta ir nesustabdant jos nagrinėjimo iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17.

Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, savaime nepaneigia, jog pareiškėjui buvo padaryta jo nurodyta neturtinė žala, kuri gali būti atlyginama Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, juolab kad šiuo konkrečiu atveju 2018 m. vasario 20 d. nutarime užfiksuotos aplinkybės yra labai panašios nustatytosioms Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu, jos yra suderinamos su pareiškėjo teiginiais (pvz., po 2017 m. liepos 5 d. atliktos kratos ant kai kurių nuteistųjų, tarp jų – pareiškėjo, kūno buvo fizinių sužalojimų, Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnams tądien buvo išduoti skydai ir lazdos, vaizdo įrašymo priemonėmis neužfiksuota, kad prieš nuteistuosius būtų buvusios panaudotos specialiosios priemonės, tačiau kratos metu nuteistieji ne visą laiką pateko į vaizdo stebėjimo lauką), o byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog 2018 m. vasario 20 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismine tvarka.

29. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas objektyviais ir pakankamais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog kratos metu pareigūnai prieš jį nepagrįstai panaudojo specialiąsias priemones, dėl kurių jis patyrė fizinių sužalojimų, psichologines kančias. Pripažintina, kad nustatyti pažeidimai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kratos atlikimo tvarkos pažeidimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė fizinį skausmą, nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

30. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-146/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto laipsnį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį – 300 Eur arba jam išvis nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus ir atsižvelgdama į non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Taigi, atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė