9b3cf136-84fd-4052-ba10-e9da8290b7b6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-627-781/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00154-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.4.1; 2.6.10.5.2.5. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Merkys“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Reitan Convenience Lithuania“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl servituto nustatymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Z.

B., B. B., E. L., D. I., O. D., G. D., L. T., A. P., V. S., R. R., uždaroji akcinė bendrovė „BALTICUM TV“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Agropulsas“, G. D., G. A., uždaroji akcinė bendrovė „Auto LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekoteka“, uždaroji akcinė bendrovė „Prekių gausa“, uždaroji akcinė bendrovė „Same Group“, uždaroji akcinė bendrovė „VIZA“, uždaroji akcinė bendrovė „Second Line“, akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“, V.

V., S. M., akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, M. A., V. A., J. A., uždaroji akcinė bendrovė „EGNIJA“, Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė „Debreceno vaistinė“, Klaipėdos regiono modeliavimo klubas „Mikropasaulis“, A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Skirgesa“, uždaroji akcinė bendrovė „Bruveta“, uždaroji akcinė bendrovė „Signalo pikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno vaistinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Reitan Convenience Lithuania“, K.

M., Å . M., R. U., A. U., uždaroji akcinė bendrovė „EKTRA“, uždaroji akcinė bendrovė „Tilaudra“, uždaroji akcinė bendrovė „Alynas“, uždaroji akcinė bendrovė „Memelio lombardai“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Merkys“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1.1. nustatyti 719 m2 ploto kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), UAB „Merkys“ nuosavybės teise priklausančių pastato–parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato–tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (vieÅ¡pataujantys daiktai) naudojimui pagal paskirtį pagal UAB „Gistama“ 2019 m. kovo 22 d. parengtÄ servituto planÄ (toliau – ir kelio servitutas), Kelio servituto vietoje draudžiant transporto priemonių stovėjimÄ ; 1.2.

Kelio servitutÄ nustatyti neatlygintinai, o nesant galimybės kelio servitutÄ nustatyti neatlygintinį – priteisti iÅ¡ UAB „Merkys“ Lietuvos Respublikai 2 000 Eur dydžio vienkartinę kompensacijÄ ; 1.3. įpareigoti Lietuvos RespublikÄ , veikiančiÄ per patikėtinę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT), paÅ¡alinti kelio servitutu UAB „Merkys“ suteikiamų teisių įgyvendinimui trukdančias kliÅ«tis (automobilių stovėjimÄ ir jam prielaidas sudarantį horizontalųjį ženklinimÄ kelio servituto vietoje); 1.4. priteisti UAB „Merkys“ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos solidariai 64 489,30 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ; 1.5. priteisti UAB „Merkys“ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos solidariai 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ turtinės žalos sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.6. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 281,83 m2 ploto prekybos paskirties pastatas–parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei kitas greta esantis 72,32 m2 ploto pastatas–tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Å ie pastatai yra sudėtinė dalis uždaro pastatų komplekso, kuris turi vidinį Å«kinį kiemÄ (toliau – ir Kiemas), suformuotÄ Lietuvos Respublikai priklausančiame 0,8524 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Å is Kiemas yra vienintelė vieta, per kuriÄ ieÅ¡kovė gali privažiuoti prie minėtų savo pastatų. Tačiau nuo 2013 metų ieÅ¡kovė tokios galimybės neturi, dėl ko patiria žalÄ . IeÅ¡kovė bandė įvairiais bÅ«dais spręsti Å¡iÄ problemÄ , tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) ir NŽT veiksmais (veikimu ir neveikimu) Å¡ios problemos iÅ¡sprendimui buvo trukdoma, buvo sudaromos papildomos kliÅ«tys, kitaip tęsiama ir saugoma, ieÅ¡kovei žalÄ daranti, padėtis.

Žalos dydį ieÅ¡kovė skaičiuoja kaip negautas pajamas už nuomÄ bei patirtas iÅ¡laidas abiejų pastatų iÅ¡laikymui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Reitan Convenience Lithuania“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

2. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ servitutÄ , nes ieÅ¡kovė nepagrindė servituto bÅ«tinumo ir proporcingumo.

3. Teismas nustatė, kad aikÅ¡telė, kurioje siekiam nustatyti kelio servitutÄ , skirta transporto priemonių eismui, todėl joje yra taikomos Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET). Teismo vertinimu, KET 150.10 punktas draudžia ginčo Kieme (aikÅ¡telėje) sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų ieÅ¡kovei (ar kitiems jos pastatų naudotojams), siekiančiai pasinaudoti pastatu, privažiuoti prie ieÅ¡kovei priklausančio pastato (rampos). Teismas taip pat nurodė, kad minėtos iÅ¡vados nepaneigia aplinkybė, jog kieme yra matomos horizontaliojo ženklinimo linijos, nes Å¡is horizontalusis ženklinimas yra neteisėtas. Minėtas ženklinimas yra nesuderintas su policija (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), horizontaliojo ženklinimo derinimas buvo atÅ¡auktas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡tu.

4. Teismas pažymėjo, kad servitutas negali bÅ«ti nustatomas tik tam, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos faktiÅ¡kai paÅ¡alinti ženklinimÄ , nes tai reikÅ¡tų servituto nustatymÄ ne pagal paskirtį, o ženklinimo paÅ¡alinimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas kitais bÅ«dais.

5. Teismas konstatavo, kad remiantis KET 150.10 punktu, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nestatytų transporto priemonių ten, kur jų sustojimas ar stovėjimas trukdytų ieÅ¡kovei naudotis pastatu ir privažiuoti prie jai priklausančio pastato (rampos). Å iÄ teisę įstatymų nustatyta tvarka, atvejais ir sÄ lygomis ieÅ¡kovė gali ginti tiek civilinės teisės gynimo bÅ«dais (pvz., reikalaudama žalos atlyginimo, reikÅ¡dama prevencinį ieÅ¡kinį ar kt.), tiek praÅ¡ydama, kad kompetentingos institucijos (pvz., policija) pradėtų administracinio nusižengimo teisenÄ prieÅ¡ transporto priemonių, trukdančių ieÅ¡kovei privažiuoti prie jai priklausančių pastatų, savininkus.

6. Taip pat teismas sprendė, kad nėra būtinybės nustatyti kelio servituto, nes:

1) byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė kada nors realiai negalėjo privažiuoti prie jai priklausančių pastatų, jog galėtų jais naudotis, kad dėl to ji kreipėsi į policijÄ ir policija negalėjo iÅ¡spręsti kilusios problemos;

2) byloje nėra duomenų, kad ieškovė realiai naudojasi statiniu, todėl reikšmingo poreikio privažiuoti prie jo ieškovė šiuo metu neturi;

3) ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti servitutÄ tokiai teritorijai, kuri leistų prie ieÅ¡kovės statinių lengvai privažiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau byloje nėra duomenų, kad tinkamam statinio naudojimui yra bÅ«tina prie jo privažiuoti bÅ«tent sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;

4) ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti servitutÄ ir daliai akligatvio, vedančio iki Kiemo, nors byloje nėra įrodymų, kad kas nors trukdo ieÅ¡kovei naudotis Å¡ia akligatvio dalimi;

5) aplinkybė, kad transporto priemonių stovėjimas atbaido potencialus statinio nuomininkus, teismo vertinimu, patvirtina ne realiai egzistuojančiÄ bÅ«tinybę nustatyti servitutÄ , bet servituto ekonominį naudingumÄ , patogumÄ , siekiant verslo (didesnio pelno) tikslų;

6) byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į gretimų statinių savininkus (naudotojus) su prašymu nestatyti transporto priemonių prie jos statinių ir netrukdyti jai privažiuoti;

7) galimos ieÅ¡kovės sÄ naudos, remiantis KET siekiant paÅ¡alinti trikdžius privažiuoti prie jai priklausančių statinių, gali bÅ«ti laikomos iÅ¡ esmės normaliomis daikto naudojimo sÄ lygomis ir normaliais nepatogumais, nes servituto nustatymas Å¡ių sÄ naudų ar nepatogumų negalėtų visiÅ¡kai eliminuoti;

8) ieškovės nurodomuose detaliuosiuose planuose nėra įtvirtintas aiškus ir konkretus draudimas sustoti ir stovėti Kieme;

9) ieÅ¡kovė nebandė spręsti iÅ¡kilusios problemos pagal UAB „Ektra“ patirtį, kai ji kreipėsi į Savivaldybės administracijÄ dėl kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ prie ieÅ¡kovei priklausančių pastatų įrengimo.

7. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas paÅ¡alinti kelio servitutu UAB „Merkys“ suteikiamų teisių įgyvendinimui trukdančias kliÅ«tis (automobilių stovėjimÄ ir jam prielaidas sudarantį horizontalųjį ženklinimÄ Kelio servituto vietoje) yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo nustatyti kelio servitutÄ , todėl atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį dėl servituto nustatymo, atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas.

8. Teismas sprendė, kad ieškiniui tenkinti būtina nustatyti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės kaip neteisėtų nurodomų atsakovių veiksmų ir nuomininkų ieškovės statiniams nesuradimo.

9. Teismas pažymėjo, kad yra nagrinėjamas klausimas ne dėl NŽT ar Savivaldybės administracijos administracinių aktų panaikinimo, bet dėl žalos atlyginimo. Todėl aplinkybė, kad atitinkami atsakovių raštai (sprendimai) nėra nuginčyti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, neužkerta kelio teismui vertinti atsakovių veiksmų neteisėtumo deliktinės civilinės atsakomybės požiūriu.

10. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl atsakovės Savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 10 d. vykusio Kiemo schemos suderinimo veiksmų, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė bÅ«tų suradusi pastatų nuomininkÄ ir gavusi reikalaujamų priteisti nuomos pajamų, taip pat pastato eksploatavimo iÅ¡laidų kompensacijÄ . Be to, atsakovės nurodoma žala, teismo vertinimu, yra pernelyg nutolusi nuo ieÅ¡kovės nurodomų veiksmų, o negautos pajamos nėra realios (pagrįstai tikėtinai gautinos, nesant nurodytų atsakovės veiksmų).

11. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos realumo, nes:

1) horizontaliojo ženklinimo schemos suderinimas, negalėjo nulemti transporto priemonių stovėjimo (ar nestovėjimo) Kieme ieškovės teises pažeidžiančiu būdu;

2) horizontaliojo ženklinimo suderinimas neegzistavo daugiau kaip 6 mėn. iki šiai bylai aktualaus ieškovės nurodomos žalos laikotarpio pradžios ir objektyviai šiuo laikotarpiu negalėjo trukdyti ieškovei ieškoti nuomininkų;

3) byloje nėra įrodymų apie konkrečius potencialius pastatų nuomininkus 2016–2020 metais;

4) pateikti įrodymai (UAB „NT Market“ 2020 m. gruodžio 7 d. pažyma) rodo, kad tarpininkavimo ir atstovavimo išnuomojant ieškovei priklausančius statinius sutartį ieškovė su UAB „NT Market“ pasirašė tik 2019 m. vasario 1 d.;

5) įrodymų, kad ieÅ¡kovė bandė turtÄ aktyviai nuomoti anksčiau, byloje nėra;

6) Nekilnojamojo turto agentūrų 2014 metų atsakymai nėra pakankami, norit pagrįsti, kad ieškovė aktyviai siekė išnuomoti pastatus 2015–2018 metais;

7) nekilnojamojo turto agentūra „Bendraturtis“ 2014 m. spalio 17 d. rašte buvo nurodžiusi, kad potencialūs nuomininkai skundėsi ir dėl triukšmo, sklindančio iš vidinio kiemo;

8) byloje taip pat nėra duomenų, už kokiÄ kainÄ buvo bandoma nuomoti pastatus iki 2020 m. kovo 9 d.

12. Teismas pažymėjo, kad nei vieÅ¡as svarstymas, nei besikeičianti Savivaldybės pozicija dėl jos įgaliojimų organizuojant eismÄ (stovėjimÄ ) Kieme, nei ne visada tiksli komunikacija, objektyviai negalėjo lemti ir (arba) yra pernelyg nutolę nuo ieÅ¡kovės nurodomos žalos.

13. Teismas neįžvelgė neteisėtumo Savivaldybės administracijos veiksmuose organizuojant viešus svarstymus, siekiant išspręsti Kieme kylančias problemas. Taip pat pažymėjo, kad Seimo kontrolieriaus rekomendacijos nėra privalomos, todėl jų nevykdymas negali reikšti Savivaldybės neteisėtų veiksmų.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, kad Kieme esantis horizontalusis ženklinimas yra neteisėtas, tačiau nei Savivaldybės administracija, nei NŽT, nei policija, nei kitos institucijos nesiėmė priemonių paÅ¡alinti šį ženklinimÄ , nors Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82, 107 punkte nustatyta, kad negaliojantis ženklinimas turi bÅ«ti paÅ¡alintas taip, kad jis nebÅ«tų atpažįstamas bet kokiomis oro sÄ lygomis.

15. Teismo manymu, neteisėtÄ horizontalųjį ženklinimÄ turėtų paÅ¡alinti tie asmenys, kurie jį neteisėtai įrengė, o tokia pareiga gali tekti ir aikÅ¡telės savininkui. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Savivaldybės administracija bÅ«tų nubraižiusi ginčijamÄ horizontalųjį ženklinimÄ , kaip ir nėra duomenų, kad Kiemo aikÅ¡telės savininke yra Savivaldybė.

16. Ä®vertinęs Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD1-2381, 35 punkto; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKÄ®) 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto; Klaipėdos miesto tvarkymo ir Å¡varos taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-40, 32.15 punkto nuostatas, teismas konstatavo, kad Savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumÄ , turi teisę spręsti dėl techninių eismo reguliavimo priemonių. Å ie įgaliojimai, teismo nuomone, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., kitų asmenų nuosavybės teisių), gali bÅ«ti įgyvendinami ir bendro naudojimo vidiniuose kiemuose, skirtuose transporto priemonių eismui (privažiuoti prie statinių).

17. Atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog Kiemo aikÅ¡telė kam nors priklausytų nuosavybės teise; pati Savivaldybės administracija 2014 m. kreipėsi į policijÄ dėl esamo ženklinimo Kieme suderinimo; 2016 m. Savivaldybės administracijos saugaus eismo komisija nusprendė ženklinimÄ palikti galioti, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Savivaldybės administracija pati atliko veiksmus, patvirtinančius, jog ji turi kompetencijÄ spręsti dėl bendro naudojimo vidiniame kieme, į kurį kitų asmenų patekimas iki pat 2020 m. kelio ženklais nebuvo ribojimas, esančio ženklinimo.

18. Nustatęs, kad ieÅ¡kovė į Savivaldybės administracijÄ dėl Kieme esančio horizontaliojo ženklinimo paÅ¡alinimo kreipėsi 2013 m. birželio 7 d., Savivaldybės administracija turėjo žinoti (iÅ¡siaiÅ¡kinti), kad toks ženklinimas yra neteisėtas, tačiau Savivaldybės administracija nebandė aiÅ¡kintis, kas turėtų paÅ¡alinti šį ženklinimÄ , nereikalavo, kad atsakingi asmenys jį paÅ¡alintų, pati nesiėmė priemonių Å¡alinti Å¡io ženklinimo, be pagrindo siekė jį įteisinti, iÅ¡laikyti, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad daug metų nesiimdama veiksmų siekiant faktiÅ¡kai paÅ¡alinti neteisėtÄ Å¾enklinimÄ Kieme, Savivaldybės administracija nesilaikė SEAKÄ® 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatų.

19. Tačiau, teismas vertino, kad ir aplinkybė, jog Savivaldybės administracija nevykdė jai tenkančios pareigos imtis priemonių paÅ¡alinti neteisėtÄ Å¾enklinimÄ , nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ių veiksmų ieÅ¡kovė patyrė jos praÅ¡omÄ priteisti žalÄ .

20. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovės NŽT yra nepagrįstas, kadangi jis yra abstraktaus pobÅ«džio, neparemtas teisės aktais.

21. Teismo vertinimu, faktas, kad NŽT patikėjimo teise valdo žemės sklypÄ po Kiemu, nereiÅ¡kia, jog NŽT turi teisę (pareigÄ ) paÅ¡alinti nuo ant žemės esančio kito inžinerinio statinio – asfaltuotos kiemo aikÅ¡telės – įrengtÄ horizontalųjį ženklinimÄ .

22. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad NŽT toleravo neleistinÄ Savivaldybės elgesį, kadangi NŽT nei kaip žemės savininkei, nei kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui nėra įtvirtinta nei teisė, nei pareiga kontroliuoti Savivaldybės veiksmus ar duoti jai valdingus įpareigojimus.

23. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nenurodė, kÄ pagal teisės aktus ar kaip valstybinės žemės patikėtinė konkrečiai privalėjo (turėjo teisę) padaryti NŽT, kad bÅ«tų paÅ¡alinta ieÅ¡kovės nurodoma problema.

24. Teismas neįžvelgė neteisėtų NŽT veiksmų tame, kad ji atsisakė derinti ieÅ¡kovės nurodomus kelio ženklus. Byloje nėra duomenų, kad Kiemo aikÅ¡telė nuosavybės teise priklauso valstybei, o teisės aktai nenustato, jog NŽT turėtų spręsti saugaus eismo ar eismo kontrolės ir automobilių parkavimo valstybinėje žemėje esančioje aikÅ¡telėje klausimus, derinti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimÄ .

25. Teismas sutiko, kad viena iÅ¡ NŽT funkcijų yra sprendimų dėl žemės sklypų suformavimo priėmimas, tačiau ieÅ¡kovė neįrodė, jog NŽT atliko neteisėtus veiksmus priimdama sprendimÄ suformuoti žemės sklypÄ Taikos pr. 101, Klaipėdoje, tik 2018 m. spalio 24 d.

26. Teismas nepritarė ieÅ¡kovės teiginiams dėl NŽT per didelės servituto, nustatomo sandoriu, kainos, kadangi vien tik ieÅ¡kovės noras, kad servitutas kainuotų ne daugiau kaip 2 000 Eur, negali pagrįsti NŽT veiksmų nustatant servituto kainÄ neteisėtumo.

27. Teismas atmetė trečiojo asmens UAB „Reitan Convenience Lithuania“ praÅ¡ymÄ atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi jis atsiliepimu prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo nepalaikė nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių, todėl nėra pagrindo laikyti, jog teismo sprendimas priimtas Å¡io trečiojo asmens naudai ir teismo sprendimu apginti trečiojo asmens dalyvavimo byloje tikslai. Taip pat nėra galimybės nuspręsti, kuri Å¡alis turėtų atlyginti trečiojo asmens atstovavimo iÅ¡laidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juo argumentai 1. IeÅ¡kovė UAB „Merkys“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Dėl reikalavimo nustatyti servitutÄ 1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovei teisę netrukdomai patekti prie jai priklausančių pastatų (rampos) garantuoja KET.

KET nereglamentuoja ir nenustato eisme dalyvaujančių asmenų teisės patekti į atitinkamas teritorijas, kuriose gali vykti eismas. Vien tai, kad tam tikroje teritorijoje taikomos KET, savaime nereiškia, kad visi KET dalyviai turi teisę į šias teritorijas patekti ir dalyvauti jose vykstančiame eisme. 1.2. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad nėra duomenų, jog yra realus poreikis privažiuoti prie statinių ir kad šio poreikio patenkinimui reikalingas prašomo dydžio kelio servitutas. Ieškovės pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – prekyba, todėl Kiemas yra vienintelė vieta, kuria naudojantis galima transporto priemonėmis patekti prie ieškovės statinių.

Taigi, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra duomenų, jog Å¡iuo metu realiai egzistuoja poreikis naudotis Kiemu patekimui, o ypač sunkiasvorėmis priemonėmis. 1.3. IeÅ¡kovės teigimu, norint pagal paskirtį naudoti prekybos paskirties pastatÄ , kuris turi prekių tiekimo rampÄ Kieme, yra bÅ«tina turėti galimybę prie Å¡io statinio privažiuoti transporto priemonėmis. Tačiau ieÅ¡kovė yra įspausta į uždarÄ ratÄ , t. y. tam, kad ji galėtų naudoti pastatus pati arba juos iÅ¡nuomoti, ji turi turėti galimybę prie jų privažiuoti transporto priemonėmis, tačiau, kad tokiÄ galimybę įgytų, iÅ¡ jos reikalaujama įrodyti, jog ji bandė patekti prie pastato, bet jai nepavyko net su policijos pagalba.

Be to, tam, kad galėtų įgyvendinti tokiÄ teismo nurodytÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , ieÅ¡kovė turi faktiÅ¡kai pradėti vykdyti veiklÄ pastatuose, tokiu bÅ«tu investuoti lėšas į prekes, transporto priemonės pirkimÄ ar nuomÄ , darbuotojų samdymÄ ir kt. 1.4. Aplinkybė, kad servitutÄ praÅ¡oma nustatyti tam, jog vieÅ¡pataujančio daikto savininkas galėtų vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ vieÅ¡pataujančiame daikte, nėra kliÅ«tis nustatyti servitutÄ . PrieÅ¡ingai, kai praÅ¡oma nustatyti servitutÄ prekybos paskirties statiniui, tokios Å«kinės veiklos Å¡iame statinyje vykdymas ir bus laikomas Å¡io daikto naudojimu pagal paskirtį, o servituto bÅ«tinumÄ ir apimtį nulems bÅ«tent tokiame statinyje pagal teisės aktus galima vykdyti Å«kinė veiklÄ . 1.5.

Ieškovė nesutiko su teismo išvadomis, kad ji neįrodė, jog prie jos statinių yra būtinas patekimas sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, ir neįrodė, kad ji negali susitarti su tiekėjais, jog prekės būtų tiekiamos mažesnėmis priemonėmis. Aplinkybė, kad tiekimas būtų vykdomas krovininiais mikroautobusais ar mažais sunkvežimiais, servituto apimties nepakeistų. Be to, tiekėjai, o ne ieškovė, sprendžia, kokiomis priemonėmis jie tiekia prekes klientams. 1.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi į gretimų statinių savininkus (naudotojus) su prašymu nestatyti transporto priemonių prie jos statinių ir netrukdyti jai privažiuoti.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kiemu gali naudotis ne tik gretimų statinių savininkai (naudotojai), tačiau praktiÅ¡kai bet kas, aplinkinių teritorijų gyventojai, laikytojai ir pan. Taip pat ieÅ¡kovė kreipėsi į Seimo kontrolierių, kuris 2018 m. vasario 28 d. pažymoje Nr.4D-2017/2-812/3D-594 nurodė, kad atlikus apklausÄ nustatė, jog esama tvarka vidiniame kieme tenkina tik 2 kiemo naudotojus. 1.7. IeÅ¡kovės teigimu, didžiosios kiemo dalies naudotojai pritarė jos siÅ«lomai Kiemo naudojimo tvarkai (servituto nustatymui ir stovėjimo kieme draudimui), tačiau tam nepritarė Savivaldybė ir NŽT. 1.8.

Kieme didelėje dalyje praÅ¡omo nustatyti Kelio servituto ribose iki Å¡iol yra horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas, kuris sudaro Kiemo naudotojams lÅ«kestį, kad automobilių stovėjimas yra galimas ir teisėtas. 1.9. Teismas teisių gynimo priemonę sutapatino su pačia teise. IeÅ¡kovė neturi daiktinės ar prievolinės teisės bÅ«ti Kieme, juo naudotis patekimui į KiemÄ , ir šį argumentÄ Savivaldybė ir NŽT nuolatos pateikdavo kaip pagrindÄ atsisakyti atlikti ieÅ¡kovės siÅ«lomus veiksmus (pvz., kelio ženklų įrengimÄ ), kuriais ieÅ¡kovė siekdavo iÅ¡spręsti problemÄ .

Dėl žalos atlyginimo 1.10. IeÅ¡kovė nesutinka, kad jos praÅ¡oma priteisti žala yra pernelyg nutolusi nuo ieÅ¡kovės nurodomų veiksmų, o negautos pajamos nėra realios. IeÅ¡kovė nurodė daugybę Savivaldybės veiksmų, kurių visuma sudaro pagrindÄ teigti, kad ji yra atsakinga už ieÅ¡kovės patiriamÄ Å¾alÄ . 1.11. Savivaldybė pateikė melagingÄ informacijÄ apie suderintÄ eismo organizavimo schemos Kieme suderinimÄ . Savivaldybė atsisakė vykdyti Seimo kontrolieriaus rekomendacijas.

Savivaldybė vieÅ¡ai paskelbė apie svarstymÄ sutvarkyti kiemÄ , tačiau savivaldybė ne kartÄ nurodė, kad kiemas nėra vieÅ¡o naudojimo teritorija, todėl pats toks eismo organizavimo tvarkos ne vieÅ¡o naudojimo kieme klausimo svarstymas vieÅ¡ai spaudoje ir vėl nepagrįstai kÅ«rė visuomenei lÅ«kestį, kad Kiemas yra vieÅ¡o naudojimo teritorija, kurios naudojimu yra suinteresuota visas visuomenė. Savivaldybė nebandė aiÅ¡kintis, kas turėtų paÅ¡alinti šį ženklinimÄ , nereikalavo, kad atsakingi asmenys jį paÅ¡alintų, pati nesiėmė priemonių Å¡alinti Å¡io ženklinimo, be pagrindo siekė jį įteisinti, iÅ¡laikyti, daug metų nesiimdama veiksmų siekiant faktiÅ¡kai paÅ¡alinti neteisėtÄ Å¾enklinimÄ Kieme. 1.12.

IeÅ¡kovė žalÄ patiria negalėdama naudotis arba iÅ¡nuomoti jai priklausančių statinių, nes neturi galimybės patekti prie Å¡ių statinių. KliÅ«tis patekti prie pastatų sudaro Kieme statomi automobiliai. 1.13. Aplinkybė, kad dalyje Kiemo yra nusitrynusios horizontaliojo ženklinimo linijos, neturi reikÅ¡mės, nes per tokį ilgÄ laikÄ susiformavo Kiemo naudotojų įprotis Kieme laikyti automobilius vietose. Savivaldybė turėjo pareigÄ imtis priemonių paÅ¡alinti tokį neleistinÄ Å¾enklinimÄ , tačiau iki Å¡iol tokių veiksmų nesiėmė. 1.14.

Savivaldybės schemos suderinimas su policija, eismo organizavimo tvarkos svarstymas Saugaus eismo komisijoje, bei vieÅ¡o svarstymo su visuomene organizavimas suteikė automobilių stovėjimo tvarkai ginčo Kieme tęstinumo ir kÅ«rė nepagrįstÄ tokios tvarkos legitimumo regimybę, kuri klaidino Kiemo naudotojus. 1.15. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės žala pernelyg nutolusi nuo Savivaldybės veiksmų laike. 2016 m. spalio 16 d. panaikinus horizontaliojo ženklinimo schemos suderinimÄ , buvo panaikintas teisinis pagrindas horizontaliajam ženklinimui, tačiau pats ženklinimas ir jo per tiek metų sukurtas Kiemo naudotojų įprotis nėra panaikintas iki Å¡iol. 1.16.

Žala nėra hipotetinė. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad pastatÄ Å¡iuo metu siekiama iÅ¡nuomoti už 1 550 Eur. Taip pat ieÅ¡kovė pateikė įrodymus apie panaÅ¡ių objektų nuomos kainÄ aplinkiniuose Klaipėdos miesto gyvenamosiose teritorijose bei įrodymus iÅ¡ nekilnojamojo turto agentÅ«rų (2014 metų ir 2020 metų duomenis), kurios patvirtino, kad patekimo prie statinio problema yra įvardinama, kaip priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovės pastatas atrodo nepatrauklus nuomininkams. Teismui kilus abejonių dėl žalos dydžio, jis turėjo nustatyti žalos dydį ex officio (liet. pagal pareigas). 1.17.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė NŽT neteisėtų veiksmų. Ginčo Kiemas yra laikoma žemės sklypo savininko – Lietuvos Respublikos – nuosavybe. NŽT, neigdama, kad Lietuvos Respublika yra aikÅ¡telės savininkė, turėjo pareigÄ Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti. Tačiau byloje nėra duomenų, apie kieno nors nuosavybės teisę į Å¡iÄ aikÅ¡telę. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublika nėra atsakinga už aikÅ¡telę ir jos naudojimÄ . 1.18.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad neaiÅ¡ku, kÄ turėjo padaryti NŽT problemai iÅ¡spręsti, nes pati NŽT deklaravo ženklinimo neteisėtumÄ ir nesutikimÄ su jo buvimu. IeÅ¡kovės teigimu, turi bÅ«ti sprendžiama klausimas dėl horizontaliojo ženklinimo panaikinimo ir draudžiamaisiais ženklais ribojamas automobilių parkavimÄ Å¡ioje teritorijoje, kad transporto priemonės, aptarnaujančios prekybos ir kitų paslaugų pastatus, galėtų nekliudomai judėti Å«kiniame kieme. Tačiau NŽT tokių veiksmų neatliko ir jų neiniciavo. 1.19.

Teismas nurodė, kad neįžvelgia neteisėtų veiksmų tame, kad NŽT priėmė sprendimÄ suformuoti žemės sklypÄ tik 2018 m. spalio 24 d., o ne 2017 m. pradžioje, kai to prašė ieÅ¡kovė. Tačiau tokia iÅ¡vada nepagrįsta, nes viena iÅ¡ NŽT funkcijų yra suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus. 1.20. NŽT pareikalauta kompensacija už servituto nustatymÄ yra neracionalaus dydžio. NŽT, siÅ«lydama kompensacijos už servitutÄ dydį, negali jo siÅ«lyti bet kokio dydžio.

Vienintelis argumentas, kuriuo NŽT grindė tokio dydžio kompensacijos taikymÄ , buvo tai, kad nustačius servitutÄ , neva bus ribojama aplinkinio verslo plėtra. Toks argumentas neracionalus, nes verslo plėtra ginčo Kieme nėra galima. Taip pat nesuprantama, kokį verslÄ ketina vykdyti Lietuvos Respublika, kuriam sÄ lygos bÅ«tų ribojamos.

2. Trečiasis asmuo UAB „Reitan Convenience Lithuania“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisti UAB „Reitan Convenience Lithuania“ 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Trečiasis asmuo į bylÄ buvo įtrauktas teismo iniciatyva. Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl UAB „Reitan Convenience Lithuania“ įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , turėjo įvertinti Å¡io trečiojo asmens santykį su kiekviena iÅ¡ ginčo Å¡alių ir nustatyti, kurios iÅ¡ Å¡alių pusėje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvauja. 2.2.

Nors trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad praÅ¡o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, tačiau atsiliepime į ieÅ¡kinį bei bylos nagrinėjimo metu nurodyti argumentai patvirtina, jog trečiasis asmuo nepalaikė ieÅ¡kovės. 2.3. Taip pat nei vienas dalyvaujantis byloje asmuo neprašė paÅ¡alinti iÅ¡ bylos trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų. Byloje dalyvaujantys asmenys ir teismas laikė, kad bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, todėl bylos Å¡alys prisiėmė rizikÄ , kad gali tekti atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.4.

Trečiasis asmuo privalėjo susipažinti su didelės apimties bylos medžiaga, pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, dalyvauti teismo posėdžiuose, siekiant užtikrinti, jog nebÅ«tų sukurti trečiojo asmens teises ir pareigas įtakojantys prejudiciniai faktai, nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo aiÅ¡kiai palaikė kažkuriÄ iÅ¡ Å¡alių, ar prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

3. IeÅ¡kovė UAB „Merkys“ atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį įvertinti pagal byloje esančius duomenis bei vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ir suformuota teismine praktika.

5. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Merkys“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ .

6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Merkys“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti; tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas – atidėti teismo sprendimo vykdymÄ arba iÅ¡dėstyti jį dalimis. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad NŽT pažeidė įstatymų reikalavimus, dėl kurių kilo žala ir bÅ«tų tarp jų priežastinis ryÅ¡ys.

Valdžios institucijos veikos neteisėtumui nustatyti bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos. 6.2. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, bet sudarė galimybę ieÅ¡kovei nusistatyti servitutÄ neteismine tvarka, tačiau Å¡ia galimybe ieÅ¡kovė nepasinaudojo. Visi atsakovės sprendimai galėjo bÅ«ti skundžiami teismine tvarka, tačiau ieÅ¡kovė tokia teise nesinaudojo, todėl laikytina, kad Å¡ie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. 6.3.

IeÅ¡kovė nurodo nepagrįstÄ Å¾alos dydį, kadangi jis neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei realumo kriterijų. Atsakovėms norima perkelti naÅ¡tÄ iÅ¡laikyti ieÅ¡kovės verslÄ neturint tam teisėto pagrindo, o negautos pajamos neatitinka realumo sÄ lygų. 6.4. Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, kurių ieÅ¡kovė neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Apeliantė be pagrindo taiko prezumpcijÄ , kad aikÅ¡telės savininkas yra Lietuvos valstybė ir kad aikÅ¡telė yra savavaliÅ¡ka statyba.

Toks ieÅ¡kovės elgesys neatitinka CPK 306 straipsnio nuostatų. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie tai, kas yra aikÅ¡telės savininkas. Taip pat nėra duomenų, kad aikÅ¡telė įrengta neteisėtai ir tai atitiktų savavaliÅ¡kos statybos sÄ vokÄ . 6.5. IeÅ¡kovė siekia įpareigoti NŽT atlikti aikÅ¡telės kaip statinio priežiÅ«rÄ ir valdymÄ , tačiau statinių valdymas nėra priskirtas NŽT kompetencijai. 6.6. IeÅ¡kovė nuolat teigė neturinti galimybės naudotis savo statiniu, todėl visos institucijos (tiek NŽT, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos apskrities policijos komisariatas, Seimo kontrolerio įstaiga) dėjo visas pastangas, atsakinėjo į ieÅ¡kovės skundus ir ieÅ¡kojo įvairių bÅ«dų iÅ¡spręsti problemÄ .

Pagrindinis sprendimo bÅ«das buvo nurodomas naudojimosi tvarkos nustatymas. TÄ patį sprendimo bÅ«dÄ buvo nurodęs ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-76-459/2015. 6.7. Pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kėjo esminė faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovės įvardijama problema yra tik hipotetinė, ir realiai neegzistuoja, kadangi vidiniu kiemu naudojasi virÅ¡ 40 prekybos komplekso naudotojų, iÅ¡ kurių daugelis net nežinojo, jog kažkam bÅ«tų užkirstas kelias naudotis Å¡iuo vidiniu kiemu.

Vidiniu kiemu taip pat naudojasi aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, prekybos komplekso lankytojai ir visi turi galimybę privažiuoti prie esamų pastatų ir patenkinti savo interesus. 6.8. IeÅ¡kovė suklaidino institucijas teigdama, kad neturi galimybės privažiuoti prie savo pastato, nes tokia galimybe net nebandė pasinaudoti. IeÅ¡kovė subjektyviai interpretuoja servituto nuostatas. Subjektyvus ieÅ¡kovės požiÅ«ris į servitutÄ paremtas įsivaizduojama hipoteze, kad ateityje pradėjusi Å«kinę veiklÄ negalės privažiuoti prie jai priklausančių statinių. 6.9.

IeÅ¡kovei nėra apribojimų naudoti nuosavybės teise valdomus pastatus, kadangi Å¡iam naudojimui yra suformuotas teritorijų planavimo dokumentai, kurios rengiant ir tvirtinant buvo atsižvelgta į ieÅ¡kovės interesus. Å iÄ aplinkybę patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. AD1-619 „Dėl žemės sklypų Taikos pr. 101, Taikos pr. 101C, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“, kuriame įvardinta, kad detalusis planas tvirtinamas pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir iÅ¡spręstos ieÅ¡kovės pastatų eksploatavimo galimybės, numatytos automobilių statymo vietos. 6.10.

IeÅ¡kovė klaidina teismÄ dėl tiekimo rampos egzistavimo. Tiekimo rampÄ ieÅ¡kovė įvardina tiesiog turimÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ pastatÄ . IeÅ¡kovė savo rizika susiformavo 0,0215 ha ploto žemės sklypÄ aplink savo statinį iÅ¡ esmės pagal statinio ribas. Taigi ji privalo prisiimti asmeninę rizikÄ , kad turėdama prekybines patalpas, savo noru suformavo tokį minimalaus ploto žemės sklypÄ savo statinių eksploatavimui. 6.11. Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad NŽT paskaičiuota kompensacija yra neracionalaus dydžio.

IeÅ¡kovės reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutÄ pažeistų visuomenės interesÄ , kadangi bÅ«tų neužtikrinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje numatyti valstybės turto valdymo principai ir nebÅ«tų pasiekta maksimali nauda visuomenei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės UAB „Merkys“ ieÅ¡kinys dėl servituto nustatymo ir žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl ieÅ¡kovės UAB „Merkys“ apeliacinio skundo 9. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

10. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sÄ lygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ tam, kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį.

11. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiÅ¡kia, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga vieÅ¡pataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos praÅ¡oma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019).

12. Nuosekliai iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimÄ gali bÅ«ti svarbÅ«s ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iÅ¡ tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutÄ . Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutÄ , kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi bÅ«ti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

15. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, bÅ«tent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieÅ¡kovo daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021).

16. IeÅ¡kovė reikalavimÄ nustatyti servitutÄ grindė tuo, kad Kieme esantis horizontalusis ženklinimas, leidžiantis Kieme stovėti automobiliams, užkirto keliÄ ieÅ¡kovei patekti prie savo statinių, todėl Å¡ie statiniai nuo 2013 m. praktiÅ¡kai nėra naudojami pagal paskirtį, jų nesutinka nuomotis suinteresuoti asmenys, jų savo poreikiams negali naudoti ir pati ieÅ¡kovė. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovei kelio servitutas reikalingas iÅ¡imtinai privažiavimui prie jos pastatų, kad bÅ«tų galima juos naudoti pagal paskirtį ir prižiÅ«rėti, o praÅ¡omo nustatyti servituto dydis, vieta ir konfigÅ«racija yra tokia, kokia reikalinga, norint prie ieÅ¡kovės pastatų patekti su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

17. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bylos aplinkybes, nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ servitutÄ , nes ieÅ¡kovė nepagrindė servituto bÅ«tinumo ir proporcingumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aikÅ¡telė, kurioje siekiama nustatyti kelio servitutÄ , skirta transporto priemonių eismui, todėl joje yra taikomos KET, kurių 150.10 punktas numato teisę ieÅ¡kovei reikalauti, kad kiti asmenys nestatytų transporto priemonių ten, kur jų sustojimas ar stovėjimas trukdytų ieÅ¡kovei naudotis pastatu ir privažiuoti prie jai priklausančio pastato (rampos).

Taigi, kaip matyti, Å¡iuo atveju egzistuoja ir kiti ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«dai, t. y. kelio servituto nustatymas nėra vienintelė galimybė ieÅ¡kovei patekti prie jai priklausančių pastatų. Skundžiamo sprendimo 28.1-28.9 punktuose ir Å¡ios nutarties 8 punkte nustatytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina bÅ«tinybės nustatyti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ kelio servitutÄ . IeÅ¡kovė įrodymais nepagrindė realaus poreikio kelio servituto taikymui ir nepateikė įrodymų, kad ji bandė kitais bÅ«dais iÅ¡spręsti klausimÄ dėl patekimo prie savo pastatų.

Visi ieÅ¡kovės argumentai dėl poreikio nustatyti kelio servitutÄ yra grindžiami iÅ¡imtinai jos asmeniniais interesais, finansine nauda ir patogumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta skundžiamame sprendime, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kadangi ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti servitutÄ atsižvelgiant į pačios ieÅ¡kovės patogumÄ , o ne į siekį ieÅ¡koti geriausio balanso tarp skirtingų nuosavybės turėtojų interesų. IeÅ¡kovės byloje palaikyta pozicija prieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

18. Taigi, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad servitutas negali bÅ«ti nustatomas tik tam, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos faktiÅ¡kai paÅ¡alinti horizontalųjį ženklinimÄ , nes tai reikÅ¡tų servituto nustatymÄ ne pagal paskirtį, o ženklinimo faktinio paÅ¡alinimo klausimas gali ir turi bÅ«ti sprendžiamas kitais bÅ«dais. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad tokia iÅ¡vada atitinka tiek servituto nustatymo teismo sprendimu teisinį reglamentavimÄ , tiek nuosekliai plėtojamÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl ieÅ¡kovės pareigos pagrįsti, kad jos praÅ¡omas servitutas yra vienintelė galimybė naudotis daiktu.

19. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant Å¡ioms sÄ lygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimÄ asmuo turi tik tuomet, kai jis jÄ patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

20. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

21. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

22. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

23. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

24. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmė – siekis grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų.

Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

25. Priežastinis ryÅ¡ys suprantamas kaip sÄ saja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamÄ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryÅ¡io kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatymas kartu reiÅ¡kia teismo diskrecijÄ svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

26. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė teigė, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepanaikinant Kieme esančio horizontaliojo ženklinimo, ji negalėjo iÅ¡nuomoti jai priklausančių komercinės paskirties pastatų. Dėl to ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuriÄ sudaro negautos pastatų nuomos pajamos, pastatų iÅ¡laikymo iÅ¡laidos.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žala yra pernelyg nutolusi nuo ieÅ¡kovės nurodomų neteisėtų atsakovių veiksmų, o negautos pajamos nėra realios. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD1-2381, 35 punkto; SEAKÄ® 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto; Klaipėdos miesto tvarkymo ir Å¡varos taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-40, 32.15 punkto nuostatomis, darė iÅ¡vadÄ , kad Savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumÄ , turi teisę spręsti dėl techninių eismo reguliavimo priemonių ir minėtose teisės aktų nuostatose Savivaldybės administracijos direktoriui suteikti įgaliojimai gali bÅ«ti įgyvendinami ir bendro naudojimo vidiniuose kiemuose, skirtuose transporto priemonių eismui (privažiuoti prie statinių).

Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino, kad Savivaldybės administracija turi visus įgaliojimus, siekiant panaikinti neteisėtÄ horizontalųjį ženklinimÄ , esantį ginčo Kieme. Tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, jog Savivaldybės administracija nevykdė jai tenkančios pareigos imtis priemonių paÅ¡alinti neteisėtÄ Å¾enklinimÄ , nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ių veiksmų ieÅ¡kovė patyrė jos praÅ¡omÄ priteisti žalÄ .

28. Spręsdamas dėl atsakovės NŽT civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad reikalavimas priteisti iÅ¡ Å¡ios atsakovės žalÄ yra abstraktaus pobÅ«džio, neparemtas teisės aktais. Teismo vertinimu, faktas, kad NŽT patikėjimo teise valdo žemės sklypÄ po Kiemu (asfaltuota aikÅ¡tele), nereiÅ¡kia, kad NŽT, kaip žemės savininkės patikėtinė, turi teisę (pareigÄ ) paÅ¡alinti horizontalųjį ženklinimÄ . Be to, NŽT nei kaip žemės savininkei, nei kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui nėra įtvirtinta nei teisė, nei pareiga kontroliuoti Savivaldybės veiksmus ar duoti jai valdingus įpareigojimus.

Taip pat ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodė, kÄ pagal teisės aktus ar kaip valstybinės žemės patikėtinė konkrečiai privalėjo padaryti NŽT, kad bÅ«tų paÅ¡alinta ieÅ¡kovės nurodoma problema. Be kita ko, neįrodyta, kad NŽT atliko neteisėtus veiksmus 2018 m. spalio 24 d. priimdama sprendimÄ suformuoti žemės sklypÄ Taikos pr. 101, Klaipėdoje.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai nuspręsta, jog praÅ¡oma priteisti žala yra pernelyg nutolusi nuo ieÅ¡kovės nurodomų neteisėtų atsakovių veiksmų. IeÅ¡kovės nurodomi atsakovių neteisėti veiksmai tiesiogiai nesuvaržė ieÅ¡kovės galimybių naudotis jai priklausančiomis patalpomis, juolab, kad kaip nustatyta anksčiau, ieÅ¡kovė turi ir kitų galimybių iÅ¡spręsti klausimÄ dėl privažiavimo prie jai priklausančių patalpų. Kitų aplinkybių pagrindžiančių, kad bÅ«tent atsakovių veiksmai nulėmė atsakovės patiriamÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė nepateikė.

30. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žala, negautos pajamos nėra realios. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo Å¡ios nutarties 13 punkte nustatytų aplinkybių dėl patirto žalos nerealumo. Apeliantės teikiami įrodymai, kad tuo atveju, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovių neteisėtų veiksmų (bÅ«tų panaikintas horizontalusis ženklinimas) ir ji bÅ«tų galėjusi naudotis savo pastatais, juos iÅ¡nuomoti, ji bÅ«tų gavusi 64 489,30 Eur (praÅ¡omos priteisti žalos dydis) naudos, yra abstraktaus pobÅ«džio, nepatvirtinantis, kad ieÅ¡kovė turėjo potencialių nuomininkų, ketinančių mokėti ieÅ¡kovės nurodomÄ patalpų nuomos mokestį.

31. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, prieina iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Aplinkybė, kad skundžiamas sprendimas nepalankus apeliantei, nereiÅ¡kia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas. Panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., R. T. v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl trečiojo asmens UAB „Reitan Convenience Lithuania“ apeliacinio skundo 34.

Bylinėjimosi iÅ¡laidas reglamentuoja civilinio proceso normos, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Bylinėjimosi iÅ¡laidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

AnalogiÅ¡ka norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp Å¡alių iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiÅ«riu laikomas laimėjusiu bylÄ . Teismas gali nukrypti nu CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos;

Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

35. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismų praktikoje nurodoma, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002).

36. Ä®statyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau ir Å¡ie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir Å¡alys, iÅ¡skyrus tam tikras įstatymo nustatytas iÅ¡imtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Taigi, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau CPK 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, negali veikti procese prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

37. Teismų praktikoje aiškinama, kad sprendžiant dėl poreikio atlyginti trečiojo asmens išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti įvertintos trečiojo asmens patraukimo procese aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-943/2020; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 29 d. nutartimi į bylÄ buvo įtraukti tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, tarp jų ir trečiasis asmuo UAB „Reitan Convenience Lithuania“. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys gali turėti reikÅ¡mės ir pastatų (patalpų), esančių žemės sklype Taikos pr. 101, Klaipėdoje, arba aplink jį, savininkų ir naudotojų, taip pat minėto žemės sklypo nuomininkų teisėms ir pareigoms.

Trečiasis asmuo UAB „Reitan Convenience Lithuania“ 2020 m. liepos 28 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas kilusį ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidžiant žemės sklypo Klaipėdoje, Taikos pr. Nr.101 valdytojų ir naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Taip pat atsiliepime nurodė, kad nustatant bet kokius naudojimosi žemės sklypu apribojimus, turi bÅ«ti užtikrinta, kad nebus pažeidžiamos žemės sklypo valdytojų ir naudotojų teisės ir teisėti interesai, o kelio servitutu nebus neproporcingai ribojama žemės sklypo valdytojų ir naudotojų teisė tinkamai eksploatuoti dar 1977 metais statytus statinius, įskaitant teisę netrukdomai pateikti į vidinį kiemÄ ir privažiuoti prie sklype esančių statinių.

39. Sprendžiamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad trečiajam asmeniui bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, nepriteistinos, nes nėra aiÅ¡ku kuriÄ ginčo Å¡alį jis palaikė. Tiek trečiojo asmens atsiliepimo į ieÅ¡kinį reikalavimas (spręsti ginÄÄ teismo nuožiÅ«rÄ ), tiek atsiliepime iÅ¡dėstyta trečiojo asmens pozicija (nustatant naudojimosi žemės sklypu apribojimus neturi bÅ«ti pažeidžiamos visų žemės sklypo valdytojų ir naudotojų teisės ir teisėti interesai) sudarė pagrįstÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad trečiajam asmeniui nepalaikant nei vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių, nėra galimybės nuspręsti, kuri Å¡alis turėtų atlyginti trečiojo asmens atstovavimo iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens apeliacinis skundas nėra tenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis).

41. Netenkinus ieÅ¡kovės UAB ,,Merkys“ ir trečiojo asmens UAB ,,Reitan Convenience Lithuania“ apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Kiti bylos dalyviai praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Dalia Kačinskienė Agnė TikniÅ«tė JÅ«ratė Varanauskaitė