Legislator Case Law & Legislation
9b3676cf-a467-4406-b15b-e2c8dd7a294e AI generated

9b3676cf-a467-4406-b15b-e2c8dd7a294e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 9b3676cf-a467-4406-b15b-e2c8dd7a294e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byla Nr                                                           Administracinė byla Nr. I-403-342/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00083-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.K. praÅ¡ymÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja I.K. praÅ¡ymu (b.l.

Legislator headnote

AI generated

9b3676cf-a467-4406-b15b-e2c8dd7a294e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.              Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis nėra tinkamas atsakove byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr                                                           Administracinė byla Nr. I-403-342/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00083-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.K. praÅ¡ymÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja I.K. praÅ¡ymu (b.l.

5) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės (toliau - ir atsakovas) nepagrįstai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, viso – 416,54 Lt, už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėja teigia, kad neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis susidarė dėl to, kad jo darbdavys (atsakovas) nepagrįstai apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2012-05-14 teismas gavo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.Atsakovas atsiliepimu (b.l. 11-12) su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Mano, kad yra netinkamas atsakovas byloje ir gali turėti tik trečiojo suinteresuoto asmens statusÄ . PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ 2010-02-25, o 2009 metais darbo užmokesčio ribojimas jos atžvilgiu nebuvo taikomas, todėl praÅ¡ymas netenkintinas.Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 56-59) praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Tai motyvuoja iÅ¡ esmės tuo, jog atsakovo sprendimas riboti pareiÅ¡kėjai priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl atsakovas neturėjo kitos galimybės netaikyti Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Atkreipia dėmesį, jog praÅ¡ymo reikalavimams taikytinas Darbo kodekso 298 straipsnyje reglamentuotas 3 metų senaties terminas.Proceso Å¡alys apie bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje informuotos tinkamai. Ä® teismo posėdį proceso Å¡alys (jų atstovai) neatvyko, byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka Å¡iems subjektams (jų atstovams) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Akcentuotina, kad byla teismo tirtina iÅ¡ naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) 2012-03-29 nutartimi, administracinėje byloje A822-792/2012, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-06-07 sprendimÄ (b.l. 20-24) panaikino ir bylÄ perdavė teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LVAT pažymėjo, kad „Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prie pareiÅ¡kėjai priteistinos sumos pridėjo pareiÅ¡kėjai jau grÄ Å¾intÄ 11,83 Lt sumÄ ir nepagrįstai pareiÅ¡kėjai priteisė iÅ¡ viso 416,54 Lt, nors, anot atsakovo, pareiÅ¡kėjai priteistina suma yra 404,71 Lt.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, pareiškėjai priteista neišmokėto darbo užmokesčio dalis turi būti sumažinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės (b. l.

8) matyti, jog atsakovo nurodyta 11,83 Lt suma buvo priskaičiuota 2008 m. vasario mėnesį (mokėjimo rūšies kodas ir pavadinimas „289 Priedų, priemokų ribojimas 2 mėn. atgal“), tačiau pažymoje taip pat nurodyta, jog Å¡i suma 2008 m. vasario mėnesį buvo iÅ¡skaičiuota (mokėjimo rūšies kodas ir pavadinimas „245 Priedas už kategorijÄ 2 mėn. atgal.“). IÅ¡ pateiktos medžiagos sunku nustatyti, kaip pateikti duomenys turėtų bÅ«ti vertinami apskaičiuojant priteistinÄ sumÄ pareiÅ¡kėjai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡io aspekto nenagrinėjo, todėl galbÅ«t neteisingai apskaičiavo pareiÅ¡kėjai priteistinÄ sumÄ . Å iam klausimui iÅ¡spręsti tikslinga surinkti daugiau įrodymų.” Ä® Å¡ias LVAT nutartyje nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir toliau tiria bylÄ iÅ¡ esmės.Taigi, byloje tirtinas ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiÅ¡kėjai I.K., iÅ¡ viso – 416,54 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas nemokėjo jai visos priedų ir priemokų sumos.

Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.Byloje neginčijama, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, ginčo laikotarpiu ji dirbo Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos Sargybų būrio vyresniosios pasienietės pareigose. Iš pareiškėjos asmeninės uždarbio kortelės už 2008 metus (b.l. 63-66) ir mokėjimų kodų suvestinės (b.l.

62) duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ nesumokėta: 2008 m. sausio mėn. – 189,25 Lt, kovÄ â€“ 227,29 Lt. IÅ¡ Å¡ių dokumentų taip pat nustatyta, kad 2008 m. vasario mėnesį pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėta 11,83 Lt suma, kuri įvardinta, kaip pareiÅ¡kėjai dėl priedų ir priemokų ribojimo už 2 mėn. atgal mokėtina suma. Vertinant Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad minėta 11,83 Lt suma faktiÅ¡kai buvo įskaičiuota į minėtÄ 2008 m. sausio mėn. ginčo 189,25 Lt sumÄ , todėl akivaizdu, kad apskaičiuojant ginčo nepriemokos dydį už 2008 m. 11,83 Lt suma iÅ¡ bendros ginčo sumos minusuotina.

Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir atsakovo pateiktas ginčo sumos apskaičiavimas 2012-04-24 raÅ¡te (b.l. 61). IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad pareiÅ¡kėjai atsakovas dėl ginčo ribojimo už 2008 m. yra neiÅ¡mokėjęs, viso - 404,71 Lt (416,54 Lt - 11,83 Lt = 404,71 Lt).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos.

Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.             KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.             LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.              Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis nėra tinkamas atsakove byloje.

Byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėja tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijusi su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktine, t.y. subjektu (pareiÅ¡kėjos darbdaviu), privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėja formuluodama savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis pareiÅ¡kėjos darbdavys, ginčo atveju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.Remiantis virÅ¡ iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nustatyti faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ . Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose.

Tokia teismo išvada darytina remiantis ir Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimu, kuriame inter alia konstatuota, kad „<...> Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad su sprendimų vykdymu susijusius santykius reglamentuoja ir kituose įstatymuose įtvirtintos teisės normos, inter alia Civilinio proceso kodekse, <...> Lietuvos Respublikos darbo kodekse <...> Taigi įvairūs įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai reguliuoja santykius, susijusius su sprendimų (inter alia administravimo subjektų, teismų sprendimų) vykdymu, šių įstatymų nuostatas vykdymo procese taiko įvairios jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos.“Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.

Iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (žr. LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tai yra Å¡i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijus valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos teisės ginčo laikotarpiu buvo pažeistos, jai yra neiÅ¡mokėta ginčo suma. Reikalavimas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismui pateiktas 2010-03-01, taigi, remiantis minėtomis Darbo kodekso nuostatomis, laikytina, jog pareiÅ¡kėja nėra praleidusi 3 metų senaties termino kreiptis į teismÄ .

IÅ¡dėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas ).LVAT minėtoje 2012-03-29 nutartyje atkreipė dėmesį, kad „IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, be kita ko, aptartinas ir sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011)“.

Atsižvelgdamas į tai teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepimu neprašė atidėti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ ir (ar) reikalavimo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nereiÅ¡kė. Jokių savo sunkios finansinės padėties įrodymų atsakovas ir (ar) tretysis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė. Remiantis virÅ¡ nurodyta LVAT praktika, atkreiptinas proceso Å¡alių dėmesys, kad klausimas dėl asignavimų, reikalingų priteistai darbo užmokesčio nepriemokai iÅ¡mokėti, yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu, o ne su šioje byloje nagrinėjamu ginču.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 127 straipsniu, teismas,n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjos I.K. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjai I.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį 404,71 Lt (keturis Å¡imtus keturis litus ir 71 centÄ ) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                              AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                                          Â