9b31e41e-5ec3-4fa8-90f5-a8fc2f8a067b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-474-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20112-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1.; 3.5.1.11.; 3.3.2.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-25848-375/2015 pagal pareiÅ¡kėjos J.

K. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. S. ir AB „Swedbank“, n u s t a t ė :I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja J. K. prašė panaikinti antstolio R. S. 2015-09-02 patvarkymÄ Nr. S-5366 vykdomojoje byloje Nr.0700/12/01142. Nurodė, kad antstolis 2015-09-02 patvarkymu nusprendė tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kito skolininkams priklausančio turto. 2015-09-03 turto areÅ¡to aktu vykdomojoje byloje buvo areÅ¡tuotas pareiÅ¡kėjams priklausantis turtas bei 2015-09-03 patvarkymu Nr.5366 patvarkė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos J.

K. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų iÅ¡mokų sumos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuoti 70 % nuo jos darbo užmokesčio dalies virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ vienÄ MMA ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies nevirÅ¡ijančios vieno MMA. Tikrieji banko skolininkai yra ne pareiÅ¡kėjai, o L. B. ir jos sutuoktinis. Likusi skolos dalis po įkeisto turto realizavimo turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ tikrųjų skolininkų, o ne iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, dėl ko nėra pagrindo nukreipti likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjams priklausančio turto ir tam tikslui jį areÅ¡tuoti bei daryti atitinkamo dydžio iÅ¡skaitas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų darbo užmokesčio.

Taip pat nurodė, kad antstolis savavaliÅ¡kai ir vienasmeniÅ¡kai, nesant iÅ¡ieÅ¡kotojo valios, nusprendė tęsti likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Taip pat antstolis privalėjo pareiÅ¡kėjams iÅ¡siųsti raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , t.y. raginimÄ gražiuoju padengti likusiÄ skolos sumÄ ir kartu informuoti, kad likusios skolos sumos nepadengus gera valia per raginime nustatytÄ terminÄ , jos iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į kitÄ pareiÅ¡kėjams priklausantį turtÄ . Antstolis 2015-09-03 turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuodamas pareiÅ¡kėjams priklausantį turtÄ nenurodė nei vienos aplinkybės, kad yra realus pavojus ar grėsmė, jog pareiÅ¡kėjai ketina turtÄ paslėpti.

Antstolis taip pat vienu metu taikė kelias priverstinio vykdymo priemones.Antstolis R. S. patvarkymu pareiÅ¡kėjų skundo netenkino. Nurodė, kad pardavus turtÄ nebuvo padengti hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Tik pardavus turtÄ buvo gautas žodinis iÅ¡ieÅ¡koto praÅ¡ymas tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.2-839-570/2012/2012-05-31. 2015-09-09 gautas raÅ¡tiÅ¡kas iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymas tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Skolininkų teiginiai, kad tikrieji skolininkai yra L.

B. ir V. B. nėra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. Antstolio teigimu nėra pagrindo teigti, kad jis padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė tvarkos. Skolininkai galėjo ir turėjo domėtis vykdymo eiga. Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į skundÄ dėl antstolio veiksmų prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad tik pardavus bankui įkeistÄ turtÄ bankas pateikė antstoliui žodinį praÅ¡ymÄ tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nutartį, o 2015-09-07 iÅ¡siuntė pakartotinai raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Suinteresuoto asmens nuomone, nėra pagrindo teigti, kad antstolis padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos tvarkos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė. Teismas konstatavo, kad skolininkė, bÅ«dama tinkamai informuota apie pradėtus vykdymo veiksmus, turėjo pakankamai laiko tinkamai ir savalaikiai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gera valia sumokėti kreditoriui iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ .

Atsižvelgiant į tai teismas atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus, susijęs su tuo, kad jai nebuvo pasiÅ«lyta kreditoriaus reikalavimÄ patenkinti gera valia. Ä®statymas neįtvirtina imperatyvo antstoliui praneÅ¡ti vykdymo proceso dalyviams – skolininkams apie gautÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymÄ tęsti vykdymo veiksmus, todėl teismas atmetė pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad jai nebuvo praneÅ¡ta apie iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymÄ tęsti vykdymo veiksmus ir tokiu bÅ«du jos teisės buvo pažeistos. Taip pat teismas atmetė pareiÅ¡kėjos argumentÄ dėl raginimo sumokėti įsiskolinimÄ jai neįteikimo ir tokiu bÅ«du jos teisių ir interesų pažeidimo, kadangi terminai įvykdyti sprendimÄ buvo jau suėję (CPK 661 str.).

Teismas nepagrįstais laikė pareiÅ¡kėjos argumentus, kad tikrieji banko skolininkai yra L. B. ir V. B., kadangi tiek kredito sutarties, tiek sutartinės hipotekos Å¡alys buvo AB „Swedbank“ ir D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N.. PareiÅ¡kėjų nurodomi L. B. ir V. B. buvo ne tikrieji skolininkai pagal sudarytÄ 2008-07-17 kredito sutartį, o laiduotojai, kurie 2010-06-21 Laidavimo sutartimi Nr. 08-077627-LA1/09-007553-LA1/09007580-LA1 laidavo už skolininkų įsipareigojimų pagal minėtÄ kredito sutartį įvykdymÄ .

Teismas konstatavo, kad antstolio vykdymo veiksmai Å¡ioje byloje atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, imantis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padedant Å¡alims ginti jų teises bei interesus, todėl pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja J. K. atskirajame skunde ( b. l. 54 – 60) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti antstolio R.

S. 2015-09-02 patvarkymÄ Nr. S-5366 vykdomojoje byloje Nr.0700/12/01142. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:1. Teismas nevertino ar po įkeisto turto realizavimo antstolis likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į kitÄ skolininkei priklausantį turtÄ laikydamasis bendros įstatymų nustatytos tvarkos kaip tai numato CK 4.193 str. 1 d.2. Tiek banko, tiek antstolio nurodytos aplinkybės, kad bankas pirmiausia antstoliui žodžiu pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kito skolininkams priklausančio turto, nagrinėjamu atveju vertintinos kritiÅ¡kai ir laikytina suderinta gynybine pozicija dėl pateikto skundo, kadangi raÅ¡ytinis banko praÅ¡ymas kaip nurodo pats bankas antstoliui buvo iÅ¡siųstas tik 2015-09-07 dienÄ , t.y. jau gerokai po skundžiamo 2015-09-02 patvarkymo priėmimo, o gautas antstolio kontoroje, kaip nurodo pats antstolis, tik 2015- 09-09 dienÄ .

Antstolis, remiantis LR CPK 655 str. 1 d. privalėjo skolininkams iÅ¡siųsti raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , t.y. raginimÄ gražiuoju padengti likusiÄ skolos sumÄ ir kartu informuoti apie likusios skolos likutį bei įspėti, kad likusios skolos sumos nepadengus gera valia per nustatytÄ terminÄ , jos iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreipiamas į kitÄ skolininkams priklausantį turtÄ , t.y., kad bus areÅ¡tuojamas turtas ir iÅ¡ darbo užmokesčio daromos iÅ¡skaitos.3. Tiek antstolis, tiek teismas visÄ atsakomybę ir pareigÄ aktyviai veikti vykdymo procese perkėlė iÅ¡imtinai vien tik skolininkui, visiÅ¡kai nepaisant to, kad ir antstolis lygiai taip pat turi pareigÄ bendradarbiauti su vykdymo proceso Å¡alimis ir padėti joms aktyviai įgyvendinti savo teises vykdymo procese.

Bendradarbiavimo pareigos visiÅ¡kai nepaisė, jokio raginimo dėl skolos padengimo neatsiuntė, apie skolos likutį neinformavo, net nesuteikė galimybės pateikti informacijos, kad skolÄ galbÅ«t galima grÄ Å¾inti pačiai skolininkei mokant reikiamas sumas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , o vietoje to, iÅ¡ karto skundžiamu patvarkymu vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė tęsti likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkams priklausančio kito turto, ko pasekoje areÅ¡tavo mÅ«sų turtÄ ir nurodė daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ J.

K. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų sumų.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad antstolis vienu metu taikė kelias priverstinio vykdymo priemones t. y. areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjai priklausantį turtÄ bei skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį tuo pažeisdamas CPK 664 str. Antstolis tokiu bÅ«du veikdamas neteisėtai kartu areÅ¡tavo daugiau turto nei yra bÅ«tina nagrinėjamu atveju. Å iuo atveju apskritai nėra aiÅ¡ku koks yra likusios negrÄ Å¾intos skolos dydis.5.

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė ar antstolis 2015-09-03 turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuodamas apeliantės ir jos sutuoktinio turtÄ nepažeidė CPK 658 str. 2 d. Antstolis suraÅ¡ydamas turto areÅ¡to aktÄ nenurodė jokių aplinkybių ar realių pavojų, kad skolininkai turtÄ slėps.6. Tikrieji banko skolininkai Å¡iuo atveju yra L. B. ir jos sutuoktinis V. B., todėl realizavus įkeistÄ turtÄ , likusi skolos dalis turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma bÅ«tent iÅ¡ jų. Jie vieni visada tvarkė visus su banku ir įkeistu turtu susijusius reikalus.

Tai, kad bÅ«tent jie ir yra tikrieji banko skolininkai be kita ko patvirtina ir aplinkybės, kad 2012 metais jiems buvo iÅ¡duoti įgaliojimai atstovauti skolininkų interesus, kurių pagrindu veikdami, jie toliau savo nuožiÅ«ra tvarkė visus su kredito sutartimi ir įkeistu turtu susijusius klausimus.Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apeliantės J. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1. 2015-09-02 buvo suraÅ¡ytas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas ir tÄ pačiÄ dienÄ gautos piniginės lėšos paskirstytos ir pervestos skolai ir vykdymo iÅ¡laidoms dengti.

Pardavus bankui įkeistÄ turtÄ bankui buvo grÄ Å¾inta tik dalis skolos - 99 948 Eur. Tik pardavus įkeistÄ turtÄ bankas pateikė žodinį praÅ¡ymÄ antstoliui tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Marijampolės rajono apylinkės 2012-05-31 nutartį, o 2015-09-07 iÅ¡siuntė pakartotinai raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .2. Skolininkų atžvilgiu skola laikytina priteista Marijampolės r. apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi. LR CPK 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.3.

Antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areÅ¡tuoti tiek turto, kad bÅ«tų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo iÅ¡laidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areÅ¡tuoti hipoteka neįkeistÄ skolininko turtÄ . Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areÅ¡tuoti hipoteka neįkeistÄ skolininko turtÄ iÅ¡ esmės gali bÅ«ti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areÅ¡tuoto kito turto vertė peržengia iÅ¡ieÅ¡kotinos ir vykdymo iÅ¡laidų sumos ribas.

Nei LR CPK, nei LR CK nenustatyta Å¡ios bendrosios teisės normos iÅ¡imčių, taikomų iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iÅ¡ konkrečių duomenų akivaizdu, jog iÅ¡ hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti, antstolis turi teisę areÅ¡tuoti ir hipoteka neįkeistÄ skolininko turtÄ , jei tokiu areÅ¡tu iÅ¡ esmės nevirÅ¡ijama iÅ¡ieÅ¡komos skolos bei vykdymo iÅ¡laidų suma4. Skolininkai turi ne tik teises, bet ir pareigas vykdymo procese.

Viena iÅ¡ jų yra pareiga pačiam skolininkui aktyviai domėtis vykdymo eiga (LR CPK 644 str. 4 d ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtose bylose ne kartÄ pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir pareiga sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis. Todėl skolininkų teiginys, kad jiems nebuvo praneÅ¡ta apie iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso tęsimÄ apribojo skolininkų procesines teises, tik įrodo, kad ir patys skolininkai vengė domėtis vykdomosios bylos eiga ir siekti, kad bÅ«tų galimybė laiku pasinaudoti savo teisėmis ginti savo interesus.Antstolis R.

S. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos J. K. skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.IÅ¡ vykdomosios bylos Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis R. S. 2012-09-26 patvarkymu priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojos Swedbank AB 2012-09-25 pateiktÄ vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-31 iÅ¡duotÄ nutartį Nr.2-839-570/2012 dėl priverstinio turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, negrÄ Å¾intos 1 745 562,62 Lt skolos, 12 mėn. EURIBOR plius 4.8 proc. marža (2011-05-30 iki 2012-05-30 nustatyta palÅ«kanų norma 6.932 proc.) sutartines metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, jas skaičiuojant nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo pateikimo dienos, t. y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, garaÅ¾Ä , pirtį, kitus statinius (inžinerinius), kitus statinius esančius (duomenys neskelbtini), atitinkamai nuosavybės teise priklausančius D.

V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojo Swedbank AB naudai (vykdomosios bylos b. l. 17 – 16). Antstolis 2015-07-28 patvarkymu dėl turto įkainojimo įkeistÄ turtÄ Ä¯kainojo 104 300 Eur sumai (vykdomosios bylos b. l. 192). Su patvarkymu skolininkės įgaliotas asmuo L. B. supažindinta pasiraÅ¡ytinai 2015-07-29 (vykdomosios bylos b. l. 192). Antstolis 2015-09-02 sudarė turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ (vykdomosios bylos b. l. 205). Antstolis 2015-09-02 patvarkymu dėl hipotekos iÅ¡registravimo patvarkė informuoti pirkėjÄ kreiptis į notarų biurÄ dėl 2008-07-24 hipotekos lakÅ¡to iÅ¡registravimo dalinai įvykdžius Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.2-839-570/2012/2012-05-31 (vykdomosios bylos b. l. 208 – 206).

Su Å¡iuo patvarkymu skolininkės įgaliotas asmuo L. B. 2015-09-03 supažindinta pasiraÅ¡ytinai (vykdomosios bylos b. l. 208 – 206). 2015-09-02 patvarkymu dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo tęsimo iÅ¡ kito skolininkei priklausančio turto, pardavus įkeistÄ turtÄ antstolis patvarkė tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.2-839-570/2012/2012-05-31 iÅ¡ D. V., A. V., A. N., K. S., A. D. ir J. K. iÅ¡ieÅ¡kotojo Swedbank AB naudai iÅ¡ kito skolininkams priklausančio turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (vykdomosios bylos b. l. 232 – 231).

Patvarkymas skolininkei iÅ¡siųstas 2015-09-03 (vykdomosios bylos b. l. 232 – 231). 2015-09-03 antstolis priėmė turto areÅ¡to aktÄ , kuriuo areÅ¡tavo skolininkams J. K. ir J. K. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ (vykdomosios bylos b. l. 225 – 224). 2015-09-03 patvarkymu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nutarė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės J. K. darbo užmokesčių (vykdomosios bylos b. l. 250). 2015-09-07 raÅ¡tu iÅ¡ieÅ¡kotojas Swedbank AB kreipėsi į antstolį dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo tęsimo pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (vykdomosios bylos b. l. 258).

Apeliantė nurodo, kad teismas spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo vertino antstolio procesinius veiksmus atliktus dar 2012 metais, bet ne antstolio veiksmus, kurie buvo atlikti po įkeisto turto realizavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡ie apeliantės argumentai laikytini nepakankamais spręsti, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino antstolio veiksmus ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiÅ¡kia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedÅ«ros teisėtumÄ .

LR CK 4.193 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto. Ä®statyme numatyta, kad tuo atveju, jeigu pardavus įkeistÄ daiktÄ varžytynėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad nurodytu atveju iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kito neįkeisto turto. Priverstinis įkeisto daikto realizavimas iÅ¡laisvina daiktÄ iÅ¡ visų hipotekų (LR CK 4.197 str. 1 d.), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nepakakus lėšų skolininkų įsipareigojimams padengti, nebus iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kito skolininkų turto.

Daikto iÅ¡laisvinimas iÅ¡ hipotekos nereiÅ¡kia, kad skolininkų prievolė vykdyti įsipareigojimus kreditoriui pasibaigė, nes kreditoriaus skolai padengti sumos, gautos pardavus įkeistÄ turtÄ (104 300 Eur), nagrinėjamu atveju nepakako. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedÅ«rų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Swedbank AB raÅ¡to antstoliui (vykdomosios bylos b. l. 258) matyti, kad pardavus įkeistÄ turtÄ skolos likutis 2015-09-07 sudarė 564 509,03 Eur kas reiÅ¡kia, kad visas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl antstolis be papildomų procedÅ«rų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kito skolininkų turto.

Nors apeliantė nurodo, kad antstolio veiksmai priimant 2015-09-02 patvarkymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo tęsimo iÅ¡ kito skolininkei priklausančio turto, pardavus įkeistÄ turtÄ kelia abejonių, kadangi raÅ¡tiÅ¡kas banko pareikalavimas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo tęsimo gautas tik 2015-09-09, tačiau Å¡i aplinkybė teismo vertinimo nesudaro pagrindo antstolio veiksmus vertinti kaip prieÅ¡taraujančius LR CK ir LR CPK nuostatoms. Tai, kad raÅ¡tiÅ¡kas banko reikalavimas antstolio kontoroje gautas 2015-09-09 t. y. po to kai buvo priimtas 2015-09-02 antstolio patvarkymas tęsti vykdymo veiksmus, nepaneigia kreditoriaus valios toliau tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kito skolininkų turto.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad antstolis, remiantis LR CPK 655 str. 1 d. privalėjo skolininkei iÅ¡siųsti raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , t.y. raginimÄ gražiuoju padengti likusiÄ skolos sumÄ ir kartu informuoti apie likusios skolos likutį bei įspėti, kad likusios skolos sumos nepadengus gera valia per nustatytÄ terminÄ , jos iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreipiamas į kitÄ skolininkams priklausantį turtÄ . LR CPK 655 str. 3 d. nustatyta, kad vykdant tÄ patį vykdomÄ jį dokumentÄ , raginimas skolininkui pateikiamas tik vienÄ kartÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojui jo paties praÅ¡ymu (Å¡io Kodekso 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vėl pateiktas vykdyti.

Kadangi antstolis priėmė patvarkymÄ tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kito skolininkei priklausančio turto pagal tÄ patį vykdomÄ jį dokumentÄ , todėl antstoliui neatsirado pareiga skolininkei siųsti raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ . Pažymėtina, kad LR CPK 644 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. IÅ¡ vykdomosios bylos nustatyta, kad apeliantės interesus atstovavo L. B. ir V. B. pagal 2012-03-13 Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ (vykdomosios bylos b. l. 190).

Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad jai apie užvestÄ vykdomÄ jÄ bylÄ buvo žinoma. 2015-08-11 patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui buvo įteiktas pasiraÅ¡ytinai apeliantės atstovei L. B. 2015-08-11 (vykdomosios bylos b. l. 201). Å iame patvarkyme nurodoma įkeisto turto vertė 104 300 Eur. Todėl jau nuo Å¡io patvarkymo gavimo apeliantė bÅ«dama rÅ«pestinga, sÄ Å¾ininga, atidi turėjo suvokti, kad lėšų pardavus įkeistÄ turtÄ nepakaks įsiskolinimui padengti.

Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių kodėl pati nesiėmė jokių veiksmų siekdama laisva valia padengti šį įsiskolinimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė žinodama Å¡ias aplinkybes turėjo bÅ«ti pati aktyvi ir siekti įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad skolininkė, bÅ«dama tinkamai informuota apie pradėtus vykdymo veiksmus, turėjo pakankamai laiko tinkamai ir savalaikiai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gera valia sumokėti kreditoriui iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ .

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nevertino ir nepasisakė, ar antstolis, skundžiamo patvarkymo pagrindu 2015-09-03 turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuodamas skolininkei priklausantį turtÄ , nepažeidė LR CPK 658 str. 2 d., CPK 664 str. Apeliantė taip pat nurodo, kad antstolis galimai areÅ¡tavo daugiau turto negu jo reikia sprendimui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių argumentų nepasisako, kadangi skundas pareikÅ¡tas dėl antstolio R. S. 2015-09-02 patvarkymo Nr. S-5366 vykdomojoje byloje Nr.0700/12/01142, o ne dėl antstolio 2015-09-03 turto areÅ¡to akto (vykdomosios bylos b. l. 225 – 224) ar patvarkymo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (vykdomosios bylos b. l. 250) (CPK 320 str.1 d.).

Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad tikrieji banko skolininkai yra L. B. ir jos sutuoktinis V. B., todėl realizavus įkeistÄ turtÄ , likusi skolos dalis turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma bÅ«tent iÅ¡ jų. Nagrinėjamu atveju antstolio vykdomoje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nutartyje (Civ.b. Nr.2-839-570/2015) skolininkais nurodomi D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N. (vykdomosios bylos b. l. 3-1) Todėl pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pareiÅ¡kėjos argumentus dėl tikrųjų skolininkų Å¡ioje vykdomojoje byloje atmetė kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi apeliantė nurodė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsamiai ir argumentuotai atsakė.

Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumÄ bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumÄ .Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės J. K. atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ jos į valstybės biudžetÄ priteisiamos 4,52 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

AtskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,52 Eur (keturis Eur ir 52 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                      Aušra Baubienė