9b277cb8-2b6b-41bc-a147-0d079ffa542e · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1028-493/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05232-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.4; 45.4.5.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo V. K. administracinių teisės pažeidimų byloje, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu V. K. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta galutine 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad ji 2013 m. liepos 1 d., apie 13.37 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodama atbula nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino.

Be to, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie įvykį nepranešė policijai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Å iais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus.V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ arba pritaikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodo, kad nutarimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, teismas visiÅ¡kai nevertino jokių aplinkybių, o tiesiog lakoniÅ¡kai nurodė, jog apeliantės kaltė ir pažeidimų faktas yra įrodyti bylos medžiaga. Teismas privalėjo motyvuotai įvertinti visas apeliantės nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad ji iÅ¡lipusi nepastebėjo jokios kitam automobiliui padarytos žalos, tačiau to nepadarė ir tai iÅ¡ esmės įtakojo teismų priimtų procesinių sprendimų neteisėtumÄ . Skunde pažymima, jog apeliantei pajutus, kad manevruodama palietė kitÄ automobilį, ji tuoj pat sustojo ir iÅ¡lipusi apžiÅ«rėjo automobilius, tačiau jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl jokiu bÅ«du negalvojo, jog yra padariusi žalos kitam asmeniui.

Nepastebėjusi jokių apgadinimų apeliantė iÅ¡važiavo, kadangi turėjo pristatyti dukterį G. K. į Kauno oro uostÄ 12.30 val. skrydžiui į DublinÄ . Nuvežusi dukterį, t. y. apie 12 val. apeliantė važiavo pasiimti sÅ«naus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kolegijos bendrabučio ir į įvykio vietÄ grįžusi nebebuvo, todėl netgi įvykio laikas buvo nustatytas neteisingai. Apeliantės teigimu, ji nepastebėjusi jokių kito automobilio apgadinimų, negalėjo suvokti, kad iÅ¡ įvykio vietos pasitraukia neteisėtai, todėl jos veiksmuose nebuvo tyčios, vieno iÅ¡ bÅ«tinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio.Skunde V.

K. teigia, kad transporto priemonės apžiÅ«ros akte užfiksuota, jog apeliantės automobilyje buvo užfiksuoti įbrėžimai, tačiau Å¡iuo aktu nebuvo paneigtas faktas, jog apeliantės automobilis buvo apgadintas kitu metu ir kitoje vietoje, nebuvo atliktas apeliantės automobilio ir „Audi A3“ automobilių pažeidimų palyginimas, netirta, ar įbrėžimų plotai galėjo sÄ veikauti tarpusavyje susidÅ«rus bÅ«tent Å¡iems automobiliams, netirtas dažų ant apeliantės automobilio ir automobilio „Audi A3“ tapatumas.

Skunde pažymima, jog toje vietoje buvo didelė automobilių grÅ«stis, o teismo surinkti įrodymai nepaneigia ir to fakto, jog apgadintÄ automobilį galėjo įbrėžti ir kiti toje vietoje stovėję automobiliai.Skunde taip pat praÅ¡oma apeliantei pritaikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir nurodoma, kad V. K. vairavimo teisė reikalinga dėl jos darbo pobÅ«džio bei geografinės jos namų padėties. Apeliantės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o jos darbovietė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos ir sveikatos priežiÅ«ros skyriuje.

Taigi apeliantė dirba ir gyvena skirtinguose miestuose, jai kiekvienÄ dienÄ yra bÅ«tinybė vykti apie 50 km į darbÄ ir iÅ¡ jo. Be kita ko, apeliantės darbo specifika reikalauja turėti automobilį, kadangi, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ji negalėtų tinkamai atlikti savo tiesioginių darbinių funkcijų, kurios yra nuolatos vykti į socialiai remtinų ir probleminių Å¡eimų namus. Atėmus teisę vairuoti, pareiÅ¡kėja taip pat negalėtų tinkamai pasirÅ«pinti savo artimaisiais.

Apeliantės tėvas yra sulaukęs pensinio amžiaus ir ligotas. Atsižvelgiant į tai, kad jis dėl senatvės ir turimų ligų, negali tinkamai savimi pasirÅ«pinti, nusipirkti jam kasdienai bÅ«tinų prekių bei vaistų, apeliantė yra įpareigota pasirÅ«pinti savo sergančiu tėvu ir nuolat vežioti jam maistÄ , vaistus bei kitas jam bÅ«tinas prekes. Taigi teisės vairuoti transporto priemones praradimas paliestų ne tik jos, kaip pažeidimÄ dariusio asmens, tačiau ir jos artimųjų interesus.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog V.

K. kaltė įrodyta, administracinė nuobauda jai paskirta pagrįstai ir taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.V. K. skundas yra tenkinamas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad V. K. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų yra įrodyta. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje esantys duomenys – eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), fotonuotraukos (b. l. 5-10), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas (b. l. 11), tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 12), G.

A. (b. l. 13), A. Z. (b. l. 14), V. K. (b. l. 15), V. K. (b. l.

16) paaiÅ¡kinimais, VÄ® „Regitra“ pateikta informacija (b. l. 17), iÅ¡ dalies ir V. K. parodymais teismo posėdyje (b. l. 23-24). Pažymėtina, jog nei savo paaiÅ¡kinime, nei apklausta teismo posėdyje V. K. neneigė, kad važiuodama atbuline eiga kliudė kitÄ automobilį, tik skirtingai nurodė savo veiksmus po eismo įvykio. PaaiÅ¡kinime V. K. teigė, kad pati buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo kitÄ automobilį, tačiau pažeidimų nematė. Tuo tarpu apklausta teismo posėdyje ji jau tvirtino, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusi buvo tik jos dukra, kuri ir apžiÅ«rėjo kitÄ automobilį, tačiau pasakė nemačiusi nei žymės ant kito automobilio.

Taigi Å¡iuo atveju nekyla abejonių, jog eismo įvykis buvo, kadangi šį faktÄ patvirtina ir pačios V. K. parodymai, ir kita bylos medžiaga – fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, A. Z. parodymai ir kt. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas nepagrįstai nustatė jos kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Byloje nustatyta, kad V. K., vairuodama automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitÄ automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Apeliantė nurodo, kad neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir taip iÅ¡vengti atsakomybės, aiÅ¡kina, kad įvykio vietoje apžiÅ«rėjo pažeistÄ automobilį, tačiau jai atrodė, kad automobilio neapgadino, todėl pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos. Tokios apeliantės nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga.

Kaip minėta, savo paaiÅ¡kinime V. K. teigė, kad buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, tačiau pažeidimų nematė, apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad automobilį apžiÅ«rėjo jos dukra, o apeliaciniame skunde vėlgi teigia, kad pati apžiÅ«rėjo automobilius, tačiau pažeidimų nematė. Toks V. K. parodymų nenuoseklumas kelia abejonių jų patikimumu, juo labiau kad iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad abiejų automobilių pažeidimai akivaizdÅ«s. V. K., supratusi, kad sukėlė eismo įvykį, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė ir nesiėmė jokių veiksmų surasti apgadinto automobilio vairuotojÄ , į eismo įvykio vietÄ nebuvo sugrįžusi.

Å ios aplinkybės rodo, kad V. K. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ moningai ignoruodama KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai V. K. netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , apygardos teismas su Å¡iuo skundo argumentu sutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iukÅ¡tÅ«s, jos sukeltas eismo įvykis mažareikÅ¡mis, eismo įvykio metu kitas automobilis apgadintas nežymiai. V. K. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimÄ , iÅ¡ dalies prisipažino, pasitraukdama iÅ¡ eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai iÅ¡aiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus.

V. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos vairavimo stažas didelis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgtina, į tai, kad V. K. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atvykimui į darbÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei darbinių funkcijų atlikimui. Be to, V. K. rÅ«pinasi garbingo amžiaus tėvu, kuriam reikalinga kasdienė kito asmens priežiÅ«ra. Apygardos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V.

K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis, tai yra, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismasn u t a r ė : Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ .

Taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. ir panaikinti V. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtÄ nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudÄ V. K. paskirti 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų dydžio baudÄ .Kitos Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo dalies nekeisti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                     Arūnas Paštuolis