2021-11-17 Nr. AB-24153-3-61-3-02925-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-701-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02925-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos šilumos tinklai“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus pavaduotojo (vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus) 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 9.4-1734-(9.21E) „Dėl nurodymo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nurodytu pagrindu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, grąžino sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą (A. Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas).

Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos nustatė, kad pareiškėjas teismo prašo panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojo (vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus) 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 9.4-1734-(9.21E) „Dėl nurodymo panaikinimo“, tačiau iš esmės tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. liepos 1 d. nurodymas Nr. SP5.5-89 „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ (toliau – ir Nurodymas). Atsakovu byloje turėtų būti Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, kuri turi savo buveinę ir veikia teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose nustatytoje veiklos teritorijoje, t. y. Ramygalos g. 14, Panevėžys, todėl skundas teismui dėl tokio padalinio priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo turi būti paduodamas pagal jo buveinę. Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdyba patenka į Regionų apygardos administracinio teismo teritoriją.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Nurodymas, kurį priėmė Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba. Teismas pastebėjo, kad sprendžiant teritorinio teismingumo klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų padalinių sprendimais kitų kategorijų bylose, teismų praktikoje taikoma atsakovo buveinės taisyklė ir ji paprastai yra siejama su faktine atsakovo veikimo teritorija, o ne savarankišku juridiniu statusu. Taip teigdamas teismas rėmėsi susiformavusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose.

III. Pareiškėjas UAB „Utenos šilumos tinklai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo UAB „Utenos šilumos tinklai“ skundą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad institucijos viduje priimtas galutinis Sprendimas dėl Nurodymo panaikinimo turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nesuprantama teismo pozicija dėl atsisakymo priimti skundą, kai skundas yra priskiriamas teismo kompetencijai.

Pareiškėjas nurodo argumentus, kad tiek Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, tiek Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdyba neturi juridinio asmens statuso.

Pareiškėjas Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Nurodymą skundė ne ginčus nagrinėjančiai ikiteisminei institucijai, o to paties juridinio asmens aukštesniam pagal pareigas subjektui.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad pats atsakovas Sprendime nurodė, kad jo Sprendimas gali būti skundžiamas pasirinktinai arba ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas yra priskirtinas ne Vilniaus apygardos administracinio teismo, o Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad nurodytoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teritorinio administravimo subjekto priimtas administracinis aktas buvo tikrinamas aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to teritorinio padalinio, kurio administracinio akto teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-816-492/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-525/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-259-552/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nors pareiškėjas teismo prašo panaikinti Sprendimą, kurį priėmė Departamentas, tačiau iš esmės tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. liepos 1 d. nurodymas Nr. SP5.5-89, kuris buvo skųstas ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka ir dėl ko buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas Sprendimas.

Iš skundo turinio bei pateiktų priedų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2021 m. liepos 15 d. skundu dėl Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. liepos 1 d. nurodymo Nr. SP5.5-89 „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė Sprendimą netenkinti prašymo panaikinti minėtą Nurodymą.

Taigi, nors pareiškėjas skundžiamu aktu įvardijo Departamento Sprendimą ir jokių reikalavimų Departamento teritoriniam padaliniui nereiškė, tačiau įvertinus skundo turinį, darytina išvada, jog byla yra susijusi būtent su Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. liepos 1 d. nurodymu Nr. SP5.5-89 „Dėl objekto priešgaisrinės būklės gerinimo“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendžiant teritorinio teismingumo klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų padalinių sprendimais kitų kategorijų bylose, teismų praktikoje taikoma atsakovo buveinės taisyklė ir ji paprastai yra siejama su faktine atsakovo veikimo teritorija, o ne savarankišku juridiniu statusu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-502/2021).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra struktūrinis Departamento padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, tačiau turintis savo buveinę, ir veikiantis teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose nustatytoje veiklos teritorijoje, todėl skundas teismui dėl tokio padalinio priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo turi būti paduodamas pagal jo buveinę.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Kauno apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijas. Regionų apygardos administracinio teismo konkrečių rūmų veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija.

Remiantis viešai prieinamais duomenimis Departamento interneto svetainėje, Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos buveinė yra Panevėžio mieste, taigi patenka į Regionų apygardos administracinio teismo teritoriją. Papildomai pastebėtina, jog kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 31 straipsnio 5 dalis).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, išaiškindamas pareiškėjui jo teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl minėto Sprendimo panaikinimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisingai nustatė teritorinį administracinės bylos teismingumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti 627,72 Eur išlaidas, tačiau kol byla nėra baigta, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Utenos šilumos tinklai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė