9b35e86c-a0c3-4eba-a8df-e078a95dc170 · Å iaulių apygardos teismas

BaudžBaudž. bylos Nr. 1A-27-116/2012Teisminio proceso Nr. 1-06-1-05042-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.; 1.2.18.11.; 2.1.2.12.; 2.2.4.3.; 2.3.2.2.11.; 2.4.6.1.2; 3.12.             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Klavdijos Kruminienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorams Sigitui Dobiliauskui, Sauliui Kulikauskui,gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui,nuteistajai A.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. S. gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :              A.

S. nuteista už tai, kad bÅ«dama atsakinga už savo Å«kio, registruoto (duomenys neskelbtini), (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo aplaidžiai tvarkė Å«kio apskaitÄ , o bÅ«tent, laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. sausio 31 d., pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. bei 12 str. 1 d. reikalavimus, į savo Å«kio apskaitÄ neįtraukė:1. 2005 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡ A.

J. už 1 615 Lt įsigyto vieno galvijo (buliaus) sunaudojimo savoms reikmėms;2. Laikotarpyje nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. iki 2005 m. spalio 24 d. iš V. S., P. Ž., D. K., B. B., A. S. ir B. V. įsigytų 6 galvijų, viso už 8 886,60 Lt, perdavimo V. R. ūkiui;3. 2006 m. lapkričio 21 d. iš Vokietijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir 2006 m. gruodžio 21 d. iš Prancūzijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų 30 galvijų perdavimo V. R. ūkiui;4. 2006 metų spalio mėnesį už 129 000 Lt įsigyto traktoriaus „John Deere 6320 SE“ pardavimo ar kitokio praradimo;5. 2007 m. gruodžio 21 d. 31 galvijo įsigijimo iš Prancūzijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ už 257 441 Lt ūkinės operacijos bei šių galvijų perdavimo ar kitokio praradimo,dėl ko negalima iš dalies nustatyti jos ūkio turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. iki 2008 m. sausio 31 d.

Apeliaciniu skundu nuteistosios A. S. gynėjas advokatas S. Lileikis praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir A. S. priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde advokatas nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas ir nepagrįstai pripažino A. S. kalta padarius BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymi, kad Å«kininko Å«kio veiklos teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos ūkininko Å«kio įstatymas. Pagal Å¡io įstatymo 1 straipsnio 5 dalį Å«kininko Å«kis yra Å«kininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, o įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato, jog Å«kininko ir jo partnerių turto valdymÄ ir naudojimÄ nustato civilinis kodeksas. Tokiu bÅ«du, apelianto įsitikinimu, aiÅ¡kinant Å¡ių teisės normų turinį, darytina iÅ¡vada, kad jeigu Å«kininkas nėra įsteigęs įmonės, tai jo, kaip fizinio asmens veiklÄ , prievolinius santykius su kitais Å«kiniais subjektais ir valstybinėmis institucijomis reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK).

CK XI skyriuje įtvirtintas atstovavimo institutas, suteikiantis teisę fiziniam asmeniui (vadinasi, ir Å«kininkui) sudaryti įvairius sandorius per atstovÄ , iÅ¡duodant įgaliojimÄ atstovauti įgaliotÄ jį nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.132 str. 1 d., CK 2.137 str. 1 d.). Advokato teigimu, bÅ«tent vadovaudamasi Å¡ia įstatymo suteikta teise, A. S. Kauno miesto 14-ame notarų biure 2005 m. kovo mėnesio 22 d. iÅ¡davė įgaliojimÄ seseriai V. R., kuriame be kitų atstovavimo veiksmų, pastarajai buvo suteikta teisė atstovauti A.

S. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pateikiant deklaracijas ir kitus dokumentus. Kaip parodė liudytoja A. D. (Å¡iuos parodymus patvirtina byloje esančios deklaracijos), deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai teismo nuosprendyje nustatytu laikotarpiu nuo 2005-05-31 d. iki 2008-01-31 d. kaip tik ir pateikė V. R.. Ä®vertinus tai, kad įgaliotinis turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ tinkamai įvykdyti pavedimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ir atsakomybė už netinkamÄ prievolės prieÅ¡ valstybinę mokesčių inspekcijÄ Ä¯vykdymÄ tenka ne A.

S., o jos įgaliotam asmeniui V. R., kuri pagal jai iÅ¡duotÄ ir priimtÄ vykdyti įgaliojimÄ tapo atsakinga už teisingÄ atskaitomybės duomenų pateikimÄ atitinkamoms valstybinėms institucijoms.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nuteistosios atstovo nuomone, darytina iÅ¡vada, kad teismas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio nuostatas aiÅ¡kino tik gramatiÅ¡kai, o ne sistemiÅ¡kai, t. y. nesiedamas aiÅ¡kinimo su Civiliniame kodekse ir Ūkininko Å«kio įstatyme numatytu Å«kininko Å«kio veiklos teisiniu reglamentavimu.

Toks formalus įstatymo normos aiÅ¡kinimas nulėmė neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl baudžiamosios atsakomybės A. S. kilimo.Pažymi ir tai, kad Alytaus valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama A. S. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , o po to V. R. teikiamus finansinės atskaitomybės dokumentus (deklaracijas) pripažino, jog V. R. tokiÄ teisę turi, tuo pačiu turėdama ir pareigÄ teikti teisingus finansinės atskaitomybės dokumentus bei bÅ«ti atsakinga už Å¡ių dokumentų turinio teisingumÄ .Anot advokato, teismas taip pat neįvertino ir to, kad V.

R., turėdama A. S. iÅ¡duotus tris notariÅ¡kai patvirtintus įgaliojimus (2005-03-22 d., 2005-04-14 d., 2005-08-25 d.), kurie iÅ¡ esmės suteikė jai teisę spręsti visus su A. S. Å«kiu susijusius klausimus (turto tvarkymÄ , A. S. atstovavimÄ santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tarp jų ir su valstybinėmis institucijomis ir kt.), t. y. faktiÅ¡kai bÅ«dama A. S. Å«kio reikalų tvarkytoja (vadove), buhalterinę apskaitÄ paprašė tvarkyti O. K.. Nors su ja V. R. nesudarė darbo sutarties, tačiau, kaip pripažino pati O.

K., ji faktiÅ¡kai tvarkė A. S. Å«kio apskaitÄ pagal dokumentus, kuriuos jai pateikdavo V. R.. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, O. K., tvarkydama buhalterinę apskaitÄ , t. y. faktiÅ¡kai atlikdama buhalterės darbÄ , negalėjo nesuprasti ir to darbo teisinių pasekmių bei savo atsakomybės už atliktÄ darbÄ . Todėl, apelianto įsitikinimu, buvo bÅ«tina įvertinti O. K. veiksmus baudžiamosios teisės taikymo aspektu, t. y. įvertinti, ar esant faktiniams buhalterės darbo santykiams jai už netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ nekilo baudžiamoji atsakomybė.

Apelianto manymu, nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad dėl tam tikrų buhalterinės apskaitos veiklos trÅ«kumų nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti A. S. Å«kio turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. iki 2008 m. sausio 31 d., t. y. kad dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos atsirado BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Teigia, jog pirma, teismas nemotyvavo, kokio konkrečiai Å«kio Å«kinės veiklos parametro dėl buhalterinės apskaitos klaidų negalima nustatyti, nes Å«kio turtas ir įsipareigojimai bei struktÅ«ra yra skirtingos ekonominės ir teisinės sÄ vokos.

Todėl teismas nuosprendyje nurodydamas kilusias žalingas pasekmes neturėjo apsiriboti bendro pobūdžio teiginiu, o privalėjo nurodyti, kokių A. S. ūkininko ūkio veiklos parametrų nebuvo galima nustatyti.Antra, advokatas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pripažindamas A. S. kalta, teismas be pagrindo rėmėsi Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-04-24 d. patikrinimo aktu Nr. A4-25. Teigia, jog šio patikrinimo tikslas – privalomų mokėti valstybei mokesčių paskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas.

Todėl vien dėl tyrimo tikslų ir objektų skirtumo tikrinant mokesčio sumokėjimo teisingumÄ bei buhalterinės apskaitos tvarkymÄ negalima pripažinti aktÄ pakankamu įrodymu, patvirtinančiu BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimÄ . Be to, nustatant paminėtoje teisės normoje numatytus padarinius, bÅ«tinos specialios žinios, kurias gali turėti arba specialistas, arba ekspertas (BPK 84, 89 straipsniai). Pažymi, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė A. D. nėra nei ekspertė, nei specialistė BPK 89 straipsnio taikymo prasme.

Todėl patikrinimo aktas taip pat nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto iÅ¡vada. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, kad patikrinimo aktas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pripažintas A. S. kaltės įrodymu.Trečia, apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, jog A. S. Å«kininko Å«kio turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. iki 2008 m. sausio 31 d. nebuvo galima nustatyti dėl to, jog į Å«kio apskaitÄ už šį laikotarpį nebuvo įtrauktos 5 Å«kinės - finansinės operacijos bei sandoriai su turtu.

Teigia, kad Å¡i teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta pirmiausia dėl to, jog prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, t. y. 2009-04-24 d. patikrinimo akto iÅ¡vadai, be to, ji yra iÅ¡ esmės neteisinga. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo akto 1.2 punkte (akto 6 psl.) nurodyta, jog Å«kio buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytas galvijo (buliaus) įsigijimas iÅ¡ A. J., tačiau apskaitoje nėra įrašų apie Å¡io galvijo praradimÄ , taip pat patikrinimui nebuvo pateikti jokie pirminiai dokumentai (nuraÅ¡ymo, pardavimo ar kt. dokumentai), susiję su Å¡io galvijo pradingimu (nuraÅ¡ymu).

Teigia, kad analogiÅ¡ka situacija yra ir su 6 galvijų iÅ¡ fizinių asmenų (2 inkriminuotos veikos epizodas) bei iÅ¡ Vokietijos ir PrancÅ«zijos firmų įsigijimu (3 inkriminuotos veikos epizodas) ir galvijų perdavimo V. R. Å«kiui bei 31 galvijo įsigijimo iÅ¡ PrancÅ«zijos firmos ir perdavimo V. R. Å«kiui (5 inkriminuotos veikos epizodas). Ä®gytas turtas buvo apskaitytas, o vėliau nuraÅ¡ytas nesant pirminių nuraÅ¡ymÄ patvirtinančių dokumentų. Nuteistosios atstovo įsitikinimu, turto judėjimÄ pateisinančių dokumentų nebuvimas gali bÅ«ti vertinamas tik kaip turto perleidimo teisėtumÄ ar neteisėtumÄ patvirtinanti aplinkybė, bet ne kaip aplinkybė, dėl kurios negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, o nagrinėjamu atveju buhalterinėje apskaitoje turto padidėjimas ir sumažėjimas buvo fiksuotas.

Teigia, kad turto sumažėjimÄ pateisinančių dokumentų nebuvimas sukėlė A. S. kitas teisines pasekmes – suraÅ¡yto patikrinimo akto pagrindu jai buvo priskaičiuoti nesumokėti mokesčiai bei taikytos kitos mokestinės sankcijos. Tokios pat aplinkybės nustatytos ir dėl traktoriaus „John Deete 6320 SE“ - jo įsigijimas ir nuraÅ¡ymas buvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, konstatuojant, jog nėra traktoriaus nuraÅ¡ymÄ pagrindžiančių dokumentų.Anot apelianto, iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡ Å«kyje esančių buhalterinės apskaitos dokumentų, kitose institucijose, atliekančiose galvijų bei transporto priemonių registrÄ , saugomų dokumentų buvo galima nustatyti A.

S. Å«kininko Å«kio turtÄ ir įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. iki 2008 m. sausio 31 d., o turto sumažėjimÄ pateisinančių dokumentų nebuvimas nesukelia BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, tik užtraukia kito pobÅ«džio atsakomybę. Todėl, nuteistosios atstovo įsitikinimu, įvertinus skundo motyvus, darytina iÅ¡vada, kad A. S. veikoje nėra BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta.Teismo posėdyje nuteistoji, nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų pažeidimų, sukliudžiusių teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis), nes suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

Byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Bylos duomenys liudija, kad 2010 m. liepos 15 d. A. S. buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (4 t. 103-104 b. l.). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kaltinant A. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 2010 m. rugsėjo 29 d. buvo perduota TelÅ¡ių rajono apylinkės teismui, kuris pripažino A. S. kalta ir nuteisė už aplaidų apskaitos tvarkymÄ pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (5 t. 168-172 b. l.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. S. 2005 m. vasario 7 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje įregistravo ūkininko ūkį adresu: (duomenys neskelbtini). Ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (4 t. 15 b. l.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme A. S. parodė, kad įkurti ūkį jos vardu sumanė V. R., V. R. jai taip pat pasakė, kad jauniesiems ūkininkams yra suteikiamos lengvatos, paaiškino, kad ūkiui vadovaus ji (V.

R.). Å is pasiÅ«lymas buvo viliojantis, bet paskui ji pamatė, kad neturi reikiamų žinių, iÅ¡silavinimo. Kadangi jos sesuo V. R. pažadėjo viskuo rÅ«pintis, ji nusprendė tapti Å«kininke. Ji pati žemės neturėjo, todėl V. R. žemes jai dovanojo, o paskui tas žemes ji dovanojo V. R., t. y. grÄ Å¾ino žemes jų savininkams, kurie jas turėjo iki įsteigiant jos vardu Å«kį. Ji taip pat neturėjo ir savo lėšų. Atsakydama į teisėjos klausimÄ , A. S. paaiÅ¡kino, kad steigiant jaunojo Å«kininko Å«kį buvo privilegijų, su seserimi V.

R. ji kalbėjo, kad pigiau kainuotų kuras. Ji (A. S.) banke atidarė sÄ skaitÄ , tačiau mokėjimų neatliko, į (duomenys neskelbtini) nevyko, Å«kio veikla nesidomėjo. Deklaracijas ji pasiraÅ¡ydavo jų netikrinusi, jai V. R. sakė, kad deklaracijas turi pasiraÅ¡yti ji pati, nes Å«kis registruotas jos vardu. 2007 m. vasarÄ ji V. R. paprašė panaikinti Å«kį, nes pasikeitė jos (A. S.) Å¡eimyninė padėtis. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė ir tai, kad V. R. pateiktus dokumentus ji pasiraÅ¡ydavo į juos nekreipdama dėmesio, keletÄ kartų yra pasiraÅ¡iusi tuščiuose popieriaus lapuose (4 t. 63-65 b. l., 5 t. 134-135 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. S. parodė, kad ji sutiko su V. R. pasiÅ«lymu kurti jaunojo Å«kininko Å«kį ir projektÄ gauti paramai iÅ¡ Europos SÄ jungos. Deklaracijas ji pasiraÅ¡ydavo jų netikrinusi, V. R. jai sakė, kad jokia veikla jos (A. S.) Å«kyje nevyksta. PaaiÅ¡kino, kad galvijus pirko V. R., nes ji pati apie galvijus mažai kÄ suprato, žemę jai dovanojo J. R., dovanojimo sutartis buvo sudaryta V. R. iniciatyva. IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad paraiÅ¡kas gauti paramÄ už 2006 metais ir 2007 metais įsigyjamus veislinius gyvÅ«nus, taip pat paraiÅ¡kÄ tiesioginėms iÅ¡mokoms už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 metais gauti pateikė A.

S., kad minėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi, patvirtinta A. S. parašu (4 t. 13, 20 , 21-24 b. l.). Nupirktų veislinių gyvūnų laikymo sutartyse Nr. 17 ir Nr. 12 pirkėja nurodyta A. S. (3 t. 159, 173 b. l.), A. S. vardu pasirašyti ir kiti dokumentai: pirkimo organizatoriaus apklausos žodžiu sprendimo dėl konsultavimo paslaugų pirkimo protokolas Nr. 1 (2 t. 106 b. l.), dokumentai, susiję su traktoriaus pirkimu (2 t. 117, 121-124, 125, 126, 136-139, 140, 141), paramos prašymas „Kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini)“ projekto įgyvendinimui (2 t. 4-18 b. l.), projektų įgyvendinimo ataskaitos (2 t. 51-57, 82-89) bei kiti byloje esantys su A.

S. Å«kio veikla susiję dokumentai. Bylos duomenys taip pat patvirtina A. S. parodymus, kad ji, nuspręsdama tapti jaunÄ ja Å«kininke, neturėjo nei savo lėšų, nei žemės. Žemės sklypus A. S. dovanojo jos sesuo V. R. ir pastarosios sutuoktinis J. R. (1 t. 42-46, 47-48, 49-51, 52-53 b. l.), o po kurio laiko A. S. minėtus sklypus, juos „parduodama“, grÄ Å¾ino V. R. (1 t. 54-55, 56-63 b. l.). A. S. V. R. pardavė traktorių „Belarus“ (1 t. 77-78 b. l.). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad už valstybės lėšas A.

S. įsigyti galvijai buvo perduoti V. R. ūkiui, pastarosios ūkiui perleistas ir traktorius „John Deere 6320 SE“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. R. nurodė, kad ji savo seseriai A. S. padovanojo apie 47 ha žemės ir A. S., įkeisdama žemes, iš banko paėmė apie 50 000 Lt paskolas. Už šias lėšas buvo nupirktas traktorius, pasėti pasėliai. Darbus atliko jos (V. R.) ūkio darbininkai, technika ir gyvuliai buvo laikomi jos (V. R.) ūkio patalpose. Gyvuliai buvo laikomi jos tvarte, nes A.

S. neturėjo reikiamų laikymo sÄ lygų (4 t. 48-49 b. l.). IÅ¡ liudytojos O. K. parodymų matyti, kad ji A. S. Å«kio dokumentus sutvarkydavo papraÅ¡yta V. R., A. S. į Å«kio valdymÄ nesikiÅ¡o, Å«kio veikos finansiniais rezultatais nesidomėjo (4 t. 75-76, 93, 5 t. 156-157 b. l.). Kolegijos nuomone, įvertinus bylos medžiagÄ , yra pagrindas manyti, kad A. S. ir V. R., siekdamos V. R. Å«kiui gauti Europos sÄ jungos iÅ¡mokas, kurios skiriamos tik jauniesiems Å«kininkams, formaliai A. S. vardu įsteigė Å«kininko Å«kį, o gautomis Europos SÄ jungos lėšomis ir už jas įsigytu turtu realiai disponavo V.

R., Taigi, yra pagrindas manyti, kad A. S. ir V. R. tarpusavyje susitarusios, galėjo sukčiauti, t. y. galėjo padaryti BK 182 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pagrindas tokiai iÅ¡vadai yra ir A. S. V. R. suteikti labai platÅ«s įgaliojimai valdyti ir tvarkyti A. S. vardu įsteigtÄ Å«kį (1 t. 34, 35, 36). Minėti įgaliojimai taip pat rodo, kad A. S. tikslas buvo padėti seseriai gauti jos Å«kio vystymui reikalingÄ Europos sÄ jungos paramÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos iÅ¡vengimas apgaule.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ arba valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti.

Apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iÅ¡ apgaulės formų. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtÄ . Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad, nors A.

S. nurodė, kad kai kurių byloje esančių dokumentų ji nepasirašė, juos, suklastodama paraÅ¡Ä , galėjo pasiraÅ¡yti V. R. (4 t. 63-65 b. l.), Å¡i aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu liko neiÅ¡tirta. Ä®vertinusi paminėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad faktiÅ¡kai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neatitinka nuosprendyje iÅ¡dėstytų ir įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad buvo padaryta ne tik veika, už kuriÄ yra nuteista A.

S., bet ir kita nusikalstama veika. Be to, nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs ne vienas asmuo, o keli tarpusavyje susitarę asmenys – A. S. ir V. R.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytos ir faktinės veikos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi, teismas teisiamajame posėdyje turėjo vertinti, ar kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes kaltinamajame akte nenurodytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos svarbios esminės faktinės aplinkybės atitinka ir kito nusikaltimo – sukčiavimo – sudėtį.             Pažymėtina, jog nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, kad, nors neiÅ¡samiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikÅ¡ti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, tačiau teismas taip pat pabrėžė, jog kaltinamajame akte neturi bÅ«ti esminių trÅ«kumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliÅ«tį teisingo sprendimo priėmimui.

Kaltinamasis aktas teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, bÅ«tent todėl privalo atitikti byloje faktiÅ¡kai nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ 14 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kita – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas).Nagrinėjamu atveju byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes jame neteisingai nurodytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės – bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių.

Nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimÄ ir pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pavirÅ¡utiniÅ¡kas, neiÅ¡samus bylos tyrimas ikiteisminio tyrimo stadijoje, lėmė įstatymų garantuotų kaltinamosios teisių suvaržymÄ ikiteisminio tyrimo stadijoje, nutartyje paminėtus kaltinamojo akto suraÅ¡ymo trÅ«kumus (BPK 219 straipsnio 3 punktas), kurių negalima iÅ¡taisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylÄ .

Esminiai Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai, nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo netikslumai, sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Tai gali bÅ«ti padaryta tik prokuroro ar nukentėjusiojo praÅ¡ymu, laikantis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos reikalauja atkreipti ypatingÄ dėmesį į praneÅ¡imÄ kaltinamajam apie kaltinimÄ .

Detali informacija apie nusikaltimÄ baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raÅ¡tu praneÅ¡ama apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindÄ . Nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, prokuroras BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka praÅ¡ymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis nepateikė, apeliacinės instancijos teismas to padaryti nepasunkindamas nuteistosios padėties, nepažeisdamas apeliantės teisės į gynybÄ , savo iniciatyva negali.

Esant tokioms aplinkybėms, byla perduotina prokurorui. Pripažintina, kad toks sprendimas, iÅ¡ dalies tenkinant nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ , apeliacinio skundo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, nevirÅ¡ija, nes skundu praÅ¡oma panaikinti nuosprendį. Priėmus sprendimÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui, kiti apeliacinio skundo motyvai nebenagrinėjami. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a :                          TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį, kuriuo A.

S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, panaikinti, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yto iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto perduoti TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«rai. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Klavdija Kruminienė                                                                                                                                   Danutė Matiukienė