9b1e76f2-e9ed-4e2c-a349-866359a6a608 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-468/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18206-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.1.5.2.; 1.1.3.3.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.7.; 2.4.6.5.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuteistojo A.

L. gynėjui advokatui Tomui Jurgelioniui, nuteistajam V. A. (V. A.) ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Tomo Jurgelionio bei civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo Kęstučio Gedvilo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-30 nuosprendžio, kuriuo: V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 25 MGL (1 250 Eur) dydžio bauda.

A. L. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda. IÅ¡ V. A. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteista 556,75 Eur, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai – 298,32 Eur turtinės žalos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. A. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2020-05-11, apie 14.48 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Seat Leon“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, t. y., keldamas grėsmę eismo saugumui vairuojamu automobiliu važiavo leistinÄ maksimalų 40 km/h greitį virÅ¡ijančiu apie 95,1 km/h greičiu, dėl ko lenkdamas priekyje jo ta pačia kryptimi lėčiau važiuojantį automobilį „Fiat Ducato“, valst. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su lenkiamu automobiliu „Fiat Ducato“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. L., pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimus, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu vairuojamÄ automobilį suko į kairę, į ties (duomenys neskelbtini) esančiÄ teritorijÄ , kai važiuodamas leistinu maksimaliu 40 km/h greičiu jis bÅ«tų turėjęs galimybę iÅ¡vengti transporto priemonių susidÅ«rimo laiku stabdydamas vairuojamÄ automobilį „Seat Leon“ ar jo net nestabdydamas, A. L. vairuojamu automobiliu „Fiat Ducato“ spėjus baigti kairiojo posÅ«kio manevrÄ ir nesudarant realios kliÅ«ties iÅ¡važiuoti iÅ¡ kelio važiuojamosios dalies.

Å io eismo įvykio metu automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei A. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintos susidÅ«rusios transporto priemonės. Å iais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.

2. A. L. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2020-05-11, apie 14.48 val., Vilniuje, vairuojamu UAB „Luminor Lizingas“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi pažeidė KET 101 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, tai yra, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, jis neįsitikino, kad tai daryti saugu ir jo veiksmai nekliudys kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairę, į ties (duomenys neskelbtini) esančiÄ teritorijÄ , jis vairuojamu automobiliu įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir sudarydamas kliÅ«tį nepraleido ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos važiavusiai ir jį lenkusiai objektyviai galėjusiai bÅ«ti pastebėtai transporto priemonei – automobiliui „Seat Leon“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. A. dėl KET 127 punkto reikalavimo pažeidimo virÅ¡ijant leistinÄ maksimalų greitį neturėjo galimybės iÅ¡vengti įvykio, dėl ko, susidÅ«rus transporto priemonėms, automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei A. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintos susidÅ«rusios transporto priemonės. Å iais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas T.Jurgelionis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-30 nuosprendį dalyje, kurioje teismas pripažino A. L. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

4. Apeliantų nuomone, A. L. veiksmuose nėra bÅ«tinojo atsakomybei pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kilti požymio – kaltės. Nurodo, kad net ir esant neatsargiai kaltės formai asmuo turi suprasti, kad daro pavojingÄ veikÄ bei kad tai sukels pasekmes, kurių jis arba tikisi lengvabÅ«diÅ¡kai iÅ¡vengti, arba nesitiki apskritai, nors turėjo ir galėjo numatyti jų kilimÄ . Pažymi, kad A. L. prieÅ¡ sukdamas į kairę parodė posÅ«kio signalÄ , pažiÅ«rėjo į galinį vaizdo veidrodėlį, kuriame matė tolumoje ta pačia kryptini važiuojančiÄ transporto priemonę, kuri tuo metu buvo savo eismo juostoje, žinojo, kad Å¡iame kelio ruože maksimaliai leistinas važiavimo greitis yra 40 km/h, tada pažiÅ«rėjo į priekį, tam, kad įsitikintų ar nesukliudys prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojančioms transporto priemonėms, ir pradėjo posÅ«kį į kairę.

5. Nurodo, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog automobilis „Seat Leon“, važiavęs 95,1 km/h greičiu, nuo pradėjusio kairį posÅ«kį automobilio „Fiat“ buvo 44 m atstumu, kai saugus atstumas važiuojant tokiu greičiu bÅ«tų 79,6 m, specialistas nurodė, kad vairuojant transporto priemonę 95,1 km/h greičiu, toks automobilis per 4 sekundes įveikia 105,6 m. Å ios aplinkybės, apeliantų teigimu, sudaro pagrindÄ teigti, kad tuo metu, kai A. L., parodęs kairį posÅ«kį pažiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir tolumoje pamatė ta pačia eismo juosta važiuojančiÄ transporto priemonę, Å¡i transporto priemonė buvo ne mažesniu nei 105,6 m atstumu, t. y. saugiu, todėl A.

L. ketinamas atlikti posÅ«kis į kairę negalėjo kelti grėsmės. Atsižvelgiant į tai, A. L. nei galėjo suprasti, kad jo daromas posÅ«kis yra pavojingas, nei numanė, kad jo daromas posÅ«kis gali sukelti pasekmes, kurių bÅ«tų tikėjęsis lengvabÅ«diÅ¡kai iÅ¡vengti, nei apskritai turėjo ir galėjo numatyti tokių pasekmių kilimÄ .

6. Apeliantai taip pat ginčija eksperimento metu gautų iÅ¡vadų patikimumÄ . Nurodo, kad eksperimento metu turi dalyvauti pats įvykyje dalyvavęs ir parodymus duodantis asmuo, nes kiekvieno asmens gebėjimas matyti, girdėti ar suvokti reiÅ¡kinius yra individualus, taip pat turi bÅ«ti atkuriamos kuo panaÅ¡esnės sÄ lygos, kuriomis vyko tiriamasis įvykis, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atliktame eksperimente nedalyvavo joks kitas, iÅ¡skyrus šį dokumentÄ surašęs, asmuo, procesinis veiksmas buvo atliekamas automobiliu „Opel“, ne automobiliams judant, o automobiliui stovint vietoje, A. L. nebuvo gavęs praneÅ¡imo apie atliekamÄ eksperimentÄ . Apeliantų vertinimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ekperimento metu gautos iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos tinkamu įrodymu, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis Å¡iuo dokumentu.

7. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, jog A. L. matė tolumoje „Seat Leon“ automobilį, patvirtina, kad asmeniui buvo objektyvi galimybė pastebėti grėsmę eismo saugumui, pažymi, kad su tokiu teiginiu būtų galima sutikti tik tuo atveju, jei A. L. būtų supratęs, kad automobilis „Seat Leon“ daugiau nei du kartus viršija greitį dėl ko jo ketinamas daryti posūkis į kairę tampa pavojingas eismo saugumui, tačiau byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad A.

L. po to kai pažiÅ«rėjo į priekį prieÅ¡ atlikdamas kairiojo posÅ«kio manevrÄ , dar kartÄ turėjo įsitikinti, kad įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ yra saugu. Pažymi, kad nei KET, nei jokiame kitame norminiame akte, nėra nurodyta kiek kartų vairuotojas turi žiÅ«rėti į galinio eismo veidrodėlį, kaip ir nėra nurodyta kokiu periodiÅ¡kumu tai reikia daryti, tik kad vairuotojas prieÅ¡ pradėdamas manevrÄ privalo įsitikinti ar tai daryti saugu, bÅ«tent tÄ ir padarė A.

L..

8. Nurodo, kad teismo iÅ¡vados, jog A. L. negalėjo tikėtis, kad visi eismo dalyviai laikysis KET, o turėjo vertinti realiÄ situacijÄ , prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai bei yra priimtos prielaidų pagrindu. Apeliantai vadovaujasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pagal kuriuos vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, reiÅ¡kiantis, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-38/2015, 2K-99-511/2017; 2K-95-697/2020). Apeliantų vertinimu, nagrinėjamu atveju A. L. turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad kelio ruože, kuriame yra ribojamas greitis iki maksimaliai leistino 40 km/h, Å¡io ribojimo laikysis ir kiti eismo dalyviai.

9. Pažymi, kad specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad bÅ«tinoji eismo kilimo sÄ lyga buvo bÅ«tent „Seat Leon“ vairuotojo KET pažeidimas, specialistas nurodė, kad jei analogiÅ¡koje situacijoje, atsiradus kliūčiai, lenkimo manevrÄ atliekantis automobilio „Seat Leon“ vairuotojas V. A. bÅ«tų važiavęs maksimaliai leistinu 40 km/h greičiu, tai laiku reaguodamas stabdymu į kliÅ«tį jis bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes tiesiog neprivažiuotų iki A. L. vairuojamo automobilio „Fiat Ducato“.

10. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas K.Gedvilas praÅ¡o pripažinti, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir nuteistojo V. A. solidarioji atsakomybė negalima ir priteistinÄ Å¾alos dydį proporcingai padalinti atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį, iÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisiant tik 25 proc. padarytos žalos.

11. Nurodo, kad apylinkės teismas konstatavo, jog nusikalstamÄ veikÄ A. L. padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, o V. A. dėl nusikalstamo pasitikėjimo, skirdamas bausmes teismas taip pat akcentavo, kad A. L. padaryta veika ir kaltės laipsnis mažiau pavojingi, nei V. A.. Atstovas pažymi, jog ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Å¡ioje byloje civiliniu atsakovu įtrauktas ne delikto (nusikaltimo), o draudimo sutarties pagrindu, todėl sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo Å¡iuo atveju aktualios ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, bet ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatos. Vadovaujantis Å¡io įstatymo 19 straipsnio 9 dalimi, jeigu už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir Biuras moka iÅ¡mokÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens kaltei.

12. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nėra atsakingas už A. L. padarytÄ nusikaltimÄ , o tik už nusikaitimu padarytos žalos atlyginimÄ draudimo sutarties pagrindu, bei į tai, kad žalos atlyginimui draudimo sutarties pagrindu Å¡iuo atveju taikytinas TPVCAPDÄ®, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kito nuteistojo V. A. solidarioji atsakomybė negalima. Atstovo vertinimu, įvertinus tai, kad V. A. padarytas kelių eismo saugumo pažeidimas yra ženkliai pavojingesnis, jo nusikalstama veika kvalifikuota kaip padaryta dėl nusikalstamo nepasitikėjimo, o A. L. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, iÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civiliniams ieÅ¡kovams turėtų bÅ«ti priteisiama ne daugiau kaip 25 proc. jiems padarytos žalos.

13. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

14. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. L. gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis V. A. ir jo gynėjas, prokuroras prašė skundus atmesti III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo bei civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo apeliaciniai skundai tenkinami 15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis A. L. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su A. L. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, jų manymu, nuteistasis atlikdamas posÅ«kio manevrÄ neturėjo ir negalėjo numatyti, kad tuo metu kitas vairuotojas V. A. nesilaikydamas KET virÅ¡ys leistinÄ greitį ir atliks lenkimo manevrÄ , sukdamas į kairę A. L. manė, kad tai daryti saugu, t. y. kad byloje yra nenustatyta jo neatsargi kaltė. Apeliantai taip pat pabrėžia, kad specialisto iÅ¡vada nustatyta, jog bÅ«tinoji eismo kilimo sÄ lyga buvo bÅ«tent V.

A., o ne A. L. KET pažeidimas. Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo sprendimÄ priteisti turtinę žalÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai iÅ¡ nuteistojo V. A. ir draudimo bendrovės, nurodo, kad žala turėjo bÅ«ti priteisiama proporcingai atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo A. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡ naujo įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus duomenis, susijusius su priežastiniu ryÅ¡iu dėl eismo įvykio kilimo, todėl nepagrįstai konstatavo, jog eismo įvykį sukėlė abu nuteistieji. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis A. L. atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

17. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pripažindamas asmenį kaltu padarius BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo nustatyti Å¡ios veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, jog turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti iÅ¡vadas apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ .

18. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose iÅ¡taisyti bet kurias fakto ar bet kurias teisės klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24, 2008-01-24 nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Dėl A. L. veiksmų vertinimo 19. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, bÅ«tina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmÄ , kitas aplinkybes, taip pat, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su kilusiais padariniais.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du aspektus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reiÅ¡kia atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams kilti, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis) ar atsitiktinis.

20. Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas bÅ«tina eismo įvykio kilimo sÄ lyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sÄ lyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Visais atvejais teismo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo turi bÅ«ti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize.

21. Å ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė KET. A. L. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, t. y. prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir jo veiksmai nekliudys kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairę įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir sudarydamas kliÅ«tį nepraleido ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos važiavusio ir jį lenkusio V. A. vairuojamo automobilio. V. A. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, t. y. važiavo leistinÄ maksimalų 40 km/h greitį virÅ¡ijančiu apie 95,1 km/h greičiu, dėl ko lenkdamas priekyje jo ta pačia kryptimi lėčiau važiuojantį A. L. vairuojamÄ automobilį įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su lenkiamu automobiliu. Taigi, Å¡ioje byloje bÅ«tina įvertinti abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikÅ¡mę pasekmių atsiradimui.

22. Å ioje baudžiamojoje byloje yra dviejų pusių parodymai, t. y. nuteistojo A. L. – iÅ¡ vienos pusės ir kito nuteistojo V. A. bei su juo važiavusios jo sutuoktinės nukentėjusiosios A. A. parodymai, kurie iÅ¡ esmės yra prieÅ¡ingi ir skirtingi. A. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ sukdamas į kairę pažiÅ«rėjo į Å¡oninį veidrodėlį, į keliÄ , į priekį, į galÄ , matė, kad niekam nesudarys kliÅ«ties, įsitikino, kad tai daryti yra saugu, matė eismo dalyvius, bet saugiu atstumu, prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje nieko nebuvo, automobilį „Seat“ matė tokiu atstumu, kad galėtų spėti pasukti, jis važiavo jam iÅ¡ galo ta pačia kryptimi, toli nuo jo, nuo pažiÅ«rėjimo iki posÅ«kio manevro praėjo gal 4 sekundės. V.

A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pasivijo „FiatÄ â€œ, autobusiukas važiavo lėtai, nusprendė jį lenkti, įjungė posÅ«kio signalÄ , susilygino su juo ir pajuto smÅ«gį į automobilio deÅ¡inę pusę, koks buvo greitis, kai pasivijo autobusiukÄ , nežino, bet greitis didėjo, galėjo bÅ«ti 70 km/val. Apklausta kaip nukentėjusioji A. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jie važiavo paskui autobusiukÄ , pasivijo jį, pavažiavo paskui jį, suprato, kad jis nesuks, vyras nutarė jį aplenkti, ji lenkimo metu pamatė, kad tas automobilis suka.

23. Tuo metu kai įvyko įvykis kitų neÅ¡aliÅ¡kų eismo dalyvių, kurie galėtų tiksliai nurodyti susidÅ«rimo aplinkybes, kelyje nebuvo, eismo įvykio mechanizmas buvo nustatytas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-09-23 specialistų iÅ¡vada Nr. 11-1793 (20), iÅ¡ kurios matyti, kad atlikus autotechninį tyrimÄ nustatyta, jog V. A. vairuojamas automobilis „Seat“ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ važiavo apie 95,1 km/h, kai maksimalus leistinas greitis buvo 40 km/h, jei analogiÅ¡koje situacijoje automobilio „Seat“ vairuotojas bÅ«tų važiavęs maksimaliu leistinu 40 km/h greičiu, tai laiku reaguodamas stabdymu į kliÅ«tį jis turėtų techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, taip pat turėtų techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo net nestabdydamas, nes tokiu atveju dar nepasiekus susidÅ«rimo vietos, automobilio „Fiat Ducato“ vairuotojas bÅ«tų atlikęs posÅ«kio manevrÄ ir nesudarydamas kliÅ«ties pirmas iÅ¡važiavęs iÅ¡ kelio važiuojamosios dalies.

24. Specialistai iÅ¡vadoje nurodė, kad techniniu požiÅ«riu V. A. veiksmai virÅ¡ijant greitį buvo nepriimtini ir sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , tuo tarpu A. L. vairuojamo automobilio „Fiat Ducato“ veiksmai, kai jis sukdamas į kairę jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir judėjo skersai jos sudarydamas kliÅ«tį jį lenkiančiai transporto priemonei, techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 62-70). Apklaustas kaip specialistas V.Leipus teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės kliÅ«tis automobilio „Seat“ judėjimui susidarė dėl per didelio važiavimo greičio, t. y. automobilis pernelyg greitai priartėjo, o automobilis „Fiat Ducato“ nespėjo baigti kairiojo posÅ«kio manevro.

Specialistas paaiÅ¡kino, kad jeigu automobilis „Seat“ važiuotu leistinu greičiu, automobilio „Fiat“ vairuotojas pradėtų ir užbaigtų posÅ«kio manevrÄ , situacija net nesusidarytų, jis netaptų kliÅ«timi tam iÅ¡ paskos važiuojančiam automobiliui.

25. Apylinkės teismas Å¡ių duomenų pagrindu konstatavo, kad eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų netinkamų veiksmų, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, kad A. L. veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su A. A. kilusiais padariniais. Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimÄ , ir tai yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Nors nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io vertinimui, iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiÅ«riu, tačiau priežastinio ryÅ¡io buvimas techniniu požiÅ«riu dar nereiÅ¡kia priežastinio ryÅ¡io buvimo teisiniu požiÅ«riu.

26. Kaip jau minėta, byloje neabejotinai nustatyta, kad V. A. važiavo daugiau nei du kartus virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, specialisto iÅ¡vada ir jo paaiÅ¡kinimais teisme konstatuota, kad jo veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ ir jei jis nebÅ«tų padaręs Å¡io KET pažeidimo, t. y. bÅ«tų važiavęs leistinu greičių, susidÅ«rimas neįvyktų. Atsižvelgiant į Å¡iuos bylos duomenis darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent V. A. padaryta veika buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, nes jei jis nebÅ«tų virÅ¡ijęs leistino greičio, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, nes jis bÅ«tų turėjęs techninę galimybę sustabdyti automobilį iki susidÅ«rimo vietos ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Nors A. L. padarytas KET reikalavimų pažeidimas ir buvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, tačiau jo veiksmai iÅ¡ viso nebÅ«tų sukėlę eismo įvykio, jei V. A. nebÅ«tų daugiau nei du kartus virÅ¡ijęs leistino greičio ir atlikęs lenkimo manevrÄ neįsitikinęs, kad jį užbaigti bus įmanoma, t. y. priekyje važiuojantis automobilis neatliks posÅ«kio į kairę.

27. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Tai reiÅ¡kia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padariniams. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius iÅ¡plaukia iÅ¡ įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams iÅ¡manyti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

28. Sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sÄ lygos ir temperatÅ«ra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė bÅ«sena, profesinė ir gyvenimiÅ¡ka patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimÄ ) ir sprendžiant priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus bÅ«tina nustatyti momentÄ , kada kaltininkas turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliÅ«ties, apribojančios matomumÄ , atsiradimas).

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sÄ lygas bei situacijÄ , kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų iÅ¡vengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iÅ¡ vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatÅ«s kilusiam pavojui, ar jis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes.

29. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Todėl teismų praktikoje ne kartÄ atkreiptas dėmesys, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokiÄ netikėtai atsiradusiÄ kliÅ«tį (pavyzdžiui, kad į keliÄ netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas Å¡viesÄ atspindinčio atÅ¡vaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atÅ¡vaitų, į jo važiavimo juostÄ netikėtai įvažiuos prieÅ¡inga kryptimi judantis automobilis ir pan.).

30. Apylinkės teisme skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo A. L. kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia nusikalstamu nerÅ«pestingumu, kadangi jis nesuprato, kad atlikdamas kairio posÅ«kio manevrÄ kelia grėsmę eismo saugumui, t. y. kad dėl iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ gali kilti susidÅ«rimas su lenkiančiu automobiliu „Seat Leon“, kurio metu gali bÅ«ti apgadinti automobiliai, bet padaryta žala sveikatai, tačiau turėjo ir galėjo tai suprasti, bei numatyti tokias pasekmes.

Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismo iÅ¡vados yra priimtos prielaidų pagrindu. Teismo manymu, Å¡ioje byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog A. L. suko į kairę pagrįstai manydamas, kad tai daryti saugu, kad atstumas nuo jo iki paskui važiuojančio „Seat“ yra didelis, kad jis nenumatė, jog V. A. daugiau nei du kartus virÅ¡ija greitį, nematė kaip automobilis pradėjo lenkimo manevrÄ , tai suprato tik susidÅ«rimo metu. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, A.

L. matydamas V. A. vairuojamÄ automobilį važiuojantį už savęs, turėjo pakankamÄ pagrindÄ tikėtis, kad kitas eismo dalyvis nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui.

31. Sutiktina su nuteistojo A. L. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad joks teisės aktas nenumato kiek kartų vairuotojas turi apsižvalgyti prieÅ¡ atlikdamas sukimo manevrÄ , KET yra numatyta bendrojo pobÅ«džio taisyklė, numatanti eismo dalyviams pareigÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 punktas). Taigi, kiekvienu atveju, situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes bei priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Å iuo atveju, iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ nustatyta, jog A. L., bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas vairuotojas, ėmėsi pakankamų veiksmų, siekdamas įsitikinti manevro saugumu, atliko visus bÅ«tinus veiksmus, prieÅ¡ padarydamas posÅ«kį į kairę, matė artėjantį automobilį, įvertino, kad atstumas yra pakankamas posÅ«kiui atlikti, nurodė, kad nematė, jog ,,Seat“ automobilio vairuotojas bÅ«tų rodęs ženklus, t. y. posÅ«kio signalÄ , kuris reikÅ¡tų, jog jį lenkia, todėl atliko posÅ«kį.

Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytus veiksmus kyla tik tuo atveju, kai yra įstatyme numatytas pagrindas reikalauti iÅ¡ asmens atitinkamo elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu nagrinėjamu atveju A. L. kaltė yra neįrodyta. Dėl ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo apeliacinio skundo 32. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla.

33. Bylos nagrinėjimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltojo asmens 556,75 Eur žalos atlyginimÄ , patirtÄ nukentėjusiajai A. A. iÅ¡mokėjus socialinio draudimo iÅ¡mokÄ (t. 1, b. l. 100-112), Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti 298,32 Eur žalos atlyginimÄ , kadangi dėl sužalojimo A. A. buvo teikiamos iÅ¡ ligonių kasų apmokamos gydymo paslaugos (t. 1, b. l. 120-124). Skundžiamu nuosprendžiu dėl nukentėjusiosios A. A. sužalojimo kaltais buvo pripažinti abu transporto priemonių vairuotojai – tiek V. A., tiek A. L.. Kadangi A. L. buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, o V. A. – ne, civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti solidariai iÅ¡ V. A. ir draudiko ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

34. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. L. yra išteisinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl eismo įvykio kilimo, tuo pačiu ir A. A. sveikatos sutrikdymo, kaltu pripažintas V. A., todėl civilinių ieškovų patirta turtinė žala priteisiama tik iš šio nuteistojo.

35. Teismui 2022-03-03 buvo pateikta pažyma dėl 46,67 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų baudžiamojoje byloje, pastarÄ jį atstovaujant gynėjui Rimantui Prėskieniui. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å i byla buvo nagrinėjam pagal kito nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo skundÄ ir iÅ¡ esmės abu skundai patenkinti, nuteistajam V. A. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y.

Å¡ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė : nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Tomo Jurgelionio bei civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo Kęstučio Gedvilo apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-30 nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 281 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti toje dalyje naujÄ nuosprendį: A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ V. A. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteista 556,75 Eur, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai – 298,32 Eur turtinės žalos ir Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ V.

A.. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-30 nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo – atmesti. Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė