2025-09-03 Nr. AB-13644-3-61-3-04005-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1013-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04005-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja O. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 25S156339 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą (vykdymą) iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Pareiškėja nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Migracijos departamento Sprendimo galiojimo, pareiškėja bus priversta išvykti į kilmės valstybę, palikti savo šeimą (sutuoktinį ir du nepilnamečius vaikus), negalės dirbti, vykdyti finansinių įsipareigojimų, taip pat praras galimybę efektyviai ginti savo galbūt pažeistas teises teisme.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjos O. P. skundą ir atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų suponuoti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo riziką, pažymėdamas, kad pareiškėja nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nesustabdžius ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo galiojimą tokia žala galėtų atsirasti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja Sprendimu nėra išsiunčiama iš šalies, todėl su tuo susiję pareiškėjos argumentai nutarties priėmimo dieną nėra aktualūs. Taip pat teismas pareiškėjos teiginius dėl galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą nebuvimo, nepripažino sudarančiais pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus teisininko, o teismo posėdžiai tokio pobūdžio bylose paprastai vyksta nuotoliniu būdu.

Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl darbinės veiklos pažymėjo, kad vien aplinkybė, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamo pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nėra įrodyta, kad gali atsirasti didelė žala ir ji negalės būti atitaisoma. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog nutarties priėmimo dieną egzistuoja aplinkybės, dėl kurių nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad pasikeitus aplinkybėms, pareiškėja gali pateikti naują prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėja O. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą (vykdymą) iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teigdama, kad teismas netinkamai ir formaliai įvertino jos prašymą bei galimas neigiamas pasekmes, netaikius minėtos priemonės reikalavimui užtikrinti.

Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas, jį apskundus teismui, nėra automatiškai sustabdomas, todėl Regionų administraciniam teismui, atsisakius taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėja netenka teisėto pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje, ir ji bet kuriuo metu gali būti išsiųsta iš šalies. Ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina pirmosios instancijos teismas, savaime suponuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos riziką, todėl siekiant užkirsti kelią pareiškėjos priverstiniam išvykimui iš Lietuvos, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėja tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir įrodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas atliko tik preliminarų skundo pagrįstumo vertinimą, tačiau neįsigilino į pareiškėjos argumentus, jog kelionės į (duomenys neskelbtini) buvo neišvengiamos ir pagrįstos objektyviomis priežastimis.

Pareiškėja teigia, kad nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, ji bus priversta išvykti į kilmės valstybę, palikti savo šeimą, negalės dirbti, vykdyti finansinių įsipareigojimų, taip pat praras galimybę efektyviai ginti savo galbūt pažeistas teises teisme, tačiau teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, tinkamai neįvertino šių faktinių aplinkybių ir teisės normų visumos, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki kol įsiteisėjęs galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėja neįrodė, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji bus priversta išvykti į kilmės valstybę, palikti savo šeimą (sutuoktinį ir du nepilnamečius sūnūs), nebegalės dirbti, vykdyti finansinių įsipareigojimų, bus apribotos jos galimybės efektyviai ginti savo galbūt pažeistas teises teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2782-520/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą, ginčydama Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760418447, galiojantį iki 2027 m. gegužės 6 d., nes pareiškėja per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apibrėžiamas kaip dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi ar leidimą gyventi, kuris yra panaikintas, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu (Įstatymo 39 str. 1–3 p.). Kai užsieniečiui panaikinamas leidimas laikinai gyventi, priimamas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę (Įstatymo 125 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) nuostatas, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo. Apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą. Pareiškėja prašymą grindė argumentais, kad teismine tvarka nepatikrinus Migracijos departamento Sprendimo ir nepripažinus jo pagrįstu ir teisėtu, pareiškėjai dar iki administracinės bylos dėl Sprendimo išnagrinėjimo kiltų reikšmingi teisiniai padariniai, susiję su jos ir jos šeimos (sutuoktinio ir dviejų nepilnamečių vaikų) buvimu, gyvenimu, darbu ir dalyvavimu teismo procese nagrinėjant administracinę bylą iš esmės Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi reikšmę jos teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėja, neįsiteisėjus galutiniam teismo procesiniam sprendimui dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti grąžinta arba išsiųsta į kilmės valstybę, dėl to nukentėtų pareiškėjos ir jos šeimos interesai, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinėje byloje dėl ginčo esmės teismo sprendimas dar nėra priimtas (administracinė byla paskirta nagrinėti 2025 m. rugsėjo 24 d.), ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos siekį piktnaudžiauti procesu, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai ir jos šeimai.

Pažymėtina, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui, kuriame nėra įtvirtintas administracinio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo apskundimo teismui suspensyvinis efektas (skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024, 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-131-602/2025 ir kt.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus argumentus, kuriais ji grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, nepilnamečių vaikų interesus ir kitas šioje nutartyje aptartas aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir įpareigoti Migracijos departamentą atlikti veiksmus (pašalinti iš SIS informaciją apie pareiškėją ir jos negaliojantį leidimo laikinai gyventi dokumentą ir ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas grąžinti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi kortelę). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose suformuluoti papildomi prašymai, susiję ne su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu, o su prašomo priimti teismo procesinio sprendimo vykdymu, nėra nagrinėtini šiame procese.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos O. P. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Tenkinti pareiškėjos O. P. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 25S156339 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė