9b3ae3eb-2f83-4ca8-930d-df487f86af4d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1436/2014 (S)             Proceso Nr. 2-55-3-02930-2013-5             Procesinio sprendimo kategorijos:             35.6.2; 39 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2378-653/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „TAUNERIS“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas UAB „Tojaris“ trečiojo asmens BUAB „TAUNERIS“ vardu pareiÅ¡kė netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui K.

M., prašė priteisti iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui 433 690,84 Lt skolos. Nurodė, kad jis yra trečiojo asmens kreditorius, kurio 9 983,27 Lt finansinis reikalavimas patvirtintas trečiojo asmens bankroto byloje. Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 1 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo visas trečiojo asmens akcijas ir kartu perėmė S. M. 688 690,84 Lt įsiskolinimÄ trečiajam asmeniui. Atsakovas, kaip vienintelis trečiojo asmens akcininkas, 2009 m. sausio 30 d. priėmė sprendimÄ , juo nusprendė iÅ¡mokėti sau 660 000 Lt dividendų, o 2009 m. balandžio 1 d. atsakovas 433 690,84 Lt dividendus įskaitė į savo skolÄ trečiajam asmeniui, t. y. 433 690,84 Lt dydžiu sumažino savo skolÄ trečiajam asmeniui.

Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1188-258/2012 pagal ieÅ¡kovo UAB „Tojaris“ ieÅ¡kinį atsakovams K. M. ir BUAB „TAUNERIS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pripažino negaliojančiais vienintelio akcininko K. M. 2009 m. sausio 30 d. sprendimÄ jam iÅ¡mokėtiniems dividendams skirti 660 000 Lt ir 2009 m. balandžio 1 d. vienintelio akcininko K. M. 433 690,84 Lt dividendų dydžiu atliktÄ savo 688 690,84 Lt skolos BUAB „TAUNERIS“ įskaitymÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs K. M. apeliacinį skundÄ , 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Ä®siteisėjus minėtam teismo sprendimui, trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę į atsakovÄ dėl 433 690,84 Lt skolos, tačiau nesikreipia į teismÄ dėl Å¡ios skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo, tokiu bÅ«du pažeidžia savo kreditorių interesus. IeÅ¡kovo nuomone, yra visos CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, leidžiančios ieÅ¡kovui trečiojo asmens vardu reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui dėl 433 690,84 Lt skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovo 433 690,84 Lt skolos. Nustatė, kad M. M. ir K. M. su atsakovu 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgijo visas trečiojo asmens akcijas ir tapo vieninteliu bendrovės akcininku. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės prievolės trečiajam asmeniui fakto teismas atsižvelgė į atsakovo procesinį elgesį civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012.

Minėtoje byloje atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį neginčijo ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jis perėmė S. M. skolÄ ir tapo skolingas BUAB „TAUNERIS“. AnalogiÅ¡kos pozicijos atsakovas laikėsi ir minėtoje byloje pareikÅ¡tame apeliaciniame skunde. Teismo nuomone, atsakovo piniginės prievolės trečiajam asmeniui buvimo faktÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis buvo vienintelis trečiojo asmens akcininkas, geriausiai žinantis bendrovės finansinį padėtį, kreditorių ir debitorių įsipareigojimų dydžius, tvirtinantis finansinę atskaitomybę.

Paties atsakovo priimtas sprendimas, kuriuo jis 433 690,84 Lt dividendų dydžiu atliko savo 688 690,84 Lt skolos trečiajam asmeniui įskaitymÄ (tokiu bÅ«du siekiant įvykdyti prievolę), patvirtina atsakovo prievolės sumokėti trečiajam asmeniui skolÄ buvimo faktÄ . Atsakovas neabejojo S. M. skolos, kuri, kaip nurodyta sutartyje, buvo patvirtinta įmonės pažyma, faktu nei sudarant vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, nei tvirtinant finansinę atskaitomybę. Be to, aplinkybė apie atsakovo įsipareigojimus trečiajam asmeniui buvo tiesiogiai susijusi su reikalavimu, pareikÅ¡tu minėtoje civilinėje byloje dėl įskaitymo nuginčijimo, kurioje teismas konstatavo, kad atsakovas buvo bendrovės skolininkas, bet neturėjo reikalavimo teisės į UAB „TAUNERIS“.

Teismo nuomone, minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai Å¡ioje byloje, todėl jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Teismas, papildomai pažymėjęs, kad atsakovo skolos trečiajam asmeniui faktÄ Ä¯rodo ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – balansai, kuriuos tvirtino pats atsakovas, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas įrodė atsakovo prievolę sumokėti trečiajam asmeniui 433 690,84 Lt skolos, todėl priteisė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 nebuvo pareikÅ¡ta reikalavimo priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis toje byloje priimtais sprendimais ar procesiniais dokumentais.

Toje byloje buvo konstatuota, kad atsakovas negalėjo priimti 2009 m. sausio 30 d. sprendimo iÅ¡mokėti dividendus ir Å¡iuo pagrindu panaikino vienaÅ¡alį sandorį, t. y. prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ . Sprendimas iÅ¡mokėti dividendus buvo priimtas dėl to, kad bendrovės buhalterijoje buvo apskaityta buvusio akcininko S. M. skola bendrovei, tačiau jokių dokumentų ir duomenų, kokiu pagrindu Å¡is įsiskolinimas atsirado, nebuvo ir nėra pateikta nei minėtoje byloje, nei Å¡ioje byloje ir Å¡ios aplinkybės nei viename iÅ¡ teisminių procesų nebuvo nustatinėjamos.

Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Teismo proceso metu nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu apskaitoje užfiksuotas S. M. įsiskolinimas, kurį perėmė atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius, teismas, laikydamasis civilinio proceso įrodymų vertinimo taisyklių ir negalėdamas nustatyti skolos atsiradimo faktinio ir teisinio pagrindo, negalėjo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo.

Be to, apeliantui buvo atimta teisė į teisminę gynybÄ , kadangi nuo Å¡ioje byloje nenustatyto teisinio ir faktinio ieÅ¡kovo reikalavimo pagrindo priklauso teisminės gynybos bÅ«dai. Pirma, neaiÅ¡ku, kada atsirado įsiskolinimas, todėl liko neiÅ¡spręstas ieÅ¡kinio senaties klausimas, kurį kėlė atsakovas. Antra, neaiÅ¡ku, koks įsiskolinimo pagrindas, t. y. paskolos, civilinės atsakomybės arba pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 panaikinus sprendimÄ iÅ¡mokėti dividendus atsakovui, kartu buvo konstatuota, kad atsakovas reikalavimo teisių į BUAB „TAUNERIS“ neįgijo, todėl kaip tokio sprendimo pasekmė buvo panaikintas ir atliktas įskaitymas.

Toje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „TAUNERIS“ reikalavimų S. M. pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad jis perėmė S. M. įsiskolinimÄ BUAB „TAUNERIS“, savaime neįrodo nei skolos dydžio, nei jos atsiradimo pagrindo. Å ias aplinkybes privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas.             2. Teismas neatsižvelgė ir netinkamai taikė CK 6.119 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ naujasis skolininkas turi teisę reikÅ¡ti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievolių santykiu.

Civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 vienintelis klausimas, kuris buvo sprendžiamas pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, buvo tai, kad BUAB „TAUNERIS“ turėjo teisę iÅ¡mokėti dividendus, todėl joje pateikti procesiniai dokumentai ir priimtas sprendimas niekaip neįrodo, kad pradinis skolininkas S. M. buvo skolingas BUAB „TAUNERIS“, kokia buvo įsiskolinimo suma ir kokiu pagrindu jis atsirado. PareigÄ Ä¯rodyti Å¡ias aplinkybes turėjo ieÅ¡kovas. Teismas nemotyvavo, kodėl ieÅ¡kovo niekuo nepagrįstai pozicijai, kad atsakovas yra skolingas, buvo suteiktas prioritetas prieÅ¡ atsakovo pozicijÄ , jog S. M. bendrovei nebuvo skolingas, nes neaiÅ¡kus skolos atsiradimo pagrindas.

IeÅ¡kovas privalėjo suformuluoti reikalavimus ir nurodyti pagrindÄ . Tik tokiu bÅ«du atsakovas gali tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybÄ , t. y. atsikirsti į pareikÅ¡tus reikalavimus, praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį netesyboms ir žalai, mažinti neprotingai dideles netesybas, rinkti ir teikti teismui įrodymus apie civilinės atsakomybės sÄ lygas ar sudarytų sandorių vykdymo aplinkybes, praÅ¡yti apklausti liudytojus ir pan. IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė tik iÅ¡vestinius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie nepasiraÅ¡yti, neaiÅ¡kus jų autorius, sudarymo tikslas ir aplinkybės, todėl jie neturi jokios įrodomosios galios.

Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta tik tai, kad BUAB „TAUNERIS“ reikalavimo teisę į S. M. skolÄ perėmė atsakovas. Tai neįrodo, kad atsakovas yra skolingas BUAB „TAUNERIS“, nes naujasis skolininkas turi teisę reikÅ¡ti visus atsikirtimus, kuriuos turėtų teisę reikÅ¡ti pradinis skolininkas, t. y. S. M. (CK 6.119 str. 1 d.). Atsakovo atliktas įskaitymas ir atsakovo pateikti procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 įrodo tik tai, kad S. M. prievoles BUAB „TAUNERIS“ Å¡io asmens įpėdiniai perleido atsakovui, tačiau netgi pačioje Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad S. M. realus skolos dydis, taigi ir jos egzistavimo faktas, nei perleidėjams, nei atsakovui, nei ieÅ¡kovui nėra žinomas – Å¡alys susitarė, kad paaiÅ¡kėjus, jog įsiskolinimo dydis yra mažesnis, atitinkamai bus didinama perleidžiamų akcijų kaina.

Teismo argumentai, kad atsakovas tapo bendrovės akcininku ir pasirašė finansinės atskaitomybės dokumentus, nesudaro pagrindo teigti, jog S. M. tapo skolingas bendrovei.              Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Dėl skolos perėmimo. Aplinkybė, kad atsakovas buvo skolingas BUAB „TAUNERIS“, yra konstatuota civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012.

Antra, paties atsakovo veiksmai patvirtina faktÄ , kad jis buvo skolingas BUAB „TAUNERIS“. PrieÅ¡ingu atveju, yra visiÅ¡kai nesuprantama, kokiam tikslui tuomet buvo atliktas įskaitymas. Atsakovas, priimdamas sprendimÄ dėl dividendų iÅ¡mokėjimo ir vėliau atlikdamas įskaitymÄ 433 690,84 Lt sumai, savo konkliudentiniais veiksmais pripažino esÄ s skolingas BUAB „TAUNERIS“. Trečia, apeliantas neginčijo S. M. skolos, kuri buvo patvirtinta bendrovės pažyma nei sudarant akcijų perleidimo sandorį, nei tvirtinant finansinės atskaitomybės dokumentus.

Ketvirta, atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 neginčijo aplinkybės, kad perėmė S. M. 688 690,84 Lt skolÄ ir įsipareigojo jÄ padengti. PrieÅ¡ingai, atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai patvirtinama, kad atsakovas kartu su akcijomis perėmė ir S. M. skolÄ BUAB „TAUNERIS“. Penkta, atsakovo skolÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. BUAB „TAUNERIS“ buhalterinės apskaitos dokumentai.             2. Dėl teismo sprendimo prejudicinės galios.

Nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.). Tokiu atveju Å¡alis yra atleidžiama nuo pareigos įrodinėti tuos pačius faktus. Ä®vertinus įsiteisėjusį teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012, atmestini apelianto argumentai dėl neva nepateiktų įrodymų, pagrindžiančių jo įsipareigojimų BUAB „TAUNERIS“ egzistavimÄ . Aplinkybė apie atsakovo įsipareigojimus BUAB „TAUNERIS“ buvo tiesiogiai susijusi su minėtoje byloje pareikÅ¡tu reikalavimu dėl įskaitymo nuginčijimo.             3.

Dėl reikalavimo teisės. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui pateiktame dublike įrodinėjo aplinkybę, kad trečiasis asmuo turi galiojančiÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę. PareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje, turi ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovas, todėl atsakovas taip pat turi pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kad BUAB „TAUNERIS“ reikalavimo teisė Å¡iuo metu yra negaliojanti, suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi atsakovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad prievolė, kuriÄ jis perėmė iÅ¡ S. M., yra pasibaigusi.

Tačiau atsakovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra absoliučiai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas įrodė atsakovo prievolę sumokėti trečiajam asmeniui 433 690,84 Lt sumÄ , yra visiÅ¡kai teisėta ir pagrįsta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados              Byloje nustatyta, kad atsakovas K. M. 2006 m. rugpjūčio 1 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo iš S. M. įpėdinių M. M. ir K. M. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „TAUNERIS“ (trečiasis asmuo) akcijų, kurios sudarė 100 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, ir tapo vieninteliu bendrovės akcininku (b. l. 24–29).

IÅ¡ Sutarties preambulėje ir 5.2.2 punkto matyti, kad atsakovas 2006 m. gegužės 18 d. perėmė S. M. įsiskolinimÄ trečiajam asmeniui. S. M. įsiskolinimo trečiajam asmeniui dydį – 688 690,84 Lt patvirtina UAB „TAUNERIS“ buhalterinės apskaitos dokumentai (b. l. 69).             Susijusioje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 pagal ieÅ¡kovo UAB „Tojaris“ ieÅ¡kinį atsakovams K. M. ir BUAB „TAUNERIS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (toliau – susijusi byla) nustatyta, kad K.

M., bÅ«damas vienintelis UAB „TAUNERIS“ akcininkas, 2009 m. sausio 30 d. priėmė sprendimÄ , juo nusprendė paskirstyti bendrovės pelnÄ ir iÅ¡mokėti sau 660 000 Lt dividendų, o 2009 m. balandžio 1 d. 433 690,84 Lt dividendų sumÄ Ä¯skaitė į savo skolÄ trečiajam asmeniui. Tokiu bÅ«du atsakovas 433 690,84 Lt dydžiu sumažino savo skolÄ trečiajam asmeniui. Ä®siteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, priimtu susijusioje byloje, K. M., kaip vienintelio akcininko, 2009 m. sausio 30 d. sprendimas ir 2009 m. balandžio 1 d. dividendų įskaitymas į savo skolÄ UAB „TAUNERIS“ buvo pripažinti negaliojančiais.

Taigi pripažinus negaliojančiu atsakovo atliktÄ jam iÅ¡mokėtinų 433 690,84 Lt dividendų įskaitymÄ Ä¯ jo įsiskolinimÄ trečiajam asmeniui, atsakovas liko skolingas trečiajam asmeniui 433 690,84 Lt.             IeÅ¡kovas UAB „Tojaris“ (BUAB „TAUNERIS“ kreditorius) BUAB „TAUNERIS“ vardu pareiÅ¡kė netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui K. M. dėl 433 690,84 Lt skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismui patenkintus ieÅ¡kinį, atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu sprendimu, nes, jo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo įsiskolinimo trečiajam asmeniui fakto, įsiskolinimo atsiradimo pagrindo.             Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Susijusioje byloje priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodyta, kad „pripažinus, jog 2009 m. sausio 30 d. akcininko sprendimas iÅ¡mokėti dividendus buvo neteisėtas, atitinkamai negaliojančiu pripažintinas ir 2009 m. balandžio 1 d. vienintelio UAB „TAUNERIS“ akcininko K. M. 433 690,84 Lt dividendų dydžio atliktÄ savo 688 690,84 Lt skolos UAB „TAUNERIS“ įskaitymÄ neteisėtu, nes K. M. buvo bendrovės skolininkas, bet neturėjo reikalavimo teisės į bendrovę“. Å ios susijusioje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai ir negali bÅ«ti ginčijamos bei įrodinėjamos iÅ¡ naujo.

Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas susijusioje byloje neginčijo aplinkybės, kad perėmė S. M. 688 690,84 Lt skolÄ ir įsipareigojo jÄ padengti. PrieÅ¡ingai, savo procesiniuose dokumentuose atsakovas patvirtino aplinkybes, kad pradinis UAB „TAUNERIS“ skolininkas buvo S. M., iÅ¡ kurio jis perėmė 688 690,84 Lt įsiskolinimÄ , ir kad viena iÅ¡ akcijų perleidimo sutarties sÄ lygų buvo perimti ir padengti S. M. skolÄ bendrovei, atsiradusiÄ dar 2005 m. ir sudariusiÄ 688 690,84 Lt.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į paties atsakovo konkliudentinius veiksmus, patvirtinančius, kad atsakovas buvo skolingas trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai nurodo, kad jeigu atsakovas nebuvo skolingas, nesuprantama, kokiam tikslui tuomet atsakovas atliko įskaitymÄ . Nurodyto įsiskolinimo buvimo faktÄ patvirtina ir byloje surinkti UAB „TAUNERIS“ buhalteriniai dokumentai, kuriuos tvirtino ir pats atsakovas.             Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms įsiskolinimo buvimo faktÄ , kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai dėl ieÅ¡kovo neįrodyto Å¡io įsiskolinimo atsiradimo faktinio ir teisinio pagrindo bei apelianto teisės į teisminę gynybÄ suvaržymo.

Atsakovas buvo įsiskolinimo perleidimo sandorio dalyvis, todėl jam neabejotinai turi bÅ«ti žinomos S. M. įsiskolinimo atsiradimo faktinis ir teisinis pagrindas. BÅ«tent apeliantui Å¡ioje byloje teko pareiga įrodyti, kad įsiskolinimas, kurį jis parėmė iÅ¡ S. M., yra negaliojantis arba yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas.             Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo papildomÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme              IeÅ¡kovas patyrė 2 420 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ apmokėti (b. l. 166–167). Netenkinus apeliacinio skundo, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (CPK 98 str.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Tojaris“ (j. a. k. 300577065) iÅ¡ atsakovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 420 (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. TeisėjaiArtÅ«ras Driukas Kazys KailiÅ«nas Danguolė Martinavičienė