9b3d9178-e7a8-4c7d-970b-b51aacf7a1a7 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-116-383/2018                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53136-2016-0                                                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     1.2.7.2.2.2; 1.2.7.1.2.2; 2.3.6.4.5.                                 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,  sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, kaltinamajam V.

S., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, nukentėjusios J. V. atstovei V. P., ekspertėms R. D., A. Å ., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju, neteistas, yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d., 149 str. 4 d., 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. padarymu, ir                                                        n u s t a t ė :

V. S. laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo mėn. 26 d. iki 2016 m. lapkričio mėn. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno kartu su J. V., žinodamas, kad J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pasinaudodamas J. V. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl amžiaus, t. y. tuo, kad J. V. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikÅ¡mės ir dėl to negalėjo adekvačiai prieÅ¡intis, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ atsivesdamas nakties metu į savo kambarį, grasindamas kumščiu bei suduodamas smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡skyrus veidÄ , tempdamas už plaukų, demonstruodamas peilį bei juo grasindamas, jÄ prispausdamas prie lovos arba užguldamas, uždengdamas burnÄ ranka, neleisdamas iÅ¡eiti iÅ¡ kambario ir Å¡auktis pagalbos, tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis, bei grasindamas susidorojimu, suluoÅ¡inimu, pats nurengdamas arba liepdamas J.

V. nusirengti, sistemingai, mažiausiai vienÄ kartÄ per mėnesį lytiÅ¡kai santykiavo su J. V. įvesdamas savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ , ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus bei kiÅ¡o savo pirÅ¡tus į nukentėjusiosios makÅ¡tį, taip tenkindamas savo lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , tokiu bÅ«du išžagino bei seksualiai prievartavo nepilnametę J. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai laikinÄ psichikos sutrikimÄ â€“ adaptacijos sutrikimÄ F43.2, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

V. S. tokiais veiksmais įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d.                           Nepasitvirtinęs kaltinimas V. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2015 m. vasaros iki 2015 m. rugsėjo mėn. 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno kartu su J. V., žinodamas, kad J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas J.

V. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl amžiaus, t. y. tuo, kad J. V. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikÅ¡mės ir dėl to negalėjo adekvačiai prieÅ¡intis, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ atsivesdamas nakties metu į savo kambarį, grasindamas kumščiu bei suduodamas smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡skyrus veidÄ , tempdamas už plaukų, demonstruodamas peilį bei juo grasindamas, jÄ prispausdamas prie lovos arba užguldamas, uždengdamas burnÄ ranka, neleisdamas iÅ¡eiti iÅ¡ kambario ir Å¡auktis pagalbos, tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis, grasindamas susidorojimu, suluoÅ¡inimu, pats nurengdamas arba liepdamas J.

V. nusirengti, mažiausiai vienÄ kartÄ per mėnesį lytiÅ¡kai santykiavo su J. V. įvesdamas savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ , ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus bei kiÅ¡o savo pirÅ¡tus į nukentėjusiosios makÅ¡tį, taip tenkindamas savo lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , tokiu bÅ«du išžagino bei seksualiai prievartavo mažametę J. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai laikinÄ psichikos sutrikimÄ â€“ adaptacijos sutrikimÄ F43.2, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

V. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d.                           Įrodymai ir jų vertinimas Kaltinamasis V. S. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino dalinai. Jis paaiškino, kad prisipažįsta dėl nepilnametės J. V. išžaginimo ir prievartavimo. Kai jis grįžo iš užsienio apie 2012 ar 2013 metus, tai J. V. jau gyveno tame name pas jo tėvus, kurie J. buvo seneliai.

Apie 2015-09-26 Å¡ventė sugrįžimÄ Ä¯ LietuvÄ , Å¡ventė pas jį namuose. Jų buvo daug. Kai visi iÅ¡siskirstė, jis nuėjo į savo kambarį. Gal tÄ vakarÄ , gal ant rytojaus atsivedė J. į savo kambarį. Apkabino, paėmė už užpakalio, ar seksualiai tenkino savo aistrÄ , jis neprisimena, bet tÄ vakarÄ jos nežagino. Gal po mėnesio vėl atsivedė, apkabinau, liečiau jos užpakalį, lytinius organus. Sakiau jai, kad tai mÅ«sų paslaptis. Jau nuo 2016 m. pradžios pradėjau jÄ liesti nuogÄ .

IÅ¡ pradžių atsivesdavo naktimis, paskui ji ateidavo pati pas jį į kambarį. PirmÄ lytinį aktÄ su ja atlikau 2016 žiemÄ ar pavasarį. Taip pat kiÅ¡davo pirÅ¡tus į makÅ¡tį. Tai truko 2016 metais, santykiavo gal kartÄ ar du į mėnesį. Santykiavimas buvo tik į makÅ¡tį.PirmÄ kartÄ atsimena todėl, kad 2015-09-26 buvo draugo sugrįžimas, kodėl to nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, jis nežino. Negali nurodyti to draugo vardo ir pavardės, žino, kad sugrįžo iÅ¡ Anglijos. Už plaukų J. yra tempęs, kai reikėjo priskelti, peilio niekada nebuvo, nenaudojo.

Jis jai grasino. Grasino, kad niekam neprasitartų apie tai, kÄ jis su ja daro.BÅ«davo visaip, ir blaivus ir neblaivus santykiavo su J. Pripažįsta, kad spaudė prie lovos, užgulė, naudojo jėgÄ , kad lytinį aktÄ Â atliktų.PareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys labai didelis, sutinka, kad žala padaryta, teisinga bÅ«tų 3000 eurų kompensacija. Kaltinamasis Å¡itÄ savo veikÄ vertina labai gėdingai, labai gailisi dėl savo tokio poelgio, pergyvena dėl to.Jam sunku atsakyti kodėl keitėsi jo parodymai, kodėl jie yra nevienodi.

Kai tyrėja Å . jį tardė, davė vienokius parodomus, paskui apgalvojęs suprato, kad reikia prisipažinti. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-12 apklausta tyrėjo nepilnametė nukentėjusioji J. V. paaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. vasaros, tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos dėdė V. S. prie jos lytiÅ¡kai priekabiaudavo jo kambaryje, jÄ "grabinėdavo" rankomis per drabužius, pakeldavo virÅ¡utinę maikutę ir "grabinėdavo" savo rankomis jos krÅ«tinę.

Taip pat kiÅ¡davo savo rankų pirÅ¡tus jai į makÅ¡tį, taip pat kiÅ¡davo savo lytinį organÄ . Sakydavo jai, kad negali "nuleisti", nes ji nepilnametė. Tai darydavo dažniausiai naktį. Jis ateidavo pas jÄ Ä¯ kambarį, "patÄ sydavo" jÄ už plaukų, taip prisikeldavo, ir liepdavo eiti į jo kambarį. Kai nueidavo į jo kambarį, jis jai sakydavo, kad suluoÅ¡ins, jeigu kam nors apie tai ji pasakys. Ji jo labai bijojo. PraeitÄ savaitę buvo prikišęs peilį prie kaklo, liepė tylėti ir grabaliojo.

Ji yra kelis kartus nuo jo pabėgusi. Tai vykdavo kas mėnesį, kartais dažniau, kartais rečiau. Kartais bÅ«davo blaivus. Ji visÄ laikÄ tylėjo, nes bijojo. Dėdė, kai jÄ grabaliodavo, bÅ«davo pasisodinęs jÄ ant lovos, arba pasiguldydavo ir jÄ užguldavo. Bijo kÄ nors daugiau papasakoti.(T 1 , b. l. 48-50). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2016m. gruodžio 15 dienÄ J. V. paaiÅ¡kino, kad jos dėdė V. naktimis ateidavo pas jÄ Ä¯ kambarį ir iÅ¡sivesdavo į savo kambarį, norėdavo, kad ji nusirengtų, "bet kÄ darydavo", grasindavo, dažniausiai kumščiais, ne visada smurtaudavo.

Tai prasidėjo prieÅ¡ metus laiko. Kai ateidavo jÄ iÅ¡sivesti, kartais naudodavo prievartÄ , o kai bÅ«davo jo kambaryje, neleisdavo jai grįžti atgal. VienÄ kartÄ buvo prisirišęs prie rankos peilį. Dažniausiai ateidavo du kartus per mėnesį, kuo toliau, tuo iÅ¡naudojimas darėsi žiauresnis. Jis versdavo jÄ su juo lytiÅ¡kai santykiauti. Dažniausiai jÄ muÅ¡davo ir ji tokius veiksmus darydavo. Versdavo su juo mylėtis, o ji bijojo V. S. dėl jo iÅ¡naudojimo ir muÅ¡imo. Mano, kad V. S. žinojo, kad ji bijo.

Tai vykdavo vienÄ arba du kartus per mėnesį. IÅ¡ pažįstamų niekam to nesakė, pasakė tik "namelio" direktoriui, pavaduotojai, vaikų teisėse ir policijoje. Artimiesiems nepasakojo, nes V. sakė, kad tuos, kurie sužinos, užmuÅ¡, o jÄ suluoÅ¡ins. V. buvo įkišęs savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį, tai darė prievartos bÅ«du. Jeigu bandydavo prieÅ¡intis, jis jÄ prispausdavo. Daugiau su niekuo nėra turėjusi lytinių santykių, tik su V., su juo buvo jos pirmas kartas. Lytinį organÄ Ä¯vesdavo tik į makÅ¡tį.

Atsimena, kad kai paskutinį kartÄ grasino, prieÅ¡ mėnesį ar du, buvo įrėmęs peilį į kaklÄ ir nieko nesakė. Jis sėdėjo ant lovos kai įrėmė peilį į kaklÄ , ji buvo Å¡alia, sėdėjo į jį priekiu, o jis jÄ laikė, kad nepabėgtų. PirmÄ kartÄ santykius su V. turėjo, kai jai buvo 15 ar 14 metų. Kai V. jÄ vesdavosi į savo kambarį, ji eidavo paskui V., tačiau po to kai pabėgo, turėdavo eiti priekyje. Ji gyveno kambaryje su savo sese, tačiau sesė miegodavo.

Kai santykiaudavo su ja V., kartais bÅ«davo blaivus, kartais neblaivus. Atsakydama į jai užduotus klausimus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , J. V. paaiÅ¡kino, kad pirmieji lytiniai santykiai buvo prieÅ¡ metus. Tuose namuose, kur ji gyveno, dar buvo močiutė, tėtukas ir jos seserys. NeÅ¡aukė pagalbos, nes V. buvo sakęs, kad juos užmuÅ¡, o jÄ suluoÅ¡ins. V. žinojo, kiek jai metų, Å¡vęsdavo gimtadienius. Su V. gyveno kartu apie 7 metus, jis močiutės sÅ«nus. Miegodavo apsirengusi pižama, V. liepdavo nusirengti arba pats nuplėšdavo drabužius.

Peiliu grasino ne vienÄ kartÄ , tačiau kiek kartų, pasakyti negali. Turėjo Å¡autuvÄ , tačiau juo negrasino. Grasindavo, arba veiksmais versdavo santykiauti, plėšdavo, imdavo drabužius. Nuėjimas į V. kambarį ne visada baigdavosi lytiniais santykiais. Su V. lytiÅ¡kai santykiauti nenorėjo. Ji prieÅ¡indavosi, bet jis jai uždengdavo burnÄ , bÅ«davo sunku kvėpuoti. Pati niekad nėjo pas V. į kambarį, jis jÄ nusivesdavo. Sesuo miegodavo, bet vienÄ kartÄ atsikėlė, kai ji grįžo, bet ji nenorėjo pasakyti, kad buvo pas V.

Sakė, kad buvo tualete ar vandens atsigerti. Bijojo sakyti tiesÄ , nes V. buvo pagrasinęs, kad užmuÅ¡ tuos, kurie sužinos. (T 2. b. l. 55-56). 2017-06-08 apklausiama papildomai J. V. papildomai paaiÅ¡kino, kad kai jai buvo 7 metai, gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose. JÄ lankydavo senelė G. Jų santykiai buvo geri, tad senelė nusprendė ir ji tam neprieÅ¡taravo, kad apsigyventi pas jÄ namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atsikrausčius ten gyventi, su ja gyveno senelė, senelis, kartu apsigyveno ir viena iÅ¡ jos sesių, vėliau ir kita sesė.

V., jos dėdė, tuo metu buvo užsienyje, tačiau vėliau irgi pradėjo gyventi su jais. IÅ¡ pradžių visi sutarė gerai, vėliau kai jai sukako 14 metų ar pan., jų santykiai pablogėjo, ji jautė, kad Å¡eimoje jos nemėgsta. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad laikotarpyje nuo 2015 metų vasaros iki 2016 metų pabaigos, kol kreipėsi į kunigÄ pagalbos, su peiliu V. yra jai pridėjęs prie kaklo ir grasinęs ne kartÄ , ne mažiau 5 kartus, tiksliai nurodyti negali.

Peiliu prirėmęs jai prie kaklo yra grasinęs tiek prieÅ¡ lytinį aktÄ , tiek po jo. Grasino dėl to, kad ji darytų, kÄ jis jai liepdavo, taip pat dėl to, kad niekam nepasakotų apie tai. Paskutinį kartÄ jÄ prievartaujant, jis irgi naudojo peilį grasindamas, po to ji kreipėsi pagalbos. Jis muÅ¡davo beveik kiekvienÄ kartÄ , kai parsivesdavo pas save į kambarį. Ateidavo į jos kambarį, parsivesdavo pas save ir muÅ¡davo. Suduodavo smÅ«gius rankos kumščiu į kÅ«nÄ , įvairias vietas, ant veido žymių nelikdavo.

Ant rankų, jei muÅ¡davo, likdavo mėlynės, jų niekam nerodydavo. MuÅ¡davo suduodant ne mažiau kelių kartų, kiek tiksliai nežino. Kai muÅ¡davo skaudėdavo. Skaudėdavo tose vietose, kur muÅ¡davo, rankose, krÅ«tinėje, kitose vietose. Jis jÄ parsivesdavo į savo kambarį vienÄ - du kartus per mėnesį. VarpÄ Ä¯ makÅ¡tį kiÅ¡davo ne kiekvienÄ kartÄ . Tai bÅ«davo ne rečiau nei pusę kartų iÅ¡ visų kartų kiek jis jÄ parsivesdavo. Lytinio akto jis nebaigė nė karto, tai yra jokių iÅ¡skyrų iÅ¡ varpos nebuvo.

KiekvienÄ kartÄ parsivedęs, jis liepdavo nusirengti. KiekvienÄ kartÄ taip pat liesdavo krÅ«tinę. Apačioje liesdavo tai pat ne kiekvienÄ kartÄ , tačiau dažniau nei kiÅ¡davo varpÄ Ä¯ makÅ¡tį. IÅ¡ pradžių to kÄ jis su ja darė, ji nesuprato, tai suvokė tik vėliau. Kai suprato, kad yra prievartaujama, nesikreipė niekur dėl to, kad bijojo. Bijojo V. Bijojo dėl to, kad jis sakė, jog jÄ suluoÅ¡ins, išžudys visus artimus žmones, kuriems ji pasakys apie tai, kÄ jis su ja daro. Su V. buvo pirmieji lytiniai santykiai, anksčiau lytinių santykių nėra turėjusi.

Taip pat viso to metu, nuo 2015 m. vasaros iki 2016 m. pabaigos, jokių vaikinų nėra turėjusi ir lytinių santykių su niekuo kitu nėra turėjusi. Ji jam prieÅ¡indavosi iÅ¡ pradžių. Sakydavo, kad to nedarytų, bėgo iÅ¡ namo ir nuo jo slėpdavosi, tačiau jis į tai niekaip nereagavo. Po to kai prieÅ¡inosi ir bėgo nuo jo, pasidarė tik blogiau, jis pradėjo labiau muÅ¡ti. KiekvienÄ kartÄ atlikdamas lytinį aktÄ , tai yra kai kiÅ¡davo varpÄ Ä¯ makÅ¡tį, jis jÄ užguldavo. Jis yra stambus.

Beveik kiekvienÄ kartÄ uždengdavo stipriai ranka burnÄ . Uždengdavo, kad nerėktų. Kunigui pasipasakojo dėl to, kad nebegalėjo daugiau kentėti (T 1. b. l. 60-63). Liudytojas V. K. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje, buvo Å¡eÅ¡tadienis, apie pietus, prie bažnyčios (duomenys neskelbtini) miestelyje sutiko J. V., kuri paklausė, kas jÄ galėtų nuvežti į (duomenys neskelbtini), į globos namus. Pasiteiravus, kas jai nutiko, ji pasakė, kad nori pasimatyti su (duomenys neskelbtini) globos namų direktore.

Jis atsakė, kad Å¡eÅ¡tadienį greičiausiai jos nepavyks rasti. Ji buvo sunerimusi, iÅ¡sigandusi, lyg panikoje. Tuo metu jis buvo užsiėmęs su kitais žmonėmis, paprašė jos palaukti, kol atsilaisvins. Ji jo laukė prie bažnyčios, kol jis atsilaisvino. Jis pasikvietė jÄ pasikalbėti. Pokalbis buvo sunkus, iÅ¡ pradžių nelabai suprato, kas nutiko. Ji sakė, kad dėdė V. su ja elgiasi ne taip kaip dėdė. Ji sakė, kad jÄ gÄ sdina, atėmė ir sudaužė jos telefonÄ . Taip pat pradėjo Å¡nekėti, kad prie jos priekabiauja, liepia ateiti naktį, grasino, kad primuÅ¡ senelius, kažkÄ blogo padarys sesėms.

IÅ¡ tų nuotrupų, kÄ ji po truputį vardino, suprato, kad ji buvo galimai prievartauta ir jai stipriai grasinama ir grasinama ne tik jai, bet ir jos artimiesiems. Pokalbio metu ji paminėjo, kad liepdavo ateiti V. jai į lovÄ Ä¯ jo kambarį. Ji pasakė, kad seneliai negirdi kai ji eina pas V., nes miega, o sesėms ji sakanti, kad eina į tualetÄ . Jis paklausė, ar ji tikrai neiÅ¡sigalvoja, ar supranta, kad tai rimtas kaltinimas. Ji jam kelis kartus patvirtino, kad tikrai sako tiesÄ . Jis nusprendė paskambinti Vaiko teisių tarnybai bei pranešė, kad yra tokia situacija, t. y. tai, kÄ jam papasakojo J.

V.. Kadangi J. V. nenorėjo grįžti į namus, pasiÅ«lė jai eiti į globos namus, nukreipė jÄ pas savo pavaduotojÄ V. P..Liudytoja  V. P. paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos namuose direktoriaus pavaduotoja. 2016 m. lapkričio mėn. 12 d. vakare, apie 18 val. paskambino globos namų direktorius V. K. ir pasakė, kad pas jÄ Ä¯ globos namus ateis viena mergaitė, kuriÄ iÅ¡naudoja ir kuriai grasina jos dėdė. Konkrečių žodžių, kurie sekė po to, nepamena, bet suprato, kad tai buvo kalba apie seksualinį iÅ¡naudojimÄ .

Tada atėjo ta mergaitė, jÄ pasikvietė į kabinetÄ , pradėjo kalbėtis, ji dar kartÄ paklausė, ar mergaitė supranta, kad tai rimti kaltinimai ir ar tai tikrai tiesa. Ji atsakė, kad tikrai taip buvo. J. V. buvo tyli, nekalbi, verkė, matėsi, kad yra iÅ¡sigandusi. Neklausiant pati pasakojo labai mažai. Ji jos pradėjo klausinėti apie aplinkybes, tačiau minimaliai, nes nenorėjo dar labiau traumuoti. Suprato tai, kad dėdė jÄ iÅ¡naudojo, iÅ¡naudojo taip, kad vesdavosi naktimis pas save į kambarį, į savo lovÄ , jai pastoviai grasino.

Nurodė, kad seneliams to nesakė, kadangi su seneliais nesutaria ir žinojo, kad jie nepatikės. Å iuo metu ji globoja J. Liudytoja A. B. parodė, kad dirba mokykloje psichologe. Dirba su nukentėjusiÄ ja J. V.. Jos globėjai kreipėsi 2016 m. lapkričio mėn. į mane, kai trys sesės V. buvo apgyvendintos globos namuose. Bandė užmegzti kontaktÄ su J. V.. Pirmieji 3 kontaktai buvo nuoÅ¡irdÅ«s, atviri, mergaitė buvo baikÅ¡ti, daug verkė, pasakojo kaip ji buvo seksualiai iÅ¡naudojama. Vėliau atsirado pykčio protrÅ«kiai, pradėjo vengti susitikimo su manimi, atsirasdavo visokių priežasčių.

Viso buvo 9 susitikimai. Å iuo metu jos bÅ«sena nėra pagerėjusi, pasekmės iÅ¡likę, ji vengia suaugusiųjų, nepasitiki jais, nors mokyklos gyvenime dalyvauja noriai, vengia kalbėti apie savo seksualinę patirtį, apie tai, kÄ patyrė, vengia kalbėti. J. globėja prašė pasikalbėti su visomis 3 mergaitėmis. Apie tai, kad ji patyrė seksualinę prievartÄ , papasakojo pati J., apie tai pasakojo jos sesuo J., apie tai kÄ ji matė. J. pasakojo, kad dėdė seksualiai jÄ iÅ¡naudojo metus laiko, kad jis nurodydavo kada jai ateiti į jo kambarį.

Ji klausė, kodėl ji tik dabar kreipėsi į kunigÄ . Ji pasakė, kad dėdė jai grasino, kad jÄ papjaus, jeigu ji neateis. Ji pasakojo ne tokiais žodžiais, bet esmė tokia. J. sakė, kad tai vyksta metus laiko. Mergaitei trauma padaryta, tai matosi iÅ¡ jos elgesio, savivertės, bÅ«senos. Ji bijo prarasti savo artimuosius, pasitiki savo globėja, toliau mokytoja, o artimi žmonės pačioje apačioje. Å iuo metu su J. vyksta bendravimas, aptariama kÄ ji pasiekė, ko dar trÅ«ktų. Kontakto praradimÄ lėmė nepasitikėjimas suaugusiais.

Mergaitė buvo iÅ¡vežta į Vilnių, po to grįžimo, ji labai užsidarė, tai yra iÅ¡gyvenamos fazės. Jai bÅ«tina tolimesnė psichologinė pagalba. Paskutinį kartÄ su J. bendravo 2017 m. lapkričio mėnesį. J. labai uždara, tai maskuoja mandagumu. Po grįžimo iÅ¡ Vilniaus, ji sakė, kad neis į pokalbius, kad ji ne psichė, kad jai nereikia jokios pagalbos, atsisakė pokalbių su manimi. Ji paminėjo, kad tai vyko apie metus laiko, bet konkrečių datų nenurodė.Ekspertė-psichologė A.

Å . parodė, kad ekspertizės akto iÅ¡vadas tvirtina. Didelė komanda atliko ekspertizę. Tiriamoji atvyko įsitempusi, emocinis fonas buvo stebimas, buvo jautrumas, nerimas, padidėjusi emocinė įtampa. Tik pradėjus kalbėti apie įvykius, ji nutilo, susigūžė, atsirado pauzės, bandė kontroliuoti atsiradusį jaudulį, pravirko. VisÄ laikÄ tai apsiramina, tai verkia, tokiame fone buvo atliekama ekspertizė, tiriamajai buvo sudėtinga atsakinėti į klausimus. Ji kartojo ne kartÄ , kad ji nenori apie tai kalbėti.

Ji verkė, jos bÅ«sena buvo tokia, kada buvo kalbama apie byloje nagrinėjamus įvykius. Klausiant koks yra atvykimo į ekspertizės įstaigÄ tikslas, klausimai apie įtariamÄ jį, apie jos gyvenimÄ , jai sukėlė neigiamas emocijas. Dėl kaltinamojo veiksmų jos atžvilgiu, jos bÅ«sena buvo tokia. Visas jos kÅ«nas transliavo trauminę patirtį. Verkimas, jaudulys, atsiradusios pauzės, įvardijimas, kad ji nenori apie tai kalbėti, atsiminti, tai ženklai rodantys trauminę patirtį. Mums nekėlė abejonių, kad tai, kÄ ji sakė, duodama parodymus, yra tiesa.

Kaip liudytojÄ , mes jÄ vertinom kaip patikimÄ . Mergaitei bÅ«dingas uždarumas, jai sudėtinga atsiverti, tai paaiÅ¡kina jos trapius santykius su suaugusiais, visa tai paaiÅ¡kina, kodėl tiek ilgai ji neatsivėrė niekam. Jai apskirtai sunku atsiverti ir pasakoti, tai paaiÅ¡kina tokį vėlyvÄ atsivėrimÄ . Bauginimas iÅ¡ kaltinamojo pusės jai buvo reikÅ¡mingas, ji tikėjo jo žodžiais. Ji neturėdama adekvatesnių streso įveikimo mechanizmų, nematė iÅ¡eities iÅ¡ situacijos, todėl iki kol ji pati nuėjo ir pasiprašė pagalbos.

Ji netikėjo, kad ja patikės, sulauks pagalbos iÅ¡ jai reikÅ¡mingų suaugusių, močiutės. Ji suprato, kad tikėtis pagalbos ji negali, kad pasakoti to nereikia. Jai bÅ«dingi individualÅ«s ypatumai, uždarumas. Mes jÄ matėme kaip nerandančiÄ išėjimo iÅ¡ tos situacijos. Trauminis poveikis matėsi ir ekspertizės atlikimo metu, ir remiantis liudytojų parodymais lieka ir iki Å¡iol. Ji mėgina iÅ¡gyventi tai savarankiÅ¡kai, niekam nerodydama. Tyrimo metu jos suvokimas dėl atliekamų veiksmų jos atžvilgiu, dėl lytinių santykių, seksualinės prievartos, remiantis jos žodžiais, kad su dėde buvo pirmieji jos lytiniai santykiai, kad ji tų santykių nenorėjusi.

Jos žinios keitėsi. Dėl lytinės prievartos, ji atsakė remdamasi patirtimi iÅ¡ nagrinėjamo įvykio. Ji visų žinių įgijo iÅ¡ Å¡itos patirties, tų žinių ji įgijo ilgainiui. Ekspertizės atliko dienÄ , ji neturėjo pilno suvokimo kas yra seksualinė prievarta, kaip tai jÄ paveiks ateityje, todėl teikiame tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykis turės tęstinumÄ , tikėtinos pasekmės ir ateityje. Jos iÅ¡lieka ir dabar, manome, kad jai reikėtų ir psichoterapijos. Tiriamoji pasakojo apie daugkartinius prievartos epizodus, todėl liekamieji reiÅ¡kiniai ilgiau iÅ¡lieka.

Yra veiksnių sÄ veika, menkos galimybės arba negebėjimas aktyviau prieÅ¡intis. Ji žinojo, kad ja niekas nepatikės. Jos žinios įvertintos kaip nepakankamos apie suvokimÄ atliekamų jos atžvilgiu veiksmų esmės. Ji neturi patirties kaip reaguoti, žinių stoka, jos emocinė bÅ«sena, apskritai bÅ«sena, baimė, grasinimai, kuriais ji tikėjo, buvo palaužtas jos pasiprieÅ¡inimas, tikėjimas, kad ji gali sulaukti pagalbos. Dėl pirmÄ kartÄ patirtos seksualinės prievartos, ji suprato kad dėdė su ja elgiasi netinkamai.

Supratimas buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas ir nepakankamas. Ji neatskleidžia kokios buvo jos pirmos emocijos. Yra vengimas atgaminti patirtį, prisiminimus. Uždarumas jai bÅ«dingas individualus bruožas. Pats įvykis, traumuojantis poveikis, skatina dar labiau uždarumÄ . Ji atskleidė įvykio aplinkybes, citavimo bÅ«du jos pasakojimai nurodyti ekspertizės akte. Visos dėstomos aplinkybės ekspertizės akte yra iÅ¡ jos pačios parodymų. Ekspertė-psichiatrė R. D. parodė, kad ekspertizės metu J. V. buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų, daugiau nei metus trukusių įvykių.   Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad sveikatos sutrikdymas yra nesunkus.

Vertinama tai, kad įvykiai truko ilgiau nei metus, todėl sutrikdė jos psichikos sveikatÄ ir emocinę bÅ«senÄ , sukėlė adaptacijos sutrikimus, sutrikdė kasdieninę bÅ«senÄ . Kai ji paaugo pradėjo suprasti, kad tai seksualinis prievartavimas, tai rodo ir jos išėjimas iÅ¡ namų. Byloje nagrinėjami įvykai buvo ilgalaikiai, psichotraumuojantys, nuo kurių reikėjo gintis ir bėgti. Tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys su įvykiais matėsi iÅ¡ verkimo, baimės, tai, kad buvo grasinama sužaloti.

Ji įsivaizdavo, kad gali sužaloti stuburo srityje, jeigu kam pasakys, kažkas iÅ¡ artimųjų irgi bus nužudyti ir sužaloti. Tai yra tipiÅ¡ka situacija, tipiÅ¡ki grasinimai iÅ¡ smurtautojo pusės, jie veikia ilgai. Bauginimai ilgalaikiai, kurie sukelia emocinę bÅ«senÄ , kurioje ji gyveno ilgÄ laikÄ , sukėlė adaptacijos sutrikimus. Mes rekomendavome ilgalaikę psichoterapinę pagalbÄ , kuri ir vyksta. Pilno suvokimo, kas su ja vyko, nėra ir dabar. Šioks toks supratimas, kad tai ypatingai blogi veiksmai, paskatino iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ tos aplinkos ir ieÅ¡koti pagalbos.

Bendraujant su mergaite nekilo abejonių dėl jos parodymų. Pasakojimas realistiÅ¡kas, su adekvačius atsaku. Mums nekilo abejonių jos duodamų parodymų tikrumu. PrieÅ¡taravimų mes nematėme tarp jos parodymų duotų tyrimo ir ekspertizės metu. Mergaitė kalbėdama ekspertizės metu, kalbėjo apie jos supratimÄ Å¡iuo metu. Mes nesiaiÅ¡kinome kodėl ji kreipėsi bÅ«tent tÄ dienÄ . Tai įtakojo brendimas, augimas, didesnis supratimas kas su ja vyksta. Ji pasakojo, kad dėdė grasino su peiliu prie kaklo, kad padarys jÄ neįgaliÄ , kad tai gali bÅ«ti stuburo trauma.Specialisto iÅ¡vada Nr. G 763/2016 (09) nustatyta, kad J.

V. lytinių organų srityje Å¡viežių sužalojimų nėra, tačiau mergystės plėvėje yra daugybiniai, sugiję plyÅ¡imai; ji yra turėjusi lytinių santykių, daugiau kaip prieÅ¡ 2-3 savaites iki apžiÅ«ros ( 2016-11-13) (T 1. b. l. 125-126). Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-19/2017 iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusioji ekspertizės metu ekspertams patvirtino, dėdė V. S., naudodamas prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , grasindamas jai, prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ jÄ Å¾agino ir seksualiai prievartavo.

IÅ¡vadoje yra nukentėjusios J. V. parodymų citata „ iÅ¡ pradžių, kÄ Å¾inau, viskas normaliai. Po to, kai aÅ¡ paaugau biÅ¡kį. 14 metų kažkur“. Ekspertų nurodyta, kai nukentėjusioji pradeda kalbėti apie tai, kai buvo jai 14 metų, ji pradeda graudintis. IÅ¡ ekspertų iÅ¡vadų matome, kad J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Tyrimo metu jai konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - adaptacijos sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų ir daugiau nei metus trukusių įvykių, sutrikdęs jos kasdienį funkcionavimÄ ir adaptacijÄ .

J. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Byloje nagrinėjami įvykiai bei jų padariniai pasireiÅ¡kia J. V. psichikos bÅ«senos pakitimais, tačiau jos suvokimui ir gebėjimui duoti parodymus esminės įtakos neturėjo ir neturi, tačiau, įvertinus iÅ¡liekantį įvykio ir atsiskleidimo psichotraumuojantį poveikį, papildomai J. V. dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisme, nerekomenduojama. Konstatuota, jog iki įvykių J. V. galėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai suprasti lytinių santykių pobÅ«dį, tačiau negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikÅ¡mės, ir Å¡iuo metu ji negali pilnai suprasti tokių veiksmų reikÅ¡mės. Atsižvelgiant į tai ir į nukentėjusiajai bÅ«dingus individualius psichologinius bei santykių Å¡eimoje ypatumus, jos bÅ«senÄ Ä¯vykių metu ( pastovi baimė dėl V.

S. grasinimų), ji negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo su ja atliekamiems veiksmams. J. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, tačiau parodymų apimtį didele dalimi veikia jos dėl bylos įvykių pakitusi emocinė ir psichikos būsena. Dėl išliekančio psichotraumuojančio įvykio poveikio, toliau nukentėjusiajai dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduojama.

J. V. bendrieji intelektiniai gebėjimai atitinka statistinį amžiaus vidurkį, tačiau socialinė adaptacija apsunkinta dėl ankstyvoje vaikystėje patirto emocinio apleistumo, augant girtaujančių tėvų šeimoje. J. V. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių bei duoti apie tai parodymus. Įtariamojo daromas poveikis ( psichinis smurtas, t.y. grasinimai ) lėmė, kad J.

V. byloje nagrinėjamų įvykių atskleidimas buvo nesavalaikis, itin vėlyvas (T1. b. l. 144-151).IÅ¡ Psichologinio įvertinimo iÅ¡vados matyti, kad psichologinio įvertinimo metu J. V. atskleidė, kad dėdė V. S. versdavo jÄ lytiÅ¡kai santykiauti ( iki tol ji lytinių santykių neturėjusi), grasino peiliu, grasino, kad nužudys visus, kuriems Julija prasitars, nurodė, kad prievartavo dažnai, todėl net negali suskaičiuoti kiek kartų, nustatyta, kad nukentėjusioji bijo grįžti gyventi į namus ( T1. b. l. 118-121).2016-11-12 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti nukentėjusios ir įtariamojo kambariai, esantys tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini)r. (T1. b. l. 17-25).IÅ¡ 2017-04-14 Tarnybinio praneÅ¡imo matosi, kad iÅ¡analizuotas (duomenys neskelbtini) esančio namo, t. y.

įvykio vietos planas (T1. b. l. 34-35, bei iš paties plano (T1. b. l. 33), matosi, kad nuo nukentėjusios iki įtariamojo kambario galima patekti dviem skirtingais keliais, bei, kad prie įtariamojo kambario yra tualetas.Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos J. V. charakteristikos matyti, mergaitė draugiška, mandagi, paslaugi. Klasėje dirbantys mokytojai dėl J. elgesio jokių nusiskundimų neturi. J. nori būti užkalbinta, išgirsta, suprasta. (T1. b. l. 101).Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad J.

V. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (T1. b. l. 102).IÅ¡ 2017-02-10 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad pavesta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) namų administracijai laikinai vykdyti J. V. rÅ«pintojo pareigas, kol J. V. emocinė bÅ«klė taps stabili, bus susigrÄ Å¾intas saugumo jausmas ir pasitikėjimas rÅ«pintoja G. S.. (T1. b. l. 110-111).Nukentėjusios J. V. atstovas pareiÅ¡kė nukentėjusios naudai 15 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias iÅ¡vadas.

                                                                 Dėl kaltės pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d.                          Kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje pripažino kaltę dalinai. Neigė, kad jis seksualiai prievartavo ir žagino mažametę J. V.. Kaltinamasis aiškino, kad jis seksualiai prievartavo ir žagino J.

V., kai jai buvo jau 14 metų, tai yra po 2016 metų rugsėjo 26 dienos. Be to, kaltinamasis  dalį esminių faktinių įvykio aplinkybių aiÅ¡kina sau palankia linkme, siekdamas suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tai neigia psichinio smurto naudojimÄ ir grasinimÄ peiliu. Teismas kaltinamojo V. S. kaltę grindžia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Teismas, vertindamas nukentėjusios J. V. parodymų patikimumÄ , juos vertina neatsiejamai su kitais byloje surinktais objektyviais bei iÅ¡vestiniais įrodymais.

Vertinimas su objektyviais įrodymais siejamas su ekspertizių iÅ¡vadomis, o vertinimas su iÅ¡vestiniais įrodymais siejamas su liudytojų, kuriems nukentėjusioji yra pasakojusi, parodymais. Teismas nukentėjusios J. V. parodymus vertina patikimais, kaip atitinkančius faktines esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nukentėjusioji J. V. yra patvirtinusi tokias esmines faktines aplinkybes: kad V. S. naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ , į jos lytinius organus kiÅ¡o varpÄ ir pirÅ¡tus. Kad ji anksčiau su kitais lytinių santykių neturėjusi.Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J.

V. apie patirtÄ seksualinį iÅ¡naudojimÄ pasipasakojo liudytojui V. K. ir liudytojai V. P. Å ie liudytojai patvirtino, kad J. V. jiems patvirtino, kad dėdė V. S. jÄ seksualiai iÅ¡naudoja.Specialisto iÅ¡vada Nr. G 763/2016 (09) patvirtina, kad J. V. lytinių organų srityje Å¡viežių sužalojimų nėra, tačiau mergystės plėvėje yra daugybiniai, sugiję plyÅ¡imai; ji yra turėjusi lytinių santykių, daugiau kaip prieÅ¡ 2-3 savaites iki apžiÅ«ros. Å i iÅ¡vada patvirtina nukentėjusios J.

V. parodymų tikrumÄ , kad kaltinamasis V. S. į jos lytinius organus kiÅ¡o varpÄ ir pirÅ¡tus.Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-19/2017 iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusioji ekspertizės metu ekspertams patvirtino, dėdė V. S., naudodamas prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , grasindamas jai, prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ jÄ Å¾agino ir seksualiai prievartavo. IÅ¡vadoje yra nukentėjusios J. V. parodymų citata „ iÅ¡ pradžių, kÄ Å¾inau, viskas normaliai. Po to, kai aÅ¡ paaugau biÅ¡kį. 14 metų kažkur“.

Ekspertų nurodyta, kai nukentėjusioji pradeda kalbėti apie tai, kai buvo jai 14 metų, ji pradeda graudintis. IÅ¡ ekspertų iÅ¡vadų matome, kad J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Tyrimo metu jai konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - adaptacijos sutrikimas F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų ir daugiau nei metus trukusių įvykių, sutrikdęs jos kasdienį funkcionavimÄ ir adaptacijÄ . J. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis.

Byloje nagrinėjami įvykiai bei jų padariniai pasireiÅ¡kia J. V. psichikos bÅ«senos pakitimais, tačiau jos suvokimui ir gebėjimui duoti parodymus esminės įtakos neturėjo ir neturi, tačiau, įvertinus iÅ¡liekantį įvykio ir atsiskleidimo psichotraumuojantį poveikį, papildomai J. V. dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisme, nerekomenduojama. Konstatuota, jog iki įvykių J. V. galėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai suprasti lytinių santykių pobÅ«dį, tačiau negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikÅ¡mės, ir Å¡iuo metu ji negali pilnai suprasti tokių veiksmų reikÅ¡mės. Atsižvelgiant į tai ir į nukentėjusiajai bÅ«dingus individualius psichologinius bei santykių Å¡eimoje ypatumus, jos bÅ«senÄ Ä¯vykių metu ( pastovi baimė dėl V.

S. grasinimų), ji negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo su ja atliekamiems veiksmams. J. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, tačiau parodymų apimtį didele dalimi veikia jos dėl bylos įvykių pakitusi emocinė ir psichikos būsena. Dėl išliekančio psichotraumuojančio įvykio poveikio, toliau nukentėjusiajai dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduojama.

J. V. bendrieji intelektiniai gebėjimai atitinka statistinį amžiaus vidurkį, tačiau socialinė adaptacija apsunkinta dėl ankstyvoje vaikystėje patirto emocinio apleistumo, augant girtaujančių tėvų šeimoje. J. V. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių bei duoti apie tai parodymus. Įtariamojo daromas poveikis ( psichinis smurtas, t.y. grasinimai ) lėmė, kad J.

V. byloje nagrinėjamų įvykių atskleidimas buvo nesavalaikis, itin vėlyvas. Psichologinio įvertinimo iÅ¡vada patvirtina, kad psichologinio įvertinimo metu J. V. atskleidė, kad dėdė V. S. versdavo jÄ lytiÅ¡kai santykiauti ( iki tol ji lytinių santykių neturėjusi), grasino peiliu, grasino, kad nužudys visus, kuriems J. prasitars, nurodė, kad prievartavo dažnai, todėl net negali suskaičiuoti kiek kartų, nustatyta, kad nukentėjusioji bijo grįžti gyventi į namus.Apklausti ekspertai A.

Å . ir R. D. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad nukentėjusioji J. V. patyrė seksualinę prievartÄ . Kad nukentėjusios emocinė ir psichinė bÅ«sena tÄ patvirtina. Kad nukentėjusioji nėra linkusi fantazuoti, kad jos parodymai yra tikri.Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas laikomas baigtu nuo lytinio santykiavimo ar seksualinio prievartavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktÄ ir patenkino lytinę aistrÄ .

Kaltinamasis V. S. pripažino, kad žagino ir prievartavo nukentėjusiÄ jÄ V. V.. Kaltinamojo lytinį santykiavimÄ su nukentėjusiÄ ja patvirtina teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, kad mergystės plėvėje yra įplyÅ¡imas. Kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusioji J. V. yra nepilnametė. Nukentėjusioji J. V. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad V. S. prieÅ¡ jos valiÄ vesdavosi į savo kambarį, naudodavo fizinį ir psichinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ . V. S. buvo nukentėjusiÄ jÄ Ä¯bauginęs ir ji jo bijodavo.Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamÄ jį V.

S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 3d., 150 str. 3d.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 149 str. 3d. ir LR BK 150 str. 3d. ( idealioji nusikaltimų sutaptis). Dėl nepasitvirtinusio kaltinimo pagal LR BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is kaltinimas V. S. buvo grįstas nukentėjusios J. V. pas tyrėjÄ duotais parodymais: J. V. paaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. vasaros, tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos dėdė V.

S. prie jos lytiÅ¡kai priekabiaudavo jo kambaryje, jÄ "grabinėdavo" rankomis per drabužius, pakeldavo virÅ¡utinę maikutę ir "grabinėdavo" savo rankomis jos krÅ«tinę. Taip pat kiÅ¡davo savo rankų pirÅ¡tus jai į makÅ¡tį, taip pat kiÅ¡davo savo lytinį organÄ . Sakydavo jai, kad negali "nuleisti", nes ji nepilnametė. (t. 1, b. l. 48-50). Teismas, analizuodamas ir vertindamas Å¡iuos tyrėjo užraÅ¡ytus nukentėjusios parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad 2015 vasarÄ V. S. priekabiavo ir nukentėjusioji nurodo kokius veiksmus su ja atliko.

Toliau nukentėjusioji nenurodo konkretaus laiko, kai V. S. kiÅ¡davo pirÅ¡tus ir lytinį organÄ Ä¯ jos makÅ¡tį, bet nurodo aplinkybę, - tai jis sakydavo, kad negali nuleisti, nes ji nepilnametė.Teismas iÅ¡analizavo kitus nukentėjusios J. V. duotus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , papildomus parodymus, ir ekspertizės metu jos duotus parodymus ekspertams. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji J. V. yra nurodžiusi tokias faktines aplinkybes, susijusias su veikos padarymo laiku ( apklausta 2016-12-15).

BÅ«tent: nukentėjusioji V. V. nurodo, kad seksualinis prievartavimas ir žaginimas prasidėjo prieÅ¡ metus laiko. PirmÄ kartÄ santykius su V. S. turėjo, kai jai buvo 15 ar 14 metų. Papildomai apklausta pas tyrėjÄ , nukentėjusioji J. V. nurodo, kad santykiai su V. pablogėjo, kai jai sukako 14 metų. Atliekant ekspertizę, nukentėjusioji ekspertams yra nurodžiusi, kur jos žodžiai ekspertizės akte yra cituojami: „ iÅ¡ pradžių, kÄ Å¾inau, viskas normaliai. Po to, kai aÅ¡ paaugau biÅ¡kį. 14 metų kažkur“.

Ekspertų nurodyta, kai nukentėjusioji pradeda kalbėti apie tai, kai buvo jai 14 metų, ji pradeda graudintis.Nukentėjusioji J. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėja buvo apklausta 2016 metų gruodžio 16 dienÄ Â ir ji nurodo, kad V. S. jÄ pradėjo žaginti ir seksualiai prievartauti prieÅ¡ metus laiko. Taigi, atskaičius metus laiko atgal, tai buvo 2015 metų gruodžio mėnuo. Taip pat nurodo, kad jai tada buvo 15 ar 14 metų. Taip pat, tiek ekspertams, tiek papildomai apklausta tyrėjui, ji aiÅ¡kino, kad jai buvo 14 metų.

Teismas pažymi tÄ itin svarbiÄ aplinkybę, kad nukentėjusioji J. V. nei vienoje apklausoje nėra nurodžiusi, kad jÄ V. S. seksualiai prievartavo ir žagino, kai jai buvo 13 metų.Kaltinamasis V. S. pripažino, kad seksualinius veiksmus su nukentėjusiÄ ja J. V. pradėjo po 2015 metų rugsėjo 26 dienos.Teismas, vertindamas nukentėjusios J. V. nurodytas esmines aplinkybes, susijusias su jos amžiumi ir kaltinamojo V. S. parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamų neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V.

S. laikotarpiu nuo 2015 metų vasaros iki 2015 metų rugsėjo 11 dienos žagino ir seksualiai prievartavo mažametę J. V..Kaltinamasis V. S. iÅ¡ kaltinimų pagal LR BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d. iÅ¡teisinamas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Dėl bausmės Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ - sunkų nusikaltimÄ . Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas, nustatydamas kaltinamajam bausmės dydį, atsižvelgia į kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .  Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. S. pirmÄ kartÄ nusikalto ir buvo neteistas, yra dirbantis, charakterizuojamas patenkinamai.Todėl V. S. yra skiriama sankcijoje numatyta artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.

                          Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusios nepilnametės J. V. atstovas V. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. S. 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų nukentėjusios nepilnametės J. V. naudai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkinamas dalinai.Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais.

Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę:

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.Teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiÅ¡kai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo bÅ«do, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ neigiamus padarinius kompensacijÄ už asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimÄ laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiÅ¡kia teismo pareigÄ parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ , yra teismo funkcija.

Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ . Pažymėtina tai, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ , pažeistos vertybės pobÅ«dis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iÅ¡ esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobÅ«džio padariniai nukentėjusiam asmeniui.

Tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingÄ nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ . Kadangi kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingÄ poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikÅ¡mės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobÅ«džiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečiÄ nukentėjusiojo, taip pat žalÄ padariusio asmens situacijÄ ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimÄ â€“ bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobÅ«dį ir specifikÄ , bÅ«tina įvertinti kriterijų visumÄ , t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindÄ nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LAT nutartys 2K-324-507/2016; 2K-16-895/2016).

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog už nepilnamečio seksualinį prievartavimÄ ar išžaginimÄ Â neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 3 000 iki 10 000 eurų. ( Apeliacinio teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-499/2012; 1A-480-396/2016; 1A-427-495/2016; 1A-453-202/2016, kuriose buvo palikta galioti pirmos instancijos teismo priimti nuosprendžiai).Taigi, Å¡ioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį nepilnametei J. V., teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes.

Nukentėjusiajai J. V. buvo sukeltos neigiamos emocijos dėl patirto įvykio, buvo sutrikdyta sveikata, jos psichikai buvo padaryta žala. Kaip buvo paminėtos aplinkybės, kaltinamasis atliko seksualinės prievartos veiksmus prieÅ¡ artimÄ giminaitę. Todėl moralinė skriauda itin didelė, nes pasekmės dar sunkesnės, kadangi nukentėjusios J. V. bendravimas nutrÅ«ko su artimais giminaičiais.Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos yra aiÅ¡kiai per didelis.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas išvadas, nukentėjusiajai J. V. nustato 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį ir jį nubausti:pagal LR BK 149 str. 3 d.  laisvės atėmimu septyneriems metams.pagal LR BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimu šešeriems metams.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p. nuostatomis, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V.

S. subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ septynerius metus. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.V. S. iÅ¡ kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ laikinam sulaikyme nuo 2016 m. lapkričio 12 dienos iki 2016 m. lapkričio 14 dienos.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo dienos vykdant teismo nuosprendį. KardomÄ sias priemones: - įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusios J.

V. ir nesiartinti prie jos; dokumentų paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje,- palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis.Priteisti iÅ¡ V. S. 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai J. V..Daiktinius įrodymus - kompaktinius diskus su nukentėjusiosios J. V. apklausomis, liudytojos J. V. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , su informacija iÅ¡ įtariamojo V. S. mobiliojo ryÅ¡io telefono ( viso 5 vnt.) saugoti su baudžiamÄ ja byla.

V. S. asmens tapatybės kortelę, pradėjus vykdyti nuosprendį, iÅ¡siųsti V. S. bausmės atlikimo pataisos namų administracijai. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                            Valdas Vitunskas