2025-05-09 Nr. CB-2802-2-68-3-08938-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1712

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08938-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 30 d. paduotu ieškovo M. O., atstovaujančio pagal įstatymą E. O., kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo.

Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 1875,92 Eur išlaidų už vandentiekio tinklo remontą. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, pateiktais išaiškinimais, kad teisiniai santykiai dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo tarp viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko gali būti grindžiami nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir kitų sutarčių pagrindu, tačiau byloje teismai nenustatinėjo, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp ginčo šalių, taigi nepagrįstai nesprendė ir dėl atsakovės atsakomybės dalies šiai naudojantis infrastruktūra ir gaunant pelną.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia ir tai, kad negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ne valstybės nuosavybės subjektams būtų nustatyta nuolatinė pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms, kurios turi būti finansuojamos valstybės lėšomis, vykdyti; ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie visuomenės ypatingų reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos. Taigi pagal Konstituciją telekomunikacijų operatoriams – ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga užtikrinti ir nuolat palaikyti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, tačiau negali būti nustatyta pareiga tokios įrangos, kuri nėra reikalinga telekomunikacijų operatorių ūkinėje veikloje, technines galimybes palaikyti savo lėšomis. Nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai suabsoliutino pareigą tik vienai iš ginčo šalių – ieškovui tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti turimą infrastruktūrą.

3. Teismai nesivadovavo teismų praktikoje pateiktu išaiškinimu dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius. Nagrinėjamu atveju teismai neįvertino, kad atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ nepagrįstai praturtėjo, nes ji ne tik neatlygintinai naudojasi infrastruktūra, bet ir nemoka infrastruktūros remonto išlaidų.

4. Byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta UAB „Tetumas“, nes byloje konstatuota, jog vandentiekio tinklo remonto išlaidas apmokėjo UAB „Tetumas“, tačiau kilo abejonių, kas turi teisę gauti remonto išlaidų atlyginimą.

5. Byloje buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl geriamojo vandens teikimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015). Rašytinės sutarties nebuvimas nepanaikina viešojo vandens teikėjo pareigos atlyginti už naudojimąsi privačiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti M. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. balandžio 27 d. už kasacinį skundą UAB Paysera LT mokėjimo nurodymo Nr. 766459758 sumokėtą 42 (keturiasdešimt dviejų) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO26303.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė