2016-12-20 Nr. AB-24054-3-61-3-04050-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1684-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04050-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimą.

Nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. buvo laikomas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Šiuo laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m ploto reikalavimas, dėl to patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Kamerose buvo tik dvi kėdės ir vienas mažas stalas, todėl nebuvo galimybės keturiems laikomiems asmenims pavalgyti. Tualetas iš esmės neatskirtas nuo likusios patalpos, todėl neužtikrinamas asmeninis privatumas. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusią Lietuvos ir viršnacionalinių teismų praktiką, patyrė neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti iš Lietuvos valstybės.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15-20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikui nuo jo nurodytų pažeidimų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas lygiomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K su juo būtų sąmoningai elgtasi nežmoniškai. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį.

Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pagal šio teisės akto ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Visos kameros yra aprūpinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (b. l. 25-28) pareiškėjo skundą pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 470 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. Šiuo laikotarpiu, pažeidžiant nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas apie 3 mėnesius (b. l. 15-16).

Remdamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnio nuostatomis, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija (pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieš Graikiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą, 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo nr. 47095/99), 2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą (pareiškimo nr. 12066/02), 2008 m. lapkričio 18 d. sprendime byloje S. prieš Lietuvą ir kt.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, teismas sprendė, kad atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymo vietų perpildymo bei tai, kad atsakovo atstovas neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Teismas pažymėjo, jog valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją (pareiškimo nr. 41035/98); 2006 m. vasario 2 d. sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją (pareiškimo nr. 41211/98)).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo laikymas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą laikomas objektyviai darančiu neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, todėl pareiškėjui priteistinas patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau teismas pasisakė, kad pareiškėjo prašoma priteisti pinginė kompensacija neproporcinga jo patirtai neturtinei žalai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką panašiose bylose, už vieną mėnesį laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteistina 58-216 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-790/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1453/2013, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-140/2014, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-315/2014, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-379/2014, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-464/2014, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-516/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-275/2014, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje A575-622/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje A-821-442/2015, 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje A-1059-858/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1326-575/2015 ir kt.).

Be to, dalis pareiškėjo nusiskundimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiški. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo.

Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Atsižvelgus į išdėstyta, inter alia tai, kad teismų praktikoje panašiose bylose, už vieną mėnesį laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteisiamas 58-174 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjo nurodytas patirtos žalos įvertinimas pinigais (3 000 Eur) laikytas neproporcingu patirtai žalai. Atsižvelgę į tai, teisinių santykių reglamentavimą, teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad skundžiamu laikotarpiu (2013 m. rugsėjo 16 d.

– 2014 m. gruodžio 20 d.) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo 3 mėnesius, todėl jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, žalos dydį įvertinus 470 Eur.

III. Pareiškėjas R. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 35-36), kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo išdėstytus motyvus ir argumentus, nesivadovavo teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. (apytiksliai 460 dienų) buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, sąlygomis: kameros (apie 8 kv. m ploto) buvo perpildytos, jose laikoma 3-4 asmenys, šalta, drėgna, trūksta oro, tamsu, siaučia tarakonai ir kitokie parazitai.

3. Kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei numatyta teisės aktuose – kalinimo taisyklėse, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintų higienos normų HN 76:1999 6.15 punkte (norma – ne mažiau kaip 5 kv. m). Kameros taip pat turi inventorių: stalas (0,50 kv. m), 2 gultai dviejų aukštų (4 kv. m), sanitarinis mazgas (1,8 kv. m). Nors pagal higienos normą HN 76:2010 inventorius (baldai ir pan.) neįskaitomas į kameros plotą, tačiau pagal europietiškus standartus į tai turi būti atsižvelgiama. Tokiu būdu, pareiškėjas tokiose mažose kamerose buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, atlikinėti gamtinius reikalus kitų akivaizdoje, jam tekdavo mažiau nei 1 kv. m ploto, o tai žemino pareiškėjo orumą, jis buvo kalinamas kankinant, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Konvencijos 3 straipsnį. Pati kalinimo vietos administracija talpina daugiau nei leidžiama įkalintųjų į kameras, o valstybė perpildymą argumentuoja lėšų trūkumu.

4. Gyvenamose patalpose nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, kas labai pakenkė pareiškėjo akims, sutrikdė jo sveikatą.

5. Apie reikalavimų neatitinkančias kalinimo sąlygas, kurios išliko iki šiol, nurodoma ir Seimo kontrolieriaus atliktame tyrime (pažyma Nr. 4D-2008/2-1277).

6. Atvykus ar išvykstant (etapu) iš / į Lukiškių TI-K, atliekama asmens apžiūra, tačiau ji atliekama antisanitarinėmis sąlygomis: yra šalta, purvina, asmuo esant žemai temperatūrai verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes. Tokiu būdu, taip pat žeminamas asmens orumas.

7. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą: dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jautė baimę, apatiją ir t. t., kurią vertina 3 000 Eur.

8. Lukiškių TI-K teiginiai, kad suteikiama įvairiausių pasivaikščiojimų, tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui ploto tekdavo pagal teisės aktus, yra neteisingi, neatitinka tikrovės, taip siekiama sumenkinti atsakovo atstovo kaltę.

9. Remiasi Europos ministrų komiteto, Europos kalinimo taisyklių rekomendacijomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią yra nustatyti orientaciniai kompensacinių dydžiai (1 diena – 78 Lt, t. y. 23 Eur).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir tai sieja su netinkamu faktinių bylos aplinkybių vertinimu bei prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui, šias aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus tinkamai įvertino. Teismų praktikoje, kuri pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) yra privaloma teismams, nagrinėjant panašias ar analogiškas bylas, konstatuojama, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A4-1212/2006). Todėl pareiškėjo nesutikimas dėl pažeidimo aplinkybių kvalifikavimo ir dėl teismo pateikto teisės aiškinimo bei taikymo nepaneigia teismo motyvų, kurie yra pagrįsti ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ko, nesant tai paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo nustatytas faktines aplinkybes tirti iš naujo bei jas vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, kad pagal subsidiarumo doktriną pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai, kad, visų pirma, nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr. EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją). Šiuo atveju EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-744-261/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus. Tačiau tai nėra baigtinis sąrašas aplinkybių, darančių įtaką sprendimui dėl pažeistų teisių apgynimo būdo bei pasirinkus neturtinės žalos atlyginimą pinigais – jos dydžio. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti vertinamas atskirai (2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė sprendimo priteisti pareiškėjui 470 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą motyvus, remdamasis pažeidimo trukme, pobūdžiu ir mastu. Apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad pareiškėjas pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo duomenis buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. ir šiuo laikotarpiu tenkantis asmeniui kameros plotas buvo mažesnis už nustatytą minimalų 3,6 kv. m 74 dienas (b. l. 15-16). Įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, nėra, todėl teismas jais remiasi.

Pažymėtina, jog Europos Tarybos 2006 m. patvirtintos Europos kalėjimų taisyklės tiesiogiai nenustato gyvenamojo ploto normų kamerų tipo patalpoms. Jose tik pažymima, kad turi būti užtikrinta tinkama erdvė ir kvadratiniais, ir kubiniais metrais. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Žmogaus teisių konvenciją – tai priklauso nuo daugelio aplinkybių (tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, galimybė mankštintis lauke, fizinių ir psichinių įkalinto asmens savybių ir pan. (žr. 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją (pareiškimo nr. 36898/03), 92 p.; 2013 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Torreggiani ir kt. prieš Italiją (pareiškimų nr. 43517/09, 46882/09, 55400/09 ir kt.), 69 p.). Paprastai pripažįstama, kad minimalus reikalaujamas asmeninės erdvės plotas yra ne mažiau kaip 3 kv. m (žr., pvz., 2005 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Mayzit prieš Rusiją (pareiškimo nr. 63378/00), 40 p.; 2005 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Labzov prieš Rusiją (pareiškimo nr. 62208/00), 44 p.; 2007 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Andrey Frolov prieš Rusiją (pareiškimo nr. 205/02), 47-49 p.; 2007 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Kantyrev prieš Rusiją (pareiškimo nr. 37213/02), 50-51 p.; 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą byloje Lind prieš Rusiją (pareiškimo nr. 25664/05), 59 p.; 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Marian Stoicescu prieš Rumuniją (pareiškimo nr. 12934/02), 13 ir 24 p.; 2009 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Orchowski prieš Lenkiją (pareiškimo nr. 17885/04), 122 p.; 2012 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Vartic prieš Rumuniją (pareiškimo nr. 12152/05) ir kt.).

Pastebėtina, kad tik Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) laikosi nuostatos, jog kiekvienam kaliniui privalo būti užtikrintas bent 4 kv. m plotas. Tačiau pabrėžtina, jog tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačią jų sklaidą teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., dėl Europos kalėjimų taisyklių Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo byloje Tomas Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo nr. 42615/06), 73 p.). Taigi, šie dokumentai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi, nors 4 kv. m ploto reikalavimą iš esmės atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte numatytas minimalus 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui reikalavimas.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju taikė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus dėl gyvenamojo ploto normų kamerų tipo patalpoms bei žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos.

Taip pat teismas, nustatydamas žalos atlyginimo dydį, rėmėsi ir Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis bei teismų praktika panašiose bylose, todėl priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga ir keisti jos dydžio nėra pagrindo.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas