Legislator Case Law & Legislation
9b31ec15-381f-4d2a-99cd-092b3f1be46a AI generated

9b31ec15-381f-4d2a-99cd-092b3f1be46a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9b31ec15-381f-4d2a-99cd-092b3f1be46a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A556 - 3513/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00505-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.1; 9.8.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),    sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai V.

Legislator headnote

AI generated

9b31ec15-381f-4d2a-99cd-092b3f1be46a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Č. bei I. D. pajamų gavimo faktÄ patvirtina dar ir Å vedijos mokesčių administratorius.Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 28-30) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad jeigu patikrinimo metu atitinkamas pajamų Å¡altinis nebuvo pripažintas pagrįstu, tai nėra pagrindas teigti, jog jis nebuvo vertintas. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja Mokestinių ginčų komisijai pateikė duomenis apie trijų asmenų (A. ir E. Č. ir I. D.) Å vedijoje gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, pakartotinio patikrinimo metu Inspekcija vertino duomenis, ar pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A556 - 3513/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00505-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.1; 9.8.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),    sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai V.

Č.,pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Linui Vasiliauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos           V. Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V. Č. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėja V. Č. (toliau - ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2010 m. vasario 2 d. sprendimÄ Nr. S-37-(7-6/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ Nr. 68-353, Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ Nr. 35-112.

                PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Mokestinių ginčų komisija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , kaip ir mokesčių administratorius, nevertino visų jai pateiktų vertinti dokumentų ir duomenų, neatsižvelgė į visų galimų pareiÅ¡kėjos pajamų Å¡altinių visumÄ . Taip iÅ¡ galimų pareiÅ¡kėjos pajamų Å¡altinių dingo jos sÅ«naus E. Č. gautos ir pareiÅ¡kėjai perduotos piniginės sumos. PareiÅ¡kėjos manymu, toks sprendimas prieÅ¡tarauja ankstesniam Mokestinių ginčų komisijos sprendimui Å¡ioje byloje, taip pat ir skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos sprendime konstatuotam faktui, jog ginčo dėl to, kad A. ir E. Č. bei I.

D. gavo pajamų Å vedijoje, nėra. Tai, kad Å vedijoje uždirbtus pinigus perdavė pareiÅ¡kėjai, vietos mokesčių administratoriui 2008-09-19 pateiktuose paaiÅ¡kinimuose patvirtino E. Č., A. Č. bei I. D. Å ie jų tvirtinimai nėra paneigti, mokesčių administratorius pakartotinio patikrinimo metu neapklausė Å¡ių asmenų dėl jų galbÅ«t sutaupytų ir pareiÅ¡kėjai perduotų piniginių lėšų, nesiaiÅ¡kino, kiek ir kokių iÅ¡laidų jie turėjo gyvendami Å vedijoje. PareiÅ¡kėjos manymu, Mokestinių ginčų komisija netinkamai identifikavo ginčo objektÄ , t. y. visi sprendime pateikti skaičiavimai apie tai, jog A.

Č. bei I. D. negalėjo pareiškėjai perduoti jokių savo santaupų arba jų apskritai nesukaupė, paremti Inspekcijos 2009-07-10 patikrinimo akte Nr. 35-112 išdėstytais skaičiavimais ir prielaidomis, jog minėti asmenys pareiškėjai perdavė 175 000 Lt. Tačiau VMI prie FM 2009-11-23 sprendime Nr. 68-353 konstatuota, jog pareiškėja neva nepagrindė ne 175 000 Lt, o 97 123,2 Lt sumos. Taigi atitinkamai atsižvelgiant į tai ir turėjo būti vertinamos nurodytų asmenų dalies gautų pajamų perdavimo ar neperdavimo pareiškėjai galimybės. Pareiškėjos teigimu, iš pateiktų skaičiavimų matyti, kad jie akivaizdžiai tendencingi.

PareiÅ¡kėjos teigimu, jokiais objektyviais rodikliais nepagrįstas teiginys, jog pragyvenimo iÅ¡laidos Å vedijoje yra ženkliai didesnės nei Lietuvoje. Kokiais kriterijais remiantis buvo nustatytas pragyvenimo lygių skirtumo ženklumas, nenurodoma. PareiÅ¡kėjos teigimu, dar akivaizdesnis mokesčių administratoriaus skaičiavimų ir iÅ¡vadų nepagrįstumas matomas atlikus skaičiavimus remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamais vidutiniais statistiniais rodikliais ir imant netgi aukÅ¡tesnio pragyvenimo lygio kategorijÄ â€žmiestas ir kaimas“ (mokesčių administratorius patikrinimo akte teikė duomenis apie vartojimo iÅ¡laidas kaimo vietovėje).

Pareiškėjos skaičiavimu, per 2003-2006 metų laikotarpį laisvų lėšų susidaro 118 747,9 Lt, t. y. 21 624,7 Lt daugiau nei mokesčių administratorius reikalauja pagrįsti. Pareiškėjos manymu, taip paneigiamos tiek mokesčių administratoriaus, tiek Mokestinių ginčų komisijos sprendimų išvados, jog A. Č. ir I. D. neva negalėjo sutaupyti apskritai jokių lėšų. Pažymėjo, kad atlikdama skaičiavimus naudojosi tais pačiais informacijos šaltiniais, kuriais naudojosi ir mokesčių administratorius, tačiau imant didesnes pragyvenimo išlaidų vertes.

Taigi, net padidinus pragyvenimui skirtų iÅ¡laidų dydį, minėti asmenys faktiÅ¡kai galėjo ir turėjo sukaupę pinigų sumÄ , virÅ¡ijančiÄ 97 123,2 Lt. Be to, tais pačiais laikotarpiais pas tÄ patį darbdavį dirbo ir E. Č., kuris nurodytu laikotarpiu gavo 118 851,34 Lt pajamų iÅ¡skaičiavus mokesčių ir kuris taip pat teigia pareiÅ¡kėjai perdavęs dalį uždirbtų pajamų. Å ios pinigų sumos mokesčių administratoriaus net nebuvo vertintos. PareiÅ¡kėjos teigimu, nors mokesčių administratoriaus sprendime nurodoma, kad pareiÅ¡kėja neturi piniginių lėšų įvežimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ patvirtinančių dokumentų, jų konvertavimÄ patvirtinančių dokumentų, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgiama į tai, kad ji objektyviai gali jų neturėti, kadangi ne ji pati uždirbo ir gabeno gautas lėšas į LietuvÄ .

PaaiÅ¡kino, kad faktas, jog jos giminaičiai ne kartÄ ir ne du per metus ginčo laikotarpiu grįždavo į LietuvÄ yra patvirtintas Pasienio apsaugos tarnybos pateikta informacija, o tokiu atveju, jeigu į LietuvÄ Ä¯vežamų pinigų suma nevirÅ¡ija 10 000 Lt sumos, jokios privalomos muitinės patikros nėra nustatytos, atitinkamai nėra jokių tokius faktus patvirtinančių dokumentų. Nurodė, kad ji nėra verslininkė ar individualia veikla besiverčiantis asmuo, kuriems taikytini aukÅ¡tesni standartai, t. y. veikti apdairiai, rÅ«pintis atliekamų veiksmų, susijusių su vykdoma veikla, dokumentavimu, todėl reikalauti iÅ¡ jos tokių duomenų, kurių objektyviai ji gali ir neturėti, nėra pagrįsta.

Pažymėjo, kad taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjos sutuoktinis perdavė jai savo uždirbtas lėšas tam, kad Å¡i pervestų jas A. Č. bei I. D. PareiÅ¡kėjos sutuoktinio pajamų gavimo faktÄ patvirtina darbdavio pažymos apie iÅ¡mokėtas sumas. Taigi, kokių duomenų pagrindu mokesčių administratorius jos sutuoktinio gautas pajamas pripažįsta realiu pareiÅ¡kėjos pajamų Å¡altiniu, o jos vaikų gautas pajamas – ne, neaiÅ¡ku, nors duomenys apie Å¡ias pajamas pateikiami iÅ¡ vienodų Å¡altinių – darbdavių, o E. Č., A.

Č. bei I. D. pajamų gavimo faktÄ patvirtina dar ir Å vedijos mokesčių administratorius.Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 28-30) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad jeigu patikrinimo metu atitinkamas pajamų Å¡altinis nebuvo pripažintas pagrįstu, tai nėra pagrindas teigti, jog jis nebuvo vertintas. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja Mokestinių ginčų komisijai pateikė duomenis apie trijų asmenų (A. ir E. Č. ir I. D.) Å vedijoje gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, pakartotinio patikrinimo metu Inspekcija vertino duomenis, ar pareiÅ¡kėjos sÅ«nus A.

Č. ir I. D. galėjo iÅ¡ Å vedijoje uždirbtų pajamų sutaupyti atitinkamas pinigų sumas, jas parsivežti į LietuvÄ ir perduoti saugoti pareiÅ¡kėjai. Toks Inspekcijos vertinimas susijęs su tuo, kad piniginės lėšos buvo pervedamos tik A. Č. ir I. D.. PareiÅ¡kėja tiek savo 2008-04-28 pirminiame paaiÅ¡kinime nurodė, kad pervedė pinigus sÅ«nui ir marčiai už automobilius, tiek 2008-05-06 paaiÅ¡kinime nurodė, kad tai yra A. Č. ir I. D. uždirbtos pajamos, kurias minėtieji asmenys buvo perdavę jai saugoti, o lėšų pervedimas buvo susijęs su Å¡io sÅ«naus verslo žlugimu, tokia pat pozicija yra iÅ¡dėstyta ir pareiÅ¡kėjos 2008-09-19 pastabose.

Todėl tai, kad pareiÅ¡kėja vėlesniuose mokesčių administratoriui ir Mokestinių ginčų komisijai teikiamuose dokumentuose kaip galimÄ pajamų Å¡altinį nurodė E. Č. Å vedijoje uždirbtas lėšas, nėra pakankamas įrodymas, jog minėtosios lėšos pareiÅ¡kėjai buvo perduotos pasaugai. Atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjos skundo teiginiai, kad Inspekcijos atlikti vertinimai ir skaičiavimai yra akivaizdžiai tendencingi, nėra teisingas. Pati pareiÅ¡kėja viso ginčo nagrinėjimo metu nuolat keitė savo pozicijÄ dėl jos patirtų iÅ¡laidų Å¡altinių.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos giminaičių pajamų gavimo Å vedijoje faktas nėra ginčijamas, tačiau pats su darbo santykiais susijusių pajamų gavimo faktas neįrodo, kad Å¡ios pajamos buvo perduotos pareiÅ¡kėjai pasaugoti, o vėliau pervedamos į pareiÅ¡kėjos sÅ«naus ir I. D. sÄ skaitÄ . Pirminio patikrinimo metu pareiÅ¡kėja nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtų lėšų pargabenimÄ Ä¯ LietuvÄ , jų konvertavimÄ , pakartotinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad pinigai, kurie jai buvo perduoti litais, buvo gabenami iki 10 000 Lt.

Nors nereikalaujama deklaruoti iki 10 000 Lt įvežamos pinigų sumos, o santykiai tarp artimų giminaičių ne visuomet yra grindžiami raÅ¡ytiniais dokumentais, tačiau net iÅ¡ artimo giminaičio pasaugai gavęs atitinkamas sumas asmuo paprastai žino, kokia pinigų suma jam yra perduota pasaugoti. Atsakovas akcentavo tai, kad pareiÅ¡kėja skirtingų mokesčių administratoriaus veiksmų atlikimo metu teikė skirtingus paaiÅ¡kinimus dėl į Å vedijÄ pervedamų pinigų kilmės, jų dydžio, todėl tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas negali kisti priklausomai nuo to, ar yra atliktas pareiÅ¡kėjos mokestinis patikrinimas, ar ne.

Atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjos motyvai apie tai, jog jos vaikai ir I. D. jai buvo perdavę pasaugai atitinkamas sumas, yra grindžiami tik minėtų asmenų paaiÅ¡kinimais, perduotų sumų dydis grindžiamas skaičiavimais, kokias sumas Å¡ie asmenys galėjo sutaupyti, todėl pareiÅ¡kėjos skunde nurodomi motyvai, atsakovo teigimu, vertintini kaip pasirinkta pareiÅ¡kėjos gynybinė pozicija. Atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos pateikti paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja ekonominei logikai.

Tai, kad pareiÅ¡kėja, praÅ¡oma pagrįsti jos pervestų lėšų gavimo Å¡altinius, pamirÅ¡o paminėti saugomas 175 000 Lt lėšas, atsakovo manymu, kelia pagrįstų abejonių dėl tų lėšų perdavimo fakto apskritai. Santaupų perdavimo fakto nepatvirtina ir tai, kad nors pareiÅ¡kėja neva turėjo grynaisiais pinigais didelę sumÄ piniginių lėšų, 2006-03-08 jos sutuoktinis paėmė                     20 000 Lt vartojimo paskolÄ . VMI prie FM, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai nurodoma pinigų suma nebuvo perduota saugoti, todėl ji nepagrindė turėtų lėšų įgijimo Å¡altinio.

Atsakovas akcentavo, kad pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi.    VMI prie FM, nustačiusi, kad atitinkamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, skirtumÄ apmokestino ir pritaikė pajamų mokesčio tarifÄ .Inspekcija atsiliepimu į skundÄ (b. l.

27) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Inspekcija nurodė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu (b. l. 105-112) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas, spręsdamas ginÄÄ , vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 33 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 70 straipsnio 1 dalimi, VMI prie FM virÅ¡ininko             2004-05-24 įsakymo Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių patvirtinimo“ 4.1 punktu.

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja tiek mokestinio patikrinimo metu, tiek nagrinėjant mokestinį ginÄÄ , nurodė įvairius galimus lėšų gavimo Å¡altinius. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nėra nuosekli ir nuolat keičia paaiÅ¡kinimus, jos nurodomos lėšų gavimo aplinkybės bei pinigų sumos ženkliai skiriasi. Mokestinio ginčo byloje nėra įrodymų apie atgabentų pinigų sumÄ bei konvertavimÄ , pasaugos ar kitokios sutarties, sudarytos tarp pareiÅ¡kėjos ir sÅ«naus bei jo sugyventinės, kuri pagrįstų perduotos pareiÅ¡kėjai sumos dydį, perduotų sumų dydis grindžiamas skaičiavimais, kokias sumas minėti asmenys galėjo sutaupyti ir kokias sumas galėjo pareiÅ¡kėjai perduoti, todėl pareiÅ¡kėja nepagrindė, jog jos pervestų pinigų į Å vedijÄ Å¡altinis yra jos artimų giminaičių Å vedijoje uždirbti pinigai susiję su darbo santykiais.

Tai, kad pareiÅ¡kėja vėlesniuose mokesčių administratoriui ir Mokestinių ginčų komisijai teikiamuose dokumentuose kaip galimÄ pajamų Å¡altinį nurodė E. Č. Å vedijoje uždirbtas lėšas, nėra pakankamas įrodymas, jog minėtosios lėšos pareiÅ¡kėjai buvo perduotos pasaugoti. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepagrindė, kad jos pervestų piniginių lėšų į Å vedijÄ Å¡altinis yra jos artimų giminaičių Å vedijoje uždirbtos su darbo santykiais susijusios pajamos jai buvo perduotos.

Teismas sutiko su Mokestinių ginčų komisijos sprendime bei atsakovo atsiliepime nurodyta pozicija, kad pareiÅ¡kėjos pateikti paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja ekonominei logikai: didelės pinigų sumos, jei jos bÅ«tų laikomos banke, galėtų atneÅ¡ti papildomos finansinės naudos ir užtikrinti lėšų saugumÄ , o pareiÅ¡kėja nurodo jas laikiusi namuose; prieÅ¡ siunčiant jas į Å vedijÄ , vėl konvertuotos į Å vedijos kronas. Nors, kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėja teigia, kad ji ir jos sutuoktinis, esant reikalui, galėjo naudotis vaikų paliktais saugoti pinigais, jos sutuoktinis paėmė 20 000 Lt vartojimo paskolÄ , kuri, pirminiais pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, buvo skirta sÅ«nui.

Å ie pareiÅ¡kėjos argumentai, teismo vertinimu, taip pat nėra įtikinami, kadangi tuo atveju, jei pats sÅ«nus paliko saugoti nemažas pinigų sumas pareiÅ¡kėjai, nėra tikslinga jo reikmėms imti paskolÄ iÅ¡ banko. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, o Å¡io įstatymo 6 straipsnyje nurodomi pajamų mokesčio tarifai. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (redakcija, galiojusi mokestinio patikrinimo laikotarpiu) 6 straipsnio nuostatomis, pajamos, kurios nėra nurodytos tarp apmokestinamųjų 15 procentų tarifu, apmokestinamos 27 procentų tarifu.

Teismas, sistemiÅ¡kai įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepagrindė lėšų įgijimo Å¡altinio, o mokesčių administratorius, pagrįstai vadovaudamasis VMI prie FM 2004-05-24 virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių patvirtinimo“, remdamasis nustatytais duomenimis, apskaičiavo pareiÅ¡kėjai mokėtinÄ gyventojų pajamų mokestį, su juo susijusius delspinigius bei baudÄ .

III. PareiÅ¡kėja apeliaciniu skundu (b. l. 117-123) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti. PareiÅ¡kėja apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, iÅ¡dėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. PareiÅ¡kėjos nuomone, mokesčių administratorius be jokio faktinio ir teisinio pagrindo eliminavo į LietuvÄ A. Č., I. D. bei E. Č. pargabentas ir pareiÅ¡kėjai perduotas pinigines lėšas.Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ (b. l. 136-139) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime į skundÄ pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad apklausti pareiÅ¡kėjos giminaičių dėl galimai sutaupytų pinigų ir patirtų iÅ¡laidų inspekcija nebegalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes pareiÅ¡kėjos artimi giminaičiai, pagal inspekcijos turimÄ ir pačios pareiÅ¡kėjos pateiktÄ informacijÄ , yra iÅ¡vykę gyventi į Å vedijÄ . IÅ¡ kitos pusės reikėtų įvertinti ir tai, kad vaikai (taip pat ir I.

D.) yra asmeniniais ryÅ¡iais su pareiÅ¡kėja susiję asmenys, t. y. jų pateikiami duomenys jau vien dėl Å¡ių priežasčių negalės bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki. Be to, jeigu pareiÅ¡kėja ar jos vaikai turėjo kokios nors ginčo aplinkybes papildančios informacijos, įvertinant tai, kad pirminis pareiÅ¡kėjos patikrinimas atliktas 2008 m., tai tokiÄ informacijÄ galėjo pateikti tiek teismui, tiek Mokestinių ginčų komisijai, tiek ir mokesčių administratoriui.

Todėl pareiÅ¡kėjos pozicija dėl papildomos informacijos gavimo nėra pagrįsta. PareiÅ¡kėja neteisingai nurodo, kad mokesčių administratorius yra nenuoseklus vertindamas jos artimų giminaičių pajamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 128) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.              Apeliacinis skundas atmestinas.              Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius nepripažino pareiÅ¡kėjos nurodytų pajamų gavimo Å¡altinių ir Å¡ias pajamas apmokestino GPM.PareiÅ¡kėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų lėšų gavimo Å¡altinių.

ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtÄ normÄ , patikrino byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas procesinės teisės normų. Teisėjų kolegija, nebeatkartodama skundžiamuose sprendimuose detaliai iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių, akcentuoja tik pagrindinius aspektus.Analizuojant byloje esančius faktinius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tokias bylai svarbias aplinkybes kaip: pareiÅ¡kėja nebuvo nuosekli nurodydama lėšų gavimo aplinkybes; pareiÅ¡kėja pirminių paaiÅ¡kinimų metu, nors ir žinojo apie artimųjų giminaičių neva perduotas saugoti pakankamai ženklias sumas, Å¡ių galimų lėšų Å¡altinių neminėjo; pareiÅ¡kėja savo paaiÅ¡kinimuose bei skunduose mokestinio ginčo metu nurodydavo skirtingas neva perduotų saugoti lėšų sumas; ekonomine logika nepaaiÅ¡kinama tai, kad iÅ¡ Å vedijos gautos lėšos konvertuotos į litus, o paskui, prieÅ¡ siunčiant jas į Å vedijÄ , vėl konvertuotos į Å vedijos kronas, kas taip pat sudaro nemaÅ¾Ä sumÄ papildomų iÅ¡laidų.

Be to, santaupų perdavimo fakto nepatvirtina ir tai, kad nors pareiÅ¡kėja neva turėjo grynaisiais pinigais didelę sumÄ piniginių lėšų, pareiÅ¡kėjos sutuoktinis paėmė vartojimo paskolÄ ; pareiÅ¡kėjos artimieji giminaičiai negalėjo vien iÅ¡ nurodytų pajamų Å¡altinių sukaupti tokio dydžio santaupų; E. Č. santaupos nebuvo nurodytos kaip galimas pajamų Å¡altinis pirminiuose pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimuose. Taigi surinktų faktinių duomenų visuma neabejotinai buvo įvertinta tinkamai, t. y. ne besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai.

Teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiÅ¡kėja nepagrindė turėtų lėšų įgijimo Å¡altinio.             Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjant šį mokestinį ginÄÄ buvo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos ir įvertintos ginčui reikÅ¡mingos aplinkybės, ir pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai pareiÅ¡kėjai sumokėti apskaičiuotas mokesčių sumas. PareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde nėra nurodyta esminių argumentų, kurie paneigtų Mokestinių ginčų komisijos bei pirmosios instancijos teismo pateiktÄ argumentacijÄ bei padarytas iÅ¡vadas.Tenkinti pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Å¡is skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

           Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjos V. Č. apeliacinį skundÄ atmesti.           Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                                                           Audrius Bakaveckas       Laimė BaltrÅ«naitė                                                                                                                                                                                          ArÅ«nas Sutkevičius                         Â