9b4020fc-79f5-48aa-9bc8-4bf8416f7ff2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-542-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32898-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, Oksanai Leontjevai,gynėjui advokatui Juzef Stankevič, kaltinamajai I. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje I.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Teismas n u s t a t ė : I. T. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, t. y. ji 2017 m. birželio 30 d., apie 23.08 val. Vilniuje, nuo Laisvės pr. 1 iki MiÅ¡kinių g. 6, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigiusi nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,25% promilės etilo alkoholio).I.

T. teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad apie 19 val. buvo svečiuose, iÅ¡gėrė alkoholio. Buvo nevalgius. Palaukusi apie 4 valandas jautėsi gerai ir nemanė, kad virÅ¡ytų draudžiamÄ alkoholio normÄ , todėl nutarė važiuoti. Važiuodama atsitrenkė į kelio atitvarÄ , sustojo. Atvyko policija. Ji buvo iÅ¡gėrusi tris dideles taures Å¡ampano. Važiavo namo. Atsitrenkdama į bortelį kliudė ratÄ , kurį galimai pradÅ«rė. Po įvykio automobilį perdavė darbo kolegai, kuris naudojosi automobiliu nuo liepos mėnesio iki spalio mėnesio.

Liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad ryte sužinojo apie įvykį. Jam paskambino I. draugas ir pasakė, kad ši sulaikyta. Kai I. buvo išleista iš areštinės, jie susitiko pasikalbėti. I. pasakė, kad važiavo išgėrusi, kad buvo sustabdyta pareigūnų, kad įvyko kažkoks konfliktas. I. yra jo vyriausioji dukra. Jis buvęs pareigūnas, bendrauja ir turi ryšį su dukra, kuri gyvena su mama. Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.Liudytojas R.

M. tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu M. A. per VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad nuo Savanorių žiedo link Laisvės pr., Vilniuje važiuoja automobilis Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, kadangi automobilis labai vinguriuoja po keliÄ . Jie tarnybiniu automobiliu pajudėjo Laisvės prospektu Savanorių žiedo link. Pakeliui gavo praneÅ¡imÄ , kad automobilis Toyota Yaris sustojo MiÅ¡kinių gatvėje ties pastatu Nr. 6, vairuotoja (moteris) iÅ¡lipo iÅ¡ vairuoto automobilio ir yra akivaizdžiai neblaivi.

Atvyko prie MiÅ¡kinių g.6, kur kelio važiuojamojoje dalyje stovėjo minėtas automobilis, jo kairės pusės priekinė padanga buvo subliuÅ¡kusi, t. y. nuleista. Ä® juos kreipėsi pranešėjas M. R., kuris paaiÅ¡kino, jog nuo Savanorių prospekto pastebėjo minėtÄ automobilį vingiuojantį po keliÄ , matė, jog Savanorių žiede automobilis atsitrenkė į kelio bortÄ ir nuleistu ratu nuvažiavo toliau. Pranešėjas paskambino telefonu 112, važiuodamas paskui automobilį praneÅ¡inėjo jo važiavimo kryptį.

Ties MiÅ¡kinių g. 6, Vilnius, automobilis sustojo, po ko pranešėjas, priėjęs prie automobilio ir pamatęs, jog jo vairuotoja yra akivaizdžiai neblaivi, iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio spynelės užvedimo raktelį. Taip pat pranešėjas papildomai nurodė, jog automobilio Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki jo ir kolegos atvykimo į įvykio vietÄ , jokio alkoholio nevartojo. O taip pat ir automobilio apžiÅ«ros metu jokių alkoholinių gėrimų jo salone ar bagažinėje nebuvo.

Vairuotoja jiems pateikė savo vairuotojo pažymėjimÄ , pagal kurį buvo nustatyta jos asmens tapatybė. Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757 pagalba I. T., buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. Kadangi automobilis Toyota Yaris trukdė eismui, buvo iÅ¡kviestas ekipažas V-1832, kuris uždarė automobilį į saugojimo aikÅ¡telę. I. T. buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , kur jai buvo paimtas kraujo mėginys, po ko minėta pilietė buvo pristatyta į policijos įstaigÄ - Kelių policijos valdybÄ ir perduota NVRS pareigÅ«nui.

I. T. elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, į užduotus klausimus reagavo neadekvačiai, neatsakinėjo (b. l. 14).Liudytojas M. R. tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. apie 23.00 val., važiavo nuo Žemaitės gatvės link Konarskio gatvės, Vilniuje, vairuojant automobilį Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tuo metu pamatė, kad kelyje pavojingai manevruoja automobilis Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jam pasirodė tai keistai, pagalvojo galimai vairuotojas neblaivus.

Jis iÅ¡kart pradėjo skambinti į policijÄ Nr. 112. Savanorių prospekte minėto automobilio vairuotoja nesuvaldė savo automobilio, atsitrenkė į bortÄ , dėl ko sprogo padanga. Po to važiavo toliau iki MiÅ¡kinių g. 6, Vilniuje. Ji sustabdė automobilį ir iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio Toyota Yaris. Moteris buvo maždaug apie 25 metų amžiaus, vos stovėjo ant kojų, jis iÅ¡kart irgi sustabdė savo vairuojamÄ automobilį, priėjo prie jos, iÅ¡traukė užvedimo raktelius iÅ¡ jos automobilio, kad neblaivi moteris niekur nevažiuotų, nes vairuotoja planavo važiuoti toliau.

Iš moters burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Greitai atvyko policijos pareigūnai, minėta vairuotoja į alkotesterį pripūtė virš 2.00 promilių (b. l. 17). Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti užfiksuoti automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 19).Iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra I.

T. (b. l. 20).IÅ¡ alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. 23.08 val., I. T. iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 2,23 ‰ (promilės) (b. l. 25).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad I. T. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 30 d. 23.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).IÅ¡ medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. 23.35 val., I. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (b. l. 38).Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad I.

T. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį po to, kai išgėrė tris taures šampano. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojų R. M. ir M. R. parodymai, alkotesterio kvitas, neblaivumo aktas ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I.

T. kraujyje po įvykio nustatyta 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, I. T. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad I. T. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.I. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kÄ Ä¯rodė duodama nuoÅ¡irdžius parodymus tiek tyrimo metu, tiek teisme, apgailestaudama dėl įvykio.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisme buvo gautas kaltinamosios tėvo R. T. praÅ¡ymas perduoti I. T. pagal laidavimÄ jo atsakomybei, tokiu bÅ«du atleidžiant dukrÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Spręsdamas I. T. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ teismas nustatė, kad ji veikdama tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytos veikos.

Teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad I. T. ne tik neteista, bet ir anksčiau nebuvo atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji yra dirbanti, po padarytos veikos stengėsi padaryti reikalingas iÅ¡vadas ir formuoti bÅ«tinus pokyčius savo sÄ monėje ir asmenybėje taip, kad ateityje nebenusikalsti. Tokios aplinkybės yra teigiamai kaltininkę charakterizuojančios aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų pagrindas svarstyti galimybę dėl I. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, teismas nustatė, kad iki nusikaltimo padarymo I.

T. devynis kartus buvo bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 94-97). Po nusikalstamos veikos padarymo I. T. savo automobilį perdavė naudotis kitiems asmenims, su jos automobiliu buvo daromi nauji administracinės teisės nusižengimai. Teismas pastebi, kad šios bylos išnagrinėjimo dienai yra pagrindas konstatuoti, kad dalis pažeidimų įrodyti kaip padaryti kito asmens ir yra perregistruoti G. B. vardu (nustatyto greičio viršijimas 2017 m. rugsėjo 7 ir 9 dienomis).

Tuo tarpu kiti pažeidimai, kurie gali bÅ«ti padaryti kito dėl kito asmens kaltės ir veiksmų, yra registruoti I. T. vardu (2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 29 d.), jos nusižengimų registre, kaip sukeliantys teisines pasekmes jos asmenybei. Tokios teisiÅ¡kai neteisingos tendencijos atspindi netinkamÄ ir abejingÄ I. T. požiÅ«rį į reikÅ¡mingus teisinius faktus ir įvykius, neigiamai apibudina jos asmenybę. Tokiu bÅ«du teismas įvertina I. T. praeityje padarytų pažeidimų skaičių, jų intensyvumÄ , kaltininkės elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir nepakankamÄ savo vardu registruotos transporto priemonės valdymo kontrolę.

Å ios aplinkybės verčia teismÄ suabejoti, ar toks asmuo pajėgus nenusikalsdamas kartu ateityje laikytis įstatymų reikalavimų ir nedaryti jokių pažeidimų. Teismui suabejojus vienu iÅ¡ privalomų reikalavimų, kuriam esant galimas kaltininkės atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas iÅ¡ esmės nevertino laiduotojo asmenybės kaip tesimo pasitikėjimo verto asmens, galinčio daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai. Kitų įstatymo pagrindų, leidžiančių I.

T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas taip pat nenustatė. Dėl to skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo turinį, I. T. kaltės formÄ ir rūšį, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Tokiu bÅ«du siekiant teisingai nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusiÄ I. T., tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos turinį ir intensyvumÄ , teismas atsižvelgia ir į tai, kad I.

T. turimais duomenimis naujų nusikaltimų veikų nėra padariusi, duomenų apie gydymÄ priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Tokios nustatytos aplinkybės kartu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas verčia teismÄ I. T. kaip dirbančiam asmeniui skirti Å¡velniausio pobÅ«džio sankcijoje numatytÄ baudos bausmę, jos dydį nustatant pagal veikos padarymo metu galiojusį bazinį dydį. I. T. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi ji nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas, dėl ko tinkamam tokio elgesio pasekmių įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobÅ«džio pasekmės. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad I. T. padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, yra neteista, bet bausta administracine tvarka, jai nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis. Termino pradžiÄ skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-627-870/2017, Nr. 1A-111-891/2018).Svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai I.

T., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad I. T. įvykio metu, būdama neblaivi, kai kraujyje nustatytos 2,25 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiai kaltininkei. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 20). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo I. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad I. T. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I.

T. akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Teismas pažymi, kad baudžiamosios priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri pagal BK 41 straipsnio 2 dalį nėra vien tik galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas ar apribojimas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų nubaudimas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Tokios bausmės paskirties įgyvendinimo kontekste teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas aktualiu atveju bÅ«tinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfiskavimas yra ne tik prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau turi ir turtinę paskirtį, kuria įgyvendinama idėja, jog svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir siekiama padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad I. T. priklausančios transporto priemonės (automobilio) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinus BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra bÅ«tinas.

PanaÅ¡ios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017.Kaltinamajai I. T. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaip nebereikalinga.             Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu kaltinamoji I. T. laikinai sulaikyta nuo 2017 m. birželio 30 d. 23.08 val. iki 2017 m. liepos 1 d. 17.40 val. (b. l. 28, 33), dėl ko šį laikÄ bÅ«tina įskaityti į skirtÄ bausmę.             Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas n u s p r e n d ė :

I. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. T. skirti 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtÄ bausmę įskaityti sulaikymo laikÄ nuo 2017 m. birželio 30 d. iki liepos 1 d. kaip sumokėtÄ 2 MGL (75,32 eurų) dydžio baudÄ .SkirtÄ likusiÄ baudÄ nustatyti sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I.

T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, jos terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iÅ¡ I. T. konfiskuoti automobilį „Toyota Yaris“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)).Iki turto konfiskavimo vykdymo laikinai apriboti I. T. nuosavybės teises į jos vardu registruotÄ automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) - uždraudžiant jį valdyti ir juo disponuoti, bet leidžiant turtu naudotis.Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ ir I.

T. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. R1007353 perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“ iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                         Mindaugas Striaukas