2017-05-31 Nr. AB-11153-3-61-3-02175-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-500-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02175-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. su 2015 m. balandžio 14 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 18-2063 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. kovo 5 d. prašymą bei teisės aktų nustatyta tvarka į jį atsakyti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašė pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą įpareigojo išnagrinėti V. J. 2015 m. kovo 5 d. prašymo dalį dėl informacijos ir dokumentų nuorašų pateikimo bei teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti į šią prašymo dalį. Kita pareiškėjo V. J. skundo dalis buvo atmesta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas V. J. pateikė prašymą jam priteisti teismo išlaidų atlyginimą ir priteistą sumą pervesti į nurodytą sutuoktinės A. J. sąskaitą.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo V. J. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 20 d., tačiau pareiškėjas prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo teismui elektroniniu paštu pateikė 2017 m. balandžio 6 d., praėjus 17 dienų po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-5/2012, pažymėjo, kad šio termino atnaujinimo galimybės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nenustato, todėl jis yra naikinamasis. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atsisakė priimti.

IV. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir teismo išlaidų atlyginimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad teismas jo neinformavo, jog 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas 2017 m. kovo 20 d. įsiteisėjo, todėl jis negalėjo pasinaudoti 14 dienų terminu prašymui dėl teismo išlaidų atlyginimo pateikti. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, kadangi šis straipsnis reglamentuoja pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, o ne praleisto termino atnaujinimo tvarką. Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kad 14 dienų terminas yra naikinamasis. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėjo nuomone, prašymas priteisti teismo išlaidų atlyginimą reiškia ir prašymą atnaujinti terminą. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo po 1,5 metų, o šio teismo taikoma sankcija palyginus 1,5 metų su 3 tariamai praleistomis dienomis yra neproporcinga, neteisinga ir nepateisina teisės į teismo išlaidų atlyginimą atėmimo. Teigia, kad teismo išlaidų atlyginimas yra kompensacija už V. J. indėlį į teisėkūrą Lietuvoje ir patirtas daug didesnes nei minimalios išlaidas, neturtinę žalą, nepatogumus bei įtampą. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J. G., V. J. (duomenys neskelbtini) rūpinosi jos laidotuvėmis ir dėl patirtų pergyvenimų bei rūpesčių, t. y. svarbių ir objektyvių priežasčių, anksčiau negalėjo pateikti prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo. Atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė, kada V. J. sužinojo apie 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo įsiteisėjimą. Pareiškėjo nuomone, jam minėtas sprendimas įsiteisėjo tada, kai jis jį gavo. Atsigavęs po laidotuvių, V. J. galėjo pateikti prašymą teismui.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo redakcija, galiojusia ginčo metu, t. y. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. (su pakeitimais ir papildymais). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl būtent nuo 2017 m. kovo 20 d. įsigaliojo pirmosios instancijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas ir nuo jo įsigaliojimo dienos turi būti skaičiuojamas 14 dienų prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo padavimo terminas. Atkreipia dėmesį, kad V. J. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2017 m. balandžio 6 d., t. y., praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatyme nustatytą 14 dienų terminą. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis ir jo atnaujinimo galimybė nėra numatyta. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, galiojusiame iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, taip pat pagrįstai vadovavosi būtent šia minėto įstatymo redakcija.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti V. J. prašymą dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, o sprendimo dėl teismo išlaidų atlyginimo priėmimą – to paties įstatymo 45 straipsnis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas teismo išlaidas, bet ir numato tokios teisės įgyvendinimo mechanizmą. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskiriamos tokios pagrindinės su teisės į teismo išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadaręs – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; ir trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymui dėl teismo išlaidų atlyginimo paduoti po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra nustatytas aiškiai apibrėžtas terminas – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nenumatant termino kreiptis į teismą dėl teismo išlaidų atlyginimo atnaujinimo galimybės, jis yra laikomas naikinamuoju (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-5/2012, 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-176/2010, 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-140/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalį, apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 20 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2017 m. kovo 20 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Tai reiškia, kad paskutinė prašymo dėl išlaidų atlyginimo padavimo diena buvo 2017 m. balandžio 3 d. V. J. prašymą dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui elektroniniu paštu išsiuntė 2017 m. balandžio 6 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą, kurio atnaujinimo galimybė įstatyme nėra numatyta.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas, nėra nustatomas pagal tai, kada asmuo sužinojo apie teismo sprendimo įsiteisėjimą. Pareiškėjas buvo administracinės bylos, nagrinėtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, šalimi, naudojosi jam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo suteiktomis teisėmis, taip pat turėjo proceso šalims keliamų pareigų, inter alia – savo procesines teises įgyvendinti rūpestingai bei domėtis vykstančiu bylos procesu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties kopija V. J. buvo išsiųsta 2017 m. kovo 21 d., o įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas – 2017 m. kovo 24 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei konstatavus, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas terminas yra naikinamasis, pareiškėjo argumentai, kodėl aptariamas terminas buvo praleistas, nėra analizuojami.

Apibendrindama tai, ką išdėstė, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti V. J. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, o pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o V. J. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 45 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė