9b240744-8ca6-4e0c-a05e-ea3f2fe816af · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1096-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03406-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 2 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-3 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-06-09 iki 2015-11-25, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (3, 58 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (59 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (35-41 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2015-06-10 iki 2015-11-24 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,79 iki 15,6 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų nebuvo atlikta.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2015-07-30 patikrinimo akte Nr. EP-328 nustatyta, kad kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės buvo Å¡varios, sÄ lygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 užfiksuota, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti iÅ¡plautos.

Å ių patikrinimų metu jokių esminių pažeidimų neužfiksuota, be to, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti įvertinti kaip neturtinė žala.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas E. S. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-06-09 iki 2015-11-25.

Kadangi pareiÅ¡kėjui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI per laikotarpį nuo 2015-03-02 iki 2015-06-09 (imtinai) 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2896-289/2015 jau yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pareiÅ¡kėjo teisės Å¡ioje byloje ginamos už laikotarpį nuo 2015-06-10 iki 2015-11-25. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2015-12-03 pažymos Nr. 60/09-40232 (13-17 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas E. S. Å iaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-06-10 iki 2015-11-24, viso 164 dienas.

Pareiškėjas kameroje Nr. 58 buvo laikomas nuo 2015-06-10 iki 2015-09-25 vienas arba su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,90 iki 15,62 kv. m., kameroje Nr. PK-5 – 2015-09-30, kameroje Nr. 32 – nuo 2015-09-30 iki 2015-10-01 su dar 2 asmenimis ir vienam asmeniui teko 6,97 kv. m., ir kameroje Nr. 92 – nuo 2015-10-01 iki 2015-11-24 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,79 iki 6,31 kv. m. Taigi iš pateiktos pažymos matyti, kad visas 164 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Å¡alta, drėgna. Atsakovas teigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jo laikymo laikotarpiais patikrinimų nebuvo atlikta. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (23-34 b. l.) matosi, kad atliktų patikrinimų metu gyvenamosios kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, patikrintos nebuvo. 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu buvo patikrintos laikino laikymo ir paskirstymo kameros (2015-08-27 patikrinimo aktas Nr. EP-354 – 28-31 b. l.), nustatyta, kad oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė Å¡iose kamerose atitiko higienos normos reikalavimus, tačiau dirbtinis apÅ¡vietimas paskirstymo kamerose nustatytas nuo 3 ± 1,3 lx iki 4 ± 1,3 lx, kai turi bÅ«ti 200 lx (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 p.).

PareiÅ¡kėjas 2015-09-30 buvo patalpintas į paskirstymo kamerÄ Nr. PK-5, taigi buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normos reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, bÅ«klės 2015 m. birželio - lapkričio mėn., todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų – gyvenamosiose kamerose Å¡alta, drėgna (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, Å¡ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. IÅ¡ byloje esančių Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015-03-04 patikrinimo metu (2015-03-13 patikrinimo aktas Nr. EP-84 – 23-27 b. l.) nustatyta, jog kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai neÅ¡varios (tiek vidus, tiek iÅ¡orė) – pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 X skyriaus 54 p. reikalavimas. 2015-07-24 patikrinimo metu (2015-07-30 patikrinimo aktas Nr. EP-328 – 32-34 b. l.) užfiksuota, jog kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai Å¡varios, sÄ lygos vonelių dezinfekcijai sudarytos, kratų atlikimo patalpÄ , inventorių valo ir dezinfekuoja Å«kio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 (28-31 b. l.) nurodyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti iÅ¡plautos.

Taigi 2015-03-04 patikrinimo metu nustatytas higienos normos HN 76:2010 54 p. pažeidimas kratų atlikimo patalpoje, tačiau ginčo laikotarpis Å¡ioje byloje yra nuo 2015-06-10 iki 2015-11-24, ir per šį laikotarpį higienos normų pažeidimų kratų atlikimo patalpoje nebuvo užfiksuota, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo patirti nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista.

Tačiau bylos duomenimis pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų nei Å iaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms nesiskundė (18 b. l.), iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nesimato, kad dėl laikymo sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata (43-54 b. l.). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014). Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , laiko, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                           Jarūnė Sedalienė